Žemės ūkio naujienos: 2026-04-09. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Pieno gamintojai protestuos prie Vyriausybės
Lietuvos pieno gamintojų asociacija prie Vyriausybės ketvirtadienį rengia protesto akciją, kurioje ragins valdžią spręsti sektoriuje susidariusias problemas. Akcijos metu miesto gyventojams bus nemokamai dalinamas pienas, taip simboliškai parodant, kokia maža dalis galutinės pieno kainos tenka pieno gamintojui.
Asociacijos teigimu, pastaruoju metu situacija Lietuvos pieno sektoriuje sparčiai blogėja. Paskutinius šešis mėnesius mažėja pieno supirkimo kainos, o Lietuvoje pieno gamintojui mokama žaliavinio pieno kaina išlieka viena mažiausių Europos Sąjungoje.
Pasak asociacijos prezidento Jono Vilionio, dėl kritusių pieno supirkimo kainų ir tuo pat metu išaugusių degalų, trąšų, pašarų bei energetinių resursų kainų, daugelis ūkių dirba nuostolingai.
Anot jo, artėjantis pavasario darbų sezonas dar labiau didins apyvartinių lėšų poreikį, todėl dalis ūkių gali nebeturėti finansinių galimybių vykdyti būtinų žemės ūkio darbų, mažins gamybą arba bus priversti visiškai nutraukti veiklą.
Teigiama, kad nepriėmus skubių sprendimų, Lietuva per artimiausius mėnesius gali netekti reikšmingos dalies pieno ūkių.
Šaltinis: lrt.lt, 2026-04-09
Eglė Dovbyšienė. Kodėl didesnis derlius negarantuoja didesnių pajamų?
Žemės ūkiui tinka tas pats principas, kaip ir verslui – daugiau produkcijos ne visuomet virsta geresniais finansiniais rezultatais. Nors pernai ariamosios žemės plotas Lietuvoje išsiplėtė iki 2,313 mln., o derlius siekė 7,5 mln. tonų, tačiau ne visi ūkininkai galėjo jaustis patenkinti ir ramūs. Paaiškėjo, jog galima džiaugtis tonomis, bet nusivilti eurų suma, tenkančia vienam hektarui. Kodėl?
Lietuvos ūkininkai konkuruoja su Argentinos
Priežastis paprasta – esame globalios rinkos dalis. Pastaraisiais metais rinkose vyrauja didelė grūdų pasiūla, pranokstanti suvartojimo apimtis. Pasaulyje pernai suvartota apie 820 mln. tonų kviečių, kai prikulta – apie 828 mln. tonų. Be to, kainas dar gali paspausti gausūs derliai Australijoje ar Argentinoje.
Patyrę ūkininkai jau žino, ką reiškia pasaulinių naftos ir dujų kainų šuoliai ir dideli svyravimai – aukštyn pajuda trąšų ir augalų apsaugos produktų kainos. Apibendrinant, Lietuvos ūkininkai dalyvauja globaliame versle – dalis jų veiklos sąnaudų priklauso nuo makroekonomikos tendencijų.
Finansų srautų analizė – tarsi ūkio pulsas
Todėl vien gerai užauginti nebeužtenka. Sėkmingiausi ūkiai jau seniai vadovaujasi tokiais pačiais principais, kaip ir verslas: nuolat seka pinigų srautus ir analizuoja, kaip pasiskirsto išlaidos, modeliuoja, kur gali atsirasti trumpalaikė įtampa, galiausiai – apsibrėžia, kokie sprendimai leis ne tik išgyventi sezoną, bet ir ramiau pasitikti kitą.
Paprastai ūkiuose pajamos dažnai įplaukia vienu ar keliais etapais, o išlaidos išsidėsto per visus metus – tarsi lašėtų nuolat. Jeigu po pagrindinių įplaukų pinigai nepaskirstomi tikslingai, tai metų viduryje gali sudygti nerimo daigai: derlius buvo, apyvarta buvo, o apyvartinių lėšų – trūksta.
Išvengti likvidumo įtampos metų viduryje padeda finansinė disciplina: būtinos veiklai, investicinės ir rezervinės – taip galima paskirstyti gautas pajamas. Vaizdžiai tariant, jeigu už derlių gautus pinigus padalytume į tris dėžutes, pirmoje atsidurtų lėšos metinėms sąnaudoms, mokesčiams, nuomai, atlyginimams, paskolų įmokoms. Antra dėžutė – tai, kas kuria našumą ateityje: technika, skaitmeniniai sprendimai ir įgūdžiai, modernizacija. Trečioje dėžutėje tegul kaupiasi rezervas netikėtumams, kurių žemės ūkyje visada bus daugiau negu norėtųsi.
