Žemės ūkio naujienos: 2024-09-17

Lietuvoje analizuojamu laikotarpiu sūrių gamyba padidėjo net 9,6 proc. (iki 50,6 tūkst. t). Europos Komisija (toliau – EK) prognozuoja, kad šiais metais ES sūrių gamyba bus apie 0,7 proc. didesnė nei praėjusiais metais. EK duomenimis, šių metų I pusmetį, palyginti su 2023 m. I pusmečiu, kai kurių sūrių ES vidutinės didmeninės kainos (be PVM) sumažėjo: Gouda sūrių – 6,3 proc. (iki 4,33 EUR/kg), Cheddar sūrių – 16,9 proc. (iki 3,80 EUR/kg), Emmental sūrių – 9,0 proc. (iki 5,97 EUR/kg).

Paskutiniu metu pasaulinėje pieno rinkoje stebimas sviesto kainų augimas, kuris susijęs su išaugusia pasauline sviesto paklausa. EK duomenimis, analizuojamu laikotarpiu ES vidutinė didmeninė sviesto kaina (be PVM) siekė 5,EUR/kg ir buvo 20,1 proc. didesnė nei 2023 m. I pusmetį. Nors pasaulinis sviesto poreikis didelis, tačiau esant ribotai žalio pieno pasiūlai, ES sūrių ir sviesto gamyba tarsi konkuruoja tarpusavyje, kuriai atiteks žalio pieno riebalai. Sviesto (duomenys pateikiami sviesto ekvivalentu, kurio riebalų kiekis yra 82 proc. gaminio masės) gamyba ES šių metų I pusmetį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, sumažėjo 2,0 proc. (iki 1,10 mln. t). Vokietijoje ir Prancūzijoje (didžiausiose tarp ES valstybių sviesto gamybos šalyse) sviesto gamyba sumažėjo, atitinkamai 1,1 proc. (iki 256,4 tūkst. t) ir 2,6 proc. (iki 211,9 tūkst. t). 2024 m. I pusmetį Lietuvoje buvo pagaminta 6,2 tūkst. t sviesto – 6,6 proc. mažiau nei 2023 m. sausio–birželio mėn. EK prognozuoja, kad 2024 m. ES sviesto eksportas turėtų padidėti apie 1,5 proc. Tai tikėtina prisidės prie didesnio sviesto pasiūlos trūkumo ES vidaus rinkoje, kas lems ir didesnes sviesto kainas.

Šaltinis: Agro RINKA nr.16 (452), 2024-09-16

Sprendimus nuomoti kitos paskirties valstybinės žemės sklypus aukciono būdu priima ir sutartį sudaro valstybinės žemės sklypo patikėtinis. Miestų ir miestelių teritorijose valstybinės žemės patikėtiniais nuo šių metų pradžios tapo vietos savivaldybės. Vadovaujantis Žemės įstatymo 9 str. savivaldybėms patikėjimo teise perduotus valstybinės žemės sklypus išnuomoja savivaldybių tarybos. Sprendimą išnuomoti valstybinės žemės sklypą priima savivaldybės taryba, o valstybinės žemės nuomos sutartį sudaro meras arba jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius

Kai valstybinė žemė yra priskirta centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui sprendimą išnuomoti valstybinės žemės sklypą priima ir valstybinės žemės nuomos sutartį sudaro centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo vadovas.

Kitais atvejais, kai valstybinės žemės sklypo patikėjimo teisė priskirta Nacionalinei žemės tarnybai, sprendimą išnuomoti valstybinės žemės sklypą priima ir valstybinės žemės nuomos sutartį sudaro Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas viešojo administravimo funkcijas vykdančiame Nacionalinės žemės tarnybos padalinyje vadovaujamas pareigas einantis valstybės tarnautojas.

Pasitikrinti kas yra konkretaus vieno ar kito valstybinio žemės sklypo patikėtinis galima Teritorijų planavimo ir statybos vartuose (TPS vartai) adresu: https://maps.planuojustatau.lt/map/zis

Aukciono organizavimas ir dalyvavimas

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 32 straipsnis numato, kad valstybinės žemės sklypų nuomos aukcionus vykdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Aukcionas yra vykdomas informacinių technologijų priemonėmis, naudojantis valstybės informacine sistema ar kita informacine sistema, kurią aukciono organizatorius parenka Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka

Valstybinės žemės sklypų nuomos aukcionuose gali dalyvauti Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių fiziniai, juridiniai asmenys ir kitos užsienio organizacijos, kaip numatyta Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėse, patvirtintose LR Vyriausybės nutarimu Nr. 260. Atvirieji aukcionai vykdomi, kai dalyvauja visi suinteresuoti ir teisę išsinuomoti nuomojamą valstybinės žemės sklypą turintys asmenys.

Įvykusiu laikomas toks aukcionas, kuriame nustatomas aukciono laimėtojas. Uždarasis aukcionas laikomas įvykusiu, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip du aukciono dalyviai.

Subnuoma ir nutraukimas

Nuomininkas subnuomoti valstybinės žemės sklypą kitiems asmenims gali tik gavęs valstybinės žemės nuomotojo sutikimą. Sutikimas subnuomoti valstybinės žemės sklypą (jo dalį) duodamas, jeigu žemės sklypas subnuomojamas asmeniui, su kuriuo sudaryta statinių ar įrenginių (jų dalies), kuriems eksploatuoti žemės sklypas išnuomotas, nuomos ar kito naudojimo sutartis ne ilgiau kaip 5 metams, ir valstybinės žemės sklypo nuomininkas tinkamai vykdo įsipareigojimus pagal nuomos sutartį. Kai išnuomotam statiniui ar įrenginiui (jo daliai) eksploatuoti reikia tik žemės sklypo dalies, subnuomojamos žemės sklypo dalies dydis nustatomas pagal Taisyklių 12.3–12.5 papunkčių ir 13 punkto nuostatas.

Aukciono būdu išnuomoto valstybinės žemės sklypo aukciono laimėtojas privalo žemės sklypą naudoti pagal nustatytą žemės sklypo pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą bei aukciono organizatoriaus nustatytas žemės sklypo naudojimo sąlygas ir kitus apribojimus.

Žemės nuomos sutartis prieš terminą nuomotojo reikalavimu gali būti nutraukta: 1) jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį; 2) jeigu žemės nuomininkas ilgiau kaip tris mėnesius nuo žemės nuomos sutartyje nustatyto nuomos mokesčio mokėjimo termino šio mokesčio nesumoka; 3) kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Žemės nuomos sutartis prieš terminą nuomininko reikalavimu gali būti nutraukta apie tai iš anksto pranešus nuomotojui ne vėliau kaip prieš du mėnesius.

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 17 dalyje nustatyta, kad valstybinės žemės nuomos sutartis turi būti nutraukiama prieš terminą valstybinės žemės nuomotojo reikalavimu, jeigu:

1) valstybinės žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartyje ir ne pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą ir valstybinės žemės nuomininkas, gavęs valstybinės žemės patikėtinio įspėjimą, šio pažeidimo nepašalina per 2 metus arba 5 metus, kai vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu turi būti rengiamas vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentas, nuo įspėjimo gavimo dienos;

2) valstybinės žemės nuomininko iniciatyva keičiama pagrindinė žemės sklypo naudojimo paskirtis ir (ar) būdas, išskyrus šio straipsnio 26 dalyje ir šio įstatymo 23 straipsnio 8 dalyje nustatytus atvejus, ir valstybinės žemės nuomininkas, gavęs valstybinės žemės patikėtinio įspėjimą, šio pažeidimo nepašalina per 2 metus arba 5 metus, kai vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu turi būti rengiamas vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentas, nuo įspėjimo gavimo dienos. Galimybė keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, nurodant pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, į kuriuos keičiami pagrindinė žemės sklypo naudojimo paskirtis ir (ar) būdas, Vyriausybės nustatyta tvarka šio įstatymo 23 straipsnio 8 dalyje nustatytu atveju turi būti numatyta valstybinės žemės nuomos sutartyje arba jos pakeitime;

3) valstybinės žemės nuomininkas naudoja statinius ir (ar) įrenginius ne pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį ir gavęs valstybinės žemės patikėtinio įspėjimą šio pažeidimo nepašalina per 2 metus arba 5 metus, kai vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu turi būti rengiamas vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentas, ar nepateikia valstybinės žemės patikėtiniui dokumento, patvirtinančio statybos užbaigimą, ar nesutinka mokėti šio straipsnio 26 dalies 1 punkte nurodyto valstybinės žemės nuomos mokesčio. Apie valstybinės žemės patikėtinio sprendimą įspėti valstybinės žemės nuomininką dėl statinių ir (ar) įrenginių naudojimo ne pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį kaimo gyvenamojoje vietovėje informuojama savivaldybė.

Priėmus sprendimą nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį dėl statinių ar įrenginių naudojimo ne pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, kai tai neatitinka valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo sąlygų, Vyriausybės nustatyta tvarka valstybė išperka teisėtai pastatytus statinius ir įrenginius, atlygindama jų rinkos vertę, apskaičiuotą taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, atsižvelgiant į statinių ir įrenginių būklę, buvusią įspėjimo dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo metu.

Šaltinis: nzt.lrv.lt, 2024-09-16

Metai nustebino

Kaip pasakojo Raseinių rajone vystomo augalininkystės ūkio šeimininkas, Raseinių ūkininkų sąjungos pirmininkas Rimas Gunevičius, žieminius miežius savo ūkyje šiemet jis pradėjo kulti trimis savaitėmis anksčiau nei pernai, žieminius rapsus ir kviečius – savaite. „Problemų anksčiau pradėti derliaus nuėmimo darbus nėra, technika ruošiama dar žiemą arba ankstyvą pavasarį. Kalbant apie finansus, ankstyvesnė derliaus nuėmimo darbų pradžia padėjo mums lengviau atsikvėpti. Augalininkystės ūkiams birželis ir liepa finansiškai paprastai išties sudėtingi mėnesiai, stinga apyvartinių lėšų. Žieminius miežius pradėjus kulti keliomis savaitėmis anksčiau ir grūdų supirkėjams atsiskaitant laiku, mums dirbti paprasčiau“, – komentavo R. Gunevičius.

Apyvartinių lėšų stygių, pašnekovo žodžiais, lemia tai, jog pastaruosius porą metų gerokai išaugo trąšų ir augalų apsaugos priemonių kainos. Pernykštis derlius taip pat buvo prastesnis nei tikėtasi. „Grūdų supirkimo kainos keičiasi, bet nedaug, priešingai nei trąšų, augalų apsaugos ar degalų kainos. Pavyzdžiui, prieš kainų kilimą amonio salietra kainavo 200 eurų už toną, kviečių supirkimo kaina siekė 180 eurų už toną. Dabar amonio salietros tona kainuoja daugiau kaip 300 eurų. Kompleksinių trąšų toną prieš porą metų pirkome už 1500 eurų, praėjusiais metais – už 700 eurų, šiais metais jų kaina siekia apie 600 eurų.

Grūdų supirkimo kainos turėtų būti aukštesnės, kad būtų galima bent vidutiniškai ūkininkauti“, – neabejoja Raseinių ūkininkų sąjungos pirmininkas. Kaip pastebi Jungtinės centrinės kredito unijos „Kreda“ verslo plėtros vadovė Jolita Rėkutė, prastesnis praėjusių metų derlius, sunkiai prognozuojamos oro sąlygos, įplaukų stygius, derliaus nuėmimo darbams prasidėjus ir tęsiantis, žemės ūkio sektoriuje išties kelia nemažai iššūkių ūkininkams, todėl poreikis apyvartinėms lėšoms nemažėja. „Kreda“ grupės suteiktos paskolos žemės ūkiui pirmąjį šių metų pusmetį, lyginant su 2023 m. tuo pačiu laikotarpiu, augo 18 proc. ir sudarė 87,6 mln. eurų.

