Žemės ūkio naujienos: 2024-10-17. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Per pirmąsias avansų už deklaruotus plotus mokėjimo dienas ūkininkus pasieks net 268 mln. Eur
Šiandien, spalio 16 d., Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) pradeda mokėti avansines išmokas už deklaruotus plotus. Per pirmąsias tris dienas planuojama išmokėti 268 mln. Eur. Šįmet NMA per pirmąsias tris avansinių išmokų mokėjimo dienas paramos gavėjams perves 4,5 karto didesnę sumą, lyginant su 2023 metų tuo pačiu laikotarpiu. Parama pasieks net 106 tūkst. paramos gavėjų (tai yra, beveik 98 proc.), kurių pateiktose paraiškose nebuvo nustatyta neatitikimų arba jie buvo išspręsti.
Planuojama, kad iki lapkričio 30 d. avansines išmokas iš viso gaus beveik 108,5 tūkst. paramos gavėjų, jiems bus išmokėta beveik 373 mln. Eur.
Primename, kad tiesioginių išmokų, ekologinių sistemų, susietosios paramos avansinės išmokos sudaro 70 proc., o pagal SP priemones „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ ir „Ekologinis ūkininkavimas. Ekologinio ūkininkavimo tęstiniai įsipareigojimai“ veiklas „Perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo“ ir „Ekologinis ūkininkavimas“ – 85 proc. skirtos paramos sumos.
Nuo gruodžio 1 d. bus pradedama mokėti likusi išmokų dalis.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2024-10-16
Žemdirbiai galės įsigyti dirbamos valstybinės žemės
Žemės ūkio ministerija parengė Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo ir jį lydinčiųjų įstatymų pakeitimo projektus. Jais siekiama spręsti įsisenėjusias valstybinės žemės efektyvaus panaudojimo ir žemės ūkio paskirties žemės sklypų formavimo problemas, gaunant didžiausią ekonominę naudą valstybei. Šiuo metu pernuomojant valstybinės žemės plotus, neretai pelnomasi žemę dirbančių žmonių sąskaita.
Pataisomis siekiama sudaryti sąlygas žemę dirbantiems žmonėms įsigyti nuomojamus valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus ir tarp privačių sklypų įsiterpusius nenaudojamus valstybinės žemės plotus.
Nustatyti saugikliai, neleisiantys spekuliuoti valstybine žeme. Pirmumą įsigyti besiribojančius valstybinės žemės sklypus turės asmenys, iš valstybės įsigiję mažesnį žemės ūkio paskirties žemės plotą, ne mažiau kaip trejus metus aktyviai žemės ūkio veiklą vykdę ir patvirtinančius dokumentus pateikę ūkininkai. Vienas asmuo galės įsigyti ne daugiau kaip dviejose besiribojančiose savivaldybėse esančią valstybinę žemės ūkio paskirties žemę.
Šiandien Lietuvoje yra 310 tūkst. ha valstybinės žemės ūkio paskirties žemės, kurią pardavus tikimasi gauti iki 1,5 mlrd. Eur pajamų.
Seimui pritarus siūlomiems pakeitimams, sumažės apleistos žemės plotai, valstybė gaus pajamų iš nenaudojamų valstybinės žemės plotų. Už parduotą valstybinę žemės ūkio paskirties žemę surinktos lėšos bus skirtos Valstybės gynimo fondui ir tai ženkliai prisidės prie krašto apsaugos stiprinimo.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2024-10-16
Dirvos ir laukų tręšimas mėšlu ir srutomis: kaip išvengti baudų?
Aplinkos apsaugos departamento specialistai pataria iki lapkričio 15 d. pabaigti tręšti laukus srutomis ir mėšlu, nes nuo tos dienos įsigalioja draudimas naudoti tokias trąšas. Tačiau, jeigu neleis gamtinės sąlygos – įšalusi, permirkusi, užtvindyta ar apsnigta dirva – tręšimą teks nutraukti anksčiau, rašoma pranešime žiniasklaidai. Svarbiausi reikalavimai ir tręšimo mėšlu bei srutomis kalendorius pateikti Aplinkos apsaugos departamento atmintinėje.
