Žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimas – kas laukia 2021-aisiais. Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) specialistai Seimo Kaimo reikalų komitetui pristatė planuojamas 2021 m. žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo naujoves. Kitąmet prasidėsiančio pareinamojo Bendrosios žemės ūkio politikos laikotarpio gairės nenumato esminių pokyčių tiesioginių išmokų ar pasėlių deklaravimo srityje, tačiau naujovių bus.„Ir toliau planuojame optimizuoti institucijų atliekamų patikrų skaičių. Taip pat numatomas geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės ir valdymo reikalavimų pažeidimų sankcijų švelninimas“, – teigia ŽŪM Tvarios žemės ūkio gamybos politikos grupės vyresnysis patarėjas Tadas Švilpauskas, pridurdamas, kad bus stiprinama realia žemės ūkio veikla neužsiimančių pareiškėjų, vadinamųjų „sofos“ ūkininkų, kontrolė ir prevencija. Plačiau
Pradedamas antras išmokų mokėjimo etapas. Kviečiame susipažinti su išmokų už 2020 m. deklaruotus plotus dydžiais. Žemės ūkio ministrui gruodžio 2 d. įsakymu patvirtinus išmokų už 2020 metais deklaruotus plotus dydžius, Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) šiandien pareiškėjams pradeda mokėti likusią išmokų dalį, o negavusiems avanso – visą apskaičiuotą išmokų sumą. Planuojama, kad gruodį ūkininkus pasieks 170 mln. Eur paramos suma. Ūkininkų patogumui visus išmokų dydžius (ne tik tiesioginių išmokų) pateikiame vienoje lentelėje. Atkreipiame dėmesį, kad dalis nurodytų dydžių orientaciniai. Tiesioginės išmokos mokamos 2 etapais: nuo spalio 16 d. iki lapkričio 30 d. pareiškėjams mokamos avansinės išmokų dalys, o antrojo etapo metu, nuo gruodžio 1 d. iki kitų metų birželio 30 d., mokama likusi dalis. Plačiau
Baigiamos mokėti išmokos. Žemės ūkio ministerijai patvirtinus tiesioginių išmokų ir susietosios paramos už 2020 metais deklaruotus plotus dydžius, Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) šiandien pareiškėjams pradeda mokėti likusią išmokų dalį, o negavusiems avanso – visą apskaičiuotą išmokų sumą. Planuojama, kad gruodį ūkininkus pasieks 170 mln. Eur paramos suma. Tiesioginės išmokos ir susietoji parama už deklaruotus plotus mokamos pareiškėjui už 2020 metais deklaruotus žemės ūkio naudmenų plotus, kurie po NMA atliktų administracinių patikrų ir patikrų vietoje nustatyti kaip atitinkantys paramos teikimo reikalavimus. Plačiau
Prezidentas apie D. Miniataitę: turi patirties, tačiau prioritetai neaiškūs. Kandidatė į žemės ūkio ministres Dalia Miniataitė turi ilgametę patirtį žemės ūkio srityje, tačiau nėra iki galo aiškūs jos prioritetai sprendžiant šio ūkio problemas, mano prezidentas Gitanas Nausėda. „Po susitikimo prezidentas atkreipė dėmesį į tai, kad kandidatė turi ilgametę patirtį žemės ūkio sektoriuje, yra labai gerai susipažinusi su sektoriaus problematika, turi vadinamą institucinę patirtį iš žemės ūkio ministerijos, labai gerai pažįsta toje srityje dirbančius žmones ir tai yra jos neabejotini privalumai“, – po G. Nausėdos susitikimo su pretendente į ministro postą sakė prezidento atstovas spaudai Antanas Bubnelis. Plačiau
Lietuviškų kviečių eksportas į Alžyrą: oficialių pretenzijų negauta. Valstybinė augalininkystės tarnyba, reaguodama į spaudoje pasirodžiusius pranešimus dėl Alžyre kilusių problemų, susijusių su galimai lietuviškų kviečių importu, informuoja, kad oficialaus pranešimo apie neatitikimus nėra gavusi. Pažymėtina ir tai, kad visi iš Lietuvos į Alžyrą eksportuoti kviečiai buvo tikrinami pagal Alžyro fitosanitarinius reikalavimus, kaip numato Tarptautinė augalų apsaugos konvencija. Augalininkystės tarnybos laboratorijoje tirtuose kviečių mėginiuose iš Alžyrui skirtų siuntų neatitikimų šios šalies reikalavimams aptikta nebuvo. Lietuviški grūdai ir aliejinių bei pupinių augalų sėklos (kviečiai, miežiai, rugiai, rapsai, žirniai, pupos ir kt.) išvežami į daugelį Europos Sąjungos šalių narių ar eksportuojami į kitas ne ES šalis. Tokių šalių sąraše yra nemažai Afrikos bei Azijos valstybių. Daugumos šalių importuotojai yra suinteresuoti pirkti lietuvišką derlių kaip aukštus kokybės standartus atitinkančią produkciją. Plačiau
Žieminių kviečių produktyvumas: kokios įtakos turi naujos veislės ir sertifikuotos sėklos? Didžiausią įtaką sparčiam augalų derlingumo padidėjimui per pastarąjį dešimtmetį padarė auginimo technologijų modernizacija, sėjos darbų ir sėklų kokybės gerėjimas, sparti naujų produktyvių veislių pasiūla, dirvožemių našumo išsaugojimas arba net didėjimas. Tai – duomenys, gauti apsilankius ūkiuose ar telefonu apklausus ūkininkus, kurie atskleidžia ir augančią sėklų kokybės bei veislių svarbą augalininkystėje. Todėl šįkart kviečiame susipažinti su žieminių kviečių veislių ir sertifikuotų sėklų naudojimo aktualijomis ūkiuose. Tai, kad sėklų kokybė bei veislių vaidmuo šalies ūkininkų iškelti kaip vieni svarbiausių, ne tik maloniai stebina, bet ir atskleidžia, kad augalininkystės verslas eina teisinga linkme. Plačiau
Cukraus mokestis: ar jo tikrai reikia? Lietuvai reikėtų vėl diskutuoti apie papildomą cukraus mokestį, sako „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. „Man tai buvo proga priminti mokestį, kurį siūliau prieš dvejus metus – cukraus mokestį. Tai ne tik mokestis, kuris gali potencialiai papildyti biudžetą 100 mln. eurų, bet jis leidžia ir keisti gyventojų elgseną į gerąją pusę“, – pirmadienį po diskusijos Prezidentūroje apie mokesčių politiką sakė N. Mačiulis. Pasak jo, tai galbūt leistų Lietuvai turėti ne tik teisingesnę, efektyvesnę mokesčių sistemą, bet ir pailginti sveiko gyvenimo trukmę. Esą toks mokestis nebūtų didelė našta perkantiems pirmo būtinumo prekes, o sveikesnius produktus paskatintų rinktis ir mažiausiai uždirbančius žmones. Plačiau
