Žemės ūkio naujienos: 2026-04-10. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Ūkininkas: tegu perduoda žinutę komisarui, kad pienininkystės ūkiai žlunga
Sumažėjus pieno supirkimo kainoms, ketvirtadienį ūkininkai prie Vyriausybės nemokamai dalijo pieną praeiviams. Protestu jie sako norintys parodyti, kokia maža dalis galutinės pieno kainos tenka pieno gamintojui. Ūkininkai reikalauja dyzelino žemės ūkiui akcizą mažinti labiau, nei siūlo Vyriausybė. Kitaip, sako, per artimiausius mėnesius gali užsidaryti didelė dalis šalies pieno ūkių.
Sako, kad išgyventi sunku, o kylant degalų kainoms brangsta ir transportas. Bet ūkininkauti žada tol, kol galės.
„Kol sveikata leis. Atsakymas toks. Pažiūrėkit, žmonės, kurie dirba, po 100 gyvulių vienas, viskas – sąnariai skauda… Ir man buvo sąnarių liga“, – teigia ūkininkas Vytautas Buivydas.
Prie Vyriausybės protestuoti ketvirtadienį susirinkę ūkininkai sako – būtent jie prisiima didžiausią riziką – turi pirkti pašarus, išlaikyti karves, o gauna mažiausiai.
Ūkininkai prie Vyriausybės ketvirtadienį atvyko su 8 tūkstančiais litrų pieno. Sako, kai supirkimo kaina tokia žema, nelabai yra ir skirtumo – ar parduoti pieną supirkėjams, ar išdalinti žmonėms tiesiog nemokamai.
„Viską valdo prekybos tinklai. Jeigu mes pastatėm apie 60 fermų, tai prekybos tinklų yra 600. Jei šiandien litras 1,76 euro, 2,5 procentų riebumo, o ūkininkas gauna 15-29 centų, tai kas pasiima? Prekyba 40 procentų pasiima“, – mano Žemės ūkio tarybos pirmininkas Jonas Vilionis.
Komentarus pateikia prekybos centrų atstovai.
„Mums, visų pirma, tiekėjai reguliarių kainų nemažina ir būtent tie kainų pokyčiai priklauso nuo gamintojų, tiekėjų kainodaros spendimų ir jų vertinamų gamybos kaštų – žaliavų, energijos, darbo, logistikos sąnaudų“, – komentuoja „Rimi“ atstovė spaudai Luka Lesauskaitė-Remeikė.
„Prekybos tinklas nepasiima tokios dalies, kaip yra teigiama, tikslių skaičių negalėtume pateikti, nes tai konfidencialūs dalykai, bet tai gerokai mažesnė dalis, nei yra minima“, – dėsto „Maximos“ atstovas spaudai Titas Atraškevičius.
Su perdirbėjus vienijančia asociacija LRT susisiekti nepavyko, tačiau ūkininkai turėjo galimybę nuogąstavimus išsakyti į protestą atėjusiam žemės ūkio ministrui. Pirmiausia, kada sulauks Pieno įstatymo, kuriuo siekiama nustatyti sąžiningesnius žalio pieno kainodaros principus.
„Mūsų tikslas, kad šioje pavasario sesijoje jis būtų priimtas“, – tvirtina žemės ūkio ministras Andrius Palionis.
Ūkininkams nerimą kelia ir smarkiai pabrangę degalai, o jie kelia trąšų, pašarų kainas.
„Šiai dienai ministerija ruošia metodiką, kaip kooperatyvai galėtų, kaip ir žemės ūkio sektorius, įsigyti žalią kurą, kad galėtume atpiginti“, – sako ministras.
Pienininkai ragina ministrą aktyviau bendrauti su Europos Komisija dėl tikslinės paramos iš krizių rezervo.
„Norim perduoti labai aiškią žinutę, tegul pasiima litrą pieno ir perduoda žinutę Europos Komisijos komisarui, kad vis dėlto pienininkystės ūkiai žlunga“, – teigia ūkininkas Aurimas Gelbutas.
Be paramos, sako, neišsilaikys.
„Lietuvos žemės ūkio ateitis – tai tamsi tamsi naktis“, – reziumuoja Žemės ūkio tarybos pirmininkas J. Vilionis.
