Žemės ūkio naujienos: 2024-06-05

Pareiškėjai galėjo pasirinkti paramos formą ir kreiptis dėl investicinės paramos (negrąžintinos dotacijos), investicinės paramos (negrąžintinos dotacijos) ir lengvatinės paskolos investicijoms ir (arba) apyvartiniam kapitalui, arba tik dėl lengvatinės paskolos investicijoms ir (arba) apyvartiniam kapitalui.

Šiuo paraiškų teikimo etapu dotacijoms skirta 71,5 mln. Eur paramos lėšų, lengvatinėms paskoloms – 27 993 975 mln. Eur paramos lėšų.

Turimais duomenimis dėl dotacijų kreipėsi 226 pareiškėjai, kurių bendra prašoma paramos suma sudaro 56,63 mln. Eur. Iš jų pagal atskirus žemės ūkio sektorius (jiems numatyti atskiri biudžetai) kreipėsi:

* 55 pieninės galvijininkystės sektoriaus atstovai, jų bendra prašoma paramos suma sudaro 15,49 mln. Eur (šiam sektoriui buvo skirta 22 293 360 Eur);

* 43 mėsinės galvijininkystės ir kitiems gyvulininkystės sektorių atstovai, jų bendra prašoma paramos suma – 10,29 mln. Eur (skirta – 10 326 571 Eur);

* 6 kiaulininkystės ir paukštininkystės sektorių atstovai, jų bendra prašoma paramos suma – 2,14 mln. Eur (skirta – 11 671 706 Eur);
22 sodininkystės, uogininkystės, daržininkystės sektorių atstovai, jų bendra prašoma paramos suma – 5,8 mln. Eur (skirta – 16 920 658 Eur);

* 100 kitų augalininkystės sektorių atstovų, jų bendra prašoma paramos suma – 22,91 mln. Eur (skirta – 10 292 731 Eur).

Visiems sektorių atstovams paramos lėšų pakako, išskyrus kitus augalininkystės sektorius atstovaujantiems pareiškėjams – kadangi jų prašoma paramos suma daugiau nei du kartus viršija skirtą paramos sumą, kam bus skirta paramos suma lems paraiškų pirmumo eilė, sudaroma įvertinus paraiškų atitiktį atrankos kriterijams.

Primintina, jog norint gauti paramą, visi paraiškas dėl dotacijos pateikę pareiškėjai privalo surinkti mažiausiai 25 projektų atrankos balus. Jeigu projektų atrankos vertinimo metu nustatoma, kad projektas nesurinko 25 balų skaičiaus, paramos paraiška atmetama. Atrankos kriterijai, taikomi atskirų žemės ūkio sektorių paraiškoms, išvardyti priemonės įgyvendinimo taisyklių XII skyriuje.

Tuo tarpu dėl lengvatinės paskolos į NMA kreipėsi 22 pareiškėjai. Bendra jų prašoma lengvatinių paskolų suma sudaro 3,45 mln. Eur, tad visiems jiems lengvatinėms paskoloms skirtos sumos pakanka.

Atkreipiame dėmesį, kad tuo atveju, kai paraiškoms, pateiktoms investicinei paramai ir lengvatinei paskolai investicijoms ir (arba) apyvartiniam kapitalui gauti, nepakanka investicinei paramai skirtų lėšų arba kurios nesurenka mažiausio privalomo atrankos balų skaičiaus, pareiškėjas gali atsisakyti investicinės paramos ir gauti lengvatinę paskolą, jeigu:

* užtenka lėšų finansuoti lengvatinę paskolą paraiškoms, pateiktoms lengvatinei paskolai investicijoms ir (arba) apyvartiniam kapitalui gauti;

* sudarytos paramos paraiškų pirmumo eilės paviešinimo dieną pakanka ir iš dalies pakanka investicinės paramos lėšų paraiškoms, pateiktoms investicinei paramai ir lengvatinei paskolai investicijoms ir (arba) apyvartiniam kapitalui gauti.

Primintina, jog norintys gauti lengvatinę paskolą pagal SP priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“, gali NMA teikti paraiškas iki metų pabaigos – 2024 m. gruodžio 31 d.

Šaltinis: nma.lrv.lt, 2024-06-05

Tirštasis mėšlas turi būti kaupiamas mėšlidėse, tvartuose arba tirštojo mėšlo rietuvėse prie tvarto pagal Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų apraše (Aprašas) nustatytus reikalavimus. Srutos ir skystasis mėšlas turi būti kaupiamas srutų kauptuvuose – statiniuose ar įrenginiuose, pritaikytuose srutoms ar skystajam mėšlui kaupti ir laikyti. Mėšlidžių, srutų kauptuvų ir tirštojo mėšlo rietuvių prie tvarto talpa turi būti tokia, kaip nurodyta Apraše.

Tais atvejais, kai gyvūnai laikomi tvarte, kuriame telpa Apraše nurodytas mėšlo ir srutų kiekis), arba kai laukiniai ir ūkiniai gyvūnai, kurie pagal fiziologinius poreikius yra prisitaikę gyventi lauke, laikomi lauko aptvaruose ištisus metus, mėšlidės,tirštojo mėšlo rietuvės prie tvarto ar srutų kauptuvo nereikia įrengti.

Žemės ūkio veiklos subjektai, kurie tręšia mėšlu ar srutomis30 ha ar daugiau žemės ūkio naudmenų per metus, privalo turėti tręšimo planą, parengtą pagal Apraše nustatytus reikalavimus. Jis turi būti sudarytas kiekvienais metais prieš pradedant laukų tręšimą mėšlu ar srutomis ir pateikiamas kontroliuojančiai institucijai paprašius.

Jei turima 30 ha ar daugiau žemės ūkio naudmenų ir yra laikomi gyvūnai, kurių susidarančio mėšlo kiekio užtenka patręšti 30 ha ir daugiau žemės ūkio naudmenų, bet einamaisiais metais jų netręšia mėšlu ir srutomis, patikros metu privalo pateikti įrodymus, kad nebuvo tręšiama. Tinkami įrodymai:

* mėšlo ir srutų pardavimo ar perdavimo dokumentai;

* laukinių gyvūnų ar ūkinių gyvūnų, kurie pagal fiziologinius poreikius prisitaikę gyventi lauke, laikomi lauko aptvaruose visus metus, laikymas;

* mėšlo kompostavimas pagal Biologiškai skaidžių atliekų kompostavimo, anaerobinio apdorojimo aplinkosauginius reikalavimus.

Pareiškėjai, kurie tręšia ar skleidžia mėšlą ir srutas, turi pateikti duomenis apie jų panaudojimą žemės ūkio valdoje Apraše nustatytais terminais. Jei tręšiama 10 ha ir daugiau žemės ūkio naudmenų per kalendorinius metus, duomenis apie panaudotą mėšlą ir srutas būtina suvesti į Paraiškų priėmimo informacinę sistemą (PPIS). Jei tręšiama iki 10 ha, duomenis galima pateikti pasirinktinai, t. y. per PPIS arba užpildžius mėšlo ir srutų naudojimo žurnalą pagal Aprašo priede patvirtintą formą.

Pareiškėjai, kurie naudoja mineralines (neorganines) ar organines trąšas, išskyrus neorganines antrinių augalų maisto medžiagų (kalcio, magnio, natrio, sieros) bei mikroelementines trąšas, ir turi 10 ha ir daugiau žemės ūkio naudmenų, per metus į PPIS turi įvesti duomenisapie žemės ūkio valdoje panaudotas mineralines ir organines trąšasTręšiamųjų produktų naudojimo reikalavimų apraše nustatytais terminais.

Primename, kad šaltuoju metų laikotarpiu, nustatytu Apraše, yra draudžiama tręšti mėšlu ir srutomis. Draudžiamuoju laikotarpiu ariamojoje žemėje negali būti randama paskleistų ir neįterptų į dirvožemį mėšlo ir srutų. Tirštasis mėšlas draudžiamuoju laikotarpiu gali būti laikomas tik laikinose rietuvėse pagal Apraše nustatytus reikalavimus. Taip pat šaltuoju metų laikotarpiu, nustatytu Tręšiamųjų produktų naudojimo reikalavimų apraše, draudžiama tręšti dirvą tręšiamaisiais produktais. Įterpti mėšlą ar srutas bei skleisti ant įšalusios, įmirkusios, užtvindytos, apsnigtos žemės yra draudžiama. Be to, skystojo mėšlo ir srutų negalima skleisti arčiau kaip p3 m iki melioracijos griovių viršutinių briaunų.

Šaltinis: nma.lrv.lt, 2024-06-05

Pritrūkus paramos projektams finansuoti, ŽŪM sprendimu jiems buvo skirta papildomai nacionalinės paramos lėšų.

