Pieno Ūkis. Ekologinė pieno gamyba gali būti pelningesnė už įprastinę, tačiau dalis ūkininkų ilgainiui jos atsisako. Naujas Europos Sąjungos pieno ūkių tyrimas atskleidžia, kad sprendimas pasitraukti susijęs ne tik su bendru pelningumu, bet ir su ekologinio pieno kainos priedu, jo pokyčiais bei ūkių ekonominiu atsparumu.
Ką parodė naujasis tyrimas?
2026 metais moksliniame žurnale „Food Policy“ paskelbtame Stefano Hirscho ir bendraautorių tyrime nagrinėti Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Nyderlandų, Lenkijos ir Ispanijos pieno ūkiai. Analizei panaudoti 2004–2017 metų duomenys. Tyrėjai nustatė, kad ekologinė gamyba siejama su didesniu pelningumu. Pagrindiniame statistiniame modelyje apskaičiuotas 2,7 procentinio punkto ekologinės gamybos pranašumas pagal turto grąžą.
Tačiau paprastas ūkių vidurkių palyginimas parodė gerokai mažesnį skirtumą: ekologinių ūkių turto grąža siekė 8,6 proc., įprastinių – 8,2 proc. Šie rezultatai atspindi skirtingus vertinimo metodus. Tyrėjai siekė atsižvelgti į tai, kad ekologinę gamybą pasirenkantys ūkiai savo ekonominėmis ir kitomis savybėmis gali skirtis nuo įprastinių. Kartu mokslininkai nagrinėjo, kaip keičiasi tikimybė, kad ekologinį statusą įgijęs ūkis vėliau atsisakys šios gamybos krypties.
Pasitraukimo rizika didėja ir po pereinamojo laikotarpio
Vienas įdomiausių tyrimo rezultatų – ekologinės gamybos atsisakymo rizika gali didėti dar kelerius metus po sertifikavimo. Pagrindiniame modelyje aštuntaisiais metais apskaičiuota metinė pasitraukimo tikimybė siekė 8,8 proc. Kiti modeliai rizikos raidą vertino kiek kitaip, tačiau bendra tendencija išliko: ekologinės gamybos įsitvirtinimas gali trukti gerokai ilgiau negu formalus pereinamasis laikotarpis.
Didesnė pasitraukimo tikimybė buvo susijusi su trimis ekonominiais veiksniais: mažesniu ūkio pelningumu, mažesniu ekologinio pieno kainos priedu ir nepalankiais šių rodiklių metiniais pokyčiais. Ankstesnis Vokietijoje atliktas tyrimas atskleidė ir kitų ūkininkų įvardytų sunkumų. Tarp jų – ekologinės produkcijos realizavimo problemos, brangūs sertifikuoti pašarai, kontrolės išlaidos ir administraciniai reikalavimai.
Taigi pasitraukimo sprendimą gali lemti ne vien bendras pajamų lygis. Svarbu ir tai, ar ekologinės gamybos ekonominės sąlygos išlieka pakankamai patrauklios ilgesnį laiką.
Kiek pelningumą lemia subsidijos?
Vertinant ekologinių pieno ūkių ekonominius rezultatus, svarbią vietą užima parama. Europos Komisijos 2015–2020 metų apžvalga parodė, kad ekologinių pieno ūkių ekonominis pranašumas skirtingose šalyse labai nevienodas.
Danijoje, Švedijoje, Austrijoje ir Nyderlanduose ekologinių ūkių grynoji pridėtinė vertė vienam metiniam darbo vienetui buvo didesnė negu įprastinių. Prancūzijoje ir Vokietijoje rodikliai buvo panašūs, o Lenkijoje ir Latvijoje ekologiniai ūkiai atsiliko.
Vokietijoje, Prancūzijoje ir Lenkijoje ekologinių ūkių pajamos iš gamybos, neįskaitant veiklos paramos, buvo mažesnės negu įprastinių ūkių. Paramos reikšmę iliustruoja 2023 metų Lenkijos ekologinių pieno ūkių duomenys.
Nagrinėtoje 33 ūkių grupėje vidutinės šeimos ūkio pajamos siekė 104,7 tūkst. zlotų. Veiklos subsidijos sudarė 49,8 tūkst. zlotų, o investicinių subsidijų ir mokesčių balansas – dar 926 zlotus. Atėmus šias sumas, liktų apie 53,9 tūkst. zlotų.