Šaltinis: lrt.lt, Justina Ilkevičiūtė, Jovita Gaižauskaitė, LRT TV naujienų tarnyba, 2026-04-09
Šešių rajonų savivaldybių melioracijos projektams – daugiau kaip milijonas eurų
Žemės ūkio duomenų centras balandžio 8 d. paskelbė šešių rajonų savivaldybių projektus, kuriems Žemės ūkio ministerija numato skirti daugiau kaip 1 mln. Eur. Įgyvendinant šiuos projektus bus atkuriamas melioracijos sistemų funkcionalumas, mažinami apleistos žemės plotai ir sudaromos sąlygos daugiau žemės naudoti pagal jos paskirtį.
„Melioracijos atnaujinimas šiandien yra ne pasirinkimas, o būtinybė. Nuo šios infrastruktūros būklės tiesiogiai priklauso, ar žemė gali būti naudojama pagal paskirtį, ar ūkininkai gali dirbti stabiliai, o regionai – išlaikyti savo gyvybingumą. Todėl investicijas nukreipiame ten, kur jų labiausiai reikia – kad būtų atkurtas melioracijos sistemų veikimas, mažinami apleistos žemės plotai ir sudaromos sąlygos daugiau žemės grąžinti į naudojimą“, – sako žemės ūkio ministras Andrius Palionis.
Kaip buvo atrinkti projektai
Paraiškos buvo renkamos nuo 2026 m. sausio 7 d. iki vasario 18 d. pagal 2025–2027 m. programos priemonę, skirtą atkurti valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių ir sistemų funkcionalumą ir užtikrinti galimybę žemę naudoti pagal pagrindinę jos paskirtį.
Projektai buvo atrenkami pagal nustatytus prioritetus ir reikalavimus, vertinant planuojamų darbų ir kaštų pagrįstumą, melioracijos statinių būklę, numatomą apleistos žemės plotų mažinimą, rekonstruojamų statinių apimtį, nusidėvėjimo lygį, projektų teritorijose esančios blogos būklės melioruotos žemės mastą ir dirvožemio našumo balą.
Svarbiausias šios priemonės principas – prioritetas teikiamas projektams, kurių teritorijose blogos būklės melioruota žemė persidengia su apleistos žemės plotais. Tai reiškia, kad investicijos nukreipiamos ten, kur jos gali sukurti didžiausią praktinę naudą – padėti atkurti sausinimo sistemų veikimą ir sugrąžinti žemę į aktyvų naudojimą.
Iš viso finansavimo paraiškas pateikė septynios savivaldybės, o po atlikto vertinimo ir paraiškų patikslinimo reikalavimus atitiko šešios.
Kokie darbai numatyti savivaldybėse
Plungės ir Trakų rajonų savivaldybių projektuose planuojama rekonstruoti magistralinius griovius, vamzdines pralaidas ir drenažo žiotis.
Kitų – Panevėžio, Kauno, Kėdainių ir Klaipėdos rajonų – savivaldybių projektuose numatyta rekonstruoti valstybei nuosavybės teise priklausančius rinktuvus ir drenažo žiotis, o kai kur – ir vandens nuleistuvus.
Kada projektai turės būti įgyvendinti
Projektai turės būti įgyvendinti per 18 mėnesių nuo sutarčių pasirašymo dienos. Per šį laikotarpį turės būti atlikti numatyti darbai, pateikti visi reikalingi dokumentai ir pilnai atsiskaityta už panaudotas lėšas.
Pagal priemonės sąlygas, finansuojama iki 90 proc. tinkamų projekto išlaidų, todėl ne mažiau kaip 10 proc. turi prisidėti pačios savivaldybės. Toks modelis padeda užtikrinti ir rajonų savivaldybių atsakomybę už projektų įgyvendinimą, ir tvaresnį investicijų planavimą.
—
Numatoma, kad įgyvendinus projektus bus atkurtas melioracijos sistemų veikimas, sumažės apleistos žemės plotai, gerės ūkininkavimo sąlygos ir bus sudarytos prielaidos efektyviau naudoti žemę regionuose.