Derliaus prognozės – be optimizmo

Kokį derlių ūkininkai prognozuoja šiemet? „Kiek teko bendrauti su Raseinių krašto ūkininkais, kviečių derlius mūsų rajone panašus kaip pernai, skirtumas tik tas, kad grūdų kokybė prastesnė. Praėjusiais metais didesnę dalį sudarė ekstra klasės kviečiai, šiemet aukščiausia klasė – antra. Kalbant apie žieminį rapsą, šie metai taip pat prastesni – tam įtakos turėjo pavasarinės šalnos. Ūkininkai tikėjosi gausaus derliaus, bet prikūlė gerokai mažiau. Jei pernai derlius buvo skaičiuojamas nuo trijų tonų ir daugiau, tai šiemet – tik nuo dviejų tonų. O po liepos pabaigoje praūžusios audros, kai kur iš hektaro teliko tona.

15 proc. kviečių po audros teko palikti laukuose. Įprasta sakyti, kad ūkininkai skundžiasi, tačiau, iš tiesų, mes tik konstatuojame faktus“, – atkreipė dėmesį pašnekovas. Ūkininkas pripažįsta – investicijos ūkyje būtinybė. Anksčiau į technikos atnaujinimą pavykdavo investuoti kasmet, tačiau šiemet apie investicijas negalvoja. Ūkyje reikalingas purkštuvas, sėjamoji, tačiau kol kas tenka verstis su turima technika – dėl sudėtingų pernykščių metų vis dar tenka kompensuoti praėjusių metų nuostolius. Žinoma, ateityje investicijos planuojamos, nes kitaip ūkininkauti būtų dar sudėtingiau.

R. Gunevičius yra Raseinių kredito unijos narys. Šios kredito unijos valdybos pirmininkė ir administracijos vadovė Birutė Žiūraitienė sako, kad jos vadovaujama unija glaudžiai bendradarbiauja su Raseinių krašto ūkininkais ir supranta jų iššūkius. Raseinių kredito unijoje ūkininkai dažniausiai skolinasi ūkio pastatams ir žemės ūkio technikai bei įrangai įsigyti ar atnaujinti, žemės ūkio paskirties žemei pirkti, dėl sunkiai prognozuojamo sezono: gamtos stichijų, nepalankių oro sąlygų bei produkcijos supirkimo kainų pokyčių, kasmet vis aktualesnis tampa apyvartinių lėšų skolinimasis.

Šaltinis: lrytas.lt, 2024-09-11

„Kažkada buvo tokia galimybė savo nuosavoje žemėje turėti, įsteigti medžioklės ploto vienetą. Tie savininkai, kurie tuo laiku įsteigė medžioklės ploto vienetą, jį įsteigė kaip fiziniai asmenys. (…) Šiuo atveju, kai yra fiziniai asmenys ir kai yra tas nuosavybės teise priklausantis medžioklės plotas, na, ištikus mirties atvejui tokia situacija tampa patinė. Šitas sprendimas būtent padėtų išspręsti tokias situacijas“, – kovo mėnesį Seimo plenarinių posėdžių salėje kalbėjo K. Mažeika.

Šaltinis: lrytas.lt, 2024-09-17

Vasaros pabaigoje startavęs dešimties renginių ciklas „Nuo arklo iki roboto – 100 žemės ūkio pažangos metų“, surengė jau trečiąjį susitikimą. Šįkart – su Alytaus apskrities ūkininkais bei verslininkais, prisidedančiais prie šalies žemės ūkio klestėjimo ir tobulėjimo.

Kaip ir praėjusiuose renginiuose, šventės dalyviai įsitraukė į viešą „Kaimo plėtra. Iššūkiai ir poreikiai“ diskusiją bei ekspertų seminarus, kuriuose apie žemės ūkio pažangą ir ateitį kalbėjo VDU Žemės ūkio akademijos, Žemės ūkio ministerijos ir Alytaus, Druskininkų, Lazdijų bei Varėnos savivaldybių atstovai.

Renginio metu vyko įdomūs ir aktualūs pokalbiai. Žemės ūkio karjeros mugė sulaukė gausaus dalyvių dėmesio, o taip pat buvo surengta ir istorinių fotografijų paroda, kurioje pristatyta žemės ūkio ir kaimo gyvenimo raida per pastarąjį šimtmetį. Be to, pademonstruotos inovatyvios žemės ūkio technologijos suteikė galimybę iš arti pamatyti, kaip šiuolaikinė įranga keičia ūkininkų kasdienybę ir padeda jiems lengviau atlikti kasdienius ūkio darbus.

„Mūsų Dzūkijos kraštas tikrai maitina ne tik grybais ar uogomis. Čia gausu ūkių, verslų, kurie kuria naujas tradicijas. Pavyzdžiui, sūrininkai, kurie puoselėja senąjį sūrininkystės amatą, sūrius gamina ne tik pagal senovinius receptus, tačiau, įgiję žinių Prancūzijoje, sugrįžta ir mūsų šalyje kuria įvairias interpretacijas, taip prisidėdami prie europinio kulinarinio paveldo. Taip pat galima pasidžiaugti ir kitais mažesniais ūkiais, kurie automatizuoti, robotizuoti, kuriuose išvystyta mokslu ir naujomis technologijomis pagrįsta pramonė. Šiandienos ūkininkai mato ateitį, kurios mes visi kartu siekiame, o kadangi ūkiuose vyksta kartų kaita, mūsų sprendimai taip pat priimami laiku ir vietoje, bendrai kuriant kaimo ateitį“, – sakė ministras Kazys Starkevičius.

Svarbiausiu renginio akcentu tapo Alytaus apskrities ūkininkų apdovanojimai už nuopelnus šalies žemės ūkiui. Padėkos raštus gavo Alytaus savivaldybės ūkininkai: Algis Žėkas, už ilgametį pažangaus ir efektyvaus ūkio vystymą; Valdas Lukoševičius, už aplinką tausojančios bei modernios augalininkystės plėtojimą, ir Alytaus ūkininkų sąjungos pirmininkas Vytautas Patinskas, už ilgametį modernios bitininkystės vystymą.

Druskininkai pasveikino Arvydą ir Gražiną Augus, už ilgametį pienininkystės ūkio puoselėjimą, ūkyje pagaminto pieno produktų realizavimą ir edukacinių programų organizavimą, bei Alvydą Varanį, už ilgametį ir dalykiškai sėkmingą atstovavimą kaimo gyventojų interesams bei ženklią įtaką savivaldybės kaimo plėtrai.

Lazdijų savivaldybė džiaugėsi ūkininkų Renaldo Židžiūno pasiekimais, inovatyvias technologijas diegiant pienininkystės ūkyje, Almos Rutkauskienės ilgamete ūkio plėtra, darbštumu ir atkaklumu, siekiant gerų ūkininkavimo rezultatų, ir Justinos Kreizaitės kuriamais unikaliais produktais bei puoselėjamomis tradicijomis ekologiniame šeimos ūkyje.

Na, o Varėna pagerbė Stanislovą Kėrį, už žirgų sporto populiarinimą ir Varėnos krašto garsinimą Lietuvoje bei užsienyje, Povilą Petruškevičių, už ryžtą kurtis gimtajame krašte ir ūkio atnaujinimą tęsiant tėvų pradėtus darbus, bei Panaros kaimo bendruomenės pirmininkę Onutę Bubnelienę, už nuoširdų darbą ir atsidavimą bendruomenės siekiamiems tikslams įgyvendinti.

Visai šeimai skirto renginio programa neapsiribojo vien tik temomis, susijusiomis su žemės ūkio verslu. Čia taip pat vyko edukacijos ir dirbtuvėlės, buvo galima susipažinti su Kilkų ūkio medaus gaminiais, pamatyti „Vyrų kalvė-peilių dirbtuvės“ amatų subtilybes bei VšĮ „Profesijų spektras“ palapinėje sužinoti žinių ir įgūdžių tobulinimo galimybes. O šventinę nuotaiką užkūrė ir renginį vainikavo visą svečių būrį prie scenos pritraukęs grupės „Žemaitukai“ pasirodymas.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2024-09-16