Daugelis ūkininkų savo gyvenimo kelią atrado dar vaikystėje, padėdami tėvams prižiūrėti galvijus bei džiaugdamiesi vasaros derliumi. Ne išimtis ir „Alta“ atstovė Anneke Talsma. Rugpjūčio pradžioje lankydamasi Lietuvoje ji rado laiko ne tik pabendrauti su šalies ūkininkais, bet ir spėjo pasidalinti savo sėkmės istorija.
Annike, papasakokite apie save. Kur gimėte ir kaip atsidūrei pienininkystės versle?
Gimiau Nyderlanduose, tačiau užaugau Jungtinėse Amerikos Valstijose. Mano tėtis buvo antrasis sūnus šeimoje, jo vyresnysis brolis taip pat norėjo ūkininkauti, todėl mėgstu juokauti, kad dviem ambicingiems vyrams vienoje pieno fermoje tiesiog nebuvo vietos. Kai man buvo vieneri, mano tėvai persikėlė gyventi į JAV, Teksaso valstiją, kurioje įkūrė savo pieno ūkio fermą. Tiesa, nors ir augau Amerikoje, angliškai pradėjau kalbėti tik sulaukusi penkerių, kadangi gyvenome vietovėje, kurioje visi puikiai susikalbėjo olandų kalba.
Užaugau dirbdama tėvo fermoje, vėliau studijavau verslą ir ekonomiką, tačiau galiausiai supratau, kad savo ateitį matau tik pieno ūkyje. Jėgas man ne kartą teko išbandyti dirbant įvairiuose Teksaso, Indianos bei Aidaho valstijų ūkiuose, kuriuose gyveno nuo 4 000 iki 26 000 karvių. Per savo gyvenimą patyriau, ką reiškia dirbti skirtingose pareigose, tad šiandien puikiai suprantu su kokiomis problemomis susiduria dideli ir maži ūkiai bei jų darbuotojai.
Minėjote, kad jūsų tėvas yra ūkininkas. Kiek galvijų jis augina?
Mano tėvas ūkininkauti pradėjo įsigijęs 40 karvių, tačiau ferma nuolat augo, o iki kitų metų pabaigos jis tikisi, kad ūkyje gyvens apie 11 tūkstančių melžiamų karvių. Kalbant apie veislę, viskas prasidėjo nuo holšteinų, tačiau prieš dešimtmetį pietinių Amerikos valstijų ūkininkai pradėjo gauti paramą, kuri tiesiogiai priklausė nuo melžiamų karvių pieno kokybės, tad holšteinų veislę pakeitė džersių veislės karvės.
Jūsų visas gyvenimas susijęs su darbu ūkyje, tačiau nejaugi paauglystėje nesinorėjo išbandyti ko nors kito?
Žinoma. Norėjau daug keliauti po pasaulį, todėl pasirinkau studijuoti verslą ir ekonomiką. Šiek tiek studijavau užsienio šalyse, visuomet turėjau galimybę keliauti, tačiau arčiausiai širdies man visuomet buvo pieno ūkis. Tai itin išskirtinė ir iššūkių pilna pramonės šaka. Čia kiekvieną dieną sužinai kažką naujo, privalai nuolat mokytis ir gilinti savo žinias, o man tai labai patinka.
Tiesa, ketverius ar penkerius metus buvau apleidusi pieno ūkį. Tuomet Teksaso bei Misūrio valstijose pardavinėjau greitą maistą. Tai buvo puiki patirtis, tačiau galiausiai supratau, kad noriu dirbti tik pieno ūkyje.
Kaip atsidūrėte „Alta“ bendrovėje?
Prieš pusantrų metų, kai pardavinėjau greitą maistą, „Alta“ pati mane susirado ir paskatino grįžti ne tik į pieno industriją, bet ir į Nyderlandus. Negalėjau praleisti tokios puikios progos, tad ilgai nesvarsčiusi sutikau. Šiuo metu dirbu tarptautinėje komandoje, todėl man tenka keliauti itin daug. Keliaudama po įvairias fermas bandau ne tik parduoti geriausią produktą, bet pasakoju ūkininkams, ką daryti, kad jie kuo greičiau pastebėtų naudą ir galėtų pasinaudoti visomis veislių suteikiamomis galimybėmis.