Paraiškos pagal Nacionalinės paramos kaimo bendruomenių veiklai teikimo taisykles galėjo būti teikiamos pagal tris veiklos sritis:

1. kaimo bendruomenės materialinės bazės kūrimas ir stiprinimas,

2. kaimo vietovės viešųjų erdvių, statinių, pritaikant juos kaimo gyventojų poreikiams, tvarkymas ir priežiūra, taip pat bendruomeninės veiklosskatinimas;

3. renginių (mokomųjų renginių arba vizitų, renginių, skirtų Lietuvos mažųjų kultūros sostinių veikloms įgyvendinti, renginių Lietuvos Respublikos Seimo ir (ar) savivaldybės, kurioje veikia organizacija, paskelbtoms metų temoms garsinti, minėti) organizavimas.

Atsižvelgiant į veiklų sričių reikšmingumą, buvo priimtas sprendimas finansuoti visus teigiamai įvertintus I ir II veiklos sričių projektus – iš viso 167 projektus: 18 projektų, pateiktų pagal I-ąją veiklos sritį, surinkusių 75–25 balus, ir 149 projektus, pateiktus pagal II-ąją veiklos sritį, surinkusius 100–35 balus.

Parama taip pat skirta 126 projektams, pateiktiems įgyvendinti III-ią veiklos sritį, t. y. organizuoti renginius, surinkusiems ne mažiau kaip 70 balų.

Iš viso kaimo bendruomenių projektams bus išskirstyta 1 220 440 Eur:

I veiklos srities projektams finansuoti 53,98 tūkst. Eur;

II veiklos srities – 776,74 tūkst. Eur;

III veiklos srities – 389,72 tūkst. Eur.

Dėl paramos buvo kviečiamos kreiptis kaimo bendruomenės ir bendruomeninės organizacijos, turinčios bent 30 narių. Bendruomeninė organizacija – tai asociacija, kurios steigėjai ir nariai yra gyvenamosios vietovės bendruomenės gyventojai (jų atstovai) ir kurios paskirtis – per iniciatyvas įgyvendinti viešuosius interesus, susijusius su gyvenimu kaimynystėje. Pagal trečiąją veiklos sritį tinkamas pareiškėjas yra ir rajono kaimo bendruomenes vienijanti organizacija (jos pavadinime gali būti žodžiai „sąjunga“, „asociacija“ ir kt.), įskaitant VVG (jei rajone nėra veikiančios rajono bendruomenes vienijančios organizacijos) bei Nacionaliniu lygmeniu kaimo bendruomenes vienijanti organizacija (jos pavadinime gali būti žodžiai „sąjunga“, „asociacija“ ir kt.).

Šaltinis: nma.lrv.lt, 2024-06-04

Taip pat primename, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos išleido specialų informacinį laikraštį, kuriame ūkininkai gali rasti aktualiausią informaciją apie tiesiogines išmokas ir paramą pagal kitas programas, susijusias su plotu bei gyvuliais.

Šiemet žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimas vyks iki birželio 21 d. Pavėluotai paraiškas bus galima teikti iki liepos 1 d.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2024-06-05

Ekstremalūs gamtos reiškiniai, kainų svyravimai ar kitos negandos kasmet pridaro nemažai nuostolių ūkininkams, dalį rizikų galima valdyti draudimo pagalba, tačiau ne nuo visų rizikų galima apsidrausti.

„Žemės ūkio rizikos fondas gali tapti išeitimi valdant jas ir siekiant stabilizuoti pajamas, jaustis ramiau dėl savo ūkio ateities. Kai metai geri – žemdirbiai gauna pelno, gali mokėti įnašus į fondą, kaupti lėšas. Patyrus nuostolių, fondas galėtų juos atlyginti ir gauti iki 70 proc. kompensaciją, jeigu atskiro nario pajamų sumažėjimas viršija 20 proc. jo vidutinių metinių praėjusių trejų metų laikotarpio pajamų. Tad fondas nelieka tuščias, kai kompensuoja nariams patirtus nuostolius, nes gauna paramos lėšų. Ši priemonė užtikrina ūkininkų ateitį“, – sako ŽŪM Strateginio planavimo skyriaus vyr. specialistė Rimantė Juodenienė.

