Patyrus amerikietišką požiūrį, sunku nusikratyti minties, kad mes, europiečiai, daug ką tiesiog patys komplikuojame, supainiojame… Ne išimtis ir pieno gamyba.
Pusę dienos važinėjome po jauno žmogaus, Gary Osmundsen valdas. Ir ne todėl, kad objektai būtų toli vienas nuo kito. Ne, atvirkščiai, kaip sakoma, viskas prie vietos. Tiesiog visko buvo labai daug.
Paklaustas, kiek turi galvijų, Garis paminėjo tris ūkius, kuriuose iš viso priskaičiavo tris tūkstančius galvijų. Pradėjus važiuoti paaiškėjo, kad realybėje tiek ūkių, tiek ir gyvulių yra žymiai daugiau. Vis tas įpročių skirtumas: mes norėdami suvokti verslo dydį skaičiuojame visus galvijus, Gary – tik melžiamas karves. Bevažiuodami bandėme skaičiuoti, beskaičiuodami pametėme skaičių…
Pamenu, kad iki 2 mėn. amžiaus veršelių dideliam plynam lauke, taip vadinamoje veršelių rančoje, buvo 6000, savi ir kaimynų, kurie paaugintus savo veršelius gabensis namo. O kur dar telyčios, penimi buliukai, užtrūkusios karvės. Daug objektų, daug gyvulių grupių ir viską jungiantys du bendri principai – paprastumas ir efektyvumas.
Ilgėliau užsibuvome 1400 vietų melžiamų karvių fermoje. Turėjome Gariui nemažai klausimų.
Kiek žmonių dirba šioje fermoje? Iš viso 11, kartu su manimi, vienu metu fermoje galime rasti 8 darbuotojus, kiti ilsisi. Veterinarijos gydytojas atvyksta kartą per mėnesį. Mintyse „primečiau”, kad tokio dydžio fermoje, jei ji būtų ne Oakdale, bet Panevėžyje, darbuotųsi apie 30 lietuvių. Kasdien fermoje karvių sveikata rūpintųsi 2-3 veterinarijos gydytojai.
Kažkaip labai sunkiai lietuviškose smegenyse dėliojasi amerikietiški pieno verslo skaičiai, tačiau akys mato, kad Gary sako tiesą. Žmonių tikrai mažai, darbai vyksta be skubos, tačiau labai tiksliai ir greitai. Gyvuliai tikrai atrodo labai sveikai.
Kur paslaptis, Gari? Aš myliu ir suprantu karves, mano žmonės taip pat jas myli. Be to mišrinu, nes mėgstu sveikus gyvulius. Vidutiniškai Amerikoje vienos Holšteinų veislės karvės gyvenimo mėnesiui vaistams ir vet. gydytojo paslaugoms išleidžiama 12 dolerių. Aš per mėnesį vienos karvės gydymui išleidžiu 1 dolerį.
Kodėl pasirinkai būtent šias veisles? Čia jau įsiterpia Gario tėvas Maikas, kuris prieš keletą metų pasitraukė iš aktyvaus ūkininkavimo, tačiau į pensiją dar neskuba, triūsia savoje veislininkystės įmonėje Creative Genetics. Jis pasakoja, kaip išbandė viską, kas tik buvo prieinama, kol apsistojo ties Holšteinų, Skandinavijos žalųjų ir Montbeliardė veislių deriniu. Būtent ši kombinacija Maiko ir Gario nuomone yra geriausia. Šie gyvuliai atitinka visus fermerių lūkesčius: daug pieno, gera sveikata ir daug pinigų, šypsosi abu pašnekovai.
Kiek primelži pieno? Ilgokai užtrukome, kol iš galonų per dieną perskaičiavome į mums įprastus kilogramus per laktaciją. Priskaičiavę šiek tiek virš 12.000 pamanėme, kad suklydome, tada perskaičiavome dar ir dar, įvairiais būdais, pasitelkdami daugiau skaičių. Visi skaičiavimai patvirtino tą patį. Gary savo fermoje melžia virš 12.000 kg per laktaciją. Mūsų didysis lietuviškas Skepsis nebuvo linkęs taip greitai nusileisti. Puolėme klausinėti apie baltymus ir riebalus, tikėjomės išgirsti 3.1 … 3.4. Gary, supratęs mūsų klastą, patenkintas šyptelėjo, baltymai – 3.5, riebalai – 4.1… aš juk sakiau, kad mišrinu.
Kaip šeri, kad bėga tiek daug pieno? Savos gamybos silosas, šienainis. Greta rodo mums nematytus komponentus: medvilnės sėklų miltai, kukurūzų (kaip etanolio gamybos atliekos) miltai, migdolų lukštai… Dar rodo keletą nežinomų lietuvio akiai pašarų pavyzdžių ir vardina iki šiol tik teoriškai pažintus pavadinimus. Gary pabrėžia, kad 4,5 kg pieno iš karvės padaugėjo, pradėjus labai kruopščiai, kas dvi valandas pristūminėti pašarus.
Na, klausimų ir atsakymų buvo galybė, visų čia nesurašysiu. Verčiau skirkime porą minučių video ekskursijai po Gary 1400 melžiamų karvių fermą.
http://www.youtube.com/watch?v=_sLizzS87DI&feature=youtu.be
