Žemės ūkio naujienos: 2023-01-27

Informacija apie deklaravimo pradžią ir sąlygas skelbiama Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) interneto svetainėse.

Antras veiksmas – kontrolės institucijai „Ekoagros“ pateikti nustatytus dokumentus: deklaraciją apie planuojamą ekologinės gamybos veiklą (forma F-003), jos priedus, taip pat sumokėti nustatytus mokesčius. Detalesnę informaciją ir dokumentų formas galima rasti „Ekoagros“ interneto svetainės www.ekoagros.lt skyrelyje „Ekologinis ūkininkavimas“ / „Pradedantiems ekologiškai ūkininkauti“.

Nauja yra tai, kad nuo šiol pradėti ekologinės augalininkystės ir gyvulininkystės sertifikavimą galima ištisus metus. Tik yra kelios išlygos.

Atlikus visus veiksmus laiku – ekologinės gamybos sertifikatas tais pačiais metais

Svarbu atkreipti dėmesį, jog nuo to, kada veiklos vykdytojas atliks visus privalomus veiksmus, priklausys, kada bus atliktas sertifikavimo procesas bei išduotas ekologinės gamybos sertifikatas.

Atlikus visus išvardytus veiksmus žemės ūkio ministro įsakymu nustatytu kasmetiniu žemės ūkio naudmenų deklaravimo laikotarpiu – ūkis kaip ekologinis bus sertifikuotas ir sertifikatas bus išduotas tais pačiais metais.

Šiuo laikotarpiu deklaruoti galima prisijungus pačiam prie PPIS per Elektroninių valdžios vartų portalą arba atvykti į savivaldybės, kurioje registruotas žemės ūkio valdos centras, seniūniją. Deklaruojant labai svarbu Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei ūkinius gyvūnus paraiškoje sutartiniais kodais EKS ir DKS pažymėti norimus ekologiškai sertifikuoti laukus, taip pat pažymėti ūkinių gyvūnų rūšį, jei ketinama ir juos sertifikuoti.

Perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpis skaičiuojamas nuo paraiškos patvirtinimo PPIS datos.

Galima augalininkystės ir gyvulininkystės sertifikavimą pradėti ir po deklaravimo

Visus augalininkystės ir gyvulininkystės sertifikavimo pradžiai reikalingus veiksmus galima atlikti ir kai vienas žemės ūkio naudmenų deklaravimo laikotarpis jau pasibaigė, o kitas dar neprasidėjo.

Po deklaravimo pabaigos iki kitų metų kovo 1 d. savivaldybės, kurioje registruotas pareiškėjo žemės ūkio valdos centras, seniūnijoje darbuotojai, PPIS prisijungę prie pareiškėjo einamaisiais pateiktos paraiškos, sutartiniais kodais EKS ir DKS gali pažymėti norimus sertifikuoti laukus ir (ar) pažymėti norimą sertifikuoti ūkinių gyvūnų rūšį.

Nuo kovo 2 d. iki naujo žemės ūkio naudmenų deklaravimo pradžios, kai PPIS neveikia dėl atnaujinimo darbų, pradėti ekologinės gamybos sertifikavimą galima pateikus nustatytus dokumentus „Ekoagros“ (daugiau informacijos ir dokumentų formos www.ekoagros.lt skyrelyje „Ekologinis ūkininkavimas“ / „Pradedantiems ekologiškai ūkininkauti“).

Svarbu atkreipti dėmesį, kad šiais išvardytais atvejais norintysis sertifikuotis bus įtrauktas į „Ekoagros“ kontroliuojamų veiklos vykdytojų sąrašą, tačiau sertifikavimas bus atliekamas ir sertifikatas išduodamas tik PPIS prasidėjus naujam Paraiškų teikimo laikotarpiui. Naudinga tai, kad nuo paraiškos patvirtinimo datos bus skaičiuojamas perėjimo prie ekologinio ūkininkavimo laikotarpis.