Šių projektų svarbą dar labiau išryškina bendras melioracijos mastas Lietuvoje. Žemės ūkio duomenų centro duomenimis, šalyje sausinama beveik 3 mln. ha žemės, o melioracijos statinių nusidėvėjimas jau viršija 75 proc., todėl melioracijos atnaujinimas išlieka vienu svarbiausių ilgalaikių uždavinių.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2026-04-09
Strateginės įžvalgos: nuo valstybės vizijos iki žemės ūkio aktualijų
Žemės ūkio ministerijoje vykusiame Tarpinstitucinės prioritetinių darbų koordinavimo darbo grupės posėdyje aptarti aktualūs žemės ūkio sektoriui klausimai: Nacionalinis pažangos planas, grūdų augintojų problemos dėl atsiskaitymo už produkciją, salmoneliozės programos įgyvendinimo progresas. Darbo grupės nariams buvo pristatytas Vyriausybės kanceliarijos inicijuotas 2028–2034 m. Nacionalinio pažangos plano (NPP) rengimo procesas. NPP pakeis dabar galiojantį 2021–2030 m. planą ir taps pagrindiniu įrankiu įgyvendinant valstybės viziją „Lietuva 2050“.
NPP yra tiesiogiai derinamas su būsima Europos Sąjungos daugiamete finansine programa. Lietuva siekia užtikrinti, kad NPP maksimaliai atitiktų ES finansavimo gaires, siekiant pritraukti investicijų energetinei nepriklausomybei, skaitmeninei transformacijai ir gynybai. Žemės ūkis nebebus traktuojamas tik kaip žaliavų gamybos sektorius – jis taps ypač svarbiu užtikrinant valstybės saugumą, ekologinę pusiausvyrą ir aukštos pridėtinės vertės bioekonomiką.
Darbo grupės posėdyje daug dėmesio skirta vienai jautriausių žemės ūkio sektoriaus temų – grūdų augintojų keliamoms problemoms dėl atsiskaitymo už produkciją terminų ir būdų. Dažniausiai nesutarimai kyla dėl galios disbalanso tarp ūkininkų ir stambių supirkėjų. Posėdyje daug diskutuota, svarstyti įvairūs variantai, kaip galima būtų padėti visoms pusėms.
Dėl ilgų atsiskaitymo terminų ūkininkai susiduria su apyvartinių lėšų stygiumi – po derliaus nuėmimo skubiai reikia lėšų atsiskaityti už sėklas, tręšiamuosius produktus, kurą bei grąžinti paskolas. O supirkėjai, nors įstatymai numato, kad 50 proc. priklausančios mokėti sumos turi būti sumokėta per 30 dienų nuo produkcijos gavimo, o likusi 50 proc. sumos – per kitas 30 dienų, dažnai nesilaiko šių terminų. Galutinė suma, kurią gauna ūkininkas, tiesiogiai priklauso nuo grūdų kokybės ir priemaišų kiekio vertinimo supirkimo punkte. Galutinį pelną mažina ir dideli džiovinimo mokesčiai bei transportavimo išlaidos.
Darbo grupės nariai taip pat buvo informuoti apie salmoneliozės programos įgyvendinimo progresą. Šiuo metu Žemės ūkio ministerija ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atlieka paruošiamuosius darbus, kad vakcinavimo nuo salmoneliozės programa, bendrai finansuojama ES ir valstybės lėšomis, startuotų jau nuo kitų metų.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2026-04-09
Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimai: kas pasikeitė?
Žemės ūkio ministerija patikslino žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) reikalavimus. Šie pakeitimai skirti tiek administracinės naštos mažinimui, tiek efektyvesniam aplinkosauginių tikslų įgyvendinimui, kartu sudarant aiškesnes ir lankstesnes sąlygas ūkininkams laikytis nustatytų standartų.
