Žemės ūkio naujienos: 2026-09-21. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Aktualūs įsipareigojimai vykdantiems veiklą „Tarpiniai pasėliai“
Ūkininkai, siekiantys gauti paramą pagal kompleksinę klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingą sistemą (ekologinę sistemą) „Tarpiniai pasėliai“, privalo laikytis įsipareigojimų. Žemės ūkio ministro rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. 3D-448 pakeistas tarpinių pasėlių per žiemą sėjimo terminas – pareiškėjai, pasirinkę deklaruoti tarpinius pasėlius per žiemą, juos turi pasėti iki spalio 1 d. (anksčiau buvo iki rugsėjo 15 d.). Taip pat 2026 m. plotuose, kuriuose auginami tarpiniai pasėliai per žiemą, netaikomas reikalavimas nuimti pagrindinių žemės ūkio augalų derlių.
Išlaikyti tarpinius pasėlius per žiemą reikia iki kitų metų kovo 1 d., o pluoštinės kanapės gali būti sėjamos tik po einamųjų metų birželio 30 d. Pranešti per „NMA agro“ programą apie tarpinių pasėlių per žiemą pasėjimą nereikia.
Pareiškėjai, kurie pasirinko deklaruoti įsėlį, jį įsėję iki liepos 1 d. į pagrindinius žemės ūkio augalus, po derliaus nuėmimo įsipareigoja nepertraukiamai išlaikyti dar bent 6 savaites. Įsėlis turi būti matomas lauke po pagrindinių žemės ūkio augalų derliaus nuėmimo iki spalio 1 d.
Įsėlį galima išlaikyti ir trumpiau nei iki spalio 1 d., jei jis nepertraukiamai išlaikomas dirvoje bent 6 savaites, o pareiškėjas po pagrindinių žemės ūkio augalų nuėmimo ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas el. paštu iselis@nma.lt ar per „NMA agro“ programą informuoja NMA, nurodydamas valdos numerį, kontrolinį žemės sklypo (KŽS) ir lauko numerius bei tikslią derliaus nuėmimo datą, nuo kurios bus skaičiuojamas įsėlio išlaikymo dirvoje terminas.
Pasirinkę deklaruoti posėlį, 2026 m. jį turėjo pasėti iki rugpjūčio 29 d. Posėlį buvo galima sėti tiek po pagrindinių žemės ūkio augalų derliaus nuėmimo, tiek į nenukultus pagrindinius žemės ūkio augalus. Posėlį reikia nepertraukiamai išlaikyti bent 6 savaites ir jis turi būti matomas lauke iki spalio 10 d.
Atkreipiame dėmesį, kad šis posėlio pasėjimo terminas taikomas tik 2026 m. pateikusiems paraiškas.
Posėlį galima dirvoje išlaikyti trumpiau nei iki spalio 10 d., tačiau ne trumpiau kaip 6 savaites, jei pareiškėjas, pasėjęs posėlį, ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas el. paštu poselis@nma.lt ar per „NMA agro“ programą informuoja NMA apie sėją, nurodydamas valdos numerį, KŽS ir lauko numerius bei tikslią sėjos datą, nuo kurios bus skaičiuojamas posėlio išlaikymo dirvoje terminas.
Daugiau informacijos apie nemokamą mobiliąją programą „NMA agro“ galite sužinoti svetainėje www.nmaagro.lt.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2026-09-21
Europos Audito Rūmų prezidentas susitiko su Žemės ūkio ministerijos vadovybe: dėmesys būsimam ES biudžetui ir Lietuvos pirmininkavimui
Žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika, viceministras Rolandas Taraškevičius ir kanclerė Dorita Visalgienė susitiko su Lietuvoje oficialaus vizito atvykusiu Europos Audito Rūmų (EAR) prezidentu Tony Murphy, kurį lydėjo Lietuvos deleguotoji EAR narė Laima Liucija Andrikienė. Nuo 2022 m. EAR pirmininkaujančiam ir antrai kadencijai perrinktam Airijos atstovui T. Murphy tai dalis platesnės misijos, kurios metu jis taip pat susitiks su Prezidentu, Ministru Pirmininku, lankysis Seime, Valstybės kontrolėje bei kitose ministerijose.
