Žemės ūkio naujienos: 2026-09-24. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Teisėsaugos akiratin patekusios NMA vadovas Fortunatas Dirginčius nušalintas nuo pareigų
Žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika inicijavo vidinį tyrimą dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) direktoriaus Fortunato Dirginčiaus galimai padaryto tarnybinio nusižengimo ir nušalino jį nuo pareigų, ketvirtadienį pranešė ministerija. BNS rašė, kad anksčiau rugsėjį teisėsauga vykdė dvi kratas agentūros patalpose ir pateikė įtarimus korupcija keliems įstaigos darbuotojams, įskaitant direktoriaus pavaduotoją.
Vidinis tyrimas Žemės ūkio ministerijoje (ŽŪM) pradėtas dėl NMA vidaus kontrolės ir korupcijos rizikų valdymo.
„Kol vyksta tyrimai, turime aiškiai įvertinti ne tik konkrečias aplinkybes, bet ir tai, kaip institucijoje buvo valdytos korupcijos rizikos. Šis sprendimas nėra išankstinė išvada dėl direktoriaus asmeninės atsakomybės – tai būtina priemonė, kad galėtume objektyviai įvertinti situaciją“, – pranešime sakė K. Mažeika.
Tyrimo komisija turės įvertinti F. Dirginčiaus veiksmus užtikrinant vidaus kontrolę bei skaidrią institucijos veiklą ir pateikti motyvuotą išvadą.
Anot ministerijos, artimiausiu metu bus paskirtas laikinasis NMA vadovas, kuris turės užtikrinti nenutrūkstamą agentūros darbą ir sprendimų priėmimą, aktualų šalies ūkininkams.
Kaip rašė BNS, Europos prokuratūrai tiriant galimą korupciją Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnai atliko kratą F. Dirginčiaus kabinete, tačiau dabar jam yra suteiktas liudytojo statusas.
Teismas nuo pareigų jau yra nušalinęs NMA direktoriaus pavaduotoją, įtariamąjį Tomą Orlicką.
Teisėsauga savo veiksmų kol kas plačiau nekomentuoja, tik nurodo, jog ikiteisminis tyrimas vyksta dėl įtariamo piktnaudžiavimo, siekiant suteikti neteisėtų pranašumų Europos Sąjungos finansuojamuose projektuose dalyvaujantiems asmenims.
Šaltinis: lrt.lt, Saulius Jakučionis, BNS, 2026-09-23
Ukraina svarsto galimybę žemės ūkio produkciją eksportuoti per Baltijos šalių uostus
Dėl tebesitęsiančių Rusijos atakų prieš Odesos srities uostų infrastruktūrą Ukraina priversta ieškoti alternatyvių maršrutų žemės ūkio produkcijos eksportui, o vienu iš jų galėtų tapti Baltijos šalių uostai. Apie tai pranešė Ukrainos agrarinės politikos ir maisto ministerija, skelbia „Ukrinform“. T. Vysockis pabrėžė, kad saugaus eksporto jūra atkūrimas tebėra vienas svarbiausių Ukrainos žemės ūkio sektoriaus prioritetų.
Ukrainos agrarinės politikos ir maisto ministras Tarasas Vysockis susitiko su Estijos regioninių reikalų ir žemės ūkio ministru Hendriku Johannesu Terrasu ir aptarė Rusijos atakų prieš Odesos srities uostų infrastruktūrą padarinius, alternatyvius eksporto maršrutus ir paramą Ukrainos ūkininkams.
„Apie 70 proc. žemės ūkio produkcijos reikia realizuoti užsienio rinkose. Daugiau kaip 90 proc. produkcijos buvo eksportuojama per Juodosios jūros uostus. Rusijos atakos prieš civilinius laivus ir uostų infrastruktūrą kelia didelę grėsmę Ukrainos ekonomikai ir tarptautinių maisto tiekimo grandinių stabilumui. Plėtojame alternatyvius maršrutus, tačiau jų pajėgumai riboti“, – sakė ministras.