Minėtais atvejais pradėjus sertifikavimo veiksmus NMA nemokės ekologinio ūkininkavimo išmokų. Išmokos galės būti mokamos tik šiuos plotus deklaruojant kitų metų paraiškoje.

Kitos ekologinės gamybos sritys: produktų tvarkymas, viešasis maitinimas

Ekologiškų produktų tvarkymas apima kelias veiklas: tai produktų paruošimas, sandėliavimas, platinimas / pateikimas rinkai, importas ir eksportas. Norint sertifikuoti vieną ar kelias iš šių veiklų, reikia tik pateikti nustatytus dokumentus „Ekoagros“.

„Ekoagros“ taip pat sertifikuoja ekologišką viešąjį maitinimą. Tai dar nauja Lietuvoje sertifikavimo sritis, nes ilgus metus strigus dėl sudėtingumo pokyčiai įvyko tik 2021 m., kai įsigaliojo moderni ir nesudėtingai įgyvendinama sertifikavimo tvarka pagal naujas taisykles. Yra sukurta atskira sertifikavimo ir ženklinimo sistema.

Dokumentus šių sričių sertifikavimui galima teikti ištisus metus Daugiau informacijos – www.ekoagros.lt skyreliuose „Ekologiškų produktų tvarkymas“, „Importas, eksportas“, „Ekologiškas viešasis maitinimas“.

Laukinės augalijos rinkimas, bitininkystė, žuvininkystė

Pageidaujantys pirmą kartą sertifikuoti laukinės augalijos rinkimo veiklą, bitininkystę arba žuvininkystę pagal ekologinei gamybai keliamus reikalavimus dokumentus gali teikti ištisus metus.

Siekiant paspartinti ir supaprastinti komunikaciją su kontrolės institucija, sudaryta galimybė visiems veiklos vykdytojams naujienas ir dokumentus iš „Ekoagros“ gauti elektroniniu paštu. Norint pasinaudoti šia galimybe tereikia užpildyti, pasirašyti ir pateikti specialią formą-sutikimą (Veiklos vykdytojo sutikimas dėl dokumentų ir informacijos apsikeitimo elektroniniu paštu (forma F-135).

Daugiau informacijos ir visos dokumentų formos – www.ekoagros.lt skyrelyje „Ekologinis ūkininkavimas“ / „Pradedantiems ekologiškai ūkininkauti“.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-01-25

Pabaigus vertinti visas 2022 m. gautas paramos paraiškas paaiškėjo, kad kompensacijoms reikalinga 5,26 mln. Eur suma net 2 kartus viršija augalų ir pasėlių draudimo įmokų dalinio kompensavimo priemonei skirtas lėšas (2,6 mln. Eur).

Rengiant 2023-2025 m. valstybės biudžeto projektą, Finansų ministerija atsižvelgė į kasmet vis didėjantį lėšų poreikį šiai priemonei. Ji skyrė papildomus asignavimus: 2023 m. – 1,94 mln. Eur, 2024 m. – 2,37 mln. Eur, 2025 m. – 2,84 mln. Eur. Toliau taip sparčiai augant priemone besinaudojančių ūkininkų skaičiui ir kompensavimui reikalingai sumai, šiemet paramos lėšų poreikis gali siekti beveik 7,1 mln. Eur, o suplanuota skirti 4,3 mln. Eur.

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, dabartinę sudėtingą situaciją pasaulyje ir šalyje (infliacija, energetinių išteklių krizė, karas Ukrainoje, kylančios kainos ir kt.) bei dėl klimato kaitos dažnėjančius meteorologinius reiškinius (ilgalaikis lietus, kruša, šalna, iššalimas ir kt.), lėšų poreikį tampa vis sunkiau prognozuoti.