RVF – savanoriška žemės ūkio subjektų tarpusavio pagalbos sistema, grindžiama narių įnašais ir skirta jų pajamų lygiui palaikyti. Kol kas nėra įsteigta nė vieno tokio fondo, nors šiai priemonei įgyvendinti jau yra sukurta visa reikiama Europos Sąjungos ir Lietuvos teisinė bazė.

„Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane (SP) šiai tarpusavio pagalbos sistemai kurtis suplanuota 1,5 mln. Eur, tačiau, jeigu būtų steigiami tokie fondai ir atsirastų didesnis paramos lėšų poreikis, būtų ieškoma galimybių finansavimą padidinti“, – teigia ministerijos atstovė.

Siekiantys gauti paramą RVF turi būti akredituoti. Pagrindinės akreditacijos sąlygos – RVF turi būti kuriami ne mažiau kaip penkių žemės ūkio veiklos subjektų ir turi turėti:

* tarpusavio pagalbos tikslui skirtą, nuo kito turto atskirtą ir atskirai tvarkomą sąskaitą;

* administratorių (sąskaitai tvarkyti, nuostoliams skaičiuoti, įnašams ar prarastų pajamų kompensacijoms administruoti, apskaitai tvarkyti ir kitoms veikloms, susijusioms su RVF tvarkymu);

* patvirtintas ir viešai institucijos, atsakingos už Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai išlaidų valdymą ir kontrolę, interneto svetainėje paskelbtas RVF veiklos taisykles, nustatančias RVF lėšų administravimą, kaupimą, naudojimą; įnašų ir prarastų pajamų kompensacijų apskaičiavimą ir mokėjimą; tapimo RVF nariu ir išėjimo iš RVF sąlygas; informacijos apie galimus interesų konfliktus teikimą; prarastų pajamų kompensacijų sumažinimo ar nemokėjimo RVF nariams dėl jų aplaidumo sąlygas; RVF narių atsakomybę už skolas, susidariusias dėl RVF veiklos ir kt.

Dėl akreditacijos reikia kreiptis į Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos, paraiškas jai galima teikti visus metus.

Pagal Žemės ūkio ir kaimo plėtros strateginio plano 2023-2027 m. intervencinės priemonės „Savitarpio pagalbos fondai“ įgyvendinimo taisyklių reikalavimus remiama:

* iki dviejų darbo vietų įrengimas ir išlaikymas (biuro įrangos ir baldų, kompiuterinės technikos, programinės įrangos įsigijimo, darbo užmokesčio, kanceliarinių prekių įsigijimo išlaidos), dviem darbo vietoms (įsirengus vieną darbo vietą kompensuojama suma proporcingai mažinama). Kompensuojama 3 metus, ne daugiau kaip 20 tūkst. Eur, pirmaisiais veiklos metais, ne daugiau kaip 18 tūkst. Eur antraisiais veiklos metais ir ne daugiau kaip 16 tūkst. Eur trečiaisiais veiklos metais tinkamų išlaidų. Skirtingai nei Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Rizikos valdymas“ veiklos srities „Pajamų stabilizavimo priemonės (žemės ūkio rizikos valdymo fondai)“ įgyvendinimo taisyklėse nebeliko apribojimo skiriant paramą administracinėms išlaidoms per 3 metus administracinėms išlaidoms neviršyti 20 proc. sukauptų RVF, skirtų išmokėti RVF nariams, fiziniams arba juridiniams asmenims.

* pradinis įnašas į RVF – skiriant vieną kartą ne daugiau kaip 1 tūkst. Eur vienam RVF nariui (naudos gavėjui), pirmaisiais RVF veiklos metais;

* iki 70 proc. pajamų sumažėjimas (nuostolių kompensavimas), kuris išmokėtas RVF nariui kaip finansinė kompensacija, tik tuo atveju, kai išmokėta kompensacijos suma įvertinta atskiram RVF nariui pajamų sumažėjimui viršijus 20 procentų vidutinių metinių praėjusių trejų finansinių metų laikotarpio pajamų arba praėjusių penkerių finansinių metų laikotarpio vidutinių trejų finansinių metų pajamų, neįskaitant per tuos penkerius finansinius metus gautų didžiausių ir mažiausių pajamų sumų. Paramos intensyvumas įvertinamas atsižvelgiant į jau gautą paramą pradiniam įnašui.

Pagal šią kompensacinę priemonę bendras paramos intensyvumas turi neviršyti 70 proc. tinkamų finansuoti išlaidų, kreipiantis paramos išlaidos turi būti patirtos ir pateikti jas įrodantys dokumentai.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2024-06-04