Žemės ūkio naujienos: 2023-05-05. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Įsibėgėjant pasėlių deklaravimui, ūkininkams ir toliau teikiamos nuotolinės konsultacijoms
Žemės ūkio ministerijoje ketvirtadieniais rengiamos nuotolinės konsultacijos, skirtos žemės ūkio naudmenų, pasėlių ir ūkinių gyvūnų deklaravimui. Šiandien jose vėl dalyvavo beveik 400 ūkininkų. Ministerijos specialistai pristatė dažniausiai užduodamus klausimus, dėl kurių kyla daugiausia neaiškumų. Konsultacijų trukmės limito nesilaikyta – atsakyta į visus klausimus, kiek tik buvo jų užduota.
Pakrančių apsaugos juostų deklaravimas
Viena iš labiausiai pareiškėjams rūpimų temų yra pakrančių apsaugos juostų deklaravimas. Ministerijos specialistai atkreipė dėmesį į tai, kad jei ši juosta (visa ar jos dalis) patenka į valstybinę žemę, deklaruojant šį žemės plotelį nereikės pateikti jo nuosavybės dokumentų. Paraiškų priėmimo informacinė sistema (PPIS) netrukus bus patobulinta ir šių dokumentų nebereikalaus.
Kilus klausimų, bus tikslinamos apsaugos zonos šalia nepratekančių tvenkinių ir nedidelių kūdrų. Tikėtina, kad daliai jų šios zonos bus panaikintos ir tada bus galima deklaruoti iki pat jų, t. y. nereikės juostose deklaruoti kraštovaizdžio elementų.
Šių metų pasėlių deklaravimui išlieka vienas pagrindinis reikalavimas – prie nesureguliuotų vandens telkinių ar jų ruožų turi būti paliekamos ne mažesnės kaip 5 m juostos nuo vandens krašto. Ypač svarbu atkreipti dėmesį į žemėlapius, kuriuose vis dar gali pasitaikyti netikslumų dėl nesureguliuotų ruožų. Pareiškėjams tiesiog reikia orientuotis į tai, kad nuo vandens krašto turi būti 5 metrai.
Kraštovaizdžio elementų įbraižymas
Ūkininkai ypač domisi kraštovaizdžio elementų įbraižymu. Šiemet deklaruojant žemės ūkio naudmenas, tiek prie sureguliuotų vandens telkinių, tiek prie melioracijos griovių 4 GAAB reikalavimai šiemet netaikomi, tačiau ūkininkai, pageidaujantys jau šiemet deklaruoti kraštovaizdžio elementus ir gauti išmoką jų tvarkymui, tose juostose privalėtų laikytis kraštovaizdžio elementų tvarkymo reikalavimų.
Jei pareiškėjas mano, kad kai kurie kraštovaizdžio elementai nėra įtraukti į potencialių ar privalomų išsaugoti kraštovaizdžio elementų sluoksnį, jam rekomenduojama prisijungti prie PPIS ir kontrolinių žemės sklypų ribų aprašymo modulyje pažymėti tuos neišskirtus elementus.
Taip pat sulaukta klausimų dėl kraštovaizdžio elementų priežiūros ploto didinimo (miškelio padidėjimo, kūdros praplatinimo ir kt.). Jeigu ateityje ūkininkas norės deklaruoti kraštovaizdžio elementus, kurie šio deklaravimo metu nebus pažymėti, jis tai galės padaryti deklaruodamas pasėlius kitais metais ir prisiimdamas naujus įsipareigojimus dar trejiems metams.
Konsultacijos – kiekvieną ketvirtadienį
VĮ Žemės ūkio duomenų centras informuoja, kad jau tvirtinamos paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei ūkinius gyvūnus paraiškos, įdiegta ir automatinė atitikties kompleksinei ekologinei sistemai „Veiklos ariamojoje žemėje“ skaičiuoklė.
Iki gegužės 4 d. 12 val. jau patvirtintos 8 912 paraiškos, deklaruotas 77 823,27 ha plotas.
Nuotolinės konsultacijos vyks kiekvieną ketvirtadienį nuo 8 iki 10 val.
Kilus bet kokiems su deklaravimu susijusiems neaiškumams ar klausimams, galima kreiptis specialiu el. paštu tiesiogines@zum.lt.