Disciplina ypač svarbi prisiminus, kokie kontrastingi buvo pastarieji metai. 2022-aisiais EBITDA šoktelėjo gerokai aukščiau kelerių metų vidurkio ir pelningumas džiugino daugumą ūkininkų. Tačiau po panašių pakylėjimų dažnai ateina atoslūgiai: 2023 ir 2024 metais rodikliai buvo pastebimai žemesni negu daugiametis vidurkis. Taigi, jei po gerų metų nėra sukauptas gausesnis rezervas, vėliau tenka spręsti problemas brangiausiu būdu – skubant, spaudžiant terminams.
Ar kokybė atsiperka?
Pilnus aruodus ir tonas grūdų juose paprasta pamatyti, išmatuoti jų kokybę – taip pat. Kur kas sudėtingiau laiku įvertinti kainą, už kurią grūdus įmanoma parduoti.
Pažymėtina, kad dėl aukštų trąšų kainų nemažai ūkių įjungė taupymo režimą. Trąšų naudojimas Lietuvos javų laukuose 2022–2024 m. sumažėjo apie 30 procentų. Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip logiškas sprendimas. Bet, kaip sakoma, lazda turi du galus – trąšų stygius lėmė prastesnę produkcijos kokybę ir mažesnę kainą.
Sumažėję grūdų baltymingumo rodikliai – ne tik laboratorinis skirtumas. Lietuvišką produkciją tai nukreipia į kitą rinką, pas kitą pirkėją, už kitą kainą. Žemesnės kokybės grūdai tiesiogiai konkuruoja su gausia pasiūla iš Rusijos, Ukrainos, Rumunijos.
Užtat aukštesnio baltymingumo grūdai susiduria su mažesne konkurencija ir dažniau gauna geresnę kainą. Antai vasaros pabaigos ir rudens pradžios kainų skirtumas tarp 1 ir 3 klasės kviečių siekė maždaug 15–25 eurų už toną, o tarp ekstra klasės ir 3 klasės – apie 40 eurų už toną. Hektarui šie skirtumai reiškia 125–150 eurų pajamų. Vaizdžiai kalbant, kartais pelną lemia ne viena kita pilna puspriekabė, o keli baltymingumo procento punktai.
„Kiek kainuoja trąšos?“ yra svarbus klausimas. Tačiau dar svarbesni yra „kiek pajamų ūkiui nubrauks per mažas trąšų naudojimas? O kiek kaštus padidins per didelis tręšimas?“
Ilgalaikė strategija veikia ne tik versle
SEB analitikai pastebi, kad žemės ūkiui tenkanti ekonomikos pyrago dalis vis mažėja. Kita vertus, sektoriaus dalis susitraukė ne todėl, kad žemės ūkis tapo nesvarbus, o dėl to, kad kiti sektoriai vertę augina greičiau. Be to, ūkių skaičius mažėja, konsolidacija tęsiasi, o ūkininkų amžiaus struktūra spaudžia ieškoti naujos kartos sprendimų.
Kita vertus, žemės ūkio svarba auga. Stiprinant ekonomikos ir visuomenės atsparumą, maisto saugumas yra kritiškai svarbus – tiek Baltijos valstybių regionui, tiek visai ES.
Konkurencingumas – ilgalaikis iššūkis tiek žemės ūkiui, tiek visai ES ekonomikai. Sprendimai, kaip didinti pridėtinę vertę ir našumą, yra atsakymai į išlikimo klausimą.
Būtent dėl to didieji agrosektoriaus verslai kuria, pavyzdžiui, grūdų perdirbimo gamyklų ar makaronų fabrikų projektus. Tad ir ūkininkams vienas svarbiausių klausimų yra ne „ką auginsiu kitą sezoną?“, o strateginis – „kurioje vertės grandinės vietoje noriu būti po penkerių ar dešimties metų?“.
Baltijos šalys vis dar išlieka tarp žemesnės pridėtinės vertės žemės ūkio modelių. Vaisių, daržovių ūkiai daugumai Lietuvos žemdirbių skamba kaip avantiūra, nors realių sėkmės pavyzdžių – ne vienas. Palyginti su 2024 m., pernai sertifikuotas ekologiškai dirbamos žemės plotas Lietuvoje išaugo 13,4 proc. – iki daugiau kaip 291 tūkst. hektarų.
Dėmesys biologinei įvairovei ir dirvožemio puoselėjimui – atsakomybė, kurios žemės ūkio sektorius vis dar mokosi. Išmokti reikės, nes Europos žaliojo kurso, „Farm to Fork“ ir BŽŪP kryptys jau aiškios: iki 2030 m. siekiama apie 10 proc. ploto skirti biologinės įvairovės atkūrimui, 50 proc. mažinti pesticidų naudojimą, 20 proc. mažinti trąšų naudojimą, o bent 25 proc. žemės ūkio naudmenų valdyti pagal ekologinio ūkininkavimo principus. Šie ribojimai – ne vien reguliavimo našta. Visa tai – kelias į didesnę vertę, mažesnę tiesioginę kainų konkurenciją ir stipresnę poziciją rinkoje.
Šaltinis: lrt.lt, Eglė Dovbyšienė, SEB banko valdybos narė ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė, 2026-04-08
Metinės projektų įgyvendinimo ataskaitos – iki gegužės 1 d.
Projektų kontrolės laikotarpis atskiroms priemonėms taip pat apibrėžiamas nurodytose administravimo taisyklėse arba atitinkamos priemonės įgyvendinimo taisyklėse. Atkreiptinas dėmesys, kad, siekiant sumažinti administracinę naštą, pagal kai kurias SP intervencines priemones buvo sumažintas ataskaitų teikimo skaičius atsižvelgiant į priemonę ir kontrolės metus. Pavyzdžiui, 2025 m. pabaigoje pakeitus SP administravimo taisykles, jose buvo nustatyta, kad:
-užbaigto projekto metinę ataskaitą pagal intervencinę priemonę „Apsaugos priemonės nuo didžiųjų plėšrūnų daromos žalos“ reikės pateikti tik paskutiniais projekto kontrolės metais;
-pagal intervencinę priemonę „Investicijos į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti galimų gaivalinių nelaimių, nepalankių klimato reiškinių ir katastrofinių įvykių padarinius“ – trečiaisiais ir paskutiniais kontrolės laikotarpio metais;
-pagal intervencinę priemonę „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“ užbaigto projekto metinę ataskaitą reikės pateikti atitinkamai pagal nustatytą kontrolės laikotarpį: jei treji kontrolės laikotarpio metai – ataskaita teikiama paskutiniais kontrolės laikotarpio metais, jei penkeri kontrolės metai – trečiaisiais ir paskutiniais kontrolės laikotarpio metais;
-intervencinės priemonės „Investicijos į melioracijos sistemas“ atveju užbaigto projekto metinė ataskaita neteikiama.
Metinės ataskaitos teikimo tvarka taip pat nurodoma ir priemonių įgyvendinimo taisyklėse, paramos gavėjus raginame ją pasitikrinti.
Teikiantieji metines ataskaitas raginami jas pildyti atidžiai – pagal ataskaitose pateiktus duomenis bus nustatoma, ar paramos gavėjai laikosi prisiimtų įsipareigojimų, ar nesikeitė remiamos veiklos pobūdis, projekto tikslai ir uždaviniai, taip pat vertinama, ar nebuvo pakeista projekto įgyvendinimo vieta ir sąlygos, ar neparduotas arba kitaip neperleistas kitam asmeniui už paramos lėšas įgytas turtas bei turtas, į kurį buvo investuota, ar vykdoma projekte numatyta veikla.
Vertinant pateiktas ataskaitas taip pat nustatoma, ar pasiekti ir išlaikyti projekto priežiūros rodikliai, atitiktis atrankos kriterijams, už kuriuos paramos paraiškų vertinimo metu buvo skirti atrankos balai, taip pat, jei aktualu pagal priemonę, – ekonominio gyvybingumo rodikliai.
Pažymėtina, jog NMA specialistai, nustatę, kad minėti rodikliai nėra pasiekti, arba radę kitų neatitikimų ataskaitoje, taip pat neradę visų reikiamų dokumentų, pagrindžiančių rodiklių nepasiekimą dėl, pavyzdžiui, nenugalimos jėgos (force majeure) arba išimtinių aplinkybių, vertindami metines ataskaitas gali paprašyti papildomų pagrindžiančių dokumentų.