Pasak jo, alternatyviais maršrutais šiuo metu galima išgabenti apie 44 proc. reikiamo eksporto kiekio. Ukraina šį rodiklį gali padidinti iki 50 proc., tačiau toliau didinti eksportą neatkūrus uostų veiklos būtų itin sunku.
Viena iš galimybių – naudotis Europos, taip pat ir Baltijos šalių, uostais, tačiau pagrindinė kliūtis čia yra didelės logistikos išlaidos. Gabenant Ukrainos grūdus Baltijos maršrutu, vienos tonos transportavimo išlaidos padidėja maždaug 100 JAV dolerių. Tokiomis sąlygomis Ukrainos žemės ūkio produkcijos gamintojai patys nepajėgia padengti tranzito per Gdansko, Klaipėdos, Liepojos ar Hamburgo uostus išlaidų.
Ukrainos skaičiavimais, per Baltijos šalių uostus būtų galima eksportuoti iki 20 mln. tonų grūdų, tačiau papildomoms logistikos išlaidoms padengti reikėtų 1,5–2 mlrd. JAV dolerių. Ukraina dėl finansinės paramos jau kreipėsi į Europos Sąjungą (ES) ir kitus tarptautinius partnerius.
Ministrai taip pat aptarė grūdų kilmės tikrinimą ir pastangas užkirsti kelią galimam Europos logistikos infrastruktūros naudojimui grūdų iš Rusijos ir laikinai okupuotų Ukrainos teritorijų tranzitui. Ukraina pasirengusi pasidalyti su partneriais grūdų kilmės tikrinimo metodika, kurią sukūrė kartu su Jungtine Karalyste.
Taip pat aptarta parama smulkiesiems ūkininkams ir papildomos finansinės priemonės Ukrainos žemės ūkio produkcijos gamintojams.
Šaltinis: lrt.lt, ELTA, 2026-09-23
Ūkininkams – daugiau kaip 67 mln. eurų investicijoms: parama gali pakeisti ūkio kasdienybę
Netrukus prasidės naujas kvietimas ūkininkams, planuojantiems modernizuoti savo ūkius, didinti gamybos efektyvumą ar imtis didesnės pridėtinės vertės kūrimo. Investicijoms į žemės ūkio valdas numatyta daugiau kaip 67 mln. eurų. Nuo š. m. spalio 1 d. iki lapkričio 30 d. galima teikti paraiškas pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“.
Paramos galimybė aktuali tiek gyvulininkystės, tiek augalininkystės ūkiams – lėšos numatytos pieninės ir mėsinės galvijininkystės, kitų gyvulininkystės, kiaulininkystės ir paukštininkystės, taip pat sodininkystės, uogininkystės, daržininkystės, gėlininkystės ir vaistažolininkystės sektoriams.
Investicija, kuri turi atsipirkti ūkiui
Pagal šią priemonę galima investuoti į žemės ūkio produktų gamybą, o ūkyje pagamintą ar išaugintą produkciją – ir perdirbti bei tiekti rinkai.
Šios paramos esmė – ne tiesiog nupirkti naują techniką ar įrangą. Svarbiausia, kad investicija ūkiui realiai padėtų dirbti efektyviau, mažintų sąnaudas, taupytų darbo laiką, gerintų produkcijos kokybę ar leistų iš tos pačios užaugintos produkcijos sukurti daugiau vertės. Todėl kiekvieną investiciją verta vertinti ne tik pagal tai, kiek ji kainuoja šiandien, bet ir pagal tai, ką ji ūkiui duos po kelių metų. Galimybė remti ir produkcijos perdirbimą suteikia ūkiams daugiau erdvės ieškoti naujų verslo modelių, juk ūkininkas gali būti ne tik žaliavos augintojas ar gamintojas. Jei ūkyje atsiranda galimybė produkciją perdirbti, supakuoti ir pasiūlyti vartotojui jau kaip galutinį produktą, sukuriama gerokai daugiau pridėtinės vertės. Tai ypač svarbu siekiant, kad daugiau vertės liktų pačiame ūkyje ir kaimo vietovėje.
