Žemės ūkio naujienos: 2024-05-31. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Daugėjant ES reikalavimų ūkininkams šie baiminasi nespėti deklaruoti pasėlių
Gegužę prasidėjus vienam svarbiausių procesų žemės ūkyje – pasėlių ir naudmenų deklaravimui – ūkininkai baiminasi nespėsiantys supildyti visų dokumentų, o Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) teigia stebinti dar lėtesnį pasėlių deklaravimą nei pernai. Lietuvos ūkininkų sąjungos vadovas Raimundas Juknevičius teigia, jog šiemet deklaruojant reikia užpildyti kur kas daugiau puslapių ir pateikti daugiau duomenų.
„Mes matome dviejų-trijų dienų atsilikimą nuo pernai metų. Pernai buvo pirmas 2023-2027 metų deklaravimas ir naujos taisyklės, ir nauji reikalavimai pagal reglamentą ES ir jų buvo žymiai daugiau, jie sudėtingesni“, – BNS sakė žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis.
„Jeigu pirmais metais, kai ES skyrė pinigus ir reikėjo deklaruoti, nebuvo net pilnų keturių puslapių A4 formos deklaracijos, tai praeitų metų deklaracija jau buvo 18 puslapių, o šiemet dar padidėjo, tik dar nebaigiau deklaruoti, nežinau kiek“, – BNS sakė Šiaulių rajono ūkininkas.
Žemės ūkio duomenų centro duomenimis, gegužės 30 dieną buvo patvirtinta 56,32 tūkst. paraiškų – 13,5 proc. mažiau nei prieš metus (65,15 tūkst.) ir deklaruota 830,8 tūkst. hektarų, arba 14,4 proc. mažiau (970,1 tūkst. ha).
Šiais metais įsigaliojo reikalavimas, pagal kurį vandens telkinių pakrantėse ūkininkams draudžiama dirbti žemę ir ten skleisti mineralines trąšas, augalų apsaugos ir kitus produktus, todėl, įgyvendinant ES Bendrosios žemės ūkio politikos nuostatas šiemet visa apimti pradėti apsauginių juostų prie vandens telkinių išskyrimo ir, jei reikia, deklaravimo darbai.
R. Juknevičius pabrėžė, kad pasėlių deklaravimas labai pasunkėjo jau praėjusiais metais – ūkininkai nebesusitvarko su dokumentų apimtimi, be to, apsauginių juostų deklaravimo sistema yra neaiški, sudėtinga, ne visada tinkamai veikia.
„Žiauri biurokratija, ūkininkui išmanyti visus teisės aktus, ir, duok Dieve, nesuklysti, yra jau praktiškai misija neįmanoma. O ką reiškia padaryta klaida? Padaryta klaida reiškia tai, kad tau gali būti pritaikomos sankcijos kaip už piktybinį, (…) įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės, kaip sakoma“, – aiškino R. Juknevičius.
Pakruojo rajono ūkininkas Albinas Navickas tikino, kad sistema, remdamasi pasenusiomis nuotraukomis, ne visada leidžia tinkamai subraižyti zonas, tuomet ūkininkui reikia aiškintis, įrodinėti, kad ten yra jo pagriovys.
„Tie pagrioviai, sunku juos užregistruoti iš tikrųjų. (…) Tie trys metrai gavosi iššūkis toks žmonėms. (…) Su tuo (sistemos neleidžiamu apibrėžti – BNS) pagrioviu, reikės dabar nufotografuoti, parodyti, kad ten tikrai yra žalios dangos ir užvežti tašką ir kitais metais galėsime deklaruoti“, – BNS sakė ūkininkas.
A. Navickas pridūrė, jog ūkininkai paprastai pagriovių ir taip neapsėja – naudoja juos važiuoti tarp laukų.
„Tų pagriovių mes ir anksčiau nedirbom, mes jais važinėjam po laukus, mes juos prižiūrim, mes juos nusipjaunam, tiktai dabar mums reikia juos deklaruoti“, – sakė ūkininkas.
„Tais pagrioviais, kadangi mano palikti pagrioviai jau ir pernai, tai jais pradėjo važiuoti medžiotojai, grybautojai ir ten pamato per palydovą kažkokią vėžę Nacionalinė (mokėjimo agentūra – BNS) ir to pagriovio jau nebeleidžia deklaruoti ir mato tai kaip keliuką“, – problemą aiškino A. Navickas.
