Žemės ūkio naujienos: 2022-08-19. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Ūkyje įdarbinti darbuotoją iš užsienio paprasčiau – leidimo gali net neprireikti
Žemės ūkio ministerija primena, kad nuo rugpjūčio 1 d. ūkininkai gali paprasčiau įdarbinti darbuotojus iš užsienio – tereikia, kad jie atitiktų vieną iš darbui Lietuvoje būtinų sąlygų, o būsimo darbuotojo profesija būtų įtraukta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą.
Darbdavys turi informuoti Užimtumo tarnybą prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kad užsienietis atitinka vieną iš darbui Lietuvoje būtinų sąlygų: turi reikiamą darbui kvalifikaciją arba 1 metų darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu, arba jam numatoma mokėti vidutinį darbo užmokestį.
Tačiau svarbu tai, kad į Užimtumo tarnybą dėl leidimų dirbti kreiptis nereikia, jei nėra išnaudota Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašo kvota. Ji, kaip rodo patirtis, iki šiol nėra išnaudojama. Ukrainos piliečius, kuriems dėl karo Ukrainoje suteikta laikinoji apsauga, galima darbinti be jokių leidimų, nereikia kreiptis į Užimtumo tarnybą.
2022 metais iš viso galima įdarbinti 1000 kvalifikuotų vaismedžių ir vaiskrūmių, daržininkystės, mišriosios gyvulininkystės ūkių darbininkų, grybų augintojų, melžimo įrangos operatorių, mechanizatorių, buldozerio ar ekskavatoriaus mašinistų.
Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, rugpjūčio mėnesį iš šios kvotos panaudotos tik 9. Taigi šalies ūkininkai dar gali supaprastinta tvarka įdarbinti 991 specialistą iš užsienio ir tam nereikės jokių leidimų.
Ūkininkai vis dar vangiai įdarbina darbuotojus iš užsienio. Tačiau padaugėjo darbuotojų, įdarbinimų sezoniniams darbams. Užimtumo tarnybos duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį sezoniniam darbui išduoti 407 leidimai dirbti Lietuvoje trečiųjų šalių piliečiams. Pernai tuo pačiu laikotarpiu išduoda 313 leidimų. Tokį darbą Lietuvoje dirbo užsieniečiai iš Ukrainos, Kirgizijos, Azerbaidžano. Sezoninį darbą Lietuvoje galima dirbti dirbti 6 mėnesius per bet kurį 12 mėnesių laikotarpį.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-08-18
Pareiškėjai buvo supažindinti su paramos valdoms modernizuoti galimybėmis
Rugpjūčio 17 d. tiesioginės transliacijos metu žiūrovams buvo pristatytos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ galimybės. Kviečiame susipažinti su: Transliacijos įrašu; Prezentacija; Kita naudinga informacija apie paramą.
Transliacijos metu paramos priemonės naujoves pristatė Nacionalinės mokėjimo agentūros atstovė Irma Jakštienė. Žiūrovai buvo supažindinti su paramos investicijoms į žemės ūkio valdas formomis, pagrindiniais reikalavimais gauti paramą, atrankos kriterijais pagal sektorius, paramos dydžiais ir kt.
Primename, kad paraiškos pagal veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ NMA priimamos iki rugsėjo 30 d.
Šaltinis: nma.lt, 2022-08-18
Papildytas KPP paraiškų rinkimo grafikas
Rugpjūčio 18 d. žemės ūkio ministro įsakymu pakeistas paramos paraiškų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemones priėmimo 2022 metais grafikas. Pakeitimai aktualūs norintiems gauti paramą pagal KPP priemonę „Gaivalinių nelaimių ir katastrofinių įvykių paveikto žemės ūkio gamybos potencialo atkūrimas ir atitinkamos prevencinės veiklos vykdymas“. Su žemės ūkio ministro įsakymu, kuriuo pakeistas KPP paraiškų rinkimo grafikas, galima susipažinti čia.
Pareiškėjai paraiškas pagal priemonę „Gaivalinių nelaimių ir katastrofinių įvykių paveikto žemės ūkio gamybos potencialo atkūrimas ir atitinkamos prevencinės veiklos vykdymas“ šiemet turės galimybę teikti dar kartą nuo rugsėjo 26 d. iki spalio 31 d.