Jūs daug keliaujate darbo reikalais. Galbūt lankydamasi įvairių šalių pieno ūkiuose pastebėjote skirtumų tarp Lietuvos ir kitų Europos valstybių ūkininkų?
Lietuvoje ūkininkai sparčiu žingsniu eina į priekį. Jie vertina kokybę, labai nori mokytis ir tobulėti, tačiau reikiamos žinios juos ne visuomet pasiekdavo. Visgi, stengiamės ištaisyti šį trūkumą. „Alta“ organizuoja daugybę mokymų, į kuriuos nuolat kviečia ir Lietuvos ūkininkus.
Taip pat pastebiu, kad lietuviai, kaip ir dauguma europiečių, neretai susiduria su darbo jėgos trūkumu. Dalis jų stengiasi išspręsti šią problemą robotizuodami savo ūkį, o kiti jį pertvarko taip, kad visus darbus būtų galima atlikti kiek galima greičiau ir patogiau.
Papasakokite plačiau apie mokymus, kuriuos organizuojate
Pastebime, kad ūkininkai nuolat dairosi naujų galimybių kažko išmokti ir gauti žinių apie karvių komfortą, reprodukciją, naujausius pokyčius pieno ūkyje, savo verslo tobulinimą bei daugybe kitų temų. Juos domina viskas. Tai pastebėję, nusprendėme suteikti galimybę gilinti savo žinias. Jungtinėse Amerikos Valstijose, dažniausiai Viskonsino valstijoje, organizuojame „Alta U“ mokymus, kurie trunka visą savaitę ir yra labai intensyvūs. Į kursus susirinkę žmonės sužino visą informaciją, ko reikia norint sėkmingai valdyti savo ūkį, o skirtingas paskaitas veda savo sričių profesionalai. Baigę mokymus dalis veterinarijos studentų netgi pripažino, kad vos per 5 dienas gavo daugiau informacijos nei per 4 ar 5 metus universitete. Be to, mokymasis vyksta labai mažose grupėse (iki 18 ar 20 žmonių), o įspūdžius pagilina ne tik paskaitos patalpose, bet ir kelionės po įvairius ūkius.
Tiesa, mes puikiai suprantame, kad ne visi ūkininkai gali mokymams skirti visą savaitę, todėl organizuojame trumpesnius, dažniausiai pustrečios dienos, mokymus Europoje. Šie kursai nėra tokie intensyvūs, juose kalbame konkrečia tema, tačiau naudos išties daug. Pavyzdžiui, lapkričio pradžioje Didžiojoje Britanijoje surengsime mokymus apie karvės komfortą, kurių metu dalyviai ne tik klausys paskaitų, bet ir keliaus apžiūrėti anglijos fermų.
Galbūt pastebėjote kas jau buvo pasiekta šių mokymų dėka? Ir kokie jūsų ateities planai?
Kartu su UAB „Gameta“ mes dirbame tik vienerius metus, tačiau jau spėjome surengti ne vieną seminarą. Pavyzdžiui, vasario mėnesį kartu organizavome mokymus apie melžimo aikštelės įrangą, o jų metu supratome, kad lietuviams įdomi ne tik ši, bet ir daugybė kitų temų. Mes nuolat bendradarbiaujame su savo sričių profesionalais, tad tikimės, kad bent vieną kartą per metus Lietuvoje pavyks surengti profesionalius ir naudingus mokymus.
Galiausiai, galbūt turite kokių patarimų, kurie žmonėms galėtų padėti išsirinkti kuo geresnius bulius?
„Alta“ tiki, kad kiekvienas ūkis privalo turėti savo kelią, tad parinkdami bulius stengiamės sužinoti kuo daugiau apie konkretų ūkį ir ko nori jo savininkas. Išsiaiškinę kuo daugiau informacijos, kiekvienam ūkiui parengiame asmeninius profilius, kuriuose galima matyti visas problemas ir galimybes. Naudodamiesi parengtu profiliu, galvijų savininkui pateikiame keletą pasiūlymų, kurie geriausiai tinka būtent jo ūkiui. Tris kartus per metus rengiame naujus galvijų vertinimus, tad klientai gali būti tikri, kad visuomet renkasi tik iš geriausių bulių.
