Žemės ūkio naujienos: 2024-09-09

Pareiškėjai gali iki šių metų pabaigos įkelti į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registrą mėšlo pardavimo (perdavimo) dokumentus ar sutartis dėl srutų išlaistymo, kurie padėtų nustatyti, jog azoto kiekis dirvoje neviršijo 170 kg/ha.

Nustačius, kad per metus patenkantis į dirvą bendrojo azoto kiekis viršija 170 kg/ha, yra taikomos sankcijos, kurios gali siekti 1–5 proc. išmokų pagal paramos paraišką sumos.

Azoto kiekis, tenkantis vienam dirvos hektarui, yra apskaičiuojamas pagal gyvulių laikytojo valdos kodą, valdoje laikomus sutartinio gyvulio vienetus dalijant iš valdoje deklaruoto žemės ūkio naudmenų ploto ir dauginant iš 100.

NMA primena, jog paramos sąlygų reikalavimų privalo laikytis pareiškėjai, kurie gauna bazines tiesiogines, perskirstomąsias, jaunojo ūkininko, klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingų sistemų, susietosios paramos išmokas bei išmokas pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencines priemones, taip pat pareiškėjai, kurie gauna išmokas pagal su plotu susijusias Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones.

Šaltinis: nma.lrv.lt, 2024-09-06

Kai valstybinės žemės sklypas patikėjimo teise yra perduotas savivaldybei, savivaldybės taryba priima sprendimą išnuomoti valstybinės žemės sklypą, o valstybinės žemės nuomos sutartį sudaro meras arba jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius.

Vadovaujantis Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, 35 punktu, naudojamus žemės sklypus (jų dalis) be aukciono turi teisę išsinuomoti Lietuvos Respublikos fiziniai ir juridiniai asmenys, užsieniečiai, užsienio juridiniai asmenys ir kitos užsienio organizacijos (toliau visi kartu šiame skirsnyje – asmenys), kuriems šiuose žemės sklypuose (jų dalyse) esantys savarankiškai funkcionuojantys statiniai ar įrenginiai priklauso nuosavybės teise arba yra jų nuomojami.

Dažnai klausiama kaip yra nustatomos valstybinės žemės sklypo dalys, kai žemės sklype yra vienas statinys (su jo priklausiniais), Nekilnojamojo turto registre įregistruotas atskiru objektu (pagrindiniu daiktu), kuriam eksploatuoti nuomojamas atskiras žemės sklypas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keliems asmenims?

Pagal Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, 13.1 papunkčio nuostatas, kai savarankiškai funkcionuojančiam vienam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti pagal paskirtį suformuotas žemės sklypas priklauso dviem ar daugiau savininkų, kiekvienam statinio ar įrenginio savininkui ar nuomininkui tenkanti žemės sklypo dalis nustatoma atsižvelgiant į kiekvienam iš jų priklausančią statinio arba įrenginio dalį, į kurią neįskaitomos statinio arba įrenginio (pagrindinio daikto) priklausinių valdomos dalys.

Valstybinės žemės sklypo dalys, kai keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams, Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), su jų priklausiniais eksploatuoti nuomojamas atskiras valstybinės žemės sklypas, kai statiniai ar įrenginiai (su jų priklausiniais) nuosavybės teise priklauso skirtingiems asmenims taip pat nustatomos vadovaujantis LR Vyriausybės nutarimu Nr. 260.

Kitos paskirties valstybinė žemė nuomotojo ir nuomininko susitarimu gali būti išnuomota ne ilgiau kaip 99 metams. Valstybinės žemės sklypų, išnuomojamų be aukciono, statiniams ar įrenginiams eksploatuoti arba statyti ir eksploatuoti valstybinės žemės sklypų nuomos terminas nustatomas atsižvelgiant į ekonomiškai pagrįstą statinio ar įrenginio naudojimo trukmę. Valstybinės žemės sklypai laikiniems statiniams statyti ir eksploatuoti išnuomojami Statybos įstatymo nustatytam tokių statinių naudojimo terminui. Valstybinės žemės sklypai, užstatyti fizinių ir juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išnuomojami be aukciono tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui.

Prieš priimant sprendimą dėl valstybinės kitos paskirties žemės sklypo išnuomojimo ne aukciono būdu, teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais yra atliekamas faktinių duomenų patikrinimas vietoje, kurio metu įvertina, ar valstybinės žemės sklypas atitinka Naudojamų žemės sklypų administravimo metodikoje įtvirtintus statiniams ar įrenginiams eksploatuoti reikalingo žemės sklypo būtinojo dydžio reikalavimus.