Metinės ataskaitos NMA turi būti teikiamos per Žemės ūkio ministerijos informacinę sistemą (ŽŪMIS) adresu www.zumis.lt, užpildžius ataskaitos elektroninę formą. Ataskaitą pateikus nuskenuotą, naudojantis ŽŪMIS portalu, projekto ataskaita nebus priimta.
Kartu su ataskaita pridedami dokumentai turi būti elektroninės formos – DOC, DOCX, XLS, XLSX, PDF, JPG, JPEG, SHAPE formato. Į ŽŪMIS per vieną kartą gali būti keliami ne didesni nei 50 MB apimties dokumentai. Didesnės apimties dokumentai gali būti išskaidyti ir teikiami naudojantis ŽŪMIS pranešimų siuntimo funkcionalumu per kelis kartus tą pačią kalendorinę dieną. Bendra per vieną kartą siunčiamų dokumentų apimtis negali būti didesnė negu 25 MB. Dokumentai negali būti pateikiami nuorodose.
Jei projekto ataskaitą teikia įgaliotas asmuo, pareiškėjo suteiktas įgaliojimas NMA turi būti pateiktas likus ne mažiau nei 3 darbo dienoms iki ataskaitos pateikimo termino.
Šaltinis: nma.lrt.lt, 2026-04-08
Dėl paramos apsaugoti ūkinius gyvūnus nuo plėšrūnų – beveik pusantro šimto pareiškėjų
Iki kovo 31 d. Nacionalinėje mokėjimo agentūroje buvo priimamos paraiškos dėl paramos įsigyti priemones, skirtas apsaugoti ūkinius gyvūnus nuo plėšrūnų pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (SP) intervencinę priemonę „Apsaugos priemonės nuo didžiųjų plėšrūnų daromos žalos“.
Per 2 mėnesius trukusį paraiškų teikimo laikotarpį buvo pateiktos 145 paraiškos. Bendra pateiktose paraiškose prašoma paramos suma sudaro 1,27 mln. Eur, tuo tarpu šiam paraiškų teikimo etapui buvo skirta 2,16 mln. Eur paramos lėšų,
Iš bendros paraiškų teikimo etapui skirtos sumos Sostinės regiono projektams buvo skirta ne daugiau kaip 547 980 Eur. Tuo tarpu šiame regione projektus numatę įgyvendinti fizinių ir juridinių asmenų bendra paprašyta paramos suma sudaro 187 116 Eur. Vidurio-Vakarų regionuose planuojamiems įgyvendinti projektams buvo skirta 1 608 868 Eur, paprašyta – 1 079 897 Eur.
Paprašius mažiau nei buvo skirta paramos, jos pakaks visiems paramos paprašiusiems ir reikalavimus atitikusiems pareiškėjams.
Primintina, jog pagal SP intervencinę priemonę finansuojamas apsaugos priemonių, skirtų apsaugoti ūkinius gyvulius nuo vilkų (aptvarų ir jų dalių), įsigijimas ir įrengimas. Paramos lėšomis kompensuojamas ir vieno arba dviejų aviganių įsigijimas.
Šiuo paraiškų teikimo etapu paramos paprašę pareiškėjai gaus didesnio intensyvumo nei anksčiau paramą – iki 90 proc. Didžiausia paramos suma vienam paramos gavėjui gali siekti 12 000 be PVM.
Šaltinis: nma.lrt.lt, 2026-04-09
Balandžio 10–12 d. bus atliekami PPIS atnaujinimo darbai
nformuojame, kad balandžio 10–12 d. Paraiškų priėmimo informacinė sistema (PPIS) bus rengiama 2026 m. paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei ūkinius gyvūnus paraiškų priėmimo laikotarpiui – bus atliekami planiniai sistemos atnaujinimo darbai. Atkreipiame dėmesį, kad ūkininkai, savivaldybių ir seniūnijų darbuotojai bei kiti naudotojai nuo balandžio 10 d. 20 val. iki balandžio 12 d. 24 val. negalės prisijungti prie Paraiškų priėmimo informacinės sistemos ir ja naudotis.
Šiuo laikotarpiu nebus pasiekiama tik paraiškų priėmimo ir peržiūros paslauga. Kitos paslaugos – žemės ūkio darbų žurnalų pildymas, tręšiamųjų produktų naudojimo apskaita ir planavimas, kontrolinių žemės sklypų ribų pasikeitimų registravimas, purškimų registravimas – veiks įprastai.
Šiemet žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimas prasidės balandžio 13 d. ir truks iki birželio 12 d.