Iki 1 mln. eurų vienam ūkiui
Vienam pareiškėjui projektui gali būti skirta iki 1 mln. eurų investicinės paramos. Pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams galima maksimali paramos suma – iki 2 mln. Eurų projektui.
Įprastai parama gali sudaryti iki 50 proc. tinkamų finansuoti išlaidų. Jauniesiems ūkininkams, pirmą kartą pagal šią priemonę besikreipiantiems paramos per penkerius metus nuo įsisteigimo ir atitinkantiems nustatytus reikalavimus, paramos intensyvumas gali būti padidintas dar 20 procentinių punktų. Didžiausias paramos intensyvumas negali viršyti 70 proc. tinkamų finansuoti išlaidų vertės.
Daugiausia dėmesio – gyvulininkystei ir sodininkystei
Sostinės regione projektams numatyta daugiau kaip 34,4 mln. eurų, Vidurio ir Vakarų Lietuvos regione – daugiau kaip 32,7 mln. eurų.
Didžiausia dalis lėšų abiejuose regionuose tenka pieninės galvijininkystės bei sodininkystės, uogininkystės ir daržininkystės sektoriams.
Vidurio ir Vakarų Lietuvos regione pieninės galvijininkystės sektoriui numatyta beveik 14,8 mln. eurų, iš jų 1,14 mln. eurų – papildomo nacionalinio finansavimo lėšos.
Sostinės regione pieninės galvijininkystės sektoriui skiriama beveik 16 mln. eurų, o sodininkystės, uogininkystės, daržininkystės, gėlininkystės ir vaistažolininkystės sektoriams – daugiau kaip 6,7 mln. eurų.
Paraiškai verta ruoštis jau dabar
Paraiškas bus galima teikti nuo spalio 1 d. iki lapkričio 30 d. per Žemės ūkio ministerijos informacinę sistemą (ŽŪMIS).
Pareiškėjai turėtų iš anksto pasirūpinti reikiamais dokumentais ir atsakingai rinktis konsultantus, padedančius rengti projektus. Kokybiškai parengtas projektas padeda išvengti klaidų ir palengvina jo įgyvendinimą.
Paramos priemonės vertė atsiskleidžia tada, kai ji tampa konkrečiu pokyčiu ūkyje – mažesnėmis sąnaudomis, našesne gamyba, geresne produkcija ar nauja galimybe ją parduoti. Todėl ūkininkai kviečiami į šį kvietimą žiūrėti ne tik kaip į galimybę gauti paramą, bet kaip į progą susiplanuoti kitą savo ūkio augimo etapą.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2026-09-24
Išaugusios trąšų kainos ir kitos grėsmės žemės ūkio konkurencingumui
Šalies žemės ūkio sektorius susiduria su vis didesniu spaudimu pelningumui. Pastaruosius kelerius metus trąšų kainos augo sparčiau nei grūdų, o pavasarį jų santykis apskritai pasiekė savo aukščiausią tašką. Nors rugpjūčio mėnesį grūdų kaina vėl ženkliai pakilo, o trąšų rinka stabilizavosi, sparčiai tebeauganti dujų kaina situaciją vėl gali paaštrinti.
Augantis kainų spaudimas
Trąšos įprastai sudaro 30–40 proc. visų augalininkystės ūkių gamybos kaštų, tačiau kartu brango ir kitos svarbios sąnaudų kategorijos – chemikalai, kuras bei elektra. Todėl mažėjantys pelnai Lietuvos ūkiams nėra vien pastarųjų metų energijos kainų šoko pasekmė, o veikiau ilgalaikė tendencija.
Nuo metų pradžios besitęsiantis konfliktas Artimuosiuose Rytuose reikšmingai paveikė pasaulinius prekybos srautus ir padidino žaliavų kainų neapibrėžtumą. Nors nei Lietuva, nei ES nėra itin glaudžiai ekonominiais saitais susijusios su Artimųjų Rytų regionu, o Europos trąšų gamybos pajėgumai išlieka reikšmingi, pasaulinėse žaliavų rinkose vietinių ir regioninių ribų beveik nebelieka. Sutrikus tiekimo grandinėms, kainų poveikis greitai paveikia visas rinkas.
Rugpjūčio duomenimis, Europoje azoto trąšų kainos buvo 12 proc. didesnės nei metų pradžioje ir šiuo metu yra ženkliai mažesnės nei per piką balandžio mėnesį. Tačiau nerimą kelia gamtinės dujos – jos nuo metų pradžios pabrango beveik du kartus. Kadangi gamtinės dujos gali sudaryti net 60–80 proc. azoto trąšų gamybos savikainos, jų brangimas tiesiogiai veikia ir trąšas.
Šiuo metu ūkininkus gelbsti pabrangę grūdai – kviečių kaina nuo metų pradžios išaugo 27 proc., rapsų – 23 proc. Visgi dabartinės rinkos prognozės ženklaus tolimesnio augimo nenumato, o rizika trąšų kainoms kilti – didelė.
Papildomus iššūkius kuria ir reguliaciniai pokyčiai. Nuo 2026 m. ES pradėtas taikyti anglies dioksido korekcinis mechanizmas, kuris papildomai apmokestina ir taršiai pagamintas importuojamas trąšas.
Kartu keičiasi ir vietos gamintojams taikomos taisyklės – iki 2034 m. bus palaipsniui mažinamas nemokamai skiriamų taršos leidimų kiekis. Tai reiškia, kad kainų padidėjimas ateityje gali būti jaučiamas tiek importuojamoms, tiek ES gaminamoms trąšoms.
Kas Lietuvą daro ypač pažeidžiamą
Lietuvos žemės ūkio sektorius šiems pokyčiams ir kainų svyravimams yra itin jautrus. Šalis orientuota į augalininkystę ir yra viena intensyviausiai grūdus auginančių ir eksportuojančių valstybių ES. Palaikyti tokiam intensyvumui reikalingas nuolatinis tręšimas, todėl Lietuva rikiuojasi tarp intensyviausiai azoto trąšas naudojančių šalių visoje Europoje, o pagal vienam hektarui tenkantį jų sunaudojimą nusileidžia tik Lenkijai.
Didelį azoto trąšų poreikį daugiausia lemia kviečių ir rapsų dominavimas pasėlių struktūroje. Šios kultūros yra vienos reikliausių tręšimui, o jų plotai per 20 metų patrigubėjo ir pastaraisiais metais užima apie penktadalį Lietuvos teritorijos.
Tokia ūkio specializacija įprastai leidžia pasiekti didesnį produktyvumą, tačiau kartu didina priklausomybę nuo trąšų, todėl kainų šokai Lietuvos žemės ūkį paveikia stipriau nei valstybes, kuriose pasėlių įvairovė didesnė.
Iššūkiai pelningumui – ilgalaikė tendencija
Didžiausią nerimą šiandien kelia ne pavieniai kainų šuoliai, o ilgalaikė tendencija. Pavyzdžiui, per paskutinius 6 metus ES kviečių kainos išaugo 20–30 proc., o vidutinė azoto trąšų kaina beveik 2,5 karto. Toks brangimas ūkininkams yra itin nepalankus, tad jiems tenka sugerti didėjančias sąnaudas negaunant pakankamai papildomų pajamų už produkciją.
Papildomą spaudimą kelia ir kitos išlaidos. Pesticidų, kuro bei elektros kainos per tą patį laikotarpį taip pat augo dešimtimis procentų. Todėl kalbame ne apie vienos sąnaudų eilutės problemą, o apie bendrą žemės ūkio gamybos kaštų augimą.
