Donata Uchockienė | Pieno ūkis. Per artimiausią dešimtmetį pasaulio pieno gamyba turėtų išaugti labai reikšmingai. OECD ir FAO prognozuoja, kad nuo 1 005 mln. t 2025 m. ji padidės iki 1 223 mln. t 2035 m. Tai reiškia maždaug 218 mln. t papildomo pieno – beveik penktadaliu daugiau nei šiandien. [1] Iš pirmo žvilgsnio tokia prognozė atrodo kaip aiški žinia pasaulio pieno rinkai: pieno bus gerokai daugiau. Tačiau 218 mln. papildomų tonų savaime dar neatsako nei į klausimą, kur šis pienas atsiras, nei kas jį suvartos, nei kokia jo dalis apskritai pateks į tarptautinę rinką.
Todėl įdomesnis klausimas yra ne kiek daugiau pieno pasaulis pagamins, o kas atsitiks su tomis papildomomis 218 mln. tonų.
Pieno gamybos žemėlapis keisis
Didžiausias būsimo augimo centras jau aiškus. Daugiau kaip pusę viso pasaulio pieno gamybos prieaugio iki 2035 m. OECD–FAO prognozuoja Indijoje. Tuo pat metu Europos Sąjungoje, kuri tebėra antra pagal dydį pieno gamintoja, bendras gamybos lygis turėtų keistis labai nedaug. [1]
Skirsis ir pats augimo mechanizmas. Pasauliniu mastu didesnę gamybos prieaugio dalį turėtų sukurti produktyvumo, o ne bandų augimas. Tačiau Indijoje ir Pakistane pieninių gyvulių skaičius didės gana sparčiai, Kinijoje ir Užsachario Afrikoje – nuosaikiau, o tokiuose didžiuosiuose eksportuotojuose kaip JAV ir Naujoji Zelandija bandų augimas prognozuojamas nedidelis. [1]
Europa juda dar kitu keliu. Europos Komisija prognozuoja, kad iki 2035 m. ES pieninių karvių skaičius sumažės maždaug 2 mln., o pieno gamyba vis tiek nežymiai – apie 0,1 % per metus – didės. Mažėjančią bandą turėtų kompensuoti produktyvumo ir pieno sudėties pokyčiai. [2]. Taigi pasaulinis pieno gamybos augimas nebus tolygus dabartinės sistemos padidėjimas. Keisis pati jo geografija ir būdai, kuriais skirtingi regionai gamina papildomą pieną.
Indija pagamins daugiausia. Ir pati daug suvartos
Indija čia ypač svarbi todėl, kad ji vienu metu yra ir pagrindinis būsimo gamybos augimo centras, ir viena svarbiausių būsimo vartojimo augimo rinkų. OECD–FAO prognozuoja, kad būtent Indijoje ir Pakistane šviežių pieno produktų vartojimas didės sparčiausiai. Tai skatins ne viena priežastis, o keli vienu metu vykstantys procesai – gyventojų skaičiaus ir pajamų augimas bei urbanizacija. Iki 2035 m. pieno sausųjų medžiagų suvartojimas vienam gyventojui prognozuojamas apie 33 kg Indijoje ir 44 kg Pakistane. [1]
Šių šalių mastą jau galima matyti ir šiandien. Vien 2025 m. Indija pagamino apie 255 mln. t pieno, Pakistanas – 69 mln. t. Abiejose šalyse gamyba per metus padidėjo maždaug 3 %, tačiau OECD–FAO pažymi, kad poveikis pasaulinei pieno rinkai buvo nedidelis, nes eksportuojama tik labai maža jų pieno ir pieno produktų dalis. [1]
Ir prognozė šio modelio iš esmės nekeičia. Indija ir Pakistanas turėtų išlikti daugiausia savarankiškomis pieno rinkomis, kuriose sparčiai auganti vietinė gamyba aptarnaus sparčiai augančią vietinę paklausą. OECD–FAO nesitiki reikšmingos jų integracijos į tarptautinę pieno rinką iki 2035 m. [1]. Todėl didelis pieno gamybos prieaugis nebūtinai reiškia tokio pat dydžio eksportuojamo pertekliaus atsiradimą.
Kitose rinkose pieno vis tiek trūks
Visai kitoks procesas prognozuojamas Afrikoje, Pietryčių Azijoje bei Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje. Pieno gamyba šiuose regionuose taip pat didės, tačiau vartojimas turėtų augti dar greičiau. Todėl skirtumas tarp vietinės pasiūlos ir paklausos ne mažės, o kai kur didės – jį teks užpildyti importu. [1]
Afrika gerai parodo ir produktyvumo problemos mastą. Prognozuojama, kad 2035 m. žemyne bus apie 17 % pasaulio pieninių karvių ir buivolių, tačiau jos pagamins tik apie 4 % pasaulio pieno. [1]
Toks deficitas nebūtinai reiškia didesnius skysto pieno srautus per žemynus. Skystą pieną transportuoti dideliais atstumais brangu, todėl didelė papildomos paklausos dalis bus tenkinama pieno milteliais, kuriuos galima transportuoti ir vėliau panaudoti maisto gamyboje arba atkurti pridedant vandens. [1]. Taigi auganti pasaulio pieno gamyba gali visiškai neprieštarauti kartu didėjančiam kai kurių regionų pieno produktų importui.