Šaltinis: nma.lt, 2022-08-18
Praneškite apie sutvarkytus naujus plotus jau dabar per „NMA agro“ programėlę
ŽPasibaigus šių metų žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimo laikotarpiui, dalis ūkininkų netinkamus paramai plotus jau sutvarkė ir pavertė juos tinkamais gauti paramą. Pareiškėjai apie pasikeitusias kontrolinių žemės sklypų (KŽS) ribas jau dabar gali informuoti Nacionalinę mokėjimo agentūrą (NMA) per mobiliąją programėlę „NMA agro“, nelaukdami nustatyto termino – gruodžio 1 d.
Ūkininkai raginami pranešti NMA apie buvusius netinkamus paramai plotus, kurie iškirtus medžius, išrovus kelmus, išvežtus nupjautus medžius ir medžių liekanas, sutvarkius akmenų krūvas ar kt. paversti tinkamais, arba jei tinkami paramai plotai virto netinkamais per nemokamą mobiliąją programėlę „NMA agro“.
Kaip pranešti apie KŽS ribų pasikeitimus
Jei pasikeitė KŽS ribos, per „NMA agro“ programėlę reikia atsiųsti vietovės nuotraukas, kuriose būtų užfiksuotas atliktas pakeitimas. Siunčiant pranešimą reikėtų pasirinkti skiltį „Pranešti apie atliktą veiklą“, tuomet nurodyti tipą „Sutvarkytas paramai tinkamas plotas“, o tada jau galima fotografuoti spaudžiant fotoaparato ženkliuką. Nuotrauką galima išsiųsti paspaudus laiško ženkliuką.
Dėl kiekvieno pakeitimo būtina pateikti bent dvi nuotraukas, kuriose būtų matomi nustatyti vietą padedantys objektai – medžiai, kelias, upė, namas ir pan. Taip pat teikiant informaciją per programėlę „NMA agro“ reikia nurodyti pareiškėjo vardą, pavardę / įmonės pavadinimą ir valdos kodą ar projekto numerį. Informaciją apie savo pateiktus pranešimus galima matyti NMA informacinio portalo pranešimų skiltyje.
Tik patikslinę KŽS ribas pareiškėjai kitais metais galės pretenduoti į išmokas už sutvarkytus ir tinkamais paramai skirti tapusius plotus.
Apie programėlės „NMA agro“ panaudojimo galimybes, pranešimo siuntimo, nuotraukų fotografavimo instrukciją bei kitą naudingą informaciją rasite specialioje programėlei skirtoje skiltyje www.nmaagro.lt.
Šaltinis: nma.lt, 2022-08-18
Javapjūtė: kainos ir kas ūkininkus baugina labiau nei derlių naikinanti liūtis
Laukuose zuja kombainai, kuliami žieminiai kviečiai. Dabar tam pats tinkamiausias metas. Visgi, dėl šalto pavasario ir liūčių derlius šiemet vidutinis, grūdai galėtų būti ir didesni, praneša LNK žinios.
„Derlius vidutinis. Žieminiai pasėliai patyrė stresą, nes pavasaris buvo šaltas. Kulsime 5-6 t iš hektaro“, – sako Arūnas Grubliauskas, „Ginkūnų agrofirmos“ valdybos pirmininkas. Kur kas prastesnė padėtis Biržų rajone. Po paskutinės liūties kombainai neįvažiuoja į laukus. Gali būti, kad dalies derliaus tiesiog nepavyks paimti.
Be to, lietus labai gadina pačio derliaus kokybę. Ūkininkai dėl kokybės nesidžiaugia. Iš sugulusių laukų prastesnė ne tik kokybė – lėčiau dirba ir kombainai. Žemės ūkio bendrovės sunerimusios dėl išaugusių elektros energijos ir degalų kainų. Grūdų džiovinimas ir laikymas dar niekada nebuvo toks brangus. „Gavome sąskaitą už liepos mėnesį. Vienos elektros kilovatvalandės kaina mums buvo apie 33 centus. Tai yra absoliutus rekordas. Tokių kainų niekada nebuvo“, – dėlioja A. Grubliauskas.
Kita dalis, smukdanti ūkius, tai logistika. „Seniau vieną toną nuvežti iki uosto kainuodavo 10 eurų, dabar kainuoja 15“, – skaičiuoja Tomas Sitkinas, „Šiaulių aruodo“ komercijos direktorius. Kiek anksčiau gerokai pakilusios grūdų kainos dabar nukrito ir žemdirbiai tikisi, kad jos nemažės. Tai 400 eurų už toną kviečių ir 800 už toną rapsų. Pasak A. Grubliausko, jie tikisi, kad tokios kainos ir išliks. Tada bus galima dirbti pelningai ir padengti dėl energetinių išteklių brangimo augančią derliaus savikainą.