Maži ūkiai kenčia labiausiai
Vienas iš būdų mažinti išlaidas – efektyvinti žemės ūkio veiklą ir tiksliau naudoti trąšas. Tačiau tam reikalingos investicijos į technologijas, logistiką ir procesų optimizavimą. Tokios investicijos ekonomiškai dažniausiai atsiperka didesniuose ūkiuose, todėl būtent jie turi daugiau galimybių prisitaikyti prie besikeičiančių sąlygų.
Mažesniems ūkiams konkuruoti darosi vis sunkiau. Per pastaruosius du dešimtmečius ūkių, auginančių javus 5 ha ar mažesniuose plotuose, dalis šalyje sumažėjo nuo maždaug 25 proc. iki 5 proc., o mažesni nei 1 ha ūkiai praktiškai išnyko. Didelė dalis jų žemės buvo išnuomota arba parduota stambesniems. Jeigu sąnaudų spaudimas ir toliau išliks, ši koncentracijos tendencija gali tęstis ir ateityje.
Ekologiški ūkiai nėra patraukli alternatyva
Viena iš alternatyvų, kaip sumažinti prastėjančio pelningumo riziką, būtų mažinti mineralinių trąšų naudojimą ir pereiti prie aplinkai draugiškesnio ūkininkavimo. Vis dėlto šiandien ekologiškų ūkių perspektyvos Lietuvoje išlieka sudėtingos.
2025 m. tik 3,2 proc. Lietuvoje užauginto grūdų derliaus buvo iš ekologinių ūkių. Tarp pagrindinių kultūrų – kviečių ir rapsų – ši dalis dar mažesnė.
Tam įtakos turi tiek geografinės sąlygos, tiek ekonominiai veiksniai. Priklausomai nuo auginamos kultūros, ekologinių ūkių derlingumas Lietuvoje yra 2–4 kartus mažesnis nei intensyvios žemdirbystės ūkiuose. Be to, per pastaruosius 5 metus organinių trąšų kainos augo panašiu tempu kaip ir mineralinių. Todėl spartus perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo galėtų neigiamai atsiliepti maisto kainoms.
Bendrai vertinant, Lietuvos žemės ūkio produktyvumas ilgą laiką buvo paremtas sėkminga specializacija į kelias pagrindines kultūras. Tačiau ta pati specializacija šiandien didina sektoriaus pažeidžiamumą augant sąnaudoms.
Įprastai staigūs struktūriniai pokyčiai žemės ūkyje neįvyksta, bet ilgalaikėje perspektyvoje tik efektyvesnis išteklių naudojimas bei platesnė kultūrų įvairovė gali padėti išsaugoti konkurencingumą.
Šaltinis: valstietis.lt, Vismantas Žukas,„Swedbank“ ekonomistas, 2026-09-22
Pirmą kartą Lietuvoje rengiama ūkinių gyvūnų gerovės konferencija „Kaip jie gyvena. Tavo sprendimas“
Spalio 5 dieną, minint Pasaulinę gyvūnų dieną, Lietuvoje įvyks pirmasis tokio pobūdžio renginys – Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) organizuojama konferencija „Kaip jie gyvena. Tavo sprendimas“, rengiama bendradarbiaujant su LSMU Veterinarijos akademija. Šios konferencijos centre – ūkinių gyvūnų gerovė ir praktiniai sprendimai: nuo ligų prevencijos ir biosaugos iki išmaniųjų technologijų bei kasdienių sprendimų ūkyje.
Konferencija taps visus 2026 metus VMVT vykdomos visuomenės švietimo kampanijos „Kaip jie gyvena. Tavo sprendimas“ baigiamuoju akcentu. Kampanija kvietė pažvelgti ten, kur dauguma žmonių kasdien nepatenka – į ūkius ir juose gyvenančių gyvūnų kasdienybę.
Buvo kalbama apie laikymo sąlygas, ligų prevenciją, atsakomybę už gyvūną ir apie tai, kodėl svarbu problemą pastebėti laiku – kai ją dar galima išspręsti, o ne tada, kai pasekmės jau akivaizdžios.
Spalio 5-ąją šios temos susijungs į vieną esminį klausimą – ką šiandien reiškia gerai prižiūrimas, pažangus ir atsparus ūkis ir kokią vietą jame užima gyvūno gyvenimo kokybė?