Šiuo metu visoms institucijoms aktualiausia tema yra artėjantis Lietuvos pirmininkavimas ES Tarybai 2027 m. pirmąjį pusmetį, todėl susitikimas prasidėjo diskusija apie mūsų šalies pirmininkavimo prioritetus. T. Murphy trumpai papasakojo apie EAR atliktus bei numatomus atlikti auditus pagrindinėse su šiais prioritetais susijusiose gynybos, saugumo ir konkurencingumo srityse.
T. Murphy pristatė EAR parengtą audito ataskaitą dėl Europos Komisijos parengto ES 2027–2034 m. daugiamečio biudžeto projekto. Derybos dėl šio teisės aktų rinkinio tebesitęsia ir, kaip planuojama, vyks ir Lietuvos pirmininkavimo metu. EAR įvertino dvylika teisės aktų projektų, apžvelgdami pagrindinius aspektus bei išdėstydami išorės auditoriaus poziciją, taip skatindami patikimą finansų valdymą, atskaitomybę ir supaprastinimą būsimose programose. EAR vertinimu, pakeitimų gausa negarantuoja geresnio rezultato.
Atsisveikinant EAR prezidentas ir jo komanda pasiūlė atvirą ir betarpišką bendravimą keičiantis informacija rengiant naujas ataskaitas ar tyrimus.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2026-09-17
Jeigu negalite vykdyti įsipareigojimų ar projekto dėl praūžusios audros ar kitų aplinkybių – informuokite NMA (Atnaujinta)
Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA), siekdama padėti pareiškėjams ir paramos gavėjams, kurie dėl nenugalimos jėgos (force majeure) arba išimtinių aplinkybių negali atlikti įsipareigojimų ar įgyvendinti projekto, primena, kad apie šių atvejų atsiradimą būtina informuoti NMA. Taip pat atsakome į dažniausiai užduodamus klausimus apie tai, kaip įvykdyti įsipareigojimus bei kaip elgtis, jeigu jų nepavyksta įvykdyti dėl audros padarinių ir kitų aplinkybių.
Pareiškėjai bei paramos gavėjai, kurie dėl audringų orų ar kitų aplinkybių negali įgyvendinti prisiimtų įsipareigojimų ar projekto, turi per 15 darbo dienų nuo susiklosčiusių nepalankių ar force majeure aplinkybių atsiradimo dienos atsiųsti nuotraukas per „NMA agro“ programą. Jose turi būti užfiksuoti ekstremalių oro sąlygų ar kitų minėtų aplinkybių paveikti plotai, investicijos ar kt. Dokumentus galima atsiųsti ir elektroniniu paštu dokumentai@nma.lt.
Aktualu deklaruojantiems žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus (Papildyta)
Kokie palengvinimai taikomi ūkininkams pagal žemės ūkio ministro rugsėjo 16 d. įsakymą Nr. 3D-448?
Dėl tarpinių pasėlių per žiemą
Pakeistas terminas pareiškėjams, siekiantiems gauti paramą pagal ekologinės sistemos „Tarpiniai pasėliai“ veiklą už tarpinius pasėlius per žiemą – juos pasėti reikia iki spalio 1 d. (ankstesnis reikalavimo terminas buvo rugsėjo 15 d.).
Taip pat šiemet plotuose, kuriuose auginami tarpiniai pasėliai per žiemą, netaikomas reikalavimas nuimti pagrindinių žemės ūkio augalų derlių.
Dėl pievų priežiūros reikalavimų
Ūkininkams, kurie valdoje neturi ūkinių gyvūnų, pievų ir kraštovaizdžio elementų nušienavimo terminas pratęsiamas iki spalio 30 d. (anksčiau terminas buvo pratęstas iki rugsėjo 15 d.).
Reikalavimas 2026 m. nušienauti pievas iš viso netaikomas ūkininkams, kurie:
-valdoje turi ne mažiau kaip 0,1 sutartinio gyvulio (SG)/ha;
-pretenduoja gauti papildomą paramos jaunajam ūkininkui išmoką.
