Žemės ūkio naujienos: 2025-05-29. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Seimo Kaimo reikalų komitetas nepritarė NT mokesčio projektui
Seimo Kaimo reikalų komitetas trečiadienį nepritarė Vyriausybės siūlomiems nekilnojamojo turto (NT) mokesčio pokyčiams, nors Finansų ministerijos atstovai tikino, kad apmokestinant ūkininkų turtą niekas nesikeistų. Už pataisas balsavo trys komitete dirbantys socialdemokratai, prieš buvo keturi: po vieną „aušrietį“, „valstietį“, liberalą ir konservatorių, o susilaikė komiteto pirmininkas demokratas Kęstutis Mažeika.
„Tiek išimčių ūkininkams padarė ir mes nepritariame. Keista…“ – teigė socialdemokratas Arūnas Dudėnas.
Prieš šį balsavimą komitetas bendru sutarimu pritarė, kad į neapmokestinamų statinių sąrašą būtų įtraukti inžineriniai statiniai – pagrindinio gyventojo būsto priklausiniai.
RC Turto vertinimo valstybės reikmėms skyriaus vadovė Lina Kanišauskienė teigė, kad šių statinių vertė labai nedidelė.
„O tokių statinių vertės nustatymo ir NT registro išrašo parengimo kaštai būtų didesni nei už šiuos statinius būtų apskaičiuotas mokesčio dydis“, – komitete sakė RC atstovė.
Pasak jos, NT registre yra apie 400 tūkst. žmonėms priklausančių inžinerinių statinių, kurių mokesčio suma 99,5 proc. atvejų būtų mažesnė negu 5 eurai.
„Jeigu tokie statiniai būtų apmokestinami, būtų papildoma administracinė našta mokesčių mokėtojams, išaugtų kreipimųsi skaičius dėl mokestinės vertės (nustatymo – BNS), padidėtų biudžeto išlaidos 2,7 mln. eurų dėl verčių nustatymo, trūktų 270 darbuotojų vertėms nustatyti ir išrašams“, – kalbėjo L. Kanišauskienė.
Finansų viceministras Kristupas Vaitiekūnas komitete teigė, kad Vyriausybės siūlymuose dėl NT apmokestinimo pokyčių ūkininkams niekas nesikeičia: „Tas, kas buvo neapmokestinama, tas ir liks neapmokestinta“.
Finansų ministerijos Mokesčių departamento direktorė Jūratė Laurikėnaitė pranešė, kad papildoma lengvata numatyta ūkininkams, kurie turtą naudojo žemės ūkio veikloje, o vėliau ją nutraukė.
„Nauja lengvata penkerius metus nebus apmokestinamas žemės ūkio veiklos turtas, jeigu jis buvo naudojamas žemės ūkio veiklai, o nutraukus veiklą jis dar bus neapmokestinamas“, – teigė ministerijos atstovė.
Pagal Vyriausybės pateiktą projektą savivaldybėms būtų leista pačioms nustatyti neapmokestinamą pirmojo būsto vertę, vadinamąsias grindis, o virš jų būtų taikomi 0,1–1 proc. tarifai.
Mokesčio iki 5 eurų nereikėtų mokėti visai.
Tuo metu kitas gyventojų NT būtų apmokestinamas nuo 20 tūkst. eurų vertės asmeniui arba 40 tūkst. eurų – dviem bendrasavininkiams. Didesnės vertės turtui būtų taikomi 0,1–1 proc. tarifai: nuo 20 tūkst. iki 200 tūkst. eurų vertės NT – 0,1 proc., nuo 200 tūkst. iki 400 tūkst. eurų – 0,2 proc., nuo 400 tūkst. eurų iki 600 tūkst. eurų – 0,5 proc., o virš 600 tūkst. eurų – 1 proc.
Siūlo pokyčius ūkininkams: pajamoms iki 138 tūkst. eurų 15 proc. GPM, didesnėms – 20 proc.
Seimo Kaimo reikalų komitetas siūlo metinę žemdirbių pajamų dalį iki 60 vidutinių darbo užmokesčių (apie 140 tūkst. eurų) apmokestinti 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifu, o virš 60 VDU – 20 proc. Tam komitetas pritarė trečiadienį, apsvarstęs Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas: už buvo 6 komiteto nariai, o 2 susilaikė. Vėliau pataisas dar svarstys pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas.
Žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas yra sakęs, dauguma žemės ūkiu besiverčiančių asmenų turi ūkininko statusą, o GPM apmokestinami kaip individualia veikla besiverčiantys asmenys.
I. Hofmano teigimu, ūkininkai negali būti apmokestinami taip pat, kaip samdomi darbuotojai, nes „beveik pusę savo uždirbto pelno turi atiduoti mokesčiams“. Be to, ūkininkai, kurie yra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojai, „Sodros“ mokesčius moka nuo apmokestinamų pajamų – uždirbto pelno.