-GAAB 1 standarte „Daugiamečių ganyklų arba pievų išlaikymas“ padidintas leistinas daugiamečių pievų ploto sumažėjimas Lietuvoje nuo 5 proc. iki 10 proc., palyginti su 2018 m. referenciniais metais;
-Ekologiniams ūkiams, ekologinės gamybos ir perėjimo prie ekologinės gamybos plotams GAAB 1, GAAB 3, GAAB 4, GAAB 5, GAAB 6 ir GAAB 7 standartų reikalavimai nebus papildomai kontroliuojami kaip paramos sąlyga;
-GAAB 4 standartas „Apsaugos ruožų išilgai vandentakių įrengimas“ patikslintas suderinant melioracijos griovio sąvoką su nacionaliniais teisės aktais. Taip pat atnaujintas paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų apibūdinimas pagal 2026 m. patvirtintus ir įregistruotus žemėlapius, kuriuose šios teritorijos atvaizduojamos pagal Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nuostatas, naujų nuostatų įgyvendinimas numatomas pradėti nuo 2027 m.;
-GAAB 5 standarte „Žemės dirbimo valdymas siekiant sumažinti dirvožemio degradacijos riziką ir eroziją, be kita ko, atsižvelgiant į šlaito nuolydį“ įtrauktas papildomas erozijos rizikos vertinimo kriterijus – šlaito ilgis, nustatant, kad reikšminga rizika dėl erozijos būtų išskiriama tik šlaitams, ne trumpesniems kaip 20 metrų;
-GAAB 7 standartas „Sėjomaina ariamojoje žemėje, išskyrus vandenyje auginamus pasėlius“ papildytas nuostatomis, leidžiančiomis pareiškėjams vietoj augalų kaitos ar tarpinių pasėlių auginimo taikyti pasėlių įvairinimo praktiką. Taip pat numatyta, kad paramos sąlygų kontrolė ir sankcijos nebus taikomos pareiškėjams, deklaruojantiems iki 30 ha žemės ūkio paskirties žemės;
-GAAB 8 standarte „Kraštovaizdžio elementų išlaikymas ir draudimas pjauti gyvatvores ir medžius paukščių veisimosi ir jauniklių auginimo sezonu“ patikslintas draudimo kirsti ir genėti medžius bei gyvatvores laikotarpis, kuris nustatomas nuo kovo 15 d. iki rugpjūčio 1 d., suderinant jį su Aplinkos ministerijos nustatytais apribojimais.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2026-04-10
Kaip modernus žemės ūkis mažina priklausomybę nuo kuro kainų
Pastarųjų savaičių konfliktai Artimuosiuose Rytuose ir geopolitinė įtampa dar kartą priminė, kad maisto sistema nėra izoliuota – ji tiesiogiai susijusi su energijos rinka. Kuro kainų šuoliai per labai trumpą laiką persiduoda į visą žemės ūkio grandinę: brangsta trąšos, transportas, šildymas, o galiausiai – ir maistas vartotojui.
„Šiuolaikinės žemės ūkio technologijos priklausomybę nuo kuro keičia iš esmės – skaitmenizacija, elektrifikacija, atsinaujinančios energijos integracija ir pažangios auginimo sistemos leidžia mažinti kuro poreikį, stabilizuoti gamybos sąnaudas ir kurti labiau nuo išorinių energetinių svyravimų nepriklausomą maisto gamybos modelį“, – teigia Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Bioekonomikos tyrimų instituto direktorė doc. dr. Viktorija Vaštakaitė-Kairienė.
Tradicinis žemės ūkis buvo sukurtas kaip intensyvus energijos vartotojas. Dyzelinu varoma technika, priklausomybė nuo importuojamų trąšų, ilgos maisto tiekimo grandinės ir iškastiniu kuru šildomi šiltnamiai suformavo sistemą, itin jautrią išorės svyravimams. Bet kokie geopolitiniai sukrėtimai iš karto padidina gamybos kaštus ir sumažina sektoriaus stabilumą.
„Šiuolaikinis žemės ūkis palaipsniui pereina nuo pasyvaus energijos vartotojo prie aktyvaus energijos valdytojo. Ūkiuose diegiamos saulės elektrinės, vystomos biodujų ir biometano gamybos sistemos, kurios leidžia iš organinių atliekų – augalinių liekanų, mėšlo ar perdirbimo šalutinių produktų – generuoti energiją“, – pažymi doc. dr. V.Vaštakaitė-Kairienė.
Mokslininkės teigimu, biodujų jėgainės suteikia galimybę ne tik gaminti šilumą ir elektrą vietoje, bet ir stabilizuoti energijos tiekimą, nepriklausomai nuo išorinių rinkų. Tai reiškia, kad dalis energijos poreikio gali būti patenkinama pačiame ūkyje, mažinant priklausomybę nuo kuro kainų svyravimų.
Dronų pranašumai
VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto doktoranto Mindaugo Dorelio teigimu, net ir technikos transformacija, pereinant prie elektrifikuotