Ūkininkai, siekiantys gauti paramą pagal kai kurias Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklas, iki rugsėjo 30 d. turi užbaigti šienavimo darbus. Ūkininkai, vykdantys veiklą „Vandens telkinių apsauga nuo taršos ir dirvos erozijos žemėje“, šienavimą privalo baigti ne vėliau kaip rugsėjo 30 d. Nušienautą žolę būtina pašalinti iki rugsėjo 30 d., ją paskleisti ir smulkinti draudžiama.
Vykdantys veiklą „Melioracijos griovių šlaitų priežiūra“, pareiškėjai ir paramos gavėjai galėjo pasirinkti melioracijos griovių šlaitų priežiūros būdą.
Jei pasirinktas būdas, kai nušienauta žolė yra išvežama:
* melioracijos griovio šlaitą ir 3 m pločio apsauginę juostą nušienauti kartą per metus – pradėti šienavimą ne anksčiau kaip rugpjūčio 1 d. ir baigti iki rugsėjo 30 d.;
* pašalinti krūmus ir jų ataugas, augančias melioracijos griovių šlaituose ir 3 m pločio apsauginėje juostoje;
* išvežti nušienautą žolę, iškirstus krūmus ir jų ataugas iki rugsėjo 30 d.
Jei pasirinktas būdas, kai nušienauta žolė yra susmulkinama ir paskleidžiama ant melioracijos griovio šlaito:
* melioracijos griovio šlaitą ir 3 m pločio apsauginę juostą nušienauti kartą per metus – pradėti šienavimą ne anksčiau kaip rugpjūčio 1 d. ir baigti iki rugsėjo 30 d.;
* nušienautą žolę galima susmulkinti ne anksčiau kaip rugpjūčio 1 d. ir ne vėliau kaip iki rugsėjo 30 d., nesmulkintą žolę išvežti (nesusmulkinta žolė negali būti palikta pradalgėse ant melioracijos griovio šlaito ir 3 m pločio apsauginėje juostoje);
* iki rugsėjo 30 d. pašalinti krūmus ir jų ataugas, augančias melioracijos griovių šlaituose ir 3 m pločio apsauginėje juostoje.
Pareiškėjai, vykdantys veiklą „Medingųjų augalų arba daugiamečių žolių juostos ar laukai ariamojoje žemėje“, pasėdami ir įrengdami medingųjų augalų juostas ar laukus pagal veiklos sritį „Medingųjų augalų juostos ar laukai ariamojoje žemėje“, rugsėjo 1–30 d. turi nupjauti visą likusį plotą ir išvežti nupjautą žolę iki rugsėjo 30 d. Nušienautą žolę paskleisti ir smulkinti draudžiama.
Pareiškėjai, pasėdami ir įrengdami daugiamečių žolių juostas ar laukus pagal veiklos sritį „Daugiamečių žolių juostos ar laukai ariamojoje žemėje“ (išskyrus praeitais metais GPŽ ir DGA kodais deklaruotus plotus), visą nupjautą žolę iš lauko privalo išvežti iki rugsėjo 30 d. Nušienautą žolę paskleisti ir smulkinti draudžiama.
Vykdydami veiklą „Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“, pareiškėjai ir paramos gavėjai įsipareigoja antrąjį žolės pjovimą pradėti ne anksčiau kaip rugpjūčio 15 d. ir šienavimą baigti ne vėliau kaip rugsėjo 30 d. Antrosios pjūties žolę privaloma išvežti iki rugsėjo 30 d.
Kai pareiškėjų ar jų valdos partnerio arba valdoje registruoto šeimos nario nuo praėjusių metų balandžio 1 d. iki einamųjų metų kovo 31 d. laikytų žolėdžių ūkinių gyvūnų metinis vidurkis sudarė mažiau kaip 0,3 SG/ha, nenuganytos žolės likučius būtina nušienauti ir pašalinti nušienautą žolę bei nenuganytos ar nušienautos žolės likučius iki spalio 30 d.