Vyriausybė siūlo padidinti GPM progresyvumą šalia 20 ir 32 proc. tarifų įvedant naują 25 proc. tarifą, įskaitant ir individualią veiklą, bei apmokestinant visų rūšių pajamas, išskyrus dividendus ir tantjemas (jiems paliekant 15 proc. tarifą).
Siūloma, kad metinėms pajamoms iki 36 VDU (apie 83 tūkst. eurų) būtų taikomas 20 proc. tarifas, nustatant kai kurias išimtis, nuo 36 iki 60 VDU (apie 138 tūkst. eurų) – 25 proc., o virš 60 VDU – 32 procentų.
Dabar individualios veiklos metinis pelnas iki 20 tūkst. eurų apmokestinamas 5 proc. GPM tarifu, virš 20 tūkst. eurų – didėja, kol pasiekia nekintantį 15 proc. tarifą (35 tūkst. eurų pelnui), o virš 35 tūkst. eurų – 15 proc.
Finansų viceministras Kristupas Vaitiekūnas komitete teigė, kad iš GPM pokyčių 2026 metais planuoja papildomai surinkti apie 50 mln. eurų, o 2027 metais – 217 mln. eurų.
Vyriausybė padės nuo šalnų nukentėjusiems ūkininkams
Vakar Vyriausybės priimtu sprendimu atverta galimybė nuo užsitęsusių šalnų nukentėjusiems ūkininkams gauti kompensacijas. Vyriausybės posėdyje nutarta visoje šalyje skelbti ekstremaliąją situaciją. Nutarimas priimtas įvertinus Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos, šalies savivaldybių pateiktus duomenis apie balandžio–gegužės mėnesiais Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos fiksuotą stichinį meteorologinį reiškinį (užsitęsusias šalnas) ir jo sukeltus padarinius.
Po rekordiškai atšilusių orų atėjusios neįprastai ilgai užsitęsusios šalnos, nepaisant visų taikytų rizikos valdymo priemonių (apsaugos nuo šalnų priemonės ir skirtingo ankstyvumo veislių auginimas), kai kuriuose regionuose pažeidė ar sunaikino iki 50–90 proc. derliaus, o kai kuriose vietovėse – iki 100 proc. uogų ir vaisių derliaus. Dėl šių priežasčių savivaldybės lygio ekstremaliąsias situacijas jau yra paskelbusios kelios savivaldybės (pvz., Lazdijų r., Vilkaviškio r. ir kt.), tą ruošėsi daryti ir kiti šalies regionai (pvz., Anykščiai ir kt.).
Nacionalinis krizių valdymo centras nustatė, kad šis įvykis sukėlė didelę žalą visam Lietuvos žemės ūkio sektoriui ir atitinka Vyriausybės nustatytus ekstremaliųjų įvykių kriterijus ir ekstremaliųjų situacijų klasifikavimo pagrindus. Tai lėmė pasiūlymą Vyriausybei visoje valstybės teritorijoje skelbti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją dėl šalnos padarinių žemės ūkio sektoriuje ir šios situacijos valstybės operacijų vadovu paskirti žemės ūkio ministrą Igną Hofmaną.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2025-05-28
Šienavimo terminai, nustatyti veiklai „Parama „Natura 2000“ žemės ūkio paskirties žemėje“
Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) primena ūkininkams, vykdantiems veiklas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonę „Su „Natura 2000“ ir Vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos“, šienavimo terminus. Pagal KPP priemonę deklaruoti plotus galima pagal dvi veiklos sritis – „Parama „Natura 2000“ žemės ūkio paskirties žemėje“ ir „Parama „Natura 2000“ miškuose“. Šienavimas galimas tik pagal veiklą „Parama „Natura 2000“ žemės ūkio paskirties žemėje“. Pareiškėjai visoje valdoje privalo laikytis konkrečiai teritorijai taikomų ūkinės veiklos apribojimų.
Ūkininkai, įgyvendinantys veiklą „Parama „Natura 2000“ žemės ūkio paskirties žemėje“, įsipareigoja pievas ir žolinius azotą kaupiančius augalus ariamojoje žemėje nušienauti ir sutvarkyti bent 1 kartą per metus ir (ar) nuganyti (deklaruotuose laukuose turi būti aiškių ganymo požymių, t. y. ekskrementų liekanų, išguldytos ar nuėstos žolės ir kt.) pagal nustatytus šienavimo ar ganymo terminus.
Jeigu pagal veiklos sritį „Parama „Natura 2000“ žemės ūkio paskirties žemėje“ konkrečioje teritorijoje nėra nustatytų šienavimo ar ganymo terminų (Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme, saugomos teritorijos nuostatuose, apsaugos reglamentuose, saugomos teritorijos planavimo dokumentuose, apsaugos sutartyse su privačios žemės savininkais ar valstybinės žemės valdytojais), šienauti pradedama nuo birželio 15 d. ir baigiama iki spalio 30 d. (nupjauta žolė išvežama iš lauko, smulkinti ir paskleisti draudžiama).