Šiuo metu priemonės kompensavimo intensyvumas sudaro 50 proc. tinkamų finansuoti išlaidų. Siekdama lanksčiai prisitaikyti prie valstybės skirto biudžeto bei įgyvendinti įsipareigojimus ūkininkams, Žemės ūkio ministerija išlaiko esantį kompensavimo intensyvumą ir planuoja nustatyti 40 proc. žemutinę jo ribą. Ši riba būtų taikoma tuo atveju, jeigu einamaisiais metais lėšų poreikis paraiškoms finansuoti viršytų tam skirtas lėšas, o papildomos lėšos ar jų dalis nebūtų skiriama. Išmokama paramos suma visiems paramos gavėjams būtų sumažinama proporcingai trūkstamų lėšų kiekiui.

Dėl planuojamo priemonės įgyvendinimo taisyklių pakeitimo projekto, leisiančio prisitaikyti prie skirto finansavimo, nustatant kompensavimo intensyvumą 40-50 proc. ribose, Žemės ūkio ministerija šiuo metu konsultuojasi su visuomene. Po šių konsultacijų bus priimtas galutinis sprendimas.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-01-26

2022 m. NMA, prieš pradėdama mokėti didžiąją dalį paramos už plotus išmokų, identifikavusi pareiškėjus, į kurių nurodytas sąskaitas anksčiau nepavyko atlikti mokėjimų, išsiuntė daugiau kaip 1,2 tūkst. trumpųjų žinučių su priminimu pasitikrinti banko sąskaitą. Šie veiksmai lėmė, kad labai sumažėjo grąžintų mokėjimo pavedimų dėl netiksliai nurodytų banko sąskaitų, todėl tokia praktika bus taikoma ir toliau, siekiant kuo operatyviau pervesti ūkininkams priklausančias lėšas.

Atkreipiame dėmesį, kad NMA niekada neprašo atsakyti į siųstas trumpąsias žinutes ir pateikti asmeninius duomenis.

Informaciniame portale pareiškėjai taip pat gali rasti tikslią informaciją apie NMA pateiktų paraiškų vertinimą, atliktas patikras, gautus bei išsiųstus pranešimus ir išmokėtą paramos sumą.

Šaltinis: nma.lt, 2023-01-26

Pateikė nemalonią staigmeną

„Mes buvome išvežti į Sibirą, kur aš užaugau, o mūsų ūkis buvo išbuožintas. Vėliau mūsų tėviškės žemė, 22 ha, priklausė mano broliui. Jis sirgo. Likus trims mėnesiams iki mirties, dalį, 15 ha, žemės jis pardavė ūkininkams Župerkams, o 7 ha padovanojo man. Taigi mes su ūkininkais Župerkais esame bendrasavininkai, – istorijos užuomazgas pasakoja O. Kuprienė. –Mano brolis gyveno Šiauliuose. 2020 m. birželio 23 dieną jis Šiauliuose surašė žemės pardavimo ir palikimo sutartį. Tačiau aš iš karto Kęstučiui Župerkai pasakiau, kad iš jų išeinu ir tuos 7 ha žemės noriu valdyti pati. Aš jų nei parduosiu, nei nuomuosiu – gal kokį ąžuoliuką pasodinsiu, riedulį pastatysiu, kad būtų prisiminimas, jog čia buvo Misevičių tėviškė.“

Kaip toliau pasakojo pašnekovė, jokių prieštaravimų ar ginčų dėl tokio senjorės noro su ūkininkais, K. Župerka ir jo sūnumis, nebuvo.

„Jie su viskuo sutiko, gražiai kalbėjo Šiauliuose, kai rašėmės dokumentus. Labai greitai atėjo ruduo. Aš vis jiems skambinau, sakiau, kad mano žemėje nieko nedarytų, aš pati tvarkysiuosi tuos 7 ha.

Nuvažiuoju po kiek laiko, žiūriu, jau apsėta, – nemalonią ūkininkų staigmeną prisiminė O. Kuprienė. – Ateina pavasaris. Paskambinu Mantui Župerkai, kuris viską tvarko. Aš jam pasakiau, kad deklaruosiu žemę, nes ji yra mano. Tai buvo 2021 m. gegužės mėnesį. Jis man rėžė, kad man nepriklauso jokios žemės, – čia viskas mūsų, mes tave paduosim į teismą. Ten visi mūsų pažįstami ir mes teismą laimėsim. Kas tu prieš mus?“

„Atidavė“ žemę ir padavė į teismą

Kaip teigė senjorė, tuo viskas ir baigėsi. Vis tik gal supratę, jog pasikarščiavo ar kad tokie pareiškimai geruoju nesibaigs, ūkininkai po kiek laiko grįžo.