Šaltinis: valstietis.lt, 2024-09-10
Šių metų rugpjūčio antroje pusėje Lietuvoje nukulta daugiau grūdinių augalų negu praėjusių metų analogišku metu
Preliminariais 2024 m. rugpjūčio 23 d. duomenimis, surinktais iš Lietuvos grūdinių augalų ir rapsų augintojų, auginančių 50 ir daugiau ha grūdinių augalų ir rapsų, buvo nukulta 82,9 proc. javų pasėlių ploto – tai būtų 10,8 proc. didesnis plotas negu 2023 m. tuo pačiu laikotarpiu. Rugpjūčio 23 d. duomenimis, daugiausia buvo nukulta miežių – 94,8 proc. – +7,3 proc. didesnis plotas negu 2023 m. analogišku laikotarpiu.
Rugių nukulta 94,6 proc. (+3,1 proc.), kviečių – 92,8 proc. – panašus kiekis kaip ir praėjusiais metais analogišku laikotarpiu, žirnių – 91,6 proc. (+2,5 proc.), kvietrugių – 91,5 proc. (+2,1 proc.), o avižų – 85,3 proc. (+25,9 proc.). Rugpjūčio 23 d. duomenimis, rapsų buvo nukulta 96,6 proc. – panašus kiekis kaip ir praėjusių metų analogišku laikotarpiu.
Šaltinis: Agro RINKA nr. 15 (451), 2024-09-02
Žemės ūkio ministras K. Starkevičius susitiko su Pensilvanijos žemės ūkio sekretoriumi Russell Redding
Žemės ūkio ministro Kazio Starkevičiaus ir viceministro Vytenio Tomkaus susitikime su Pensilvanijos žemės ūkio sekretoriumi Russell Redding aptartas dvišalis bendradarbiavimas bei platesnės lietuviškų žemės ūkio ir maisto produktų eksporto galimybės. „Mūsų bendradarbiavimas vis dar turi didžiulį neišnaudotą potencialą, todėl šiandien esame čia, kad pasveikintume įvairias, įdomias partnerystes ir atrastume naujų aukštos kokybės produktų eksporto nišų“, – teigė ministras K. Starkevičius.
Pensilvanijos žemės ūkio sekretorius padėkojo už Pensilvanijos ir Lietuvos partnerystės ir bendradarbiavimo puoselėjimą, pristatė savo įžvalgas apie JAV vartotojų poreikius. Delegacijos atstovai akcentavo aukštos pridėtinės vertės, ekologiškų, inovatyvių bei naujoviškų produktų svarbą Pensilvanijos rinkoje.
Lietuva – didžiulį eksporto potencialą turinti, itin kokybiškų produktų šalis
Dvišalis bendradarbiavimas apima tiek maisto industriją, tiek žemės ūkio mokslo bei verslo sritis. JAV rinka Lietuvos gamintojams yra itin svarbi, todėl žemės ūkio ir maisto produktų eksportui į šią šalį skiriamas didžiulis dėmesys.
Lietuva yra į eksportą orientuota šalis ir visiškai apsirūpina pagrindiniais žemės ūkio ir maisto produktais. Pavyzdžiui, užaugina tris kartus daugiau grūdų nei suvartoja. Pastaraisiais metais žemės ūkio ir maisto produktų dalis sudarė beveik penktadalį viso Lietuvos eksporto.
Pristatydamas informaciją apie Lietuvos žemės ūkio sektorių viceministras V. Tomkus pabrėžė, kad lietuviški produktai pasižymi kokybe, o pats maisto produktų sektorius yra inovatyvus.
„Šiandien savo produkciją eksportuojame į 158 šalis. Įdiegus modernias technologijas, Lietuvoje gaminami aukštos pridėtinės vertės pieno, mėsos, grūdų produktai visai pasaulinei rinkai“, – sakė viceministras V. Tomkus.
Kalbėdamas apie ekologinės gamybos skatinimą viceministras pabrėžė, kad Lietuva pritaikė tarptautinius ekologinio sertifikavimo standartus ir ženklus, investuojama į mokslinius tyrimus bei plėtrą, orientuotą į tvarų žemės ūkį ir ekologiškus gamybos procesus. V. Tomkus sakė, kad akademinis bendradarbiavimas yra itin aktualus aspektas siekiant vystyti ekonominį bendradarbiavimą, užtikrinti pasaulinį aprūpinimo maistu saugumą bei spręsti klimato kaitos problemas.
„Kalbant apie ekologinį ūkininkavimą, didėja žaliavų (pieno, grūdų, galvijų) gamyba, daugėja ekologinius produktus perdirbančių įmonių. Per pastaruosius 5 metus ūkių ir įmonių, perdirbančių ekologiškus produktus, skaičius padvigubėjo. Lietuva iki 2030 m. siekia padvigubinti ekologinio ūkininkavimo plotus, kurie sudarytų 15 proc. visos žemės ūkio paskirties žemės. Šiam tikslui pasiekti atitinkamai skiriama parama (kompensacinės išmokos). Taip pat labai svarbu keisti vartotojų įpročius ir didinti ekologiškų produktų paklausą“, – teigė žemės ūkio viceministras V. Tomkus.
Pensilvanijos žemės ūkio sekretoriaus R. Redding vadovaujama delegacija iš JAV jau lankėsi Lietuvos Respublikos prezidentūroje. Svečiai taip pat lankysis Užsienio reikalų, Ekonomikos ir inovacijų ministerijose, Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje, Seime, dalyvaus Ekonominės partnerystės renginyje, susitikime Žemės ūkio akademijoje Kaune bei apsilankys Klaipėdos uoste.
2022 m. liepos 1 d. Lietuvos žemės ūkio ministerija ir Pensilvanijos žemės ūkio departamentas pasirašė Supratimo memorandumą, kuriuo siekiama skatinti bendradarbiavimą ekologinio ūkininkavimo, tvarios maisto sistemų ir žemės ūkio prekybos srityse.
Milžiniška JAV rinka Lietuvai atsiveria vis plačiau
JAV rinka jau atvira lietuviškai kiaulienai, jautienai ir kiaušinių produktams. Neseniai pradėta paukštienos produktų eksporto leidimų gavimo procedūra. Tęsiamas derybų procesas dėl kviečių (vartojimui) eksporto leidimo.
2023 metais žemės ūkio ir maisto produktų bendrasis eksportas iš Lietuvos į JAV sudarė 88,6 mln. EUR (0,7 proc. daugiau nei 2022 m.) ir eksporto struktūroje pagal šalis JAV buvo 21 vietoje iš 157 eksporto partnerių. 88,1 proc. į JAV 2023 m. metais eksportuotų žemės ūkio ir maisto produktų buvo lietuviškos kilmės.
Praėjusiais metais daugiausia į JAV eksportuota lietuviškos kilmės kviečių glitimo – 40,4 proc. visų į šią šalį eksportuotų lietuviškos kilmės žemės ūkio ir maisto produktų vertės. Į JAV eksportuota 39,8 proc. viso iš Lietuvos eksportuojamo lietuviškos kilmės kviečių glitimo. 19,6 proc. (12,2 proc. daugiau nei 2022 m.) visų į JAV eksportuotų lietuviškos kilmės žemės ūkio ir maisto produktų sudarė sūriai ir varškė, 10,1 proc. (2 kartus daugiau nei 2022 m.) – aliejinių kultūrų sėklos ir vaisiai (į JAV eksportuota 65,1 proc. viso iš Lietuvos eksportuojamo lietuviškos kilmės aliejinių kultūrų sėklų ir vaisių), 4,7 proc. – duona, pyragai, bandelės, pyragaičiai, sausainiai ir kiti kepiniai, 4,3 proc. (10,4 proc. daugiau nei 2022 m.) – sriubos ir sultiniai, homogenizuoti sudėtiniai maisto produktai (į JAV eksportuota 46,4 proc. viso iš Lietuvos eksportuojamo lietuviškos kilmės sriubų ir sultinių, homogenizuotų sudėtinių maisto produktų).
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2024-09-09
Į Europą žengianti Armėnija siekia perimti Lietuvos patirtį žemės ūkio srityje
Lietuva aktyviai siekia stiprinti Armėnijos nepriklausomybę ir atsparumą išorės bei vidaus grėsmėms, siūlydama savo patirtį įvairiuose sektoriuose, vienas iš jų – žemės ūkio ir maisto sektorius. Apie tokio bendradarbiavimo svarbą diskutuota žemės ūkio ministro Kazio Starkevičiaus ir viceministro Vytenio Tomkaus susitikime su Armėnijos ekonomikos ministru Gevorg Papoyan. Taip pat aptartos eksporto galimybės.
Ministras K. Starkevičius pasidžiaugė Armėnijos siekiu integruotis į Europą ir pabrėžė, kad būtina tapti atsparesniais ir mažiau priklausomais nuo nepatikimų trečiųjų šalių, įvairinti prekybos ir tiekimo kelius, įgyti energetinę nepriklausomybę.
„Džiaugiamės Armėnijos siekiu žengti nepriklausomybės keliu į Europos Sąjungą (ES). Matome dideles dvišalio bendradarbiavimo galimybes žemės ūkio ir maisto sektoriuje, tad tikimės plėsti šiuos ryšius. Esame pasiruošę pasidalinti savo patirtimi, susijusia su svarbiausiais žemės ūkio klausimais. Tikiu, kad mūsų šalių bendradarbiavimas augs ne tik politiniu, bet ir ekonominiu lygmeniu“, – teigė ministras K. Starkevičius.
Žemės ūkio ministras domėjosi, kaip Armėnijai sekasi sertifikuoti savo produktus, kurie turi atitikti aukštus ES keliamus reikalavimus.
„Mes labai džiaugiamės bendradarbiavimu, norime būti nepriklausoma šalis, siekiame patenkinti europietiškus standartus, manome, kad turime daug galimybių šioje srityje, ne tik eksporto, bet ir importo. Šiuo atveju Lietuva turi puikias galimybes reprezentuoti lietuviškus produktus Armėnijos rinkoje. Mūsų šalyje plačios galimybės importuotojams, europietiškiems, ne rusiškiems produktams. Esame girdėję iš Rusijos nusiskundimų, kodėl jų produkcija pardavinėjama nepakankamai sėkmingai, tačiau žmonės vis labiau orientuojasi į aukštos kokybės, europietiškus produktus“, – sakė Armėnijos ekonomikos ministras G. Papoyan.
Ekonomikos ministras, kalbėdamas apie siekį išsilaisvinti nuo Rusijos įtakos, pastebėjo, kad mažėja šalies priklausomybė nuo rusiškų dujų, mažėja, nors vis dar išlieka aukštas, turistų skaičius iš šios šalies. Jis informavo, kad didžioji dalis Armėnijos piliečių labai teigiamai žiūri į galimybę stoti į ES.
Viceministras V. Tomkus pasidžiaugė Armėnijos siekiu žengti į ES, vykdyti reformas bei prisiminė, kad Lietuva pirmoji pripažino šios šalies nepriklausomybę. Jis pakvietė išsakyti savo lūkesčius, poreikius, kaip galėtume padėti įgyvendinti reformas žemės ūkio srityje.
„Turime stiprių įstaigų, pavyzdžiui, Maisto ir veterinarijos, Augalininkystės tarnybos, Nacionalinė mokėjimo agentūra, tad esame pasirengę dalytis patirtimi. Taip pat tikimės paskatinti dvišalę prekybą su Armėnija. Kalbant apie maisto pramonę, Lietuva turi senas žemės ūkio ir maisto gamybos tradicijas. Mes visiškai apsirūpiname pagrindiniais žemės ūkio ir maisto produktais ir galime pasiūlyti aukštos kokybės produktus eksportui. Dauguma jų jau yra pripažinti tarptautiniu mastu ir gerai vertinami vartotojų“, – teigė viceministras.
Armėnijos delegacija atvyko kartu su verslo įmonėmis, tad Prekybos ir pramonės amatų rūmuose buvo organizuotas Lietuvos ir Armėnijos maisto verslo atstovų susitikimas. Jį kartu su Armėnijos ministru G. Papoyan atidarė ir viceministras V. Tomkus, pasidžiaugdamas Armėnijos ir Lietuvos verslo susidomėjimu bendradarbiauti.
2023 m. žemės ūkio ir maisto prekių eksportas į Armėniją sudarė 8,8 mln. eurų, (30 proc. daugiau nei 2022 m. – 6,7 mln. Eur), eksporto struktūroje pagal šalis Armėnija buvo 66 vietoje iš 152 eksporto partnerių.
Į Armėniją eksportuojama salyklinio alaus, nedenatūruoto etilo alkoholio, spiritų, likerių ir kt. spiritinių gėrimų, sūrių, šokolado ir kitų produktų su kakava, vaisių, riešutų.
Importas iš Armėnijos siekė 2,3 mln. Eurų (33,8 proc. daugiau nei 2022 m. – 1,7 mln. Eur), importo struktūroje pagal šalis Armėnija buvo 58 vietoje iš 135 šalių. Importuota nedenatūruoto etilo alkoholio, spiritų, likerių ir kt. spiritinių gėrimų, vynų iš šviežių vynuogių, vynuogių misos, paruoštų arba konservuotų daržovių, konditerinių gaminių iš cukraus.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2024-09-10
Puoselėja Lietuvos sunkiuosius arklius
Šilalės rajone, ekologiniame ūkyje besidarbuojantis ūkininkas Algirdas Taroza augina Lietuvos sunkiuosius arklius ir sako, kad nuo seno jaučia jiems pagarbą. Daug metų vadovavęs rajono ūkininkų sąjungai, dabar jis – neatlygintinai dirbantis „Lietuvos sunkiųjų arklių išsaugojimo asociacijos“ prezidentas, į ją subūręs beveik pusšimtį arklių augintojų.
Augina jau ketvirtį amžiaus
A.Taroza Lietuvos sunkiuosius arklius auginti pradėjo apie 2000-uosius. Pasak jo, tėvų ūkyje visada buvo arkliukas. Su juo važiuodavo ganyklų tverti, atlikdavo kitus darbus. Ryšys su šiais gyvuliais, įgytas tėvų ūkyje, lydi visą gyvenimą.
„Armijoje čia pat tarnavau – Tilžėj (Sovietske), tai grįžus vasarą pirmas vizitas buvo į kolūkio arklių ganyklą“, – prisimena ūkininkas.
Dabar tėviškėje įkurtame ūkyje ekologiškai ūkininkauja Algirdo šeima. Ūkyje laikoma daugiau kaip 115 Lietuvos sunkiųjų arklių, iš jų – 23 kumelės ir 23 kumeliukai. Gyvuliai suskirstyti į kelias bandas. „Jei vienoje ganytųsi 100 arklių, tai būtų blogiau nei Kėdainiuose stumbrai“, – lygina jis.
Pasak Algirdo, pagrindinis arklių pašaras – šienas, šienainis. „Šiemet ganyklos puikios, papildomai arklių šerti nereikia. Kumeliukų žindomos kumelės lašiniuose netelpa“, – sako Algirdas, o paklaustas, kuo labiausiai džiaugiasi, atsako, kad sėkmingai pasaulį išvydusiais kumeliukais. Būna visko. Ypač, kai atvedami dvynukai. Vieno iš jų dažnokai nepavyksta išgelbėti.