Kai ganomi gyvūnai – ganiavos laikotarpis nenustatomas, gali būti ganoma ne didesniu kaip 1 sutartinio gyvulio (SG)/ha intensyvumu įsipareigotame plote. Taip pat, jei ganoma, būtina pildyti Atliktų ūkio darbų žurnalą, kurio forma pateikta Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei ūkinius gyvūnus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių 8 priede, pateikiant duomenis apie deklaruotame plote ganomus ūkinius gyvūnus. Ganymo duomenys į žurnalo popierinę ar elektroninę formą, ar Paraiškų priėmimo informacinę sistemą turi būti įrašyti ne vėliau kaip iki spalio 1 d.
Jei ganoma ne mažesniu intensyvumu kaip 0,3 SG/ha ir ne didesniu intensyvumu kaip 0,5 SG/ha, žolės likučių šienauti nebūtina, o po ganymo lauke likusi nenuėsta žolė nebus laikoma neatitikimu reikalavimams. Nenuėstos žolės likučius smulkinti ir paskleisti draudžiama. Jei ganoma nuo 0,5 SG/ha iki 1 SG/ha, nenuėstos žolės likučiai gali būti smulkinami ir paskleidžiami.
Šaltinis: nma. lrv.lt, 2025-05-28
Aplinkos ministerija ir APVA skirs paramą Sosnovskio barščio, šliužų ir kitų invazinių rūšių naikinimui – pasiruoškite tinkamai pateikti paraiškas
Aplinkos ministerija kartu su Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) kviečia savivaldybes, juridinius ir fizinius asmenis ruoštis dalyvauti šių metų pabaigoje prasidėsiančiame jungtiniame projekte „Invazinių rūšių naikinimas ir kontrolė“.Projekto tikslas – naikinti invazines rūšis, stabdyti jų plitimą, užtikrinti biologinės įvairovės išsaugojimą ir gerinti aplinkos kokybę. Bendra projekto finansavimo suma – 6 mln. eurų. Projektas bus vykdomas visoje Lietuvos teritorijoje.
Nors kvietimas teikti paraiškas bus paskelbtas 2025 m. IV ketvirtį, kviečiame visus norinčius dalyvauti šiame projekte pradėti ruoštis jau dabar, kad suspėtumėte paraiškos teikimui reikalingus dokumentus parengti laiku.
Teikiant paraišką kartu turės būti teikiami šie dokumentai: invazinių rūšių gausos reguliavimo veiksmų planas, parengtas ne anksčiau kaip 2024 m. sausio 1 d. pagal Invazinių rūšių kontrolės ir naikinimo tvarkos aprašą; žemės valdytojų, kurių teritorijoje numatoma įgyvendinti veiksmų planą, sutikimai įgyvendinti veiksmų planą visą suplanuotą laikotarpį; suderinimas su Saugomų teritorijų direkcija, jei veiksmų plane suplanuota tvarkyti teritorija arba jos dalis patenka į saugomą teritoriją; patvirtinimas, kad bus laikomasi visų reikalavimų, numatytų Invazinių rūšių kontrolės ir naikinimo tvarkos apraše.
Atkreipiame dėmesį, kad veiksmų planus gali rengti tiek pats pareiškėjas, tiek pasitelktas specialistas.
Finansavimo sąlygose numatyta, kad naikinimo priemonės turės būti vykdomos 4 metus iš eilės, o penktaisiais metais vykdoma stebėsena ir, jei būtina, palaikomieji darbai, numatyti veiksmų plane.
Naikinimo išlaidos bus kompensuojamos pagal fiksuotus įkainius, nustatytus kiekvienai rūšiai. Parama bus skiriama šioms invazinėms rūšims naikinti: Sosnovskio barštis (Heracleum sosnowskyi), Mantegacio barštis (Heracleum mantegazzianum), Bitinė sprigė (Impatiens glandulifera), Didžioji rykštenė (Solidago gigantea), Kanadinė rykštenė (Solidago canadensis), Ispaninis arionas (Arion vulgaris).
Atkreipiame dėmesį, kad naikinamos invazinės rūšies radavietė turi būti įtraukta į Biologinės įvairovės informacinės sistemos Invazinių rūšių modulį INVA. Be to, turi būti naikinama visa invazinės rūšies radavietė arba jos dalis, jei užtikrinamas šios dalies izoliavimas nuo visos radavietės (pvz., vandens telkiniu). Mokėjimo prašymai bus tenkinami tik gavus eksperto išvadą apie tinkamai per laikotarpį įgyvendintą veiksmų planą.
Aplinkos ministerija paruošė atmintines, kuriose apžvelgiamos galimos invazinių rūšių naikinimo priemonės. Jas rasite čia.
Primename, kad 2025 m. kovo 20 d. vyko mokymai būsimiems projekto dalyviams, kuriuos organizavo APVA ir Aplinkos ministerija (Seminaro įrašas, mokomoji medžiaga).
Jei turite papildomų klausimų dėl jungtinio projekto – susisiekite telefonu +370 645 09324 arba el. paštu: kristina.jankauskaite@am.lt