„Jie deklaravo mano žemę, bet gal birželio mėnesį vėl atvažiavo, siūlė man po 300 eurų už ha. Sako, – žinai, mes labai apsirikom. Mes turim 200 sklypų, sumaišėm ir deklaravom tavo žemę. Bet mums reikia sutartėlės, kad mes apsėjom. Mes tą sutartėlę surašėm. Tuo metu buvo pandemija, todėl pasirašėm ją prie vartelių. Bet jų jau buvo viskas iš anksto surašyta ir paruošta. Aš ant vienos pusės pasižiūrėjau, kad ta sutartis galioja iki 2020 m. rugsėjo 2 d., o jau buvo 2021 m. Neapverčiau kitos pusės, nepažiūrėjau. Na bet tiek to. Sako, – nuo rugsėjo 2 d. mes tau atiduodam tą žemę. Tačiau tą pačią 2021 m. rugsėjo 2 d. jie padavė mane į teismą“, – apmaudo neslėpė aštuoniasdešimt dvejų senjorė.

Supyko, kad žemę išnuomojo kitam ūkininkui

O. Kuprienės advokatas Ramūnas Mikulskas pabrėžia, jog remiantis senjorės išdėstyta pozicija, „prieš sueinant nuomos termino pabaigai K. Župerka kreipėsi į O. Kuprienę prašydamas nebe nuomoti, o pirkti O. Kuprenei priklausančią žemės sklypo dalį. Su K. Župerkos prašymu O. Kuprienė nesutiko, pasiūlydama jam atnaujinti nuomos sutartį dar vienerių metų laikotarpiui. Atsižvelgiant į tai, kad K. Župerką domino žemės įsigijimas nuosavybės teise, todėl pasiūlymo nuomotis žemę žodžiu atsisakė“.

Anot advokato, pasibaigus nuomos santykiams su K. Župerka, O. Kuprienė kreipėsi į kitą ūkininką Rolandą Žliobą, pasiūlydama pastarajam nuomotis jai priklausančią 7 ha žemės sklypo dalį. Ūkininkui sutikus, 2021-09-02 tarp jų buvo sudaryta žemės sklypo nuomos sutartis.

Vis tik naujajam nuomininkui dar nė nepradėjus dirbti žemės, senjorė geranoriškai kreipėsi į R. Žliobą, prašydama nutraukti nuomos sutartį, kadangi žemę vis gi nusprendė dirbti pati su savo šeimos nariais. Ūkininkas neprieštaravo ir geranoriškai sutiko su O. Kuprienės prašymu.

„Pažymiu, kad bylos nagrinėjimo teisme metu jokie teisiniai santykiai O. Kuprienės ir R. Žliobos jau nebesiejo. Apie tai, jog O. Kuprienės su R. Žlioba sutartiniai santykiai yra nutrūkę, K. Župerka buvo raštu informuotas dar iki bylos iškėlimo (atsakyme į pretenziją), tačiau K. Župerka vis vien kreipėsi į teismą reikalaudamas perkelti nuomos teises pagal nutrauktą ir nebegaliojančią nuomos sutartį, – dėl ko prasidėjo teisiminiai procesai, aiškino advokatas. –

Negana to, remiantis O. Kuprienės nurodytomis aplinkybėmis, K. Župerka nepaisydamas aplinkybės, kad vykęs ginčas teisme dar nebuvo išnagrinėtas ir kad su K. Župerka jokie sutartiniai santykiai nesiejo, tyčia neatlaisvino O. Kuprienei priklausančios žemės, su kuria iš esmės elgėsi kaip su savo nuosavybe. K. Župerka savavališkai O. Kuprienei priklausančioje žemėje atliko žemės darbus, tokiu būdu užkirsdamas O. Kuprienei teisę net ir pačiai dirbti savo žemę.“

R. Mikulskas teigė, jog 2022-10-12 Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmai priėmė sprendimą, kuriuo patenkino K. Župerkos ieškinio reikalavimus.