Nuoma prie apleistų, sunykusių ar nebaigtų statyti statinių

Be aukciono gali būti išnuomojamas ir toks kitos paskirties valstybinės žemės sklypas, kuriame yra tik apleisti statiniai. Tai reglamentuoja Žemės įstatymo 9 straipsnio 23 dalis. Tokiu atveju valstybinės žemės nuomos sutartyje turi būti nurodytas valstybinės žemės nuomos mokestis, kuris apskaičiuojamas pagal žemės sklypo vertę, nustatytą taikant individualų turto vertinimą ir didinamas 10 procentų. Individualus valstybinės žemės sklypo vertinimas atliekamas suinteresuoto asmens lėšomis. Taip pat gali būti nustatytas 2 metų arba 5 metų terminas statybos darbams atlikti, kai vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu turi būti rengiamas vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentas. Valstybinės žemės nuomininkas įpareigojamas iki sutartyje nustatyto termino pabaigos užbaigti statinių statybą ir pateikti tai patvirtinantį dokumentą. Nepateikus statybos užbaigimą patvirtinančio dokumento, valstybinės žemės nuomininkas moka dvigubo dydžio valstybinės žemėsmokestį, iki bus pateiktas šis dokumentas, arba pateikia prašymą valstybinės žemės nuomotojui dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo.

Be aukciono gali būti išnuomojamas ir toks kitos paskirties valstybinės žemės sklypas, kuriame yra sunykę statiniai, jeigu statiniai sunyko dėl ne nuo statinių savininko ar naudotojo priklausančios valios (dėl gaisro, ekstremaliojo įvykio), šiuo atveju nuomojamo valstybinės žemės sklypo ar jo dalies dydis nustatomas pagal statinių duomenis, įregistruotus Nekilnojamojo turto registre.

Tokiu atveju valstybinės žemės nuomos sutartyje turi būti nurodyta:

1. Valstybinės žemės nuomos mokestis, kuris apskaičiuojamas pagal žemės sklypo vertę, nustatytą taikant masinį turto vertinimą Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatyta tvarka.

2. 2 metų arba 5 metų, kai vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu turi būti rengiamas vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentas, terminas statybos darbams atlikti.

3. Įpareigojimas valstybinės žemės nuomininkui iki sutartyje nustatyto termino pabaigos užbaigti statinių statybą ir pateikti tai patvirtinantį dokumentą. Nepateikus statybos užbaigimą patvirtinančio dokumento, valstybinės žemės nuomininkas moka dvigubo dydžio valstybinės žemės nuomos mokestį, iki bus pateiktas šis dokumentas, arba pateikia prašymą valstybinės žemės nuomotojui dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo.

Panašiai yra reglamentuojama ir kitos paskirties valstybinės žemės sklypų nuoma, kuriuose yra statiniai NTR registruota būkle „nebaigta statyba“.

Reiktų atkreipti dėmesį, kad šiuo metu galiojančiu teisiniu reglamentavimu nesuteikiama galimybė asmenims išnuomoti valstybinės žemės sklypus (jų dalis), kuriuose yra tik apleisti įrenginiai.

Sutarties nutraukimas arba keitimas

Žemės nuomos teisinius santykius ir valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo, pakeitimo, nutraukimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Žemės įstatymas ir Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių patvirtinimo“.

Žemės nuomos sutarties pakeitimą reglamentuoja Civilinio kodekso 6.223 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis gali būti pakeista šalių susitarimu. Civilinio kodekso 6.223 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vienos iš šalių reikalavimu sutartis gali būti pakeista teismo sprendimu, jeigu: 1) kita sutarties šalis iš esmės pažeidė sutartį; 2) kitais sutarties ar įstatymų nustatytais atvejais.

Atkreiptinas dėmesys, kad valstybinės žemės nuomos sutartis, šalių susitarimu gali būti keičiama:

1. Nuomininko prašymu, siekiant pakeisti nuomos sutarties punktus ar išdėstant ją nauja redakcija.

2. Naujo valstybinės žemės sklype esančių statinių ar įrenginių (jų dalių) savininko prašymu, kai perleidžiami valstybiniame žemės sklype (jo dalyje) esantys statiniai ar įrenginiai (jų dalys).

3. Patikslinus išnuomoto žemės sklypo kadastro duomenis.

4. Perskaičiavus (pakeitus) išnuomoto žemės sklypo dalių dydį.

Valstybinės žemės nuomos sutartis gali būti nutraukta remiantis Civilinio kodekso, Žemės įstatymo ir Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo bei nuomos taisyklių nuostatomis.

Ar galima vykdyti statybą nuomojamame valstybinės žemės sklype?

Vadovaujantis Žemės įstatymo 10 straipsnio 3 dalimi, valstybinės žemės nuomininkas, pageidaujantis įgyvendinti valstybinės žemės nuomos sutartyje numatytą galimybę statyti naujus ir (ar) rekonstruoti esamus statinius, iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo, o jeigu jų statybai statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, iki naujų statinių statybos ir (ar) esamų statinių rekonstravimo pradžios Vyriausybės nustatyta tvarka turi sumokėti 50 procentų atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje į valstybės biudžetą, 50 procentų atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje – į savivaldybės, kurios teritorijoje yra žemės sklypas, biudžetą.

Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m, kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 ,,Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, (toliau – Taisyklės) 43.9 papunktyje nustatyta, kad valstybinės žemės nuomos sutarties projekte įrašoma galimybė statyti naujus statinius ar įrenginius ir (ar) rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius. Tokia galimybė sutartyje įrašoma tik esant nuomininko prašymui, kai naudojamas žemės sklypas (jo dalis) išnuomojamas ilgesniam kaip 3 metų laikotarpiui, ir jeigu tokia statyba, ir (ar) rekonstravimas galimi pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir atitinka valstybinės žemės nuomos sutartyje įrašytą valstybinės žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą. Valstybinės žemės nuomos sutartyje įrašytos sąlygos statyti naujus statinius ar įrenginius ir (ar) rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius ir jos įgyvendinimo tvarka nustatyti Taisyklių 57 punkte. Sudarant nuomos sutartį Taisyklių 37 punkte nustatytu atveju, neįrašoma sąlyga statyti naujus statinius ar įrenginius ir (ar) rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius.

Apibendrindami teisės aktų nuostatas, informuojame, kad valstybinės žemės sklypuose, išnuomotuose Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatytu atveju, statyti naujus statinius ar įrenginius ir rekonstruoti esamus galima tik tuo atveju:

1. Jeigu tai numatyta valstybinės žemės nuomos sutartyje.

2. Nauja statyba ir (ar) rekonstravimas atitinka valstybinės žemės nuomos sutartyje nurodytą žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą.

3. Statyba ir (ar) rekonstravimas galimi pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentų sprendinius.

4. Valstybinės žemės sklypas išnuomotas ilgesniam nei 3 metų laikotarpiui.

5. Žemės sklypuose, išnuomotuose asmenų nuomojamiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, ir žemės sklypuose, išnuomotuose valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausantiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, nuomininkas rekonstruoti esamus statinius ir (ar) įrenginius gali tik gavęs statinių ir (ar) įrenginių savininko sutikimą. Sutikimas, išskyrus viešojo administravimo subjektų sutikimus, turi būti patvirtintas notaro.

Atkreiptinas dėmesys, kad kai valstybinės žemės sklypas (jo dalis) išnuomotas žemės sklype esantiems statiniams eksploatuoti šių statinių nuomininkui, žemės sklypo nuomininkas negali statyti naujų statinių išnuomotame žemės sklype.

Galimybės statyti naujus statinius ar įrenginius ir (ar) rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius įgyvendinimo kitos sąlygos, atlyginimo mokėjimo, atlyginimo grąžinimo sąlygos ir išimtys, kada toks atlyginimas nemokamas, nustatyti Žemės įstatymo 10 straipsnio 2, 5–8 dalyse.

Už galimybę statyti valstybinėje žemėje atlyginimas nėra mokamas tais atvejais, kurie numatyti Žemės įstatymo 10 straipsnio 7 dalyje.

Daugiau informacijos apie valstybinės žemės nuomą galite rasti mūsų svetainės Dažniausiai užduodamų klausimų (DUK) rubrikoje.

Nacionalinės žemės tarnybos informacija

Šaltinis: am.lrv.lt, 2024-09-09

Didelio poreikio nebuvo

Dronų naudojimas žemės ūkyje per pastarąjį dešimtmetį smarkiai išaugo, ir ši technologija tapo neatsiejama nuo modernios ūkininkavimo praktikos. Ekspertai teigia, kad dronai gali padidinti pasėlių produktyvumą iki 15 proc., sumažinti trąšų ir pesticidų sąnaudas iki 20 proc. ir taip padėti ūkininkams veikti efektyviau, tausojant gamtą.

Tiesa, skraidančią techniką ūkininkai naudoja jau senokai, tik Lietuvoje dėl mažesnių dirbamos žemės plotų tam nebuvo didelio poreikio. Apie tai mums priminė lėktuvų konstruktorius bei aeronautikos dėstytojas Bronius Merkys.

„Dar prisimenu laikus, kai skraidantys lėktuvai buvo pagrindinė naujovė žemės ūkyje. Žemės ūkio paskirties lėktuvų sovietmečiu buvo net ir Lietuvoje. Tiesa, šios technologijos plačiau ir efektyviau buvo naudojamos kitose šalyse. Jie buvo naudojami nuo maždaug XX a. vidurio, ypač dideliuose ūkiuose, kur reikėdavo apdoroti didžiulius plotus. Lėktuvai buvo puikūs trąšų barstytojai – galėjai greitai padengti didelius laukus ir pasiekti tuos kampelius, kur traktoriams privažiuoti buvo sunku. Tuomet tai buvo tikras proveržis“, – pasakojo aviacijos specialistas B.Merkys.

Peržvelgdamas žemės ūkio aviacijos istoriją B.Merkys priminė, kad lėktuvų naudojimas pasėlių priežiūrai leido ūkininkams greičiau ir efektyviau tręšti laukus, naikinti kenkėjus bei piktžoles. „Tačiau šis metodas turėjo ir trūkumų. Lėktuvai buvo brangūs ir reikalavo nemažai kuro. Be to, tikslumas nebuvo didžiausias – vėjas galėjo nunešti purškiamas medžiagas, todėl jos ne visada patekdavo ten, kur reikia“, – aiškino specialistas.

Tuo tarpu dabartiniai dronai jau neturi žemės ūkyje naudotų orlaivių trūkumų. „Jie mažesni, pigesni ir gerokai tikslesni. Su jais galima atlikti labai smulkmenišką darbą – išmaniosios programos leidžia tiksliai planuoti purškimą, atsižvelgiant į augalų būklę ir poreikius. Taip pat jie gali fotografuoti laukus iš viršaus, naudodami specialius jutiklius, kurie analizuoja augalų sveikatą, drėgmę dirvoje ir netgi nustato, kur reikia daugiau trąšų ar pesticidų. Tai žymiai padidina produktyvumą ir mažina išlaidas“, – aiškino B.Merkys.

Pasak aviatoriaus, ateityje galime tikėtis dar didesnės skraidančių technologijų integracijos į žemės ūkį. „Dronai jau dabar pradeda naudoti dirbtinį intelektą, kuris leidžia jiems savarankiškai planuoti ir atlikti užduotis. Ir manau, kad tai – tik pradžia. Manau, kad netolimoje ateityje matysime dar daugiau naujovių, kurios pakeis tradicinį ūkininkavimą. Skraidančios technologijos atvėrė naujas galimybes, apie kurias anksčiau galėjome tik pasvajoti. Tai, kas anksčiau atrodė kaip mokslinė fantastika, šiandien yra kasdienybė, ir tai tik įrodo, kokia svarbi yra inovacija žemės ūkyje“, – apie dronų naudojimo žemės ūkyje perspektyvas pasakojo aeoronautikos specialistas bei dėstytojas B.Merkys.

Randa pritaikymą ir mažesniuose ūkiuose

Šiuo metu Kinija yra pasaulinė lyderė dronų naudojime žemės ūkyje. Čia veikia daugybė vietinių gamintojų, kurie tiekia technologijas tiek vidaus rinkai, tiek eksportui. Kinijoje dronai naudojami didžiuliuose ryžių, kviečių ir kitų pasėlių laukuose. Jungtinės Valstijos taip pat intensyviai naudoja dronus žemės ūkyje, ypač dideliuose ūkiuose, kurie užima tūkstančius hektarų. Dronai padeda stebėti didelius plotus ir tiksliai pritaikyti ūkininkavimo metodus. Tačiau dronai randa pritaikymą ir ganėtinai nedideliuose ūkiuose. Apie tai kalbėjomės su Žydrūnu Janušausku, nedidelio ūkio šeimininku, kuris dronų technologiją atrado visai netikėtai.

„Mano sūnus Mindaugas studijuoja inžineriją ir užsiima fotografavimu iš oro su dronais. Vieną dieną, prieš kelis metus, jis atvažiavo į ūkį ir pasisiūlė nufotografuoti mūsų laukus iš viršaus. Tada aš dar nesupratau, kokį poveikį tai turės mano ūkiui. Kai sūnus parodė, kaip tiksliai galima matyti kiekvieną lauką, kiekvieną kampelį, supratau, kad tai gali būti naudingas įrankis. Mes išsyk pastebėjome vietas, kuriose augalai ne taip gerai auga, kur yra drėgmės trūkumas ar perteklinė drėgmė“, – pasakojo Ž.Janušauskas.

Dabar jis droną naudoja reguliariai. Nors jo ūkis nėra didelis, dronas leidžia geriau suprasti laukų būklę ir laiku imtis veiksmų. „Nesu didelis ūkininkas, pasėlių dronu netręšiu. Tačiau tas nebrangus skraidantis apartas man padeda sekti laukų būklę, analizuoti dirvožemio drėgmę, augalų augimo spartą ir kitus svarbius dalykus. Anksčiau viską turėjau apžiūrėti pats, važinėdamas po laukus, o tai užimdavo nemažai laiko. Dabar dronas gali per kelias minutes perskristi visus laukus, o aš galiu iš karto matyti, kur reikia daugiau dėmesio. Tai ypač svarbu, kai reikia greitai reaguoti į besikeičiančias oro sąlygas ar augalų ligas. Tai leidžia man geriau planuoti savo darbus ir taupyti išteklius“, – pastebėjimais dalijosi bepiločių orlaivių technologijas kasdienybėje pritaikęs ūkininkas.

Baigdamas pokalbį ūkininkas Ž.Janušauskas pabrėžė, kad ateitis žemės ūkyje priklauso technologijoms. „Niekada nemaniau, kad mano ūkis taip stipriai pasikeis dėl mažo skraidančio prietaiso. Tačiau dabar matau, kokią vertę gali turėti naujosios technologijos, net ir mažajame ūkyje. Dronai man atvėrė akis ir parodė, kad inovacijos gali būti prieinamos visiems, nepriklausomai nuo ūkio dydžio.“

Platus panaudojimas

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) doktorantas ir įmonės „Agrodronas“ įkūrėjas Mindaugas Dorelis jau daugiau nei 5 metus daug dėmesio skiria modernioms technologijoms, tarp jų – ir bepiločiams orlaiviams. Mokslininkas atkreipia dėmesį, kad dronai jau ne ateities, o dabarties technologija.

„Naudodami multispektrines kameras, dronai padeda aptikti ligas, kenkėjus ar vandens trūkumą anksčiau, nei juos pastebėtų į laukus atvykęs ir po juos vaikštantis ūkininkas. Be to, dronai įgalina itin tiksliai paskirstyti preparatus konkrečiai ten, kur jų tuo metu reikia“, – pasakoja M.Dorelis. Jis pastebi, kad dronai leidžia racionaliai naudoti resursus, taupo išlaidas ir tuo pačiu mažina aplinkos taršą, padeda užauginti kokybišką produktą.