„Dabar arkliai nebedirba, didesni ponai“, – juokauja ūkininkas, nors tikisi, kad pavyks kelis išmokinti traukti įsigytą karietą, turi ir senovinius pakinktus.
Įkūrė Lietuvos asociaciją
Siekiant pagerinti veislės savybes, Lietuvos sunkiųjų kumelės daug metų kryžminamos su iš Švedijos atvežtais ardėnų veislės eržilais, kurie, pasak Algirdo, turi daug panašumo į Lietuvos sunkiuosius.
Įkūrus Lietuvos sunkiųjų arklių išsaugojimo asociaciją, kurios prezidentu buvo išrinktas Algirdas, į ją susibūrė apie pusšimtis arklių augintojų iš visos Lietuvos. Svarbiausias asociacijos tikslas – veislininkystė, veislės išsaugojimas.
„Dabar asociacijoje jau netoli 50 narių. Kai kurie turi 1–2 arkliukus. Stoja į asociaciją, nes turi būti nacionalinėje programoje. Asociacijos nariai nebūtinai turi laikyti arklius, gali būti ir prijaučiantys. Jau išsivertėme reikalingus dokumentus, stosime į Europos organizaciją. Tada galėsime vykti į parodas Vokietijoje, Austrijoje“, – apie planus pasakoja neatlygintinai dirbantis ir šiuo metu ūkyje daugiau nei Valstybinis Lietuvos žirgynas Lietuvos sunkiųjų arklių prižiūrintis asociacijos prezidentas.
Norint gauti Lietuvos sunkiųjų arklių veisimo licencijas, su savo eržilais tenka dalyvauti jų eksterjero ir konstitucijos vertinime, kuris atliekamas pagal nustatytas taisykles. Dalyvaujama ir Lietuvoje organizuojamose parodose. Abiem atvejais reikia išmokinti arklius, kad viskas vyktų kuo sklandžiau.
Dar grūdiniai augalai, karvės, mėsiniai
A.Tarozos ūkyje auginamos avižos, kviečiai, pupos, sėjama kukurūzų. Anot ūkininko, užauginti ekologinius grūdus nelengva, šiemet nėra kokybės. Avižų paklausa yra. Šilalės krašte nemažai ūkininkų jas augina.
„Ūkio pelningumas pasimato, kai grūdus parduodu. Turėtų galai sueiti gerai“, – sako Algirdas, šiemet planuojantis parduoti 500 tonų grūdų.
Karvės ūkyje pradėtos laikyti anksčiau už arklius. Dabar bandoje apie 70 melžiamų ir prieauglio. „Karves laikysiu tol, kol dirbs melžėjos“, – sako ūkininkas ir priduria, kad apie melžimo robotus negalvoja.
Drauge su arkliais ganosi mėsiniai limuzinai ir su jais kryžminti mišrūnai – sūnaus Viktoro įsigyti gyvuliai. Pasak ūkininko, nors savo akimis matė šalia ganyklų praeinančius vilkus, dar nepasitaikė, kad jie papjautų kurį nors gyvulį.
„Arkliai iš tolo jaučia pavojų, pradeda prunkšti. Vilkai nedrįsta žengti į jų teritoriją. Galingi, stiprūs gyvuliai kelia baimę. Mėsinių gyvulių laikymas drauge su arkliais labai pasiteisino“, – pasakoja ūkininkas.
Algirdas 17 metų buvo Šilalės rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas, jo ūkyje dabar dirba 8 darbuotojai.
ES parama – bendradarbiaujant su konsultantais
A.Taroza pasakoja, kad Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Šilalės rajono biure parengti ir įgyvendinti verslo projektai ES paramai gauti. Ja naudojantis įsigyta ūkio technika. Ūkininkas svarsto teikti dar vieną paraišką. Jauniesiems ūkininkams skirtą paramą sėkmingai gavo ir projektą įgyvendina Algirdo sūnus Viktoras.
Šaltinis: Jolanta Dalia Abarienė, valstietis.lt, 2024-09-06