Daug atsakymų į pačius įvairiausius klausimus, susijusius su pasėlių deklaravimu, galima rasti ir nuolat pildomoje ŽŪM interneto svetainės rubrikoje „Dažniausiai užduodami klausimai“. Kviečiame aktyvuoti šią nuorodą: https://zum.lrv.lt/lt/dazniausiai-uzduodami-klausimai-3
Informacija teikiama ir ŽŪDC bendruoju telefonu (8 5) 266 0620 arba e. paštu pagalba@zudc.lt. Dėl klausimų, susijusių su PPIS veikimu, galima kreiptis e. paštu e-ibraizymas@zudc.lt.
Žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimas vyksta nuo balandžio 17 d. iki birželio 20 d. Pavėluotai paraiškas bus galima teikti iki birželio 30 d.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-05-04
Pieno supirkimas iš pieno gamintojų ir 2023 m. sausio ─ kovo mėn. mokama kaina
VĮ Žemės ūkio duomenų centro tvarkomos Pieno apskaitos informacinės sistemos (toliau – ŽŪDC PAIS) duomenimis, patvirtintos pieno supirkimo įmonės (toliau – supirkimo įmonės) 2023 m. sausio ─ kovo mėn. iš 12 264 pieno gamintojų supirko 295,37 tūkst. t vidutinio 4,35 proc. riebumo ir 3,46 baltymingumo pieno (2022 m. sausio ─ kovo mėn. – 306,45 tūkst. t vidutinio 4,44 proc. riebumo ir 3,57 baltymingumo pieno, o 2021 m. sausio ─ kovo mėn. – 291,44tūkst. t vidutinio 4,28 proc. riebumo pieno).
Palyginti su 2022 m. kovo mėn., pieno supirkimas sumažėjo 4,2 proc., arba 4,40 tūkst. t. Per 2023 m. kovo mėn. buvo supirkta 100,48 tūkst. t pieno arba 9,6 proc. daugiau nei 2023 m. vasario mėn.
ŽŪDC PAIS duomenimis, 2023 m. kovo mėnesį vidutinė natūralaus (4,35 proc. riebumo ir 3,46 proc. baltymingumo) pieno supirkimo kaina Lietuvoje, palyginti su 2023 m. vasario mėn., padidėjo 3,6 proc. ir siekė 381,87 Eur, o, palyginti su 2022 m. kovo mėn., ji buvo 19,8 proc. mažesnė.
Stambiems pieno gamintojams, parduodantiems daugiau kaip 40 t žalio pieno per mėnesį, pieno supirkimo įmonės 2023 m. kovo mėnesį už natūralų pieną (4,35 proc. riebumo ir 3,55 proc. baltymingumo) mokėjo vidutiniškai 419,65 Eur už t. Palyginus su 2023 m. vasario mėn., ši pieno kaina padidėjo 4,05 proc. (2022 m. kovo mėn. ji buvo 515,27 Eur už t). Bazinių rodiklių pieno kaina stambiems pieno gamintojams 2023 m. kovo mėn., palyginti su 2023 m. vasario mėn., padidėjo 3,7 proc. ir buvo 318,77 Eur/t Eur už t (2022 m. kovo mėn. – 388,80 Eur už t).
Europos Komisijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato išankstiniais duomenimis, Europos Sąjungos šalyse 2023 m. kovo mėn. mokėta vidutinė kaina už natūralų pieną siekė 517,90 Eur/t ir, palyginti su 2022 m. kovo mėn., buvo 78,70 Eur/t arba 17,9 proc. didesnė. Analizuojamu laikotarpiu vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina Latvijoje siekė 341,40 Eur/t, Lenkijoje – 466,70 Eur/t, Estijoje – 470,0 Eur/t, ir, palyginus su 2022 m. kovo mėn., Latvijoje kaina sumažėjo 93,0 Eur/t arba 21,4 proc., Lenkijoje kaina padidėjo 52,3 Eur/t arba 12,6 proc., Estijoje kaina padidėjo 57,9 Eur/t arba 14,0 proc.
ŽŪDC PAIS duomenimis, 2023 m. sausio ─ kovo mėn. dešimt daugiausia pieno superkančių įmonių supirko 253,88 tūkst. t natūralaus riebumo pieno, arba 86,0 proc. viso iš Lietuvos pieno gamintojų supirkto pieno. Palyginti su 2022 m. tuo pačiu laikotarpiu, pieno supirkimas sumažėjo 2,70 tūkst. t arba 1,1 proc. Kitose įmonėse iš pieno gamintojų supirkto pieno kiekis sudarė 41,48 tūkst. t ir, palyginti su pieno kiekiu, supirktu 2022 m. sausio ─ kovo mėn., sumažėjo 8,39 tūkst. t arba 16,8 proc.
Šaltinis: vic.lt, 2023-05-04
2023 m. kukurūzų derliaus prognozė ES šalyse sumažinta 2,44 mln. t (iki 62,10 mln. t), bet palyginti su 2022 m., ji turėtų būti didesnė 9,79 mln. t
Prognozuojama, kad Vengrijoje, Rumunijoje, Bulgarijoje ir Italijoje derlius bus daug didesnis po to, kai 2022 m. derlius nukentėjo nuo didelės sausros ir karščio. Tačiau nesitikima, kad Prancūzijos kukurūzų derlius iš esmės atsigaus, nes prognozuojama, kad dėl didelių sąnaudų kukurūzų pasėlių plotai gali sumažėti. Kukurūzų pasėlių plotus gali pakeisti saulėgrąžos.
Coceral kovo mėn. duomenimis, 2023 m. rugiųderliaus prognozė ES šalyse padidinta nuo 7,82 iki 7,85 mln. t ir tai būtų 113 tūkst. t daugiau, palyginti su 2022 m. Avižų derliaus prognozė analizuojamu laikotarpiu sumažinta nuo 7,95 mln. t iki 7,89 mln. t ir tai būtų 150 tūkst. t daugiau nei 2022 m.2023 m. rapsų derliaus prognozė ES šalyse pagal šių metų kovo mėn. duomenis padidinta 0,88 mln. t (iki 19,86 mln. t), tai būtų 111 tūkst. t daugiau, palyginti su 2022 m. Prognozuojami didesni rapsų pasėliai plotai, kurie turėtų padidinti rapsų derlių.
Šaltinis: Agro RINKA, Nr. 7 (421) / 2023 m.
Arūnas Milašius. Kai Ukraina laimės, mūsų ūkiams teks pakovoti dėl išlikimo
Gera žinia – Ukraina laimės, kita gera žinia – pasaulis tada pasikeis. Bloga – turime keistis ir mes, nes kitaip liksime už šio gerovės pasaulio borto. Pinigai išvažiuos iš mūsų krašto, o mums liks tik problemos. Nieko naujo. Tuo labiau kad jau oficialiai skelbiama recesija ir galima krizės pradžia. Apie tai, kokia mūsų ateitis ir kokio plano laikysimės kildami iš duobės, nepasisakė tik tingus ir Ekonomikos bei inovacijų ministrė. Kai mes jau pakeliui į kosmosą, tikėtina, neverta aušinti burnos apie nereikšmingus dalykus.
Tačiau šį kartą ne apie tai, o apie Ukrainą, kurios pergalę, tikėkime, švęsime jau greitai. Tai labai gerai. O ekonominiais dalykais turėtume pasirūpinti patys, nes Ukraina nėra mums priešas. Ji gali būti puikus partneris, tiesiog per keletą metų privalome išspręsti problemas, kurių sprendimus atidėliojome dešimtmečius.
Arba išnaudosime šią progą, arba toliau verksime kamputyje ir žiūrėsime, kaip turtėja lenkai, bulgarai ir visi kiti, kas tik netingi. Kaip praneša ELTA, ginče dėl pigių grūdų iš Ukrainos Europos Komisija, spaudžiama kelių ES valstybių, apribojo dalies ukrainietiškų produktų importą. Iki birželio 5 dienos Bulgarijoje, Lenkijoje, Vengrijoje, Rumunijoje ir Slovakijoje nebus galima laisvai prekiauti ukrainietiškais kviečiais, kukurūzais, rapsais ir saulėgrąžomis, antradienio vakarą pranešė Europos Komisija. Tačiau šią produkciją ir toliau bus galima per minėtas šalis gabenti, pavyzdžiui, į kitas ES valstybes.
ES jau skyrė ir 100 mln. eurų paramą dėl pigių ukrainietiškų javų kenčiantiems pasienio valstybių žemdirbiams. Dėl to nereikia kaltinti vien tik karo. Jau prieš tai Europos augintojai turėjo sunkumų, nes nepajėgė konkuruoti su ukrainietiškais kiaušiniais ir paukštiena.
Dabar padėtis keičiasi kardinaliai – į ten neišvengiamai ateis milžiniškos Vakarų investicijos, ir kai naujausiomis technologijomis aprūpinta vakarietiška žemės ūkio technika išvažiuos į geriausią pasaulio dirvožemį, vien tik žaliavą gaminantys mūsų ūkiai bus nelabai kam reikalingi. Su ukrainiečiais nepakonkuruosime ir pigiais energetiniais ištekliais – net karo metu elektros energiją jie eksportuoja, nes turi pakankamai atominių elektrinių, kurių, panašu, į saulės ir vėjo jėgaines nekeis.
Su kuo susidursime, trumpai yra nusakęs Lietuvos grūdų augintojų asociacijos prezidentas Aušrys Macijauskas, pats keletą kartų buvęs Ukrainoje ir bendravęs su vietos ūkininkais: „Ten stambūs ūkiai nuo 5 iki 10 tūkst. ha. Kalbėjau su paprastais ūkininkais, jie tokius įvardina kaip pačius optimaliausius ūkius. Didesnius jau sunku prižiūrėti. Žemė iki šiol nebuvo parduodama. Ji buvo išdalinta buvusiems kolūkiečiams, bet neatmatuota. Žmogus tik žinojo, kad kelių tūkstančių hektarų plote yra ir jo plotelis, bet nežinojo kur. Kai mes pasakėme, kad pas mus žemės nuosavybė ribojama iki 500 ha, jie nustebo. Ten tokio dydžio ūkis, kaip pas mus trijų hektarų ūkelis, ir tokio savininkas nevertinamas kaip ūkininkas. Paprastai žmogus turi darbą ir paskui dar prižiūri savo kelis šimtus hektarų.
Tikras ūkininkas, iš to gyvenantis, valdo nuo 3 tūkst. ha. Kalbant apie derlingumą, jie praktiškai nenaudoja trąšų ir kulia priklausomai nuo kritulių kiekio. Taip užauga 5 tonos kviečių. Naudojant naujas technologijas nesunku šį kiekį padidinti iki 10–12 t.“ Tolesni mūsų žingsniai labai aiškūs. Pradžioje – mūsų diplomatinio korpuso aktyvi invazija į Varšuvą. Taip taip, ne į Taivano sostinę ar Briuselį, o būtent į Lenkijos sostinę, kad sudėliotume geležinkelio vėžes ir per šią šalį traukiniai iš Ukrainos pajudėtų dūstančio Klaipėdos uosto link. Ne tik su grūdais. Prekių yra daug ir įvairių, ir net nelabai patogus logistikai sprendimas, jei kalbėsime apie pigius produktus (javus, kurie vežami iš Ukrainos parduoti į Afriką), gali puikiai tikti kitoms prekėms. Juodoji jūra, tikėtina, dar ilgokai bus gana komplikuotas vandens telkinys. Tikslas – mums patiems išeiti iš logistinio vakuumo.
Kitas paprastas klausimas su labai paprastu atsakymu, kuris žinomas dešimtmečiais: kur dėti žaliavinę produkciją – pieno pusfabrikačius ir javus, nes pasaulio rinkoms daugiau neturime ko pasiūlyti. Mes iki šiol nesukūrėme „tikrų“ produktų su aukšta pridėtine verte. Tikėtina, kad „Danone“ lygio gamyklų, kurios jogurtus pardavinėtų už ypač aukštą kainą, mes ir nesukursime, tačiau su valstybės dotacijomis (nebūkime naivūs, kad tarptautiniai koncernai atšuoliuos iš meilės Lietuvos daugiametėms pievoms, kuriose ganosi žalmargės) galime prisivilioti vieną kitą didelį perdirbėją – tarptautinį koncerną, turintį aiškias rinkas.
Tas pats su grūdų perdirbimo įmonėmis. Jų statybos projektų yra keletas, ir tai džiugina. Jei krizė nenušienaus šių startuolių, atsiras perspektyvų išvežti ne tik javus, o į laivus pakrauti kur kas įdomesnių gaminių. Jei pastebėjote – nė žodžio apie kooperaciją. Ūkininkų kooperatyvai gerai ir sveikintina, tačiau tai – mūsų vidaus problema. Mūsų pirminės žemės ūkio gamybos struktūra tokia, kad kooperatyvai be tarptautinėse rinkose dirbančių gamyklų neišgelbės. Mes ne vokiečiai ar lenkai, kurių dauguma dirba vietos rinkai ir gali remtis lojaliais vietos vartotojais bei mėginti legaliais ir nelegaliais būdais neįsileisti svetimų gamintojų.
Mes – tie svetimi gamintojai, kurių visi kratosi kaip velnias kryžiaus, ir tą reikia suprasti. Be to, mes niekada negaminsime tokia kaina kaip ukrainiečiai ar brazilai, kur energetika pigi, klimatas palankus, o apie aplinkosauginius supermegagriežtus reikalavimus ir gyvūnų gerovę ūkininkai yra tik skaitę naujienų portaluose, skyrelyje „užsienio naujienos“. Tai nei gerai, nei blogai. Tiesiog jų savikaina kur kas mažesnė, ir jokie robotai mums neleis išlyginti šio skirtumo. Kaip jau minėjau, kol kas yra vienintelė išeitis – įjungti nuosavas smegenis. Būtent nuosavas, o ne pasikliauti užsienio konsultantais ir nelaukti naujai iškepto dirbtinio intelekto išvadų. Kitaip pokyčiai bus greiti ir labai nemalonūs. Kas netiki – palyginkite grūdų kainas šiandien ir prieš metus.
Šaltinis: Arūnas Milašius, delfi.lt, 2023-05-04
Kas mėnesį žlunga dešimtys Lietuvos pieno ūkių: „Kartais gailimės, kad esam ūkininkai“
Kas mėnesį žlungant dešimtims Lietuvos pieno ūkių, iš Briuselio ūkininkai parvežė Europos komisaro pažadą padėti. Tiesa, kol kas neaišku kiek, kokios paramos ir kada galės sulaukti vos išgyvenantys ūkininkai. Jie žeria priekaištus ir žemės ūkio ministrui Navickui: esą bus sarmata, jeigu Europa padės Lietuvos ūkininkams greičiau negu šalies vyriausybė. Ūkininkės Kasios iš Širvintų sūrį pjausto pats žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. Iš Briuselio grįžę ūkininkai parvežė žinią, kad ne tik sūrį galės pjaustyti, bet ir dalyti naują paramos paketą šalies ūkininkams. Žemės ūkio ministras Navickas antrina, kad komisaras paramą pieno ūkiams iš tiesų pažadėjo.
„Komisaras patvirtino valią padėti, jis siekia padėti Lietuvos ūkininkams, ir tas yra labai gerai“, – kalba K. Navickas.
O sūrį ministrui atvežusi ūkininkė ne tokia linksma. Parduoda litrą pieno supirkėjams už 80 centų, bet jai lieka tik ketvirtadalis – 20 centų, mat reikia sumokėti už elektrą, techniką išlaikyti, atlyginimus samdomiems darbuotojams taip pat išmokėti. „Kas gali pamelžti karvę už tokią kainą, už tuos dvidešimt centų? Niekas, tiktai ūkininkas gali…“, – sako Širvintų rajono ūkininkė Kasia Jankun.
O artėjant vasarai pieno kainos tikrai nekils – įspėja pienininkai. „Prieš penkiolika metų buvau 10 tūkstančių skolinga, ir aš bijojau miegoti… Šiandien esu skolinga labai daug: lizingai – 200 tūkstančių“, – tvirtina K. Jankun. Taigi ir taip rekordiškai išaugusios skolos, gali dar šoktelti į viršų. Jau ir taip atidavę visą sveikatą ūkininkai rizikuoja prarasti ir uždarbį. „Kartais gailimės, kad esam ūkininkai, nors mylim be galo tą darbą“, – sako K. Jankun. Ūkininkavimo šeima stabdyti negali, nes turi įsipareigojimų dar bent septyneriems metams į priekį – juk be įrangos ūkio neišlaikysi. O kai kurie ūkiai, neturėję įsipareigojimų, jau ir nustojo ūkininkauti. Lieka atviras klausimas: kiek paramos Europos Komisija skirs Lietuvos ūkininkams. Žemės ūkio ministras spėja, kad suma gali būti tokia, kokios buvo prašęs kovo mėnesį Briuselyje.