VDU ŽŪA doktorantas pastebi, kad technologijos nuolat tobulėja, plečiasi jų panaudojimo galimybės. „Bepiločiai orlaiviai naudojami ne tik žemės ūkyje, bet ir žuvivaisos sektoriuje. Juos pasitelkia ir inžinieriai, nes dronais galima paskleisti tam tikras skystas priemones arba kietas birias medžiagas ant skirtingų reljefų ar paviršių“, – apie plačias dronų panaudojimo galimybes kalba M.Dorelis.

Gelbsti ir po liūčių, ir kai į laukus įvažiuoti trukdo vešlūs augalai

Vienas iš praktinių bepiločių orlaivių technologijų pavyzdžių – dronų technologijų panaudojimas pienininkystės ūkiuose auginant kukurūzus.

„Pienininkystės ūkiai dabar pagrinde ruošia pašarus iš kukurūzų, nes juose daug masės ir baltymų. Norint užauginti gerą kukurūzų derlių, labai svarbu laiku augalams duoti medžiagų, kurių jiems trūksta, ir tai padaryti laiku, net jeigu į lauką su traktorine ūkio technika įvažiuoti sudėtinga ar net neįmanoma. Su bepiločiais orlaiviais paprasta įvertinti augalų būklę ir augalus pamaitinti reikalingomis medžiagomis“, – apie dronų galimybes kalba VDU ŽŪA doktorantas.

M.Dorelis pastebi, kad „Agrodronas“ ypač daug skambučių sulaukia po stiprių liūčių. „Kai ūkininkai negali į laukus įvažiuoti su traktorinėmis transporto priemonėmis, mes su dronais laukuose paskleidžiame reikiamus biologinius preparatus ar mikroelementus, kad padėtume spręsti problemas“, – pasakoja dronų technologijų ekspertas.

Dronų spiečių technologijos atvertų dar daugiau galimybių

Mokslininkas atkreipia dėmesį, kad dronai turi ir daug Lietuvoje dar neišnaudojamų galimybių. „Kol kas Lietuvoje teisiškai neišspręsta bepiločių orlaivių spiečiaus technologija. Pagal įstatymus vienas pilotas turi valdyti vieną droną, bet visame pasaulyje jau ir dabar vienas pilotas dažnai dirba daugiau nei su vienu dronu. Dronų technologijas galima pilnai automatizuoti – su dirbtinio intelekto pagalba kontrolė žymiai paprastesnė, vienas pilotas gali saugiai kontroliuoti kelis orlaivius“, – apie laukiamus galimo teisinio reguliavimo keitimus kalba mokslininkas.

Pašnekovas pastebi, kad kitos dėl teisinių ribojimų kol kas dar Lietuvoje neišnaudojamos bepiločių orlaivių galimybės – augalų apsaugos produktų paskleidimas ant augalų, kai to reikia.

„Iš dronų išpurškiant šiuos produktus išskiriama mažiau CO2, labai žymiai sumažinami pačių preparatų bei vandens kiekiai, taip einama tvarumo link. Naudojant dronus nepaliekama technologinių vėžių – racionaliai naudojamas ir saugomas dirvožemis. Kitų šalių ūkininkai dabar šią technologiją labai sėkmingai naudoja ir piktžolių sankaupoms naikinti. Iš pradžių jie bepiločiais orlaiviais susirenka informaciją, ją analizuoja ir duomenis perkelia į agrodroną, purkštuvą, kuris skrenda į vietas, kur nustatytos piktžolių sankaupos, ir tik ten purškia herbicidus“, – pasakoja M.Dorelis.

Žemės ūkio vizionieriai jau modeliuoja ateitį

Žemės ūkis sparčiai keičiasi, o technologijos tampa neatsiejama šios srities dalimi. Įmonės „Agrokoncernas“ komercijos direktorius ir vienas iš inovacijų skatintojų Lietuvoje Arnas Radzevičius pasakojo, kad dronai jau dabar keičia žemės ūkio veidą bei kokias galimybes jie atveria ateityje.

„Dronai šiuo metu yra viena svarbiausių naujovių, kurios per pastarąjį dešimtmetį įžengė į žemės ūkį“, – akcentavo A.Radzevičius. – Jie ne tik padeda efektyviau atlikti tradicinius darbus, bet ir keičia mūsų požiūrį į ūkininkavimą. Tai įrankis, leidžiantis mums dirbti išmaniau, tiksliau ir tvariau.“

Pasak A.Radzevičiaus, dronų panaudojimas ūkyje apima daugybę aspektų. Jie gali būti naudojami tiek laukų būklės stebėjimui, tiek tiksliniam purškimui, tiek derliaus vertinimui.

„Dronai leidžia realiu laiku gauti išsamią informaciją apie laukų būklę. Su specialiais jutikliais jie gali nustatyti, kur per daug drėgmės, kur augalams trūksta maistinių medžiagų ar kur pradeda plisti ligos. Tokia informacija yra neįkainojama – ji leidžia mums greitai reaguoti ir imtis veiksmų“, – aiškina jis.