Tai rodo didelę paramos reikšmę nagrinėtų ūkių pajamoms. Vis dėlto likusi suma nėra grynasis pelnas: iš jos dar turi būti atlyginamas šeimos darbas, nuosava žemė ir kapitalas. Toks skaičiavimas taip pat neatskiria ekologinei gamybai skirtų išmokų nuo kitų veiklos subsidijų.
Ar ekologinis pienas visada užtikrina didesnę grąžą?
Naujesni duomenys rodo, kad ekologinės ir įprastinės gamybos ekonominis santykis gali keistis. Danijos oficialiosios statistikos duomenimis, 2024 metais visą darbo laiką veikiančių ekologinių pieno ūkių kapitalo grąža siekė 4,5 proc., o įprastinių – 7 proc.
Ekologinių ūkių rezultatas buvo pagerėjęs, palyginti su 2023 metais, tačiau vis tiek atsiliko nuo įprastinių ūkių.
Šie rodikliai apskaičiuoti kitaip negu „Food Policy“ tyrime naudota turto grąža, todėl jų tiesiogiai lyginti negalima. Tačiau Danijos pavyzdys parodo, kaip skirtingais laikotarpiais gali pasikeisti ekologinių ir įprastinių ūkių ekonominis santykis.
Lietuvos situacija: kainos priedas yra, pelningumo palyginimo trūksta
Lietuvoje ekologinis pienas taip pat superkamas brangiau. Žemės ūkio duomenų centro duomenimis, 2025 metų pirmąjį pusmetį vidutinė ekologiško žalio natūralaus riebumo pieno supirkimo kaina siekė 567 eurus už toną. Tai 8,25 proc. daugiau negu įprastinio pieno.
Tuo pačiu laikotarpiu supirkta 21 652 tonos ekologinio pieno – 1,08 proc. mažiau negu prieš metus. Šie duomenys apibūdina ekologinio pieno rinką, bet neleidžia palyginti ekologinių ir įprastinių Lietuvos ūkių pelningumo.
Tam reikėtų įvertinti ūkių sąnaudas, šeimos darbo indėlį, investicijas ir gaunamas išmokas. Ypač svarbu atskirti, kiek ekonominio rezultato sukuria didesnė pieno supirkimo kaina, o kiek – parama.
Ką turėtų įvertinti ekologinis pieno ūkis?
Europos tyrimų rezultatai leidžia išskirti tris ekonominius klausimus, svarbius tiek ekologinę gamybą jau vykdantiems, tiek apie perėjimą svarstantiems ūkiams. Pirmasis – ar ekologinio pieno kainos priedas padengia papildomas gamybos sąnaudas?
Antrasis – kiek pajamų lieka įvertinus šeimos darbą ir atskyrus gaunamą paramą? Trečiasis – kaip pasikeistų ūkio ekonominis rezultatas sumažėjus ekologinio pieno kainos priedui arba išmokoms? Šie skaičiavimai leidžia įvertinti ne tik dabartinį ekologinės gamybos pelningumą, bet ir jos ekonominį atsparumą.
2026 metų „Food Policy“ tyrimas atskleidžia svarbų ekologinės pieno gamybos bruožą: palankus vidutinis pelningumo rezultatas ir ūkininkų sprendimai pasitraukti gali egzistuoti vienu metu. Todėl ekologinės gamybos ekonominę sėkmę verta vertinti ne tik pagal tai, kiek ūkis uždirba gerais metais, bet ir pagal tai, ar jo verslo modelis išlieka gyvybingas pasikeitus rinkos sąlygoms.
Šaltiniai
1. Hirsch S. ir kt. (2026). Profitability and exit decisions of organic dairy farmers in the EU. Food Policy, 139, 103034. https://doi.org/10.1016/j.foodpol.2026.103034
2. Europos Komisija (2023). Organic farming in the EU: A decade of organic growth.
3. Europos Komisija. FADN – Farm Economy Focus by Sector.
4. Danmarks Statistik (2025). Fremgang for økologiske bedrifter i 2024.
5. Polski FADN (2025). Wyniki Standardowe 2023 uzyskane przez ekologiczne gospodarstwa rolne uczestniczące w Polskim FADN.
6. Sanders J. ir kt. (2014). Reversion of organic farms to conventional farming in Germany.
7. Žemės ūkio duomenų centras. Ekologiško žalio natūralaus riebumo pieno supirkimo kaina 2025 m. I pusmetį padidėjo.
Ankstesnės žemės ūkio naujienos