„Gyvūnų gerovė šiandien nėra vien teisės aktų reikalavimas. Ji tiesiogiai susijusi su gyvūnų sveikata, biosauga, ligų prevencija, atsakingu vaistų naudojimu ir paties ūkio stabilumu. Kuo anksčiau pastebimi gyvūno sveikatos ar elgsenos pokyčiai, tuo daugiau galimybių užkirsti kelią ligai ir išvengti sudėtingesnio gydymo. Technologijos čia atveria naujų galimybių, tačiau jos nepakeičia svarbiausio dalyko – kasdienio dėmesio gyvūnui, žinių ir gebėjimo laiku priimti sprendimus“, – sako VMVT vadovė Audronė Mikalauskienė.
Nuo biosaugos iki technologijų, padedančių pastebėti daugiau
Konferencijos temos atspindi tai, su kuo ūkininkai ir veterinarijos specialistai susiduria kasdien. Bus kalbama apie biosaugą ir ligų prevenciją, atsakingą antimikrobinių vaistų naudojimą, gyvūnų sveikatos stebėseną ir technologijas, kurios padeda pokyčius pastebėti anksčiau.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos lektorė, veterinarijos gydytoja dr. Dovilė Malašauskienė pristatys, kaip mokslas ir išmaniosios technologijos jau šiandien gali padėti stebėti gyvūnų būklę ir greičiau pamatyti tai, ko žmogaus akis iš karto neužfiksuoja.
Tačiau technologijos pačios savaime gero ir pažangaus ūkio nesukuria. Apie praktinę gyvūnų gerovės pusę kalbės ūkininkas Paulius Macas. Jis pasidalins savo patirtimi, kaip sprendimai dėl gyvūnų laikymo, priežiūros ir gerovės atsispindi viso ūkio veikloje.
Pastebėti anksčiau nei problema tampa nelaime
Viena jautresnių konferencijos temų – situacijos, kai gyvūno problema jau matoma, tačiau reakcijos sulaukiama per vėlai. Gyvūnų gerovė nėra vien gyvūno laikytojo ar kontrolės institucijos atsakomybė. Svarbus vaidmuo tenka bendruomenei, savivaldybėms, kaimynams bei kiekvienam žmogui, gebančiam atpažinti problemą ir laiku reaguoti. Todėl konferencijoje bus kalbama ir apie VMVT patikrinimų pamokas: kada dar galima problemą aplenkti ir kodėl tylėjimas kartais kainuoja per daug.
Sprendimai, kurie jau veikia
Konferencijos pavadinimas „Kaip jie gyvena. Tavo sprendimas“ nėra tik šūkis. Gyvūno gyvenimo kokybę lemia kasdieniai konkretūs žmogaus sprendimai.
„Norime, kad gyvūnų gerovė būtų suprantama ne kaip institucijų tema, o kaip visų žmonių atsakomybė. Tad ir šioje konferencijoje siekiame ne tik kalbėti apie iššūkius, bet ir parodyti sprendimus, kurie jau veikia. Lietuvoje turime ūkių ir žmonių, kuriems aukšti gyvūnų gerovės standartai yra kasdienė praktika – tokius pavyzdžius verta pamatyti, apie juos kalbėti ir iš jų mokytis“, – teigia A. Mikalauskienė.
Konferencijos pabaigoje VMVT apdovanos pažangiausius ūkius, gyvūnų globėjus ir gyvūnų gerovės puoselėtojus – žmones, savo kasdieniu darbu rodančius, kad aukšti gyvūnų gerovės standartai gali būti ne ateities siekiamybė, o šiandienos praktika.
Konferencija „Kaip jie gyvena. Tavo sprendimas“ vyks spalio 5 d., pirmadienį, nuo 10.00 iki 16.10 val. Renginį kviečiame tiesiogiai stebėti VMVT „Facebook“ ir „Youtube“ paskyrose.