Dėl reikalavimo žaliajam pūdymui
Taip pat šiemet netaikomas reikalavimas žaliąjį pūdymą iki rugsėjo 1 d. įterpti į dirvą arba kitaip jį sutvarkyti: voluoti, smulkinti, skusti
Dėl nuotraukų pateikimo termino
Pareiškėjai, kurių klasifikatoriaus kodu EPG ar EBB daugiametėse pievose deklaruoti laukai ar lauko dalis patenka į dp0 sluoksnį, turi pateikti nuotraukas iki spalio 30 d. (ankstesnis terminas spalio 1 d.)
Aktualu negalintiems laiku pateikti pranešimų per „NMA agro“ programą dėl techninių, mobiliojo ryšio, interneto ar elektros sutrikimų (Papildyta)
Ką daryti, kai dėl mobiliojo ryšio ir interneto sutrikimų nepavyksta išsiųsti pranešimo per „NMA agro“ programą?
Jeigu pranešimo iš karto išsiųsti nepavyksta dėl mobiliojo ryšio ar interneto sutrikimų, „NMA agro“ programą galima naudoti ne tinklo režimu (offline režimu):
-užpildyti privalomus pranešimo laukus, nufotografuoti mažiausiai dvi, daugiausiai – 10 nuotraukų, kurių bendras skaitmeninis dydis neturi viršyti 20 MB,
-išsaugoti pranešimą programoje ir išsiųsti jį vėliau, atsiradus stabiliam interneto ryšiui.
Išsamią instrukciją, kaip naudoti „NMA agro“ programą, kai nėra mobiliojo ryšio, galite rasti čia: https://www.nmaagro.lt/wp-content/uploads/2026/09/Naudojimo-instrukcija-kai-nera-mobiliojo-rysio.pdf.
Pareiškėjas, neturintis galimybės pateikti pranešimo apie įsipareigojimo įvykdymą per „NMA agro“ programą, apie tai turi informuoti NMA raštu arba naudodamasis ŽŪMIS pranešimų siuntimo funkcionalumu, nurodydamas valdos numerį, fizinio asmens vardą ir pavardę arba juridinio asmens pavadinimą.
Kaip vertinama pavėluotai pateikta informacija per „NMA agro“ programą dėl techninių ar kitų sutrikimų?
Tais atvejais, kai pareiškėjas dėl objektyvių techninių, mobiliojo ryšio, interneto, elektros energijos tiekimo sutrikimų ar kitų nuo jo nepriklausančių aplinkybių negalėjo laiku pateikti pranešimo per „NMA agro“ programą, kiekviena situacija vertinama individualiai, atsižvelgiant į konkrečias faktines aplinkybes, pareiškėjo veiksmus ir turimus duomenis, pagrindžiančius negalėjimą pranešimą pateikti nustatytu laiku.
Kokius įrodymus reikėtų išsaugoti, jei dėl ryšio sutrikimų negaliu laiku pateikti pranešimų per „NMA agro“ programą?
Jeigu pranešimo per „NMA agro“ programą pateikti laiku nepavyko dėl techninių ar ryšio sutrikimų, pareiškėjui rekomenduojama išsaugoti visą turimą informaciją, galinčią pagrįsti susidariusias aplinkybes:
-programoje užfiksuotas nuotraukas ir kitus pranešimo duomenis, ekrano vaizdus su rodomais klaidų ar nepavykusio duomenų perdavimo pranešimais,
-informaciją apie bandymo pateikti vietos, datos ir laiko duomenis,
-taip pat kitą turimą informaciją, pagrindžiančią mobiliojo ryšio, interneto, elektros energijos tiekimo ar kitus objektyvius sutrikimus.
Aktualu įgyvendinantiems investicinio pobūdžio priemones
Įgyvendinantieji investicinio pobūdžio priemones, kurios nėra susijusios su plotais, taip pat turi pateikti dokumentus, kaip audringi orai ar kitos nepalankios aplinkybės paveikė įsipareigojimų vykdymą, rodiklių nepasiekimą ir pan. Išimtinių aplinkybių buvimas turi būti pagrindžiamas medicininėmis pažymomis, finansiniais dokumentais, veterinarinėmis pažymomis, kitomis kompetentingų institucijų išduotomis pažymomis ar kitais lygiaverčiais dokumentais.