Didžiulė gamyba, labai maža tarptautinė rinka
Čia pasaulio pieno ekonomika tampa neįprasta. Nors kasmet pagaminama daugiau kaip milijardas tonų pieno, tarptautinėje prekyboje dalyvauja mažiau nei 7 % pasaulio pieno gamybos. Pagrindinės priežastys labai praktiškos: pienas greitai genda, o daugiau kaip 85 % jo masės sudaro vanduo. Todėl tarptautinė prekyba daugiausia vyksta jau perdirbtais produktais. Pavyzdžiui, tarptautiniu mastu prekiaujama maždaug puse pasaulyje pagaminamų nenugriebto ir nugriebto pieno miltelių. [1]
Dar labiau stebina eksporto koncentracija. 2035 m. ES, Naujoji Zelandija ir JAV kartu turėtų sudaryti apie 67 % pasaulio sūrio, 64 % nenugriebto pieno miltelių, 69 % sviesto ir 73 % nugriebto pieno miltelių eksporto. Ir tai vyks tuo metu, kai šių trijų pagrindinių eksportuotojų pieno gamyba didės tik palyginti kukliai. [1]. Vadinasi, pagrindiniai būsimo pieno gamybos augimo centrai ir pagrindiniai pasaulinės pieno prekybos centrai nėra tie patys.
Kova vyks ne dėl vienos „pasaulio rinkos“
Iki 2035 m. pasaulinė pieno produktų prekyba turėtų padidėti apie 11 % ir pasiekti 13,7 mln. t. Didžioji papildomo eksporto dalis prognozuojama iš ES, JAV ir Naujosios Zelandijos. [1]. Tačiau ir importo rinka nėra vientisa.
Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos didėjantį importo poreikį daugiausia turėtų tenkinti ES. Pietryčių Azijoje pagrindiniais pieno miltelių tiekėjais prognozuojamos JAV ir Okeanija. Kinija išliks didžiausia pasaulio pieno produktų importuotoja, tačiau didėjanti vietinė gamyba mažins jos santykinį poreikį kai kuriems importuojamiems produktams – pavyzdžiui, Kinijos dalis pasaulio nenugriebto pieno miltelių importe turėtų mažėti. [1]. Todėl būsima konkurencija bus ne tiek abstrakti kova dėl „pasaulio pieno rinkos“, kiek konkurencija tarp eksportuotojų dėl konkrečių deficitinių regionų ir konkrečių pieno produktų rinkų.
Europa gali augti mažai, bet likti labai svarbi
Šiame paveiksle Europos padėtis iš pirmo žvilgsnio atrodo prieštaringa. ES nebus vienas svarbiausių pasaulinio pieno gamybos augimo centrų. Europos Komisijos prognozėje iki 2035 m. ES žalio pieno gamyba didėja vos apie 0,1 % per metus, o karvių skaičius mažėja. [2]
Tačiau jos reikšmė tarptautinei rinkai išlieka didelė. Komisija prognozuoja, kad ES eksporto apimtys artimiausią dešimtmetį iš esmės stabilizuosis, tačiau eksporto struktūra vis labiau slinks didesnės pridėtinės vertės produktų link. ES turėtų išlikti dominuojančia pasaulio sūrio eksportuotoja, nors kitose rinkose stiprės JAV ir Naujosios Zelandijos konkurencija. [2]
Tai svarbi perspektyva ir Lietuvai. Lietuvos pieno sektorius yra ne izoliuotos nacionalinės rinkos, o vienos didžiausių pasaulio pieno produktų eksportavimo sistemų dalis. Todėl jo išorinę aplinką lems ne vien bendras pasaulyje pagaminto pieno kiekis, bet ir tai, kiek ES išlaikys eksportuojamo pertekliaus ir kuriose rinkose tam pertekliui bus paklausa.
Ne visas papildomas pienas pasaulio rinkai yra vienodas
Taigi 218 mln. t papildomo pieno, kurį pasaulis turėtų pagaminti iki 2035 m., nėra vienas vientisas būsimos pasiūlos rezervuaras. Didžiausia jo dalis atsiras Indijoje ir kituose sparčiai augančiuose Azijos regionuose. Didelė dalis ten pat ir bus suvartota. Kitose besivystančiose rinkose gamyba didės, bet dar sparčiau auganti paklausa vers didinti importą. Tuo metu tradiciniai eksportuotojai gamybą didins gerokai lėčiau, tačiau būtent nuo jų ir toliau daugiausia priklausys tarptautinė pieno produktų pasiūla. [1]
Todėl skaitant prognozes apie augančią pasaulio pieno gamybą verta klausti ne tik, kiek papildomų tonų bus pagaminta. Reikia klausti, kur jos atsiras, kas jas suvartos ir ar jos apskritai taps tarptautinės pasiūlos dalimi. Nes pasaulinės pieno rinkos pusiausvyrą galiausiai lemia ne visas pasaulyje pagamintas pienas. Ją lemia pienas, kuris kerta sieną.
Šaltiniai
[1] OECD–FAO. Agricultural Outlook 2026–2035. Dairy and dairy products, 2026. https://www.oecd.org/en/publications/oecd-fao-agricultural-outlook-2026-2035_47874669-en/full-report/dairy-and-dairy-products_5e1ae8f8.html [2] European Commission, DG Agriculture and Rural Development. EU Agricultural Outlook 2025–2035, 2025. https://webgate.ec.europa.eu/circabc-ewpp/d/d/workspace/SpacesStore/e4c347aa-1303-44c5-868a-d63e2f46c185/downloadDaugiau naudingų straipsnių apie agro rinką, pieno ūkio valdymą, veisimą, karves.
