Žemės ūkio naujienos: 2025-05-07. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Prasidėjo Interreg Latvija–Lietuva programos OASIS projekto įgyvendinimas
Balandžio 28 d. Vilniuje įvyko įvadinis Interreg VI-A Latvijos–Lietuvos 2021–2027 m. programos OASIS projekto „Paslaugų prieinamumo optimizavimas naudojant integruotus ŽS ir DI sprendimus visuomenės inovatyvumui skatinti“ susitikimas. Projektą įgyvendina dviejų Baltijos šalių akredituotos mokėjimo agentūros – Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) Lietuvoje (pagrindinis partneris) ir Kaimo paramos tarnyba Latvijoje (projekto partneris).
Projekto tikslas – padėti vietos ūkininkams, besikreipiantiems dėl paramos pagal skirtingas bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) priemones, Latvijos ir Lietuvos pasienio regionuose. Įgyvendinant žemės ūkio stebėsenos ir kontrolės sistemų tikslumą tobulinantį OASIS projektą, siekiama sumažinti ūkininkams skiriamų sankcijų ir patikrų vietoje skaičių, ūkininkų ir kontroliuojančių institucijų administracines išlaidas bei užtikrinama efektyvesnė parama ūkininkams.
Projektu siekiama išbandyti ir integruoti dirbtinio intelekto (DI) pagrindu kuriamą įrankį. Kuriant inovatyvų įrankį bus panaudoti itin aukštos kokybės ES „Copernicus“ programos „Sentinel-2“ palydoviniai duomenys, užtikrinant tik 1 metro skiriamąją gebą. Šis įrankis bus išbandytas Lietuvos ir Latvijos pasienio regionuose ir vėliau integruotas į NMA ir KPT kontrolės ir stebėsenos platformas.
Interreg VI-A Latvija–Lietuva 2021–2027 m. programos lėšomis finansuojamas projektas, kurio biudžetas yra 311 850 Eur, padės išspręsti vieną iš didžiausių regiono iššūkių – pakeisti pasenusius ir fragmentuotus geografinės informacijos duomenis. Tai padės užtikrinti kokybiškus duomenis patikroms vietoje ir vykdomų projektų stebėsenai atlikti. Naudojant aukštos raiškos palydovinius duomenis, OASIS pakeis tradicines ir daug žmogiškųjų bei finansinių išteklių reikalaujančias fizines patikras greitesne ir tikslesne nuotoline stebėsena.
Pagrindinis projekto rezultatas – DI pagrįstas įrankis, integruotas į NMA ir KPT kontrolės ir stebėsenos platformas. Šis įrankis padės žymiai ekonomiškiau atlikti žemės ūkio naudmenų vertinimą, užtikrins efektyvesnį paramos ūkininkams paskirstymą pagal BŽŪP` reikalavimus. Be to, šie duomenys bus vieši, t. y. prieinami per atvirą prieigą, tad jais taip pat galės naudotis kitos vyriausybinės institucijos, mokslininkai ir vietos valdžios institucijos visame regione.
Įgyvendinus OASIS projektą, jo naudą pajus daugiau nei 90 000 ūkininkų, gyvenančių Lietuvos ir Latvijos pasienio regionuose, nes jiems paraiškas teikti bus paprasčiau, sumažės skiriamų baudų ir patikrų vietoje skaičius, taigi administracinė našta sumažės tiek paramą gaunantiems ūkininkams, tiek kontroliuojančioms institucijoms. Įgyvendinant projektą pagerinus žemės ūkio stebėsenos ir kontrolės sistemų tikslumą, bus sukurta patikimesnė ir skaidresnė ES paramos teikimo struktūra.
Įrankis bus testuojamas dvejus metus įgyvendinat projektą abiejų šalių pasienio regionų bandomosiose teritorijose – bus organizuojami suinteresuotosioms šalims skirti renginiai ir darbuotojų mokymai apie naujus skaitmeninius procesus. Sėkmingas projekto įgyvendinimas ne tik pagerins žemės ūkio stebėseną abiejose šalyse, bet ir prisidės prie tvaraus žemės ūkio praktikos įgyvendinimo, geresnio duomenų valdymo ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų mažinimo.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2025-05-07
Interaktyviojoje švieslentėje skelbiama kas dieną atsinaujinanti statistinė informacija apie 2025 m. teikiamų paraiškų skaičių ir deklaruojamą plotą
VĮ Žemės ūkio duomenų centro parengtoje interaktyviojoje švieslentėje galima peržiūrėti kas dieną atsinaujinančią 2025 m. Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje patvirtintų paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei ūkinius gyvūnus paraiškų, taip pat sukurtų, tačiau dar nepatvirtintų paraiškų ir deklaruojamo ploto statistinę informaciją. Interaktyvi 2025 m. paraiškų pateikimo ir deklaruojamo ploto statistinė informacija pateikiama VĮ Žemės ūkio duomenų centro interneto svetainės (adresas https://zudc.lt/) skiltyje „Žemėlapiai“, paspaudus kortelę „Paraiškų statistika 2025 m.“ (nuoroda https://zuikvc.maps.arcgis.com/apps/dashboards/be887ca2505e40ee8c623f89fed7c199).
Kiekvieną dieną atsinaujinanti 2025 m. statistinė teikiamų paraiškų skaičiaus ir deklaruojamo ploto informacija interaktyviojoje švieslentėje pateikiama pagal savivaldybes bei atskirai – pagal savarankiškai deklaravusius pareiškėjus.
Lentelėje pasirinkus konkrečią savivaldybę arba pareiškėjus, galima peržiūrėti praėjusią dieną patvirtintų paraiškų ir sukurtų, tačiau dar nepatvirtintų paraiškų skaičių bei jose deklaruojamą plotą ha, taip pat nuo deklaravimo laikotarpio pradžios iš viso patvirtintų paraiškų ir sukurtų, tačiau dar nepatvirtintų paraiškų skaičių bei jose deklaruojamą plotą ha. Patvirtintų paraiškų ir jose deklaruoto ploto duomenis galima sulyginti su pernai metais tą pačią dieną pateiktų paraiškų skaičiumi ir deklaruotu plotu ha.
Šaltinis: zudc.lt, 2025-04-25
VMVT ragina ūkininkus būti pasiruošusius: snukio ir nagų liga plinta Europoje
Europoje fiksuojant naujus snukio ir nagų ligos atvejams, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) ragina Lietuvos ūkininkus neatidėlioti prevencinių veiksmų bei pasirengimo galimam protrūkiui. Atsižvelgiant į Europoje stebimą gyvūnų užkrečiamųjų ligų plitimo pobūdį ir greitį, specialistai pataria pasiruošti galimiems protrūkiams iš anksto, tuomet suvaldyti situaciją sekasi kur kas geriau.
„Snukio ir nagų liga beveik po 50 metų vėl siaučia Europoje. Dabar Lietuva yra bendros Europos rinkos dalis, todėl tikrai negalime atmesti galimybės, kad užkrečiamosios ligos pasieks mūsų šalį. Todėl visus galvijų augintojus raginame neatidėlioti pasirengimo paskutinei minutei ir jau dabar apgalvoti galimus savo veiksmus kritiniu atveju“, – sako LR vyriausiasis veterinaras Vaidotas Kiudulas.
Keli svarbiausi dalykai, kuriuos turėtų daryti galvijų augintojai:
-laikytis biosaugos reikalavimų (atsakingai įsigyti naujus gyvulius, atsivežtus į ūkį karantinuoti, pasirūpinti tinkama dezinfekcija, naikinti graužikus ir kt.);
-atidžiai stebėti ir operatyviai reaguoti į galvijų negalavimų simptomus;
-stebėti situaciją šalyje ir kaimynystėje (žiniasklaidos pranešimai, ūkininkų organizacijų ir valstybės institucijų informacija).
Smarkiai snukio ir nagų liga palietė Slovakijos galvijų augintojus. Šios šalies veterinarijos specialistai jau dalijosi patirtimi su VMVT. Specialistai teigia, kad prasidėjus ligos protrūkiui vienas didžiausių iššūkių buvo rasti tinkamas vietas gaišenoms sunaikinti. Įstatymuose yra numatyta, kad nugaišusius galvijus privalu saugiai utilizuoti specialiai tam pritaikytose įmonėse, tačiau protrūkio metu nepakako tokių įmonių pajėgumų.
Siekiant sumažinti riziką transportavimo metu išplatinti ligą, kritusių galvijų gaišenoms utilizuoti buvo taikomas ir alternatyvus būdas – gaišenos buvo užkasamos kuo arčiau ligos židinio. Tokia praktika jau taikoma kiaulininkystės ūkiuose ir paukštynuose kuomet buvo nustatyti atitinkamai afrikinio kiaulių maro ir paukščių gripo atvejai. Lietuvoje norint nusimatyti tokią gaišenų laidojimo vietą, reikalingas Lietuvos geologijos tarnybos leidimas.
„Svarbu būti pasirengus ir blogiausiam scenarijui, todėl rekomenduotume iš anksto nusimatyti vietą, kurioje būtų galima laidoti kritusius gyvūnus. Protrūkio atveju visos tarnybos būna perkrautos, todėl visais reikalingais suderinimais protingiau būtų pasirūpinti iš anksto“, – sako LR vyriausiasis veterinaras Vaidotas Kiudulas. Jis teigia, kad greitas ir sėkmingas snukio ir nagų ligos židinio likvidavimas gali sustabdyti tolimesnį ligos plitimą, todėl tikisi Lietuvos ūkininkų sąmoningumo ir pagalbos ruošiantis visiems įmanomiems atvejams. Tik tinkamai nusimačius ir pasirengus židinio likvidavimo planą galima greitai ir efektyviai sustabdyti tolimesnį ligos plitimą šalyje.
Gyvūnų laikytojams svarbu ne tik būti pasirengus galimiems gyvūnų sveikatos iššūkiams, bet ir apgalvoti sprendimus, kurie padėtų užtikrinti tiek ligų, tiek kitų įvairių nenumatytų ar ekstremalių situacijų gyvūnų ūkiuose valdymo.
VMVT tikisi, kad tarnybos pateikiama informacija padės ūkininkams užtikrinti ūkio atsparumą galimoms situacijoms.Specialistai skatina sekti naujausią informaciją apie biologinio saugumo priemones, kitą svarbią informaciją apie gyvūnų užkrečiamąsias ligas specialioje VMVT puslapio nuorodoje.
Šaltinis: vmvt.lrv.lt, 2025-05-07
Suarta pieva ūkininkui stipriai atsirūgo – teks sumokėti penkiaženklę baudą
Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos valdybos pareigūnai nustatė, kad Salantų regioniniame parke sunaikinta natūrali pieva. Žala aplinkai siekia beveik 18 tūkst. eurų, rašoma departamento žiniasklaidai išplatintame pranešime. Šiemet kovą Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos valdybos pareigūnai sulaukė pranešimo dėl galimai neteisėtai suartos natūralios pievos Kūlupėnų kaime, Kretingos rajone.
Pagal Lietuvos teisės aktus, natūralias pievas ir ganyklas draudžiama suarti, sausinti arba kitaip keisti jų žolynų būklę ir sudėtį, užsodinti želdiniais ar įveisti mišką. Natūralias pievas ir ganyklas būtina reguliariai šienauti ar jose ganyti gyvulius, šalinti arba retinti sumedėjusią augmeniją. Pareigūnai atliko tyrimą ir nustatė, kad Salantų regioniniame parke, privatus žemės ūkio paskirties sklypas ir gretimas valstybinis nesuformuotas žemės sklypas buvo suarti ir užsėti rapsais.
Pagal VĮ „Registrų centras“ duomenis, minėti sklypai patenka į natūralių pievų ir ganyklų teritorijas. Už nustatytą pažeidimą asmeniui, suarusiam natūralias pievas ir ganyklas, bus taikoma administracinė nuobauda, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse ir yra įteiktas pasiūlymas gera valia atlyginti aplinkai padarytą žalą. Paskaičiuotas žalos dydis – 17 701 euras. Aplinkos apsaugos departamento žiniomis, ūkininkas, minėtus sklypus užsėjęs rapsais, imasi veiksmų aplinkos būklės atkūrimui.
Kodėl natūralios pievos ir ganyklos yra saugomos?
Natūralios pievos ir ganyklos – tai neatskiriama Lietuvos biologinės įvairovės, kraštovaizdžio ir kultūros dalis. Šios ekosistemos atlieka svarbų vaidmenį gamtoje ir mūsų visų gyvenime. Jos sugeria anglies dvideginį iš atmosferos, stabilizuoja drėgmės režimą, yra svarbios daugelio rūšių, įskaitant paukščius ir natūralius augalų apdulkintojus, buveinės.
Daugelis natūralių pievų ir ganyklų itin turtingos rūšių, jose gyvena įvairūs vabzdžiai (bitės, vapsvos, kamanės, skruzdėlės), drugiai, kiti bestuburiai, auga saviti, reti ir saugomi augalai. Mažėjant natūralių pievų plotams šios ekosistemos trikdomos, nutrūksta jų mitybinės grandinės, ir tai neigiamai veikia vabzdžius apdulkintojus, nuo kurių priklauso daugelis mūsų auginamų žemės ūkio kultūrų ir kurie taip pat yra svarbus maisto šaltinis daugelio rūšių gyvūnams.
Šaltinis: lrytas.lt, 2025-05-07
Įspėjo Vilniaus rajono gyventojus dėl gresiančių baudų – aptiko net 8 tūkst. pažeidimų. Prabilo apie pavojų aplinkai ir ūkininkams
Melioracijos sistemų priežiūra ir tinkamas jų veikimas yra labai svarbūs siekiant užtikrinti tinkamą vandens valdymą bei užkirsti kelią potvyniams. Netinkama jų priežiūra ir neatsargūs gyventojų bei žemės savininkų veiksmai gali sukelti rimtų pasekmių sutrikdant visos sistemos veikimą, pranešime žiniasklaidai primena Vilniaus rajono savivaldybė.
Vilniaus rajone yra 37,4 tūkst. ha melioruotos žemės, 1 631 km drenažo rinktuvų ir beveik 1 100 km melioracijos griovių. Savivaldybės administracija nustatė net 8 tūkst. galimų įvairiausių pažeidimų, susijusių su melioracijos sistema: dirbtinių nepratekamų vandens telkinių (kūdrų) kasimas ant drenažo tinklų, medžių sodinimas, netinkamas griovių naudojimas, apsauginių zonų pažeidimas, gyvulių ganymas ir girdimas tiesiogiai prie griovių, įvairių statinių statyba, inžinerinių tinklų tiesimas ir kt. Pasak Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Vytauto Vansavičiaus, neatsargūs gyventojų veiksmai gali padaryti labai didelę žalą aplinkai ir ūkininkams.
Todėl būtina laikytis nustatytų taisyklių ir tinkamai prižiūrėti šią infrastruktūrą, kad būtų išvengta ilgalaikių neigiamų pasekmių“, – sako V.Vansavičius. Savivaldybės specialistų surinkti duomenys rodo, kad Vilniaus rajone yra 18 667 blogos būklės plotų (3 300 ha), 3 638 vnt. (1 202 ha) pažeistų valstybinės reikšmės drenažo rinktuvų su dirbtiniais nepratekamais vandens telkiniais, 6 166 vnt. (1 391 ha) pažeistų griovių su dirbtiniais nepratekamais vandens telkiniais, o 1 155 vnt. drenažo rinktuvų ir griovių yra pažeisti dėl užstatytų teritorijų.