„Esminė ginčo ir nepalankaus sprendimo problema yra ta, jog O. Kuprienės pasiūlymas K. Župerkai pirmumo teise atnaujinti žemės nuomos sutartį nebuvo įformintas raštu, dėl ko sudėtinga įrodyti, jog nuomotojas pasiūlė ankstesniam nuomininkui nuomotis žemę pirmumo teise“, – atkreipė dėmesį R. Mikulskas.

Teismo nutartyje – nei vieno senjorės pasisakymo

„Tie valakitai iki šiol dar tęsiasi. Gavau paskutinę nutartį… Joje surašyta, ką Župerkai kalbėjo per teismą. Bet jie taip ten melavo… Pavyzdžiui, buvo parašyta, kad po sutarties pasirašymo jie mane vežė iš Šiaulių, mes kalbėjomės. O aš su jais net nevažiavau! Likau pas brolį Šiauliuose, padėjau jam nuvykti į Klaipėdą chemoterapijai. Pas jį praleidau dvi savaites, – teismo nutartimi stebėjosi O. Kuprienė. –

Visoje nutartyje tik jų kalba. O man per teismą du ar tris kartus tik leido pasisakyti. Pasakiau: „Gerbiama teisėja, mes už tą žemę jau dešimt metų buvome Sibire ir vėl grįžta ta pati istorija. Kaip taip gali būti, kad aš negaliu turėti nuosavybės?“. Bet nutartyje mano šitų žodžių nėra.

Paskui sakiau kalbą apie tai, kaip man M. Župerka buvo sakęs, kad teisme visi pažįstami ir jis laimėsiąs teismą. Bet viso to nutartyje nėra.“

Senjorė sakė, jog iš pradžių teismas lyg ir buvo jos pusėje, bet galop viskas atsisuko prieš ją: „Nutartyje taip pat parašyta, kad jiems sutarties nuoma priklauso penkeriems metams. Bet tai netiesa! Tada jau aš padaviau į apeliacinį teismą, bet nežianu, kaip bus“.

Žemę nori palikti anūkei

Pašnekovė taip pat pažymėjo, jog, kai jos brolis dalį žemės pardavė ūkininkams, o dalį padovanojo jai, dokumentai buvo visiškai teisiškai sutvarkyti, sutartis pasibaigusi ir nebuvo jokio tęstinumo.

Senjorė liūdnai pripažino, jog niekada netikėjusi, kad jai taip atsitiks ir per savo garbingai nugyventą amžių ji teismų slenksčius minanti pirmą kartą.

„2022 m. sausio 17 d. Župerkoms parašiau ir išsiunčiau registruotą laišką, kad aš pati dirbsiu, niekam nenuomosiu ir niekam neparduosiu tų 7 ha. Tų pačių metų gegužės 3 d. pati apsisėjau tuos laukus. Bet viską samdžiau, o jie lakstė po mano žemę, visur fotografavo. Jie dabar įrodinėja, kad ne aš pati dirbu. Netgi paskutinio teismo metu, 2022 m. rugpjūčio mėn., vienas iš Župerkų tiesiogiai pasakė: „Ji durna yra“. O teisėja nutarty įrašė, kad ji nieko neatsimena“, – ironiškai juokėsi O. Kuprienė.

Žemę, dėl kurios taip įnirtingai kovoja garbingo amžiaus moteris, ketina palikti anūkei, kuri šiuo metu gyvena užsienyje.

„Aš jau perrašiau žemę anūkei. Ji po metų baigia mokslus ir labai nori Lietuvoje gyventi, alpakas auginti. Tokia yra jos svajonė. Esu parašiusi ir testamentą“, – vildamasi, jog pagaliau gal bent viešumas padės pasiekti teisingumą, sudėtingos istorijos pasakojimą baigė O. Kuprienė.