„Įvardinom sumas. Buvo 18,6 milijono. Latviai – 11 milijonų. Mes esam šitą paraišką su tokia suma esam pateikę“, – aiškina K. Navickas. Taip pat neaišku, kada pagalbos laukiantys ūkiai sulauks paramos. „Jeigu nereikės derinti valstybės pagalbos schemos, tai gali būti greitai per vieną mėnesį. Bet jeigu reikės valstybės pagalbos schemos, tai vien schemos suderinimas trunka vieną mėnesį, tai dar ant viršaus“, – teigia K. Navickas. Nuo šių metų pradžios pienininkai bandė atkreipti valdžios dėmesį į per mažas pieno supirkimo kainas.
Nors parduotuvių lentynose pieno produktai tik brango, patys ūkininkai artėjo prie savo liepto galo. Galų gale, Vyriausybė rado 8 milijonus eurų pienininkams, tačiau tai penkiskart mažesnė suma nei reikalavo ūkininkai. O praėjusią savaitę ūkininkų pyktį sukėlė žinia, kad dešimtadalis visų pieno ūkių žadėtosios paramos taip ir negaus. Tad džiugias nuotaikas spaudos konferencijoje temdo pienininkų atstovai „Mes, kaip asociacija, jau nuo sausio trimituojam, kad yra Lietuvoj problema, kad yra krizė.
Dabar turim gegužės mėnesį ir paramos neturim jokios. Tai, žinot, bus mažų mažiausiai sarmata, jeigu Europos Sąjunga susisuks su parama, o mes savų taip ir negelbėsim“, – kalba Vidutinių pieno ūkių asociacijos vadovė Renata Vilimienė. „Palūkanų normos, energetikos kaštai, trąšų kaštai, dyzelio ir visų kitų kaštai kaip buvo, taip ir liko aukštai iškilę. Ir jeigu nebus paramos, tai dalis ūkių pasitrauks iš gamybos, jau ir matom tą procesą – po 60 ūkių kas mėnesį traukiasi“, – teigia Kauno rajono ūkininkų sąjungos vadovas Mindaugas Maciulevičius. Europos Komisija žada artimiausiomis dienomis pateikti atsakymą, kuriame paaiškės, kiek ir kokios paramos teks šalies ūkininkams.
Šaltinis: tv3.lt, 2023-05-04
Ministras K. Navickas susitiko su Moldovos ambasadoriumi Lietuvoje
Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas susitiko su Moldovos Respublikos ambasadoriumi Lietuvoje Emil Druc. Ambasadorius perdavė Moldovos Ministro Pirmininko pavaduotojo, kartu einančio ir žemės ūkio ir maisto pramonės ministro pareigas, laišką, kuriame Lietuvos žemės ūkio ministras K. Navickas kviečiamas prisijungti prie „Moldovos žemės ūkio sektoriaus mentorių grupės“. Ši grupė konsultuos ir savo patarimais padės Moldovos Žemės ūkio ir maisto pramonės ministerijai suderinti žemės ūkio sektoriaus teisės aktus, ES aktus perkelti į nacionalinę teisę. Pasak ambasadoriaus, tai taip pat sustiprintų ir paskatintų dvišalį bendradarbiavimą.
2022 m. Moldovai gavus kandidatės į ES statusą, tokia pagalba šiai šaliai itin reikalinga siekiant pasiekti pažangos įgyvendinant ES politiką.
Ministras tokį kvietimą priėmė, Lietuva, anot jo, turi didelę ekspertinę patirtį, kuria mielai pasidalys su Moldova.
Viena iš tokios pagalbos teikimo galimybių – ES Dvynių projektų įgyvendinimas. Įgyvendinant Dvynių projektus teikiama pagalba šalims kandidatėms, besirengiančioms narystei ES. Ši programa remia skirtingų šalių giminingų institucijų bendradarbiavimą, stiprina šalių paramos gavėjų administravimo gebėjimus, padeda joms įgyvendinti būtinas reformas.
Ambasadorius E. Druc taip pat prašė palaikymo dėl Europos Komisijos siūlymo vieneriems metams pratęsti Moldovos eksporto į Europos Sąjungą muitų ir importo kvotų sustabdymą. Šiam siūlymui dar turi pritarti Europos Parlamentas ir ES Taryba. Aptartas grūdų tranzito iš Ukrainos klausimas, kuris paveikė ir Moldovos ūkininkus.