Kitas faktorius, galintis piginti javus, tai grūdų eksportas iš Ukrainos. Tačiau to mūsų ūkininkai kol kas nebijo. „Ukraina visada dalyvavo grūdų rinkoje, todėl jei jiems pavyks sparčiai eksportuoti, tai didelių pokyčių nesukels“, – dėsto T. Sitkinas ir bijo tik to, kad jei ukrainiečiams pavyks staiga išvežti didelį javų kiekį bus sunkumų su logistika ir gali strigti jau pasirašytų lietuviško derliaus eksporto sutarčių vykdymas.
Šaltinis: delfi.lt, 2022-08-16
Lietuvos žolynų lobiai: Europa žiūri su pavydu, o patys trypčiojame vietoje
Tęsiantis geopolitinei ir ekonominei įtampai ekspertai Lietuvai prognozuoja rūsčią žiemą. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) docento dr. Evaldo Klimo teigimu, iš tiesų turime pamirštą didelį rezervą, kuris 1939-aisiais mažą mūsų valstybę buvo iškėlęs į pirmąjį pasaulio sviesto eksportuotojų penketuką. Šis rezervas – mums visiems po kojomis ir akimis plytintys žolynų plotai.
Ir dabar yra tas momentas, kada reikėtų ne verkšlenti dėl šalyje mažėjančio gyvulių skaičiaus, o sutelkus centrinės valdžios sprendimus ir regionų bendruomenių iniciatyvas žalienų produkciją žolę paversti pašarais, vertingais maisto produktais, biokuru, kurių pakaktų ir patiems, ir eksportui, ir humanitarinei pagalbai.
Didžiulės reikšmės pervertinti tiesiog neįmanoma
„Lietuvoje vienam gyventojui tenka 1,04 ha žemės ūkio naudmenų. Tai – didžiausias plotas visoje Europos Sąjungoje (ES), kurioje vidutiniškai vienam gyventojui tenka tik 0,34 ha žemės ūkio veiklai tinkančios žemės, t. y. tris kartus mažiau. Taip pat turime pakankamai gėlo vandens ir apie 700 mm vidutinį metinį kritulių kiekį. Šios sąlygos palankios augti daugeliui augalų, tačiau ypatingai gerai tinka daugiametėms žolėms, kurios dengia apie ketvirtį mūsų šalies teritorijos. Neatsitiktinai iš pasaulyje žinomų 1000 žolių rūšių, turinčių pašarinę vertę, Lietuvoje auga apie 500.
Žolynuose, skirtingai nei vienos rūšies pasėliuose, retai pamatysime ir sergančių augalų, mat gamta savo valdose tvarkosi puikiai. Šalyje turime apie 150 tūkst. ha gyvulininkystės plėtrai ypač palankių užliejamųjų pievų, kuriose vystyti prekinę augalininkystę netgi neįmanoma dėl gamtinių sąlygų. Deja, 400 tūkst. ha žalienų šiuo metu yra menkavertės, sumažėjus gyvulių skaičiui praktiškai nenaudojamos. Ir tik 15-20 proc. žolynų yra sėtiniai, kurie neša didelę ekonominę naudą“, – šalies žaliųjų resursų potencialą komentuoja VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto docentas dr. E. Klimas, pastebėdamas, kad kiekvieną žalią lopinėlį vertybe laikantiems sausringų Pietų kraštų ūkininkams toks mūsų neūkiškumas būtų nesuprantamas.
Pasak pašnekovo, Lietuvos teritorijoje nėra gausių iškastinių gamtos išteklių, todėl itin svarbu branginti ir efektyviai išnaudoti ne tik ariamą žemę, bet ir turimus žalienų resursus. Aukštos kokybės mėsos gaminiai, sviestas, fermentiniai sūriai, pieno miltai ir kiti pasaulyje paklausūs gyvulininkystės produktai galėtų ir turėtų tapti išskirtinėmis mūsų šalies strateginėmis atsinaujinančiomis žaliavomis.
Vokiečių mokslininkai yra nustatę, kad karves šeriant vien labai kokybiškais žoliniais pašarais galima melžti iki 8 tūkst. litrų pieno, o VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkų tyrimų duomenys rodo, kad limuzinų veislės buliukai ėsdami tik kokybišką šienainį per parą priauga 1,6 – 2 kg priesvorio. Abu šie produktyvumo rodikliai yra labai aukšti.
„Žolynų reikšmės šiandieniniame žemės ūkyje ir žmonių gyvenime pervertinti tiesiog neįmanoma. Žolynai atlieka kelias labai svarbias funkcijas. Visų pirma – tiesioginę gamybinę, nes tai pašaras visiems šalyje auginamiems gyvuliams. Iš žalienų pagamintas kokybiškas pašaras gali būti ir paklausi prekė sausras išgyvenančiose užsienio šalyse. Maža to – žolės geriau negu daugelis kitų augalų gerina dirvožemį. Neatsitiktinai geriausi ir derlingiausi planetos juodžemių plotai yra susiformavę stepėse ir prerijose, kur tūkstančius metų plyti ištisinė žolinė danga.
Daugiametės žolės turi gausią šaknų sistemą, kuri dirvožemyje kaupia organinę medžiagą kartu konservuodama organinę anglį, o ankštinės žolės fiksuoja biologinį azotą – unikalią ekologišką trąšą. Žolės yra ir svarbi kraštovaizdžio dalis, kurianti estetišką rekreacinę aplinką. Ilgai žaliuodamos jos valo orą. Moksliniais tyrimais yra nustatyta, kad 35 kv. metrai kokybiškai prižiūrimo žolyno nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens išskiria tiek deguonies, kiek vieno žmogaus organizmui reikia visus metus. Kiekvienas žalias lopinėlis, kuriame vyksta fotosintezė, kartu yra ir Žaliojo kurso variklio sraigtelis“, – žalienų reikšmę vaizdžiai iliustruoja doc. dr. E. Klimas, atkreipdamas dėmesį, kad daugiamečių žolių perteklinė biomasė sėkmingai gali būti panaudojama ir energetikoje kuro granulių gamybai, ir kaip biojėgainių kuras – tą yra ištyrę VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkai.
Gyvulininkystės sektorius „įdarbinęs“ vos trečdalį potencialo
Pašnekovo teigimu, skaudi Lietuvos problema tai, kad turėdami didelį žemės ūkio naudmenų plotą, tenkantį vienam gyventojui, nesugebame efektyviai jo išnaudoti. Priežastis – apgailėtinoje situacijoje atsidūręs šalies gyvulininkystės sektorius, išnaudojantis vos trečdalį žalienų potencialo.
„Pirmosios nepriklausomybės laikotarpiu Lietuvoje buvo laikoma 839 tūkst. melžiamų karvių, sovietmečio pabaigoje – 1,3 mln., šiuo metu jų belikę apie 250 tūkst. Parduodami grūdus kaip žaliavą užuot iš jų kūrę didesnę pridėtinę vertę, generuojame vienas mažiausių pajamų visoje ES. Eurostat duomenimis, Nyderlanduose, kuriuose klesti gyvulininkystė, iš 1 ha pernai gauta 14,5 tūkst. Eur, kaimyninėje Lenkijoje – 1600 Eur, Lietuvoje – tik 869 Eur. Nekeičiant požiūrio į žemės ūkį, padėtis į gera savaime tikrai nepasikeis.
Visose aplinkinėse pažangiose šalyse žemės ūkis remiasi ant dviejų ramsčių – augalininkystės ir gyvulininkystės. 1990-aisiais, Lietuvos nepriklausomybės pradžioje, daugelis savarankišką veiklą pradedančių ūkininkų rinkosi specializuotą augalininkystę kaip paprastesnę, lengvesnę, trumpuoju periodu didesnes pajamas nešančią žemės ūkio veiklą.
Ir šiandien iš tiesų galime didžiuotis tam tikrais šio sektoriaus rezultatais, rekordiniais grūdų derliais ir jų eksporto mastais. Tačiau tai nėra geriausias pasirinkimas, nes jis skatina dirvožemio alinimą ir degradaciją. O mišriame ūkyje Europos žaliasis kursas yra savaime suprantamas dalykas. Tokiame ūkyje darbas vyksta kasdien, jame kuriama didesnė pridėtinė vertė bei gaminamas vertingas šalutinis produktas – organinės trąšos. Šiandien absurdiška yra tai, kad mūsų agrarinėje šalyje augalininkystės ūkiai organines trąšas jau yra priversti pirkti“, – konstatuoja pašnekovas.
VDU Žemės ūkio eksperto teigimu, jei pasirinktas augalininkystės kelias būtų labai sėkmingas ir saugus, šiandien netektų kalbėti apie dirvožemio degradacijos pavojų ir chemikalais teršiamus vandens telkinius. Specializuoti augalininkystės ūkiai, kuriuose efektyviai investuojama, taikomos pažangios technologijos ir kuriuose rūpinamasi dirvožemiu, doc. dr. E. Klimo nuomone, bendroje žemės ūkio struktūroje, be abejo, reikalingi. Tačiau Vokietijos, kurioje yra daug stambių monokultūras auginančių ūkių, ekspertai bekraščius rapsų ir kviečių laukus, įspėdami apie pavojų ekosistemoms, šiandien jau vadina ekologinėmis dykumomis.
Perspektyviausi ir tvariausi – mišrūs šeimos ūkiai
„Esu įsitikinęs, kad tik mišrus ūkis turi ateitį, nes tai yra vienintelis teisingas kelias, atitinkantis Žaliojo kurso kryptį ir tikslus. O metano emisijos problemas, priskiriamas gyvuliams, šiandien reikėtų garbingai prisiimti žmonėms, kurie užsiėmę kosmoso užkariavimu ir neregėtos galios ginklų gamyba iki šiol taip ir nėra parodę iniciatyvos sukurti efektyvioms priemonėms nuo mėšlo lagūnų surinkti išsiskiriantį metaną ir jį panaudoti energetinėms reikmėms.
Žolynų panaudojimo galimybes puikiai įrodo įvairiuose šalies regionuose entuziastų pastangomis vystomi mišrūs šeimos ūkiai. Lietuvoje, skirtingai nei kaimyninėje Lenkijoje, valstybė nuo tokių ūkių yra nepelnytai nusigręžusi, nors jų, dirbančių iki 150 ha žemės, tebeturime beveik 90 tūkst.
Šiandien puikiai galėtume pasimokyti iš kaimyninės Lenkijos Punsko valsčiaus lietuvių, vystančių nedidelius mišrius šeimos ūkius. Ten veikiama susikooperavus ir ūkininkai kartu yra ir pieno perdirbimo įmonių akcininkai. Lietuvoje procesas buvo paleistas savieigai periodiškai tik konstatuojant, kad gyvulių skaičius šalyje mažėja“, – apgailestauja pašnekovas.
Docento įsitikinimu, dabar ypač tinkamas laikas pagalvoti, kaip kuo efektyviau išnaudoti žalienų potencialą bei suprasti, kad žemės ūkis ir jo šaka gyvulininkystė yra svarbiausias strateginis ekonominis verslas, aprūpinantis šalies gyventojus maisto produktais ir užtikrinantis šalies nacionalinį saugumą.
Kuriant sinergiją – ne tik išgyvensime patys, bet ir padėsime kitiems
„Šalis turi turėti savo aiškią strategiją bei žinoti, ar einame mišraus ūkio gaivinimo keliu, ar toliau aliname dirvožemius ir liekame stebėti, kaip auga ir vis blogiau dera rapsai, kviečiai ar cukriniai runkeliai. Žemės ūkio strategijoje ateinančiam 2023 – 2027 metų laikotarpiui numatytos remiamos veiklos sritys, siekiant geriau išnaudoti žalienų potencialą. Norisi tikėti, kad tai sudomins jaunus žmones. Nuo valdžios sprendimų priklauso, kokios bus inicijuojamos paramos programos, kokie priimami teisės aktai ir ar sudaromos sąlygos kaime lengviau įsikurti jauniems žmonėms.
VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto studentai yra labai motyvuoti dirbti agrosektoriuje. Dažnas jų dar studijų metais pradeda ūkininkauti. Tačiau pateikę paraiškas paramai gauti šie jaunuoliai dėl įvairių biurokratinių „kabliukų“ labai dažnai sulaukia neigiamų atsakymų. Šito neturėtų būti. Esame nedidelė šalis, dėl ekonominės emigracijos jau netekusi ketvirtadalio gyventojų, kurie kitų Europos šalių ūkiuose dirba tokius pačius žemės ūkio darbus, kokius būtų galėję dirbti tėvynėje būdami savų ūkių šeimininkais.
Šiuo metu kaip niekada svarbus momentas yra derinti valstybės strategines kryptis ir regionų iniciatyvas, įvertinti skirtingų regionų specifiką, suskaičiuoti nenaudojamus žalienų resursus, imtis kiekvieno regiono specifiką geriausiai išnaudojančių veiklų ir kartu veikiant pradėti kurti sinergijos efektą. Tuomet ne tik išgyvensime patys, bet ir galėsime padėti kitiems“, – reziumuoja VDU Žemės ūkio akademijos docentas dr. E. Klimas.