Prognozuoti bylos baigties nesiima

Kaip „Rinkos aikštei“ sakė senjorės advokatas R. Mikulskas, šiuo metu yra paduotas apeliacinis skundas Kauno apygardos teismui. Byla apeliacine tvarka bus nagrinėjama rašytine forma, teismo posėdis paskirtas šių metų vasario 23 d.

„Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsnio 2 dalimi, sprendimas (nutartis) gali būti priimamas ir paskelbiamas ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo bylos išnagrinėjimo teismo posėdyje dienos, – paaiškino R. Mikulskas. –

Jeigu apeliacinės instancijos teismas priimtų nepalankų sprendimą, t. y. apeliacinį skundą atmestų, O. Kuprienė turi teisę teikti kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Toliau taip pat yra galimybė kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą, jeigu tam būtų teisiniai pagrindai.“

Tiesa, prognozuoti bylos baigties advokatas nesiima: „Galiu išsakyti savo teisinę nuomonę, kad O. Kuprienės pozicija buvo pagrįsta ir, mano nuomone, teismas turėjo apginti jos teises bei teisėtus interesus. Tikiuosi, kad apeliacinės instancijos teismas kitaip įvertins bylos aplinkybes ir priims kitokį, t. y. O. Kuprienei palankų sprendimą“, – vylėsi R. Mikulskas.

Pats ūkininkas situacijos nekomentuoja, komentarą pateikė jo advokatė

Susisiekus su senjorės O. Kuprienės žemės bendrasavininku ūkininku Kęstučiu Župerka, šis situacijos komentuoti nepanoro.

„Tegul viską sprendžia teismai, čia nėra į ką kreipti dėmesio. Yra advokatai, teismai, tegul jie sprendžia. Tuo nesirūpinkim, yra svarbesnių reikalų“, – toks buvo trumpas ir lakoniškas ūkininko komentaras apie susiklosčiusią situaciją.

Plačiau ją pakomentavo ūkininko ir advokatų kontoros „ILAW LEXTAL“ advokatė Eglė Višinskienė. Ji „Rinkos aikštei“ atsiųstame atsakyme rašė:

„Mūsų nuomone, pirmosios instancijos teismas ypatingai išsamiai išnagrinėjo civilinę bylą ir priėmė teisingą ir teisėtą sprendimą.

Tenka tik apgailestauti, kad Ona Kuprienė ir jos atstovas pasirinko tokį kelią – žeminti ūkininkų dalykinę reputaciją ir kalbėti žiniasklaidoje nepagrįstomis prielaidomis ir samprotavimais. Teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo teismai. Be to ir Lietuvos Advokatų etikos kodeksas nurodo, kad vertindamas bet kuriuos faktinius byloje esančius duomenis, advokatas gali suklysti, tačiau negali jų sąmoningai aiškinti taip, kad būtų iškreipiama objektyvioji tiesa. 2023-02-23 apeliacinės instancijos teismas priims galutinį sprendimą šioje civilinėje byloje.

Šioje situacijoje labai svarbu, jog įstatymas aiškiai nustato tris sąlygas, kada buvęs žemės nuomininkas turi pirmumo teisę sudaryti žemės nuomos sutartį, t.y.: 1) pasibaigęs žemės nuomos sutarties terminas; 2) su buvusiu nuomininku tokiomis pačiomis sąlygomis išsinuomoti žemę pretenduoja kiti asmenys; 3) buvęs nuomininkas tvarkingai vykdė pagal žemės nuomos sutartį prisiimtus įsipareigojimus. Būtent šios trys sąlygos ir buvo įrodytos šioje civilinėje byloje.

Ona Kuprienė priėmė sprendimą išnuomoti savo žemės sklypą. Vadinasi, tiek ūkininkui Kęstučiui Župerkai, tiek Rolandui Žliobai, kuris, beje, bylos nagrinėjimo metu ūkininku nebuvo, turėjo būti pasiūlytos tokios pačios nuomos sąlygos. Ūkininkas Kęstutis Župerka nei žodžiu, nei raštu savo pirmumo teisės išsinuomoti žemės sklypą neatsisakė, anaiptol, siekė atnaujinti nuomos sutartį geranoriškai bendraudamas su p. Ona Kupriene. Deja, bet sveikos ir sąžiningos konkurencijos šioje situacijoje nebuvo.

Praktikoje dažnai pasitaiko situacijų, jog, siekdami pagrįsti savo poziciją, taip pat apeiti ankstesniojo nuomininko pirmumo teisę išsinuomoti žemės sklypą, savininkas ir naujasis nuomininkas neva tai nutraukia sudarytą nuomos sutartį ir nurodo, jog savininkas priėmė sprendimą pats dirbti žemės sklypą. Kas nutiko ir šio ginčo atveju. Visgi, byloje esantys įrodymai akivaizdžiai patvirtina, kad Ona Kuprienė nei ketino dirbti savo žemės sklypą ateinančius penkerius metus, nei dirba šiai dienai“.

Šaltinis: valstietis.lt, 2023-01-25

– Kas nutiko, kad projektai, apie kuriuos kalbėta kaip praktiškai nuspręstus, stabdomi?
– Investicijos – tai nuotaika, o nuotaika pasikeitė visame pasaulyje. Kalbu ne apie Lietuvą. Blogai atrodo visa Europa, nes recesija – praktiškai nutikęs faktas, rinkos neaiškios. Jau sunaikinta labai daug kapitalo. Jungtinių Amerikos Valstijų namų ūkiai 2020 m. turėjo 2,3 trilijono JAV dolerių, dabar liks mažiau nei trilijonas. Nuo 2020 m. visų JAV namų vertės pakilo 40 proc., o dabar jos krito 15 proc. Tačiau žmonės žiūri ne kainas, o tendencijas. Jei namas pinga, kam jį pirkti. Galima palaukti. Investuotojų lūkesčiai – tai vartotojų lūkesčių išvestinė, o šie prasti. Jei Vilniuje vietoj 400 butų per mėnesį parduodama 100, tai matoma ir kitose rinkose. Visoje ES statybinių medžiagų rinka krito 25 proc. Čia nieko naujo. Kažkada baigsis ir ši krizė, viskas grįš į vietas.

– Europoje prastai, o kaip tame fone atrodo Lietuva?
– Lietuvos saugumas pagerėjo, ir labai stipriai. Kaliningrade buvo daug kariuomenės, o dabar ten tuščia. Vargu ar rusai veršis į kurią nors NATO šalį. Formuojasi naujoji realybė, ir kokia ji bus, mes dar nesuvokiame. Tačiau žmonės taip nevertina. Jie bijo neapibrėžtumo, ir niekas negali pasakyti, kas, kiek ir ko pirks. Pavyzdžiui, maisto poreikis visoje ES padidėjo, tarsi reikėtų investuoti, tačiau niekas neinvestuoja, nes šis augimas – dėl keistų priežasčių.

– Ši priežastis – Ukraina? Ar mes galime su jais konkuruoti?
– Ukraina – viena iš priežasčių. Tai ne mūsų lygio žaidėjas ir toli gražu ne visuose sektoriuose galime konkuruoti. Jie varžosi su Brazilija, JAV. Agrosektoriuje mes – ne to lygio žaidėjai. Mes turime kelis milijonus tonų grūdų, o jie – dešimtis milijonų.

– Tačiau kalbama, kad keli fondai ir korporacijos Lietuvoje statys dideles grūdų perdirbimo įmones.
– Dar niekas pasaulyje iš karto nėra pastatęs 500 tūkst. t kviečių perdirbimo įmonės plyname lauke. Jei lietuviai tai padarys, paspausiu dešinę. Labai drąsus projektas. Problema – rinka. Jei krakmolą būtų lengva parduoti, mes būtume padvigubinę jo gamybą. Tai nesudėtinga. Tačiau šis produktas pigus, jo rinka vietinė, o glitimą, aukštesnės pridėtinės vertės produktą, parduoti sunku. Kiek krakmolo sunaudoja skandinavų popieriaus pramonė, tiek mes ir tiekiame. Jei nori kurti kitus produktus, aukštesnės pridėtinės vertės, 500 mln. eurų gamyklai statyti neužteks.