Vienas iš didžiausių dronų privalumų, anot A.Radzevičiaus, yra tikslumas. „Anksčiau ūkininkai turėdavo naudoti kitokias purškimo technologijas, kad apdorotų didelius laukų plotus. Tačiau dažnai tai reikšdavo ir perteklinį cheminių medžiagų naudojimą. Dronai gali atlikti labai tikslius purškimus – jie nustato konkrečias vietas, kuriose reikia daugiau ar mažiau trąšų. Tai ne tik sumažina išlaidas, bet ir prisideda prie aplinkos saugojimo.“

Kalbėdamas apie tolimesnę ateitį, A.Radzevičius mato dronus kaip vis labiau integruotą ir autonomišką žemės ūkio dalį.

„Dirbtinis intelektas ir duomenų analizė yra kitas žingsnis. Įsivaizduokite dronų tinklą, kuris nuolat stebi laukus, renka duomenis ir automatiškai priima sprendimus. Tai bus tarsi dirbtinis agronomas, kuris žino viską apie laukų būklę ir gali reaguoti greičiau nei bet kuris žmogus. Esu įsitikinęs, kad jau netolimoje ateityje dronai taps dar svarbesniu ūkininkavimo įrankiu. Jie padės mums dirbti efektyviau, tvariau ir tikslingiau. O svarbiausia – jie leis mums geriau suprasti savo laukus ir padidinti jų potencialą. Dronai – ateitis, kuri jau dabar yra čia“, – savo vizija apie žemės ūkio ateitį dalijosi A.Radzevičius.

Dronai tampa vis svarbesniu įrankiu pasaulio ir Lietuvos žemės ūkyje, leidžiančiu ūkininkams efektyviau naudoti išteklius ir didinti derlingumą. Nors Lietuvoje jų naudojimas dar tik prasideda, tendencijos rodo, kad šios technologijos integracija tik spartės. Vis daugiau ūkininkų suvokia šios technologijos privalumus, ypač susijusius su tiksliniu ūkininkavimu, sąnaudų mažinimu ir aplinkos apsauga.

Šaltinis: Almantas Karčiauskas, valstietis.lt, 2024-09-06

Prancūziški putėsiai, įvairiausi kitokie pyragaičiai. Tik jų kaina, desertinės Šiauliuose vadovas sako, netrukus ims kilti. Verslininkas, kaip ir kitos aplinkinės kepyklos, parduotuvės vieną po kito gauna verslo partnerių – gamintojų ir tiekėjų – pranešimus, kad jie brangina savo produkciją ir žaliavas.

Desertų dirbtuvių vadovas sako, kad ypač pabrango šokoladas.

„Pavyzdžiui, vienas iš karamelinių šokoladų, ką mes naudojam gamybai tam tikram pyragaičiui, tai apie -30-40 procentų pabrangęs. Dar kol kas iš savo kišenės tą pabrangimą mokam, bet dar šiek tiek – ir mes jau negalėsim, tai jau ir klientui pabrangs“, – pripažįsta „Desertų dirbtuvių“ įkūrėjas Irmantas Norkus.

Kito verslo – „Agotos krautuvėlės“ Plungėje – vadovo teigimu, jis pranešimus apie brangimą jau gavo iš duonos, pieno, užkandžių ir šaldytos produkcijos, taip pat mineralinio vandens gamintojų.

„Įspėjimas ir be pasirinkimo. Tiek mums, tiek pirkėjams tas pabrangimas bus jaučiamas. Kaip mes į tai žiūrim? Į tai žiūrim kaip elementarų kainų kilimą. Neatsižvelgiant į ekonominę situaciją, į tai, kad mažiukai negali tų kainų kelti“, – teigia „Agotos krautuvėlės“ direktorius Tomas Mašeckis.

Smulkieji svarsto, iš kur toks brangimas – nes elektros, transportavimo kaina tiek nekilo.

Ekonomistas sako – imant vidutiniškai, maisto žaliavos rinkoje kainuoja panašiai kaip prieš metus. Bet kai kurios jų grupės – gerokai pabrangusios. O daugelio produktų gamybai reikalingas sviestas sumušė rekordą. Didmeninė jo kaina – 65 proc. didesnė nei pernai.

„Sviestas – iš esmės šiomis savaitėmis sumuštas rekordas. Ir yra jau aukštesnis lygis, negu buvo prieš porą metų. Kaip pamenam, buvo pieno produktų kainų didžiulis šuolis“, – kalba SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.

Sviesto brangimo visoje Europoje priežastis – jo trūkumas didmeninėje rinkoje.

„Kadangi šiais metais yra sėkmingas sezonas turizmui Pietų Europoje, daug keliautojų, ten visi valgo picas ir panašius produktus. Tai yra didžiulė ir mocarelos, ir kitų sūrių paklausa, tai kas lemia, kad daugiau to pieno nueina į sūrių gamybą. Sviestui lieka šiek tiek mažiau“, – sako ekonomistas.

„Mantinga“ – tarp tų, kas verslo partneriams pranešė apie didinamas kainas. Sako, kad nebuvo kitos išeities – patiems brango sviestas, kakava.

„Ir kitos žaliavos brangsta. Tarp jų ir cukrus, kartonas, kitos pakuotės, tai matom, kad šita pasiutpolkė vėl įsisuko“, – sako „Mantinga Bakery & Food Solutions“ vadovas Laimutis Kunigėnas.

„Mantingos“ atstovo teigimu, savo produkciją grupė paskutinį kartą brangino 2022-aisiais prasidėjus karui Ukrainoje.

„Visi darom verslą ir visi norim uždirbti. Ir tikrai tie kainų kilimai nėra kažkokie kosminiai. Jis tikrai adekvatus, čia kalbam apie keletą procentų ar ten 1-2 centus gaminiui“, – sako L. Kunigėnas.

Laimė esą, kad pigo cukrus ir grūdinės kultūros, taip pat miltai.

„Kalbam ne apie mažmeninę, bet apie didmeninę gamintojo kainą. Kvietiniai miltai yra apie, vėl gi nuo rūšies priklauso, aukščiausia, pavyzdžiui, 10, 15, 20 procentų pigesni, lyginant su praėjusiais metais“, – komentuoja ekonomistas T. Povilauskas.

Bet verslininkai sako, kad maisto kainų augimas mažmeninėje rinkoje dabar nebus paskutinis – dar vienas galimas po kelių mėnesių. Ir ne tik dėl žaliavų – sviestas, prognozuojama, tikrai nepigs, bet ir dėl būsimo darbo jėgos brangimo.

„Turime omeny minimalaus atlyginimo kilimą nuo Naujųjų metų ir degalų akcizų didinimą. Tikriausiai gamintojai bando užbėgt už akių, kad nereikėtų po Naujųjų metų didint. Bando tai padaryt dabar. O, jeigu reikės, tai tikriausiai dar vieną kart bus didinama ir po Naujųjų metų“, – kalba „Agotos krautuvėlės“ direktorius T. Mašeckis.

„Šventiniu laikotarpiu, manau, kad iki 20-30 proc. brangs produkcija“, – mano „Desertų dirbtuvių“ įkūrėjas I. Norkus.

„Ta maisto kainų defliacija, kurią matėm metų pradžioje, ji baigėsi“, – tvirtina ekonomistas T. Povilauskas.

Ekonomistai prognozuoja, kad jau gruodį metinė infliacija bus didesnė nei dviejų procentų.

Šaltinis: Irma Janauskaitė, Aina Mizgirdė, lrt.lt, 2024-09-06

Pretendentais negali būti viešosios įstaigos ir su ja susijusio juridinio asmens vadovas, darbuotojas, kolegialaus organo, išskyrus valdybą, narys ar pastaruosius vienus metus ėjęs tokias pareigas asmuo. Į valdybą negali pretenduoti ir viešosios įstaigos dalininkas arba viešosios įstaigos savininko ar dalininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos valstybės tarnautojas ar darbuotojas, arba pastaruosius vienus metus tokias pareigas ėjęs asmuo.

Taip pat kandidatais negali būti audito įmonės, kuri atliko ar atlieka viešosios įstaigos, susijusio juridinio asmens auditą, partneris, dalyvis, vadovas, kolegialaus organo narys arba darbuotojas pastaruosius 2 metus.

Kandidatas į finansų (valdymo/analizės/audito) srities kompetenciją turi turėti ne mažesnę nei 3 metų vyriausiojo finansininko įmonėje darbo patirtį arba ne mažesnę nei 3 metų vadovaujamo darbo (įmonės kolegialaus organo nario, įmonės vadovo, įmonės vadovui tiesiogiai pavaldaus aukščiausio lygmens vadovo) patirtį finansų valdymo, ar finansų konsultavimo, ar finansinių paslaugų teikimo, ar finansų analizės, ar finansinio audito srityse.

Papildomai bus vertinamas ekologinės žemės ūkio ir maisto produktų bei pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą / nacionalinę maisto kokybės sistemą pagamintų produktų, auginimo, gamybos ir (ar) perdirbimo sertifikavimo srityje veikiančių įmonių veiklos ir reguliavimo principų išmanymas. Taip pat bus vertinamos viešųjų įstaigų veiklos valdymo, kontrolės ir priežiūros žinios bei patirtis, patirtis juridinio asmens kolegialiuose priežiūros ar valdymo organuose, gebėjimai sistemiškai analizuoti ir vertinti situaciją, rengti analitinę medžiagą ir priimti optimalius sprendimus, žinios ir patirtis įmonių finansinio planavimo, analizės ir kontrolės srityse.

Bus atsižvelgiama ir į puikius lyderystės, komandinio darbo ir bendradarbiavimo su suinteresuotomis šalimis gebėjimus, investicinių projektų vertinimo ir finansavimo patirtį, vidaus kontrolės ar rizikų valdymo patirtį.

Kandidatas į strateginio planavimo ir valdymo srities kompetenciją turi turėti ne mažesnę nei 3 metų vadovaujamo darbo (įmonės kolegialaus organo nario, įmonės vadovo, įmonės vadovui tiesiogiai pavaldaus aukščiausio lygmens vadovo) patirtį įmonėje.