Labai svarbu, kad pateiktuose dokumentuose būtų nurodyta aiški data, kada nenugalimos jėgos (force majeure) arba išimtinės aplinkybės prasidėjo ir kada baigėsi.
Informaciją ir rekomendacijas apie tai, kaip tinkamai parengti dokumentus, galima rasti NMA straipsnyje: https://nma.lrv.lt/lt/naujienos/ka-daryti-jei-istiko-isimtines-aplinkybes-arba-force-majeure-3RN/.
Dažniausiai užduodami klausimai, kaip įvykdyti įsipareigojimus tiek pagal plotines, tiek pagal investicines priemones
Kaip pranešti NMA apie nenugalimos jėgos (force majeure) arba išimtines aplinkybes?
Apie susiklosčiusias nepalankias aplinkybes, paveikusias projekto rodiklius ir rezultatus, galima pranešti naudojantis „NMA agro“ programa – per ją siunčiant NMA nuotraukas, kuriose būtų užfiksuoti, pvz.: šalnų, liūčių ar kitų ekstremalių reiškinių paveikti plotai. Taip pat galima atsiųsti dokumentus ir elektroniniu paštu dokumentai@nma.lt.
Pareiškėjai ir paramos gavėjai, per „NMA agro“ programą pateikę nuotraukas, jas po 2 darbo dienų gali matyti NMA informacinio portalo pranešimų skiltyje. Jei gaunama daug nuotraukų, jos gali būti matomos po 3–5 d. d.
Jeigu per „NMA agro“ programą pateikiau nuotraukas dėl audros padarinių, ar man bus taikomas paramos sumažinimas?
Pareiškėjai, kurie dėl ekstremalių ar pavojingų meteorologinių sąlygų negalės įvykdyti įsipareigojimų, turi per 15 darbo dienų nuo susiklosčiusių nepalankių aplinkybių atsiųsti nuotraukas per „NMA agro“ programą, kuriose būtų užfiksuoti audros paveikti plotai.
Situacijai pagerėjus, atidėtus įsipareigojimus reikia pabaigti įvykdyti.
Jeigu pateiktose nuotraukose matosi audros padariniai, paramos sumažinimas nebus taikomas. NMA taip pat vadovausis Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, savivaldybių pateikta informacija apie paskelbtą ekstremaliąją padėtį.
Jeigu pateiktos nuotraukos nesudarys pagrindo (kils neaiškumų, trūks akivaizdžių įrodymų) NMA priimti sprendimą dėl paramos sumos mažinimo netaikymo, NMA gali prašyti paramos gavėjo pateikti papildomų įrodymų.
Teikiant informaciją per „NMA agro“ programą reikia nurodyti pareiškėjo vardą, pavardę ar įmonės pavadinimą ir žemės ūkio valdos atpažinties kodą ar projekto numerį.
Fotonuotraukoje turi aiškiai matytis pasėliai ar jų liekanos, turi būti nufotografuota iš skirtingų to paties lauko vietų ir aprėptas bendras lauko vaizdas.
Informaciją apie „NMA agro“ programos panaudojimo galimybes, pranešimo siuntimo, nuotraukų fotografavimo instrukciją bei kitą naudingą informaciją galima rasti svetainėje www.nmaagro.lt.
Ar per „NMA agro“ programą nuotraukas dėl audros padarinių turiu pateikti ir tuo atveju, jeigu savivaldybėje, kurioje deklaruoti plotai išmokoms gauti, paskelbta ekstremalioji padėtis?
Taip, pareiškėjai, kurie dėl ekstremalių ar pavojingų meteorologinių sąlygų negalės įvykdyti įsipareigojimų, turi per 15 darbo dienų nuo susiklosčiusių nepalankių aplinkybių atsiųsti nuotraukas per „NMA agro“ programą, kuriose būtų užfiksuoti audros paveikti plotai.
Paramos sumažinimo netaikymo sprendimas priimamas konkretaus ūkio lygiu, individualiai, todėl nuotraukos yra reikalingos.
Ką daryti pasibaigus nenugalimos jėgos (force majeure) arba išimtinėms aplinkybėms?
Pasibaigus nenugalimos jėgos (force majeure) arba išimtinėms aplinkybėms vėl turi būti laikomasi įsipareigojimų (išskyrus paramos gavėjo mirties atvejį, nebent perimami mirusiojo įsipareigojimai).
Jei pagal pateiktus dokumentus nustatoma, kad aplinkybė yra šiuo metu ir tęsis toliau, pareiškėjas ar paramos gavėjas privalo informuoti NMA apie aplinkybės pabaigą ir pateikti patvirtinančius dokumentus, nes, aplinkybei pasibaigus, ir toliau reikės laikytis įsipareigojimų.
Ką reiškia, jeigu Informaciniame portale ALNSIS stebimas laukas oranžinis?
Oranžine spalva žymimi laukai, kuriuose nustatyta, kad reikalavimas neįvykdytas, tačiau dar nesuėjęs reikalavimo įvykdymo terminas.
Ką reiškia, jeigu Informaciniame portale ALNSIS stebimas laukas geltonas?
Geltona spalva žymimi laukai, kai trūksta palydovinių duomenų reikalavimo atitikčiai lauke nustatyti.
Primename, kad dėl laiko, reikalingo palydovinių stebėjimo duomenų rezultatams apdoroti, duomenų parodymo Informaciniame portale data iki 10 dienų vėlesnė už rezultato užfiksavimo datą.
Jeigu Informaciniame portale rodomas žalia spalva, ar galiu būti tikras, kad laukas laikomas prižiūrimu tinkamai?
Taip, tačiau pažymėtina, kad išskirtiniais atvejais lauke gali būti atlikta patikra vietoje ir nepriklausomai nuo stebėsenos rezultato paraiška bus vertinama vadovaujantis patikros vietoje rezultatais.
Naudojantis „NMA agro“ programa pateikiau informaciją apie nesudygusius, prastai sudygusius pasėlius – kaip žinoti, kad nuotraukos gautos?
Pareiškėjai ir paramos gavėjai per mobiliąją programėlę „NMA agro“ pateikę nuotraukas jas po 2 darbo dienų gali matyti NMA informacinio portalo pranešimų skiltyje. Esant dideliam gaunamų nuotraukų skaičiui, nuotraukos gali būti matomos po 3–5 d. d.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2026-09-18
Lietuvos pieno sektorius keičiasi: didesnės bandos, augantis produktyvumas
Lietuvos pieno sektoriaus vaizdas per pastarąjį dešimtmetį gerokai pasikeitė. Pieninių karvių ir jų bandų šiandien mažiau, tačiau bandos tapo didesnės, o vienos karvės produktyvumas reikšmingai išaugo. Dėl to pieno gamybos apimtys sumažėjo gerokai mažiau nei pats karvių skaičius. Šią ilgalaikę kryptį patvirtina ir naujausi Žemės ūkio duomenų centro (ŽŪDC) susietosios pajamų paramos už pienines karves duomenys. Paramos gavėjų skaičius mažėja sparčiau nei paramai tinkamų karvių, todėl vienam gavėjui tenkanti vidutinė banda didėja.
„Šiuos pokyčius svarbu vertinti kartu. Mažėjantis bandų ar karvių skaičius savaime neparodo viso sektoriaus vaizdo – kartu didėja vidutinė banda ir vienos karvės produktyvumas. Tai leidžia geriau suprasti, kaip per dešimtmetį pasikeitė Lietuvos pieno sektoriaus struktūra“, – sako ŽŪDC Paramos žemės ūkiui skyriaus vadovė Julija Šataitė.
Keičiantis pieno sektoriaus struktūrai, kinta ir susietosios pajamų paramos vaizdas. 2026 m. apskaičiuota paramos suma siekia apie 46,1 mln. Eur – kiek daugiau nei 44,2 mln. Eur 2023 m. Tuo pat metu vidutinė parama vienam gavėjui padidėjo nuo maždaug 2,5 iki 3,9 tūkst. Eur.
Svarbiausia trumpai
Vidutinė pieninių karvių banda 2016–2026 m. padidėjo maždaug nuo 6 iki 15 karvių.
Daugiau kaip 100 karvių turinčiose bandose šiandien laikoma beveik pusė visų pieninių karvių; prieš dešimtmetį – maždaug ketvirtadalis.
Vidutinis primilžis iš vienos kontroliuojamos karvės 2016–2025 m. padidėjo nuo 5,5 iki 7,6 tonos, arba 38 proc.
Pieninių karvių skaičius per dešimtmetį sumažėjo maždaug trečdaliu, o bendras primelžto pieno kiekis – tik apie 6 proc.
2023–2026 m. susietosios paramos gavėjų sumažėjo apie 31 proc., o paramai tinkamų karvių – apie 10 proc.
Mažiau bandų, tačiau jos gerokai didesnės
Pagal ŽŪDC tvarkomo Ūkinių gyvūnų registro (ŪGR) duomenis, per dešimtmetį vidutinė pieninių karvių banda Lietuvoje padidėjo nuo maždaug 6 iki 15 karvių.
Ypač ryškiai pasikeitė mažiausių ir didžiausių bandų santykis. Iki penkių karvių turinčių bandų skaičius sumažėjo nuo 41,3 tūkst. 2016 m. iki 8,9 tūkst. 2026 m. Jos vis dar sudaro didelę visų bandų dalį, tačiau jose laikoma tik apie 9 proc. pieninių karvių.
Tuo metu daugiau kaip 100 karvių turinčių bandų skaičius per dešimtmetį padidėjo nuo 264 iki 303, o jose laikomų karvių – nuo 73,5 tūkst. iki 97,1 tūkst.
Dar aiškiau struktūros pokytį parodo jų dalis: prieš dešimtmetį daugiau kaip 100 karvių turinčiose bandose buvo laikoma maždaug ketvirtadalis visų pieninių karvių, o šiandien – beveik pusė.
Per dešimtmetį sektoriaus struktūra aiškiai pasislinko didesnių bandų link – jose šiandien sutelkta gerokai didesnė pieninių karvių dalis nei anksčiau.
Viena karvė duoda daugiau pieno
Bandų struktūros pokyčius lydėjo ir augantis produktyvumas. Remiantis ŽŪDC tvarkomos Ūkinių gyvūnų veislininkystės informacinės sistemos (ŪGVIS) duomenimis, vidutinis primilžis iš vienos kontroliuojamos karvės padidėjo nuo 5,5 tonos 2016 m. iki 7,6 tonos 2025 m. – tai 38 proc. augimas.
Per tą patį laikotarpį pieninių karvių skaičius sumažėjo nuo maždaug 301 tūkst. iki 203 tūkst., arba maždaug trečdaliu. Tačiau bendras primelžto pieno kiekis pasikeitė gerokai mažiau – nuo 1,63 iki 1,54 mln. tonų, arba apie 6 proc.
Tai rodo, kad augantis vienos karvės produktyvumas padėjo kompensuoti reikšmingą dalį karvių skaičiaus mažėjimo.
Parama skatina ir produktyvumo tyrimus, ir kooperaciją
Susietosios pajamų paramos sistema numato ir papildomą paskatą ūkiams, kurie dalyvauja produktyvumo tyrimuose ar bendradarbiauja per kooperatyvus.
Pieninių karvių laikytojams, kurių tiriamoji banda dalyvauja produktyvumo tyrimuose, už kiekvieną paramai tinkamą karvę papildomai skiriama 10 Eur. Taip parama siejama ne tik su laikomų gyvulių skaičiumi, bet ir su nuosekliu bandos duomenų vertinimu.
Dar 30 Eur už kiekvieną paramai tinkamą karvę papildomai skiriama laikytojams, kurie yra pripažintos žemės ūkio kooperatinės bendrovės nariai ir parduoda jai pieną. Tai suteikia papildomą paskatą kooperacijai, kuri ypač svarbi mažesniems ūkiams, siekiantiems stiprinti savo derybinę poziciją ir veiklos tęstinumą.
Regionuose pokyčių tempas skiriasi
Bandų stambėjimo tendencija matoma visoje Lietuvoje, tačiau jos tempas regionuose nevienodas.