– Koks bendras Lietuvos žemės ūkio potencialas?
– Geras, tačiau reikia kito žingsnio – aukštesnės pridėtinės vertės. Tai ne lietuviškas, ne vietinis, o korporacijų verslas. Vietinis kapitalas tokiam žaidimui tiesiog per mažas. Nebus korporacijų – niekur nepajudėsim. Tai galioja ne tik grūdų, bet ir pieno sektoriuje. Kelis šimtus milijonų eurų gali paskolinti vienas bankas, tačiau to neužteks, nes tai – eilinė regioninė gamykla. Svarbu ir realizacija, kurią turi korporacijos. Tačiau verta įvertinti, kad korporacijos neskuba investuoti svetimose šalyse, jos stengiasi investuoti gimtinėje.

– Nuolat kalbame, kad atsiliekame nuo Lenkijos. Kur bėda?
– Nesakyčiau, kad mes atsiliekame nuo Lenkijos. Ten didesnės įmonės nei pas mus tos, kurios orientuotos į vietos rinką, ir gamyklos, kurioms reikia daug darbuotojų. Be to, jų logistika šiek tiek geresnė nei mūsų. Nors iš pradžių jie buvo pranašesni energetiškai, tačiau dabar korporacijoms reikia vadinamosios žaliosios energijos, o šioje srityje ten resursų nėra. Padėtis keisis, jei atsiras atominė elektrinė. Daug kas dabar tiesiog negali investuoti į Lenkiją. Mūsų sektoriuje nekonkuruojame, nes jie neturi grūdų žaliavos, kad galėtų eksportuoti. Nors, iš kitos pusės, tai patraukliausia šalis Rytų Europoje, bet į kiekvieną projektą reikia žiūrėti atskirai.

– Kaip suprantu, perspektyvos liūdnos…
– Ne. Galimybių langų visada yra, tik jų nereikia praleisti. Reikia būti pasiruošus, ir jei pamatysi galimybę, tiesiog startuoti iš žemo starto pozicijos. Svarbu atsiminti, kad vien tik potencialas nieko nereiškia. Potencialą turi visi. Pavyzdžiui, Ukrainoje dabar jo labai daug, tačiau ar kas nors ten statys gamyklą? Vargu. O ateityje, kai prasidės šalies atstatymas?

– Galima sakyti, kad dabar visi laukia, kada bus galima saugiai investuoti Ukrainoje?
– O taip. Ten vėliau bus gerų galimybių, tai Lietuvai nereiktų praleisti progų investuoti. Korporacijos dairosi ir laukia normalizacijos. Ši šalis visiems bus labai rimtas konkurentas. Be to, kai prasidės atstatymas, tikėtina, kad investuotojai gaus JAV ar ES lėšų ir gamyklų nereikės statyti iš savų pinigų. Aišku, pasaulis tuo nepasibaigs, tik investicijų pritraukimo kartelė taps kur kas aukštesnė. Mes suprantame, kad reikia perdirbti žaliavą, bet nesuprantame kaip. Tai mūsų problema. Paliekam savieigai ir tikimės, kad pavyks. Aiškios strateginės krypties nėra. Pavyzdžiui, vengrai žaidė su įstatymu ir pastatė dideles grūdų perdirbimo įmones. Bet jiems reikėjo labiau nei mums, nes perteklius didelis, o jūros ir kartu geros logistikos nėra. Dėl to ir javai vidaus rinkoje ten kur kas pigesni nei tarptautinėje.

– Ačiū už pokalbį.

Šaltinis: delfi.lt, Arūnas Milašius, 2023-01-25