Taip pat bus vertinamas ekologinės žemės ūkio ir maisto produktų bei pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą / nacionalinę maisto kokybės sistemą pagamintų produktų, auginimo, gamybos ir (ar) perdirbimo sertifikavimo srityje veikiančių įmonių veiklos ir reguliavimo principų išmanymas, viešųjų įstaigų veiklos valdymo, kontrolės ir priežiūros žinios bei patirtis. Prie papildomo vertinimo prisidės ir pretendentų patirtis juridinio asmens kolegialiuose priežiūros ar valdymo organuose, gebėjimai sistemiškai analizuoti ir vertinti situaciją, rengti analitinę medžiagą ir priimti optimalius sprendimus.

Bus atsižvelgiama ir į kandidatų patirtį formuojant ir įgyvendinant įmonės strategiją, puikius lyderystės, komandinio darbo ir bendradarbiavimo su suinteresuotomis šalimis gebėjimus, žinias ir patirtį įmonių finansinio planavimo, analizės ir kontrolės srityse.

Kandidatas į procesų valdymo, vidaus kontrolės ir kokybės užtikrinimo srities arba atitikties vertinimo srities kompetenciją turi turėti ne mažesnę nei 3 metų vadovaujamo darbo (įmonės kolegialaus organo nario, įmonės vadovo, įmonės vadovui tiesiogiai pavaldaus aukščiausio lygmens vadovo) patirtį ir 3 metų darbo patirtį procesų valdymo, vidaus kontrolės ir kokybės užtikrinimo srities arba atitikties vertinimo sektoriuje.

Papildomai bus vertinamas ekologinės žemės ūkio ir maisto produktų bei pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą / nacionalinę maisto kokybės sistemą pagamintų produktų, auginimo, gamybos ir (ar) perdirbimo sertifikavimo srityje veikiančių įmonių veiklos ir reguliavimo principų išmanymas. Taip pat bus atsižvelgiama į patirtį juridinio asmens kolegialiuose priežiūros ar valdymo organuose, viešųjų įstaigų veiklos valdymo, kontrolės ir priežiūros žinias bei patirtį, gebėjimus sistemiškai analizuoti ir vertinti situaciją, rengti analitinę medžiagą ir priimti optimalius sprendimus.

Bus atsižvelgiama ir į patirtį formuojant ir įgyvendinant įmonės strategiją, puikius lyderystės, komandinio darbo ir bendradarbiavimo su suinteresuotomis šalimis gebėjimus, projektų valdymo ir (ar) įgyvendinimo patirtį.

Kandidatai iki 2024 m. rugsėjo 23 d. imtinai turi pateikti

• Paraišką dalyvauti atrankoje ir sąžiningumo deklaraciją.
• Gyvenimo aprašymą (CV), kuriame turi būti nurodytas išsilavinimas, darbo patirtis, turimų kompetencijų sąrašas, ir motyvacinį laišką.
• Išsilavinimą patvirtinančius dokumentus.
• Kitus dokumentus, patvirtinančius atitiktį kandidatams keliamiems reikalavimams.
• Užpildytą Atitikties nepriekaištingos reputacijos reikalavimams deklaracijos formą.
• Kandidato tapatybę patvirtinančio asmens dokumento kopiją.

Dokumentus galima pateikti atvykus į Laisvės al. 67, Kaune (darbo laikas nuo 7.30 iki 16.30 val.), elektroniniu paštu viktorija.gribeniene@ekoagros.lt. arba paštu, adresu: Laisvės al. 67, LT-44304 Kaunas (nurodyti „Atranka į VšĮ „Ekoagros“ nepriklausomus valdybos narius“).

Kandidatų atrankos bus vykdoma penkiais etapais:

I atrankos etapas – atranka pagal kandidato pateiktuose dokumentuose nurodytus duomenis.
II atrankos etapas – kandidatų vertinimas, pokalbiai su atrinktais kandidatais, kurie atitinka keliamus reikalavimus. Esant dideliam dalyvių skaičiui ir siekiant atrankos procesų efektyvumo, atrankos komisijos sprendimu į antrąjį atrankos etapą gali būti kviečiami tik geriausi pirmajame atrankos etape įvertinti kandidatai, į pokalbius kviečiant ne mažiau kaip 3 ir ne daugiau kaip 5 geriausius kandidatus į kiekvieną valdybos nario vietą.
III atrankos etapas – papildomas kandidatų kompetencijų vertinimas ir pateiktos informacijos tikrinimas (esant poreikiui).
IV atrankos etapas – kandidatų patikra kompetentingose institucijose teisės aktų nustatyta tvarka.
V atrankos etapas – įstaigos dalininko sprendimas dėl įstaigos valdybos narių išrinkimo.

Kontaktiniai asmenys:

VšĮ „Ekoagros“ teisės ir personalo specialistė Viktorija Skridailaitė-Gribėnienė, mob. tel. +370 609 94 869, el. p. viktorija.gribeniene@ekoagros.lt.

Žemės ūkio ministerijos Turto ir viešųjų pirkimų skyriaus patarėja Neringa Gujytė, tel. +370 5 239 1109, el. p. neringa.gujyte@zum.lt.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2024-09-04