Draudimas tręšti mėšlu ir srutomis galioja nuo lapkričio 15 d. iki kovo 20 d., tačiau yra numatyta išimčių:
* Vėlų rudenį, nuo lapkričio 15 d. iki lapkričio 30 d. ir pavasarį, nuo kovo 1 d. iki kovo 20 d. galima tręšti tik daugiametes pievas, ganyklas, ariamąją žemę su augaline danga (apsėtą, apsodintą augalais), kurios nuolydis ne didesnis kaip 5 proc. Draudžiama skystąjį mėšlą ir srutas skleisti arčiau kaip 5 m iki vandens telkinio kranto linijos, o į dirvą patenkančio azoto kiekis negali viršyti 40 kg hektarui,
* mėšlo ir srutų įterpti, skleisti negalima ir laikotarpiais, kai yra įšalusi, įmirkusi, užtvindyta, apsnigta žemė,
* draudžiama tręšti mėšlu ir srutomis nuo birželio 15 d. iki rugpjūčio 1 d., išskyrus pūdymus, pievas, ganyklas ir plotus, kuriuose bus auginami žiemkenčiai,
* kukurūzų pasėlius draudžiama tręšti nuo liepos 10 d. iki rugpjūčio 1 d.
Kodėl svarbu tręšti laukus numatytu laikotarpiu
Tręšiant laukus tinkamu metu, augalai efektyviai įsisavina maistines medžiagas, pvz., azotą, fosforą ir kalį. Tai padeda išvengti paviršinių ir požeminių vandenų taršos, oro užterštumo ir neigiamo poveikio ekosistemoms.
Draudžiamu laikotarpiu, kai dirva yra įšalusi ar apsnigta, mėšle ar srutose esančios maistinės medžiagos, ypač fosforas, nepatenka į dirvožemį ir nuteka į vandens telkinius ir juos užteršia. Laikui bėgant, į vandenį patekusios maistinės medžiagos gali sukelti vandens ekosistemų pokyčius: intensyviai dauginasi dumbliai, žydi vanduo, nyksta augmenija ir gyvūnija, trūkstant deguonies ima dusti žuvys.
Primenama, kad draudžiama: skystąjį mėšlą ir srutas draudžiama skleisti arčiau kaip 3 m iki melioracijos griovių viršutinių briaunų, skystąjį mėšlą ir srutas skleisti arčiau kaip 5 m iki vandens telkinio kranto linijos, skystuoju mėšlu ir srutomis tręšti arčiau kaip 300 m atstumu nuo apgyvendintos teritorijos ribos be seniūnijos seniūno rašytinio sutikimo, kuris gali būti pateiktas ir el. paštu arba SMS žinute, skystuoju mėšlu ir srutomis tręšti šeštadieniais, sekmadieniais, valstybinių švenčių dienomis arčiau kaip 100 m atstumu nuo gyvenamojo namo be gyventojo rašytinio sutikimo. Sutikimas gali būti pateiktas ir el. paštu arba SMS žinute.
Prievolės ūkininkams:
– jei tręšiama 10 ha ir daugiau, ne rečiau kaip du kartus per kalendorinius metus – iki liepos 1 d. ir iki gruodžio 10 d. – duomenis apie tais metais panaudotą mėšlą ir srutas reikia įvesti Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje.
– jei tręšiama iki 10 ha, duomenis apie panaudotą mėšlą ir srutas galima pateikti pasirinktinai – minėtoje informacinėje sistemoje arba užpildant mėšlo ir srutų naudojimo žurnalą (Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo 2 priedas).
– jei tręšiama 30 ha ar daugiau žemės ūkio naudmenų per kalendorinius metus, privaloma turėti reikalavimus atitinkantį tręšimo planą ir jį vykdyti.
Tręšimo planas saugomas ne trumpiau kaip 3 metus nuo jo sudarymo datos. Anksčiau taisyklės numatė šiuos planus saugoti ne trumpiau nei 2 metus.
Baudos Pagal Administracinių nusižengimų kodekso 260 straipsnį už netinkamą mėšlo tvarkymą asmenims gresia bauda iki 230 eurų, o kitiems atsakingiems asmenims – iki 430 eurų. Už pakartotinį pažeidimą asmuo gali sulaukti baudos iki 430 eurų, o kiti atsakingi asmenys – iki 1100 eurų. Taip pat gali tekti atlyginti ir gamtai padarytą žalą.
Šaltinis: valstietis.lt, 2024-10-16
Ūkininkaujanti senjora kaime su savo problemomis liko viena
Lietuva skelbia vis artėjanti prie gerovės valstybės, bet senjorai, ypač gyvenantys kaimuose ir turintys nedidelius ūkius, gerėjančio gyvenimo nejaučia ir tikina, kad net būdami užtarnautame poilsyje yra priversti ūkininkauti, nes nesijaučia apsirūpinę senatvei. Lazdijų rajone tarp dviejų ežerų gyvenanti ūkininkė senjora Irena (pavardė redakcijai žinoma) papasakojo, dėl ko labiausiai jai skauda, ir pavedžiojo vyresnio amžiaus kaimo žmogaus gyvenimo rūpesčių takeliais.
Tyčiojasi iš kaimo žmogaus
Metelių krašto (Lazdijų r.) ūkininkė jau ne pirmą kartą paskambina „Valstiečių laikraščiui“, kai „skauda“. Šį kartą ji pasidalino įvairiapusiu pasakojimu apie kaimo žmogaus gyvenimą, rūpesčius.
„Šiemet didėjo senatvės pensijos tiems, kieno ji nesiekė 500 eurų. Buvo kalbama, kad jos didės visiems. Mano draugei, kurios pensija viršijo 400 eurų, ji iš tikrųjų padidėjo 12 eurų, o mano pensija, kuri buvo kiek didesnė nei pusketvirto šimto eurų, sumažėjo 5 eurais“, – bėdojo meteliškė, prisimindama, kad dar metų pradžioje vienoje televizijos laidoje jau buvo girdėjusi prognozę, kad kai kam senatvės pensija, užuot didėjusi, po perskaičiavimų gali ir sumažėti. Tačiau tuo nelabai tikėjo, kol pati nesulaukė perskaičiuotos pensijos.
Patikėjo tik tuomet, kai rugsėjį sulaukė 5 eurais mažesnės pensijos, nei iki tol. Ne vieną ir ne du kartus bandė prisiskambinti į „Sodrą“, bet vis nepavykdavo. „Man reikėtų nieko neveikti, tik nuo ryto iki vakaro spaudinėti telefono mygtukus, kad prisiskambinčiau. Anksčiau būdavo paprasčiau – iškilus problemai paskambindavai, pabendraudavai su žinančiu specialistu, padėdavai ragelį, ir ramu. O dabar gal specialiai padaryta, kad informacijos negautum – skambinsi dvi, gal tris dienas, bet neprisiskambinsi. Per tą laiką ir noras skambinti praeis“, – svarstė Irena.
Moteris tikino, kad prieš pensijos sumažinimą kokių nors papildomų išmokų „Sodra“ jai tikrai nedavė. Gauna tik senatvės pensiją. Moteris viliasi, gal čia įvyko klaida, nes netiki, kad iš tikrųjų pensija buvo sumažinta. Anot meteliškės, didžioji dalis kaimo pensininkų naudojasi bankų debetinėmis kortelėmis, į jų sąskaitas pervedamos ir pensijos, bet tik nedaugelis naudojasi elektronine bankininkyste ir pasitikrina, kiek kurį mėnesį pervesta pensijos. Todėl gali net nežinoti, ar rugsėjo mėnesį prie pensijos keli eurai pridėti, ar keliais eurais pensija sumažėjo.
Atkirstos nuo pasaulio
Senjora Irena vis dar ūkininkauja – jos tvarte mūkia dvi karvės. Anksčiau piendavių laikė daugiau, bet mąžtant jėgoms, melžiamų karvių bandą mažino, kol liko paskutinės. Už pieną šiemet gaudavo 18 ct/kg, tik neseniai supirkėjai pridėjo 2 ct, tad dabar gaus 20 ct/kg. „Tokia kaina – pasityčiojimas iš kaimo žmogaus“, – tikino smulkaus pieno ūkio savininkė.
Moteris tikino, kad kvailų sprendimų ji „neperneša“, todėl negali nutylėti apie kaimą kamuojančias negeroves. Pašnekovė porino, kad kaimo žmogus jaučiasi nustekentas. Ir nustekentas ne tik jis, bet ir visas kaimas.
„Kaime buvo pašto skyrius, bet jį panaikino. Skyrė automobilį, kurį vaikėmės kaip šunys – į kaimą atvažiuodavo 15 minučių. Tad mokesčius susimokėti norinčios močiutės ateina 1–2 valandas iki nustatyto laiko, kad tik nepavėluotų. Susirinkę sėdi ant suoliuko ir laukia, nesvarbu, ar geras oras, ar lyja, sninga. Prie parduotuvių nebeliko net pašto dėžučių, į kurias bet kuriuo metu galėdavo įmesti laiškus. Dabar norėdamas išsiųsti laišką turi šauktis paštininkus, kad šie užsuktų pas tave į namus ir jį paimtų. Tai koks skirtumas, jeigu atvažiavai į kaimą, tai galėtum ir iš pašto dėžutės išimti laiškus. Be ne, kaimo žmogus yra priverstas kviestis paštininkus, žinoma, ne už dyką. Be to, jie dažnai atvažiuoja vakare, nes apie 20 val. jie vis dar vežioja laikraščius – kitaip nespėja“, – gyvenimo kaime peripetijas dėstė moteris.
Irenos teigimu, kaime veikė ir medicinos punktas, kuriame buvo galima sulaukti nesudėtingos medicinos pagalbos. Ten vieniems buvo galima susileisti gydytojų paskirtus vaistus, kitiems – pasimatuoti kraujo spaudimą, gal ir gauti nereceptinę tabletę ar tepalo. „Tegul jis dirbdavo vos keletą valandų, tačiau kaimo gyventojams buvo reikalingas. Bet uždarė. Nebeliko ir mokyklos, vaikų darželio“, – apie kaimo žmonių skaudulius pasakojo meteliškė.
Moteris nepamena, kada į rajono centrą – Lazdijus – važiavo maršrutiniu autobusu. Metelių apylinkių senjorai, tarp kurių – daugiausia moterys, į Lazdijus važiuodavo kartu su mokiniais geltonaisiais autobusiukais.
„Prireikus pas daktarus, nuvažiuoti daugiau nėra kuo. Autobusiukas važiuoja beveik tuščias, tai pakeliui, kai veždavo vaikus į mokyklą, įsėsdavo ir kelios senjoros. Ar dar važiuoja koks nors maršrutinis autobusas – net nežinau“, – širdasopio neslėpė Irena.
Trimerių gaudesys
Meteliškė gyvena labai gražioje vietoje tarp dviejų ežerų, bet ramybę, kurią anksčiau brangino, atėmė į aplinkines sodybas susikėlę miestiečiai. „Aš gyvenu tiesiog paežerėj. Kai atvažiuoja turistų bei poilsiautojų, mato, kaip lakstau su gyvuliais, kieme neatsisėdu – vis bėgu prie savo darbų. Sako, oi, kaip čia pas jus gražu“, – pasakojo Irena.
Tačiau jos akys prie to grožio jau priprato ir ji nelabai jį jaučia, mat per tuos tris dešimtmečius, kol ji čia gyvena, įvyko labai daug pokyčių. „Buvo metų, kai ežero nemačiau – prižiūrėjau namuose vaiką ligonį, buvo užgriuvusi krūva darbų, rūpesčių. Nors gyvename prie ežerų, vaikai užaugo nenuėję maudytis, nes buvo labai daug darbų. Be to, bijojome, kad kas nors nenutiktų, o besimaudančius juos prižiūrėti nebuvo kada“, – apie nutolimą nuo pašonėje tyvuliuojančio ežero pasakojo Irena.
„Kai atvažiavusieji giria, kaip pas mus gražu, nusistebiu, nes aš nematau to grožio. Atvirai kalbant, kam man dabar žiūrėti į tą švendrėmis apaugusią balą. Man asmeniškai ji dabar jau nieko neteikia. Kažkada buvo bendra ganykla, kurioje buvo prieiga prie vandens gyvuliams atsigerti. Tai buvo labai didelis turtas – gyvulį galėjai paleisti, jie ganydavosi bendrai, tik pasimelžti karvę nueidavai. Dabar visos paežerės privatizuotos. Pasiėmė jas sėdintieji šiltose „gūžtose“, o vietinius – išvijo“, – pasakojo ji.
Ūkininkaujančios senjoros nenudžiugino ir naujai atsikraustę kaimynai. Jos teigimu, dabar Meteliuose mirusių senų žmonių trobeles susipirko miestiečiai. Mat kaimelis nėra didelis, o ežerai jį supa iš dviejų pusių: iš vieno šono – Dusia, iš kito – Metelys. Nors pati gyvena arčiau Metelio, ir iki Dusios nueiti gali per 5 minutes.
„Per sodybų pirkimo bumą kaip išprotėję pas mus išpirko visas sodybas – visi norėjo tik prie ežerų, matyt, neturėjo kur pinigų dėti. Aprimus jau ne kartą tos sodybos pirktos ir perpirktos – net nežinau, kiek kartų keitėsi jų šeimininkai. Bet ar miestiečiai sėdės ir tik žiūrės į ežerą. Reikia sodybose ir žolę nusipjauti. Tai ir pjauna. Jei ne vienas, tai kitas. Ir taip brūžina nuo 5–6 valandos ryto. Vienas trimeriu, kitas – traktoriuku. Ir taip – nuolatos, brūžina ir brūžina. Gal kažkas galvojo, kad atvažiuos į kaimą ir ramiai gyvens. Bet taip nėra“, – kaimo žmones varginančius pasikeitimus vardijo senjora.
Anot Irenos, kai į gražias mašinas susėdę miestiečiai suvažiavo į kaimus, jie sąmoningai daro miestą kaime – pieveles keičia trinkelėmis, o jei greta yra žemės ūkio paskirties žemė, kur anksčiau ganėsi gyvuliai, tai iš ūkininkų reikalauja, kad ta pieva būtų vos ne nuskusta.
„Jei ten kokia nors jonažolė išlindo, kraujažolė sužydėjo, jie tiesiog siunta. Tai yra tragedija. Vaikščiodama po pieveles, kurias ketina pjauti, surenku boružėles ir pernešu pas save į sodybą, nes pjaudami sumala visus gamtoje naudingus vabaliukus į miltus. Ir mala per savaitę kartą, o kiti – net du kartus. Tokiose pievose jokios gyvybės nebus – nei varliuko, nei vabzdelio. Ir dabar mus šokdina: tai esą mėšlo krūva smirda, tai žolių nenusipjauname. Pasaulio pabaiga“, – su kaimynystės nauja mada niekaip negali susitaikyti meteliškė.
Savo kaime Irena jau kuris laikas pasijaučia labiau atsiskyrėle nuo visų, nes, anot jos, kartais žmogus yra baisus sutvėrimas. Sunkesniais momentais prisimena aktorės Nijolės Oželytės žodžius: „Jeigu aš būčiau Dievulis, tai aš tuos žmones jau būčiau seniai sunaikinusi.“ Pasak Irenos, tiek valdžioje sėdintys, tiek kaimynystėje įsikūrę, atrodo, jeigu galėtų, tai kitam gerklę perkąstų. Jai taip ir norisi kartais pasakyti: „Moterie, gal tu kraujažolės po kelių dienų ateisi pas mane paprašyti, nes norėsi pasidaryti arbatos kraujotakai pagerinti.“
Viena su savo problemomis
Meteliškei išliko matytas reportažas iš šalies, kur jau nėra jokio žalio medžio, tik mūro pastatai, o temperatūros kyla beprotiškos, visi dūsta. Bet atsirado žmogelis, kuris sodina parką ir kviečia visus pasodinti nors po vieną medį.
„Tas siužetas mane labai sujaudino, kai jis sodindamas kalbasi su medžiais. Žmogus paskelbtas psichiniu ligoniu, nes kalbasi su medžiais tada, kai aplinkui jokio žmogaus nėra. Bet žmogus gelbsti planetą – argi jis kvailas? Niekas nepasakė, kad geras žmogus yra protingas, nes jis daro tokius darbus, kurie protingiesiems nesuvokiami. O protingieji daro tokius baisius dalykus, kad kažin ar atlaikys gerieji kvailiai tai, kas vyksta“, – svarstė Irena.
Moteris neslepia, kad ji šioje Žemėje, gal jei ne visoje, tai bent jau savo kaime, jaučiasi likusi viena. „Prieš keletą metų žiemą buvo labai daug sniego. Labai užpustė ir mūsų miestelį. Kai nėra poilsiautojų, čia ir gyvybės beveik nelieka – tuščios trobos. Tik vienas kitas senas gyventojas išeina apsidairyti. Aš klampoju per sniegą į parduotuvę, nesutinku nė gyvos dvasios. Nieko aplinkui nėra. Parduotuvėje – tik pardavėja. Nusipirkau ko reikia, parklampojau namo ir skambinau dukrai į Vilnių. Pasiguodžiau, kad taip negera „ant dūšios“ – perėjau visus Metelius ir nė gyvos dvasios, jokio žmogaus nesutikau. O ji man pasiūlė pasižiūrėti, gal jau aš viena šioje kaimo dalyje ir belikusi… Su savo problemomis aš tikrai likusi viena. Dar man labai trūksta laiko šioje Žemėje“, – šiltai užbaigė Irena.
Šaltinis: Rima Kazakevičienė, valstietis.lt, 2024-10-17
Pristatyta Žemės ūkio technikos ir įrangos parametrų našumo nustatymo metodika
Vakar pareiškėjai ir paramos gavėjai turėjo galimybę išgirsti aktualią informaciją apie Žemės ūkio technikos ir įrangos parametrų našumo nustatymo metodiką (Metodika) ir jos taikymo tvarką. Metodiką žiūrovams pristatė NMA Kaimo plėtros ir paramos regionams departamento direktorius Kšištof Dokudovič ir Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos docentas daktaras Antanas Juostas.
Metodika – tai naujai patvirtintas dokumentas, kuris parengtas siekiant objektyviai įvertinti įsigyjamų investicijų – žemės ūkio technikos ir įrangos – atitiktį ūkių gamybiniam potencialui.
Tiesioginės transliacijos metu žiūrovai buvo supažindinti su svarbiausia informacija, pagal galimybes atsakyta į žiūrovų pateiktus klausimus.