Remiantis ŪGR duomenimis, per dešimtmetį Panevėžio apskrityje vidutinė pieninių karvių banda padidėjo nuo maždaug 7 iki 25 karvių, Šiaulių – nuo 7 iki beveik 23, Marijampolės – nuo 7 iki beveik 20 karvių.
Naujausi susietosios paramos duomenys rodo panašų regioninį paveikslą. 2026 m. vienam paramos gavėjui Panevėžio apskrityje vidutiniškai teko beveik 28 paramai tinkamos karvės, Šiaulių – beveik 24, Marijampolės – apie 20.
Tuo metu Alytaus ir Vilniaus apskrityse vienam paramos gavėjui vidutiniškai teko po maždaug 7 paramai tinkamas karves.
Regioniniai skirtumai rodo, kad Lietuvos pieno sektoriaus struktūra nėra vienoda, tačiau bendra kryptis aiški – vidutinės bandos didėja, o vis didesnė pieninių karvių dalis laikoma stambesnėse bandose.
Ilgalaikę kryptį papildo ir naujausi duomenys
Paramos žemės ūkio veiklos subjektams apskaičiavimo informacinės sistemos (PŽŪVSAIS) duomenys rodo, kad 2023 m. susietąją pajamų paramą už pienines karves gavo apie 17,4 tūkst. gavėjų, o 2026 m. – 11,9 tūkst. Per tą patį laikotarpį paramai tinkamų karvių skaičius sumažėjo gerokai mažiau – nuo maždaug 201 tūkst. iki 181 tūkst.
Taigi paramos gavėjų skaičius mažėjo gerokai sparčiau nei paramai tinkamų karvių. Tai papildo ilgesnio laikotarpio vaizdą – pieninių karvių bandos stambėja, o augantis produktyvumas padeda išlaikyti gerokai stabilesnes gamybos apimtis.
Išsamesnę 2023–2026 m. susietosios pajamų paramos už pienines karves statistiką pagal Lietuvos apskritis rasite ŽŪDC statistikos skiltyje.
Naujausios FAO analitikų prognozės duomenimis, ES šalyse bendras grūdų derlius 2026 m. turėtų sudaryti 280,4 mln. t, tai būtų 5 proc. mažiau nei 2025 m.
Derlius labai artimas, palyginti su paskutinių penkerių metų vidurkiu. Iš to skaičiaus kviečių derlius 2026 m. turėtų sudaryti 135,8 mln. t (2025 m. buvo 144,2 mln. t), o kitų grūdų – 141,8 mln. t ir tai būtų 0,6 proc. mažesnis derlius už paskutinių penkerių metų vidurkį. Numatomas derliaus sumažėjimas, palyginti su praėjusiais metais, daugiausia siejamas su derlingumo sugrįžimu į vidutinį lygį po išskirtinai aukštų 2025 m. rodiklių, taip pat su nedideliu pasėlių plotų sumažėjimu.
Augimo sąlygos buvo palankios – pakankama dirvožemio drėgmė palaikė geras derliaus prognozes, išskyrus kai kurias šiaurines ir rytines teritorijas, kuriose fiksuotas kritulių trūkumas.
Naujausiais FAO duomenimis, Ukrainoje 2026 m. visų grūdų derlius turėtų sudaryti 61,9 mln. t, tai būtų 1,7 proc. daugiau nei 2025 m., bet 2,5 proc. mažiau, palyginti su paskutinių penkerių metų vidurkiu. 2026 m. žieminių kviečių derliaus nuėmimas prasidėjo liepos mėn. Pasėlius neigiamai paveikė sausi orai vakariniuose šalies regionuose 2026 m. vasario–gegužės mėn., o pakankamas kritulių kiekis pietiniuose ir rytiniuose regionuose sudarė palankias sąlygas augalų vystymuisi.
Prognozuojama, kad 2026 m. kviečių derlius sieks 22,7 mln. t – t. y. bus 6,2 proc. mažesnis už pastarųjų penkerių metų vidurkį. Tai lemia nepalankios oro sąlygos ir tebesitęsiančio karo poveikis, kuris ir toliau riboja ūkininkų galimybes patekti į laukus bei apsunkina gamybos išteklių naudojimą.