Pagal šių metų sausio 1 d. Registro centro duomenis, blogos būklės žemės sklypai apima 17 298 sklypus. Šiuo metu 630 dirbtinų nepratekamų vandens telkinių įrengta ant drenažo rinktuvų, kurie apima 677 sklypus. Savivaldybės yra atsakingos už valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių naudojimą ir priežiūrą. Žemės savininkui priklausančių melioracijos statinių naudojimą ir priežiūrą organizuoja sklypo savininkas. Prieš daugelį metų įrengtos drenažo sistemos, sureguliuoti upeliai, magistraliniai grioviai, pralaidos, žiotys ir kiti melioracijos statiniai sensta (nusidėvi).
Vilniaus rajono savivaldybė, siekdama užtikrinti šių sistemų tinkamą veikimą, papildomai investuoja dvigubai daugiau lėšų nei skiriama iš valstybės biudžeto. Tačiau ir šių lėšų nepakanka. Kaip teigia Žemės ūkio skyriaus vedėjas Ruslan Narunec, visi darbai (dirbtinių nepratekamų vandens telkinių (kūdrų) kasimas, statinių statymas, želdinių sodinimas ir kt.), kurie atliekami melioruotoje žemėje, privalo būti derinami su savivaldybės melioracijos specialistais.
„Vienas dalykas yra melioracijos griovių priežiūra, kitas – tyčinis gadinimas arba neatsargūs veiksmai. Savivaldybės melioracijos specialistai kasmet vykdo melioruotos žemės ir melioracijos statinių būklės vertinimą. Nustatomi ir įvairūs pažeidimai. Primename, kad gyventojai, norintys įrengti dirbtinius vandens telkinius ar pastatyti statinį ant melioruotos žemės, turi būtinai susipažinti su teisės aktais ir suderinti projektus su savivaldybės administracija.
Neapdairumas ar nežinojimas gali sukelti labai daug neigiamų pasekmių – sistemos ir turto sugadinimas, baudos ir žalos gamtai atlyginimas. Todėl raginu gyventojus elgtis atsakingai“, – sako R.Narunec. Norint užtikrinti ilgalaikį melioracijos sistemų veikimą, labai svarbu laikytis nustatytų taisyklių.
Primename, kad draudžiama:
-gadinti paviršinio vandens nuleistuvus ir drenažo kontrolinius šulinius, užverčiant juos akmenimis, šakomis, žemėmis ir kitais daiktais;
-sandėliuoti griovio ar sureguliuoto upelio apsauginėje zonoje iš griovio ar sureguliuoto upelio pašalintas sankaupas, medieną ir kitus daiktus;
-važiuoti transporto priemonėmis per griovius ne tam skirtose vietose;
-girdyti gyvulius sureguliuotose upeliuose ar grioviuose, kurie nėra tam pritaikyti;
-versti į sureguliuotus upelius ar griovius įvairius daiktus, tokius kaip akmenis, medžių šakas, polietileno maišus ir padangas;
-melioruotoje žemėje kasinėti dirbtinius nepratekamus vandens telkinius (kūdras), karjerus, statyti statinius ar tiesti inžinerinius tinklus, nesuderinus su savivaldybės specialistais.
Pažeidimai, susiję su melioracijos statinių gadinimu, gali užtraukti baudą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 348 straipsnį. Pagal šį straipsnį melioracijos sistemų ir statinių naikinimas arba gadinimas užtraukia baudą asmenims nuo 30 iki 140 eurų, o juridiniams asmenims – nuo 140 iki 300 eurų.
Savivaldybės atstovai taip pat atkreipė dėmesį, kad galima užsitraukti nuo 150 iki 400 eurų baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 250 iki 650 eurų, o už šio pažeidimo padarymą pakartotinai užtraukia baudą asmenims nuo 420 iki 650 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 670 iki 1 000 eurų. Be to, pažeidimo atveju gali būti apskaičiuota atstatymo vertė, o pažeidimai bus tikrinami ir registruojami.