R. Juknevičiaus teigimu, ūkininkai kreipėsi į ŽŪM prašydami aiškiau išaiškinti taisykles, tačiau gavo tik netikslią interpretaciją.
„Kada mes kreipėmės į pačią Žemės ūkio ministeriją oficialiu raštu ir prašėm išaiškinti, nes labai kebli situacija, nes norim išvengti sankcijos, tai gavom iš ministerijos atsakymą, bet tokį, kuris nėra oficialus išaiškinimas“, – sakė R. Juknevičius.
„Ūkininkui, ypač be konsultanto pagalbos, yra labai sunku perprasti, suprasti, kaip reikia deklaruoti“, – pabrėžė Lietuvos ūkininkų sąjungos vadovas.
Tuo metu viceministras E. Giedraitis teigė, jog ministerija su ūkininkais aktyviai kalbasi, padeda išsiaiškinti deklaravimo ypatumus, o rezultatai matosi.
„Startavus deklaravimui pradėjom konsultacijas ketvirtadienines, (…) ir jeigu pernai iki deklaravimo vidurio prie mūsų konsultacijų jungdavosi 500 ir tik po mažai tas skaičius traukdavosi, tai šiemet tik pirma konsultacija kai vyko mes turėjom virš 500 prisijungusių, (…) o šiandien (ketvirtadienį – BNS) buvo 250, tai po truputėlį mažėja“, – BNS teigė viceministras.
Jis taip pat pridūrė, kad ūkininkai deklaruoja daugiau nei to prašo ministerija.
„Mes ūkininkams aiškinam jau kelias savaites, kad jeigu tai (žemė – BNS) nepatenka (…) ten, kur dirbama žemė, tai deklaruot nėra būtina. (…) Pačioje pradžioje ten buvo įrašytas žodis „privaloma”, o dabar to žodžio nelikę, gegužės 4 ar 6 dieną buvo ministro pasirašytas pakeitimas“, – aiškino E. Giedraitis.
Viceministras taip pat teigė, kad pasėlių deklaravimo pabaiga dėl trikdžių galėtų būti atidėta, tačiau kol kas dar anksti pasakyti, ar to reikės.
„Pusė paraiškų būna pateikiama paskutinę naktį, tai nesinori nieko sakyt, stebim situaciją, atsilikimas yra maždaug 2–3 dienų nuo praeitų metų ir, matyt, už savaitės, už dviejų žiūrėsim“, – teigė E. Giedraitis.
Tuo metu R. Juknevičius pabrėžė, kad ūkininkai suinteresuoti deklaruoti pasėlius iki nustatyto termino.
„Ūkininkams svarbu laiku gauti tas tiesiogines išmokas (už pasėlius – BNS), kuo labiau nusitęsia deklaravimo pabaiga, tuo vėliau galima pradėti Nacionalinei mokėjimo agentūrai administruoti šitas paraiškas“, – aiškino jis.
Pasėlių ir žemės ūkio naudmenų deklaravimas prasidėjo gegužės 2 dieną ir tęsis iki birželio 21 dienos, o pavėluotai paraiškas bus galima teikti iki liepos 1-osios.
Žemės ūkio ministerija anksčiau skelbė, kad deklaracijų rengimas ir tikslinimas prasidėjo jau balandžio viduryje – ūkininkai galėjo elektroniniu būdu įbraižyti deklaruojamų laukų ribas Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje (PPIS) ir pradėti pildyti žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo paraiškas.
Deklaravimo pradžia porai savaičių – iki gegužės 2-osios – buvo atidėta, nes laukta oficialaus Europos Komisijos patvirtinimo dėl Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 metų strateginio plano keitimų. Jis buvo gautas balandžio pabaigoje.
Vieni svarbiausių strateginio plano pokyčių yra atnaujintas daugiamečių pievų referencinis dydis, nustatytos didesnės ekologinio ūkininkavimo išmokos, atidėtas šlapynių ir durpžemių apsaugos reikalavimų taikymas.
Pernai deklaracijas pateikė 116 tūkst. ūkininkų.
Šaltinis: Goda Vileikytė, lrt.lt, 2024-05-31
Navickas: ES turi apriboti ne tik rusiškų grūdų, bet visų žemės ūkio produktų importą
Europos Sąjungai (ES) galutinai apsisprendus taikyti didesnius importo muitus rusiškiems ir baltarusiškiems grūdams, Lietuvos žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sako, kad ES turi plėsti apribojimus visiems šios kilmės žemės ūkio produktams, pranešė ministerija. Jo teigimu, Rusija ir Baltarusija iki šiol pelnydavosi ne tik iš grūdų pardavimo ES rinkoje: 2023 metais ES iš Rusijos importavo žemės ūkio ir maisto produktų už 2,7 mlrd. eurų – 2 proc. daugiau nei 2021 metais. Grūdai sudaro maždaug pusę šios sumos.
„Rusiška ir baltarusiška produkcija nesąžiningai konkuruoja su ES šalių ūkininkų produkcija. Tačiau dar svarbiau yra tai, kad ES rinkoje parduodama maisto produktus Rusija uždirba milijardus, kuriais gali finansuoti savo sukeltą karą Ukrainoje“, – pranešime ketvirtadienį teigė K. Navickas.
Anksčiau K. Navickas yra sakęs, kad Briuselio importo muitai rusiškiems ir baltarusiškiems grūdams iš esmės reikštų jų importo į Bendriją draudimą.
ES valstybių narių ministrai ketvirtadienį susitarė nuo liepos 1 dienos įvesti maksimalius muitus iš Rusijos importuojamiems grūdams, kuriems iki šiol tarifai iš esmės nebuvo taikomi.
Briuselis tikisi, kad tai „apribos Rusijos pajamas, kuriomis ji finansuoja karą Ukrainoje, padės kovoti su neteisėtu Rusijos pavogtų Ukrainos grūdų eksportu į ES rinkas“.
Planuojama, kad įsigaliojus padidintiems muitams ES grūdų importas iš Rusijos ir Baltarusijos sumažės beveik 5 mln. tonų per metus.
Šaltinis: lrt.lt, 2024-05-30
ES valstybės susitarė dėl itin didelių tarifų Rusijos grūdams
Europos Sąjungos valstybių narių ministrai ketvirtadienį susitarė nuo liepos 1 dienos įvesti maksimalius muitus iš Rusijos ir Baltarusijos importuojamiems grūdų produktams, kuriems iki šiol tarifai iš esmės nebuvo taikomi, pranešė bloko prekybos komisaras. Europos Komisija šią priemonę pasiūlė kovą. Tuo metu Rusija įspėjo, kad šis žingsnis yra nepriimtinas. „Vartotojai Europoje neabejotinai nukentėtų“, – kovą sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis anksčiau yra pareiškęs, kad nesąžininga, jog rusiški grūdai gali patekti į ES šalių rinkas, o Ukrainos eksportui taikomi apribojimai.
Briuselis tikisi, kad naujoji priemonė „apribos Rusijos pajamas, kuriomis ji finansuoja savo karą Ukrainoje, padės kovoti su neteisėtu Rusijos pavogtų Ukrainos grūdų eksportu į ES rinkas“, socialiniuose tinkluose teigė eurokomisaras Valdis Dombrovskis.
Maksimalių muitų pasiūlymui praėjusią savaitę pritarė ES valstybių narių Nuolatinių atstovų komitetas (COREPER), o Lietuva kartu su šešiomis šalimis narėmis kvietė Komisiją parengti naują pasiūlymą padidinti muitus ir kitiems rusiškiems ir baltarusiškiems produktams.
Reglamentu padidinami muitai grūdams, aliejinių augalų sėkloms ir jų gaminiams, taip pat runkelių išspaudų granulėms ir džiovintiems žirniams iš Rusijos ir Baltarusijos iki tokio lygio, kad praktiškai bus sustabdytas šių produktų importas. Už minėtus produktus importuotojai šiuo metu nemoka arba moka mažus muitus.
Tačiau tarifai nebus taikomi rusiškiems ar baltarusiškiems grūdams, vežamiems tranzitu per ES į blokui nepriklausančias šalis, siekiant užtikrinti, kad nebūtų daromas poveikis maisto produktų tiekimui į kitas trečiąsias šalis.
Nuo 2022-ųjų vasario 24-osios, kai Rusijos pajėgos įsiveržė į Ukrainą, ES grūdų produktų importas iš Rusijos smarkiai išaugo.
Nors Rusija tebėra palyginti nedidelė šių produktų tiekėja ES rinkai, ji yra viena pirmaujančių gamintojų ir eksportuotojų pasaulyje.
Yra įrodymų, kad Rusija neteisėtai pasisavina didelius grūdų kiekius okupuotose Ukrainos teritorijose, ir nukreipia juos į savo eksporto rinkas kaip tariamai rusiškus produktus.
Šaltinis: lrt.lt, 2024-05-30
Pakeistos nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvūnų priemonės taisyklės
Žemės ūkio ministro įsakymu pakeistos Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinės priemonės „Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimas“ įgyvendinimo taisyklės. Pakeistose taisyklėse nurodyta, jog pareiškėjai einamaisiais metais (kasmet), iki paramos paraiškos pateikimo datos, turi atnaujinti duomenis, esančius Žemės ūkio duomenų centro Ūkinių gyvūnų veislininkystės informacinės sistemos pieninių galvijų, arklių, kiaulių ir avių veislininkystės posistemiuose.
Nuo šiol pareiškėjai, laikantys Lietuvos tamsiąsias bites, naudodamiesi „NMA agro“ programa, paprašius Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (VMVT), per 10 darbo dienų, bet ne vėliau kaip iki rugsėjo 20 d., privalo atsiųsti VMVT kiekvieno avilio, kuriame laikoma Lietuvos tamsiųjų bičių motina, nuotrauką, kurioje turi aiškiai matytis avilys su nurodytu bičių šeimos kodu. Jei pareiškėjas einamaisiais metais nepateikė VMVT nuotraukų, parama yra neskiriama už tas bičių šeimas, kurių avilių nuotraukų pareiškėjas nepateikė.
Taisyklėse padidinti paramos dydžiai už šiuos gyvūnus:
* Lietuvos baltąsias kiaules (senasis genotipas) – 1 269 Eur/SG;
* Lietuvos vietines kiaules – 2 088 Eur/SG;
* Lietuvos šiurkščiavilnes avis – 1 390 Eur/SG;
* Lietuvos juodagalves avis (senasis genotipas) – 974 Eur/SG;
* Vištines žąsis – 2 306 Eur/SG.
Taip pat taisyklės papildytos nuostata, jog paramos sumažinimo ar neskyrimo sankcija netaikoma, jei atlikus patikrą nustatoma, kad:
* galvijai, avys, ožkos paženklinti vienu ausų įsagu;
* valdoje yra po vieną skirtingos rūšies ūkinį gyvūną (galviją, avį, ožką), neturintį abiejų ausų įsagų, jeigu šio ūkinio gyvūno tapatybę galima nustatyti pagal duomenis Ūkinių gyvūnų registre, galvijo pase (jei turi), bet su sąlyga, kad ūkinio gyvūno laikytojas pateikė įrodymų, kad jau yra atlikęs atgaminamų ausų įsagų užsakymą ir sumokėjęs nustatyto dydžio įmoką iki pranešimo apie patikrą vietoje gavimo.
Jei valdoje yra ūkinių gyvūnų (galvijų, avių, ožkų) be abiejų ausų įsagų bei įsagai nėra užsakyti, o gyvūnų negalima identifikuoti pagal kitas priemones, parama už šiuos gyvūnus nemokama.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2024-05-30
Kada azotą kaupiančių augalų plotuose draudžiama naudoti AAP ar tręšti
Nacionalinė mokėjimo agentūra atkreipia dėmesį į reikalavimus dėl augalų apsaugos produktų ir trąšų naudojimo azotą kaupiančių augalų plotuose. Informuojame, kad, jei planuojate naudoti azotą kaupiančių augalų plotus geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės 8 standarto kraštovaizdžio elementų ir negamybinių veiklų ir sistemų užskaitai, būtina laikytis reikalavimo dėl augalų apsaugos produktų (AAP) naudojimo.
Draudimas naudoti AAP yra taikomas azotą kaupiančių augalų plotuose tada, kai jie yra auginami, t. y. nuo sėjos iki derliaus nuėmimo. Nuimti derlių ar kitais laikotarpiais naudoti AAP galima.
Svarbu atkreipti dėmesį, jog, jei su azotą kaupiančių augalų plotais dalyvaujama ir kompleksinės ekologinės sistemos „Veiklos ariamojoje žemėje“ veikloje „Tarpiniai pasėliai“, tokiems pareiškėjams draudžiama naudoti AAP, mineralines bei organines trąšas (įskaitant mėšlą, srutas). O tais atvejais, kai pareiškėjas kituose valdomuose plotuose naudoja AAP ar trąšas, privaloma pildyti Augalų apsaugos produktų apskaitos žurnalą ir visiems tręšiamiems plotams įvesti duomenis apie panaudotas trąšas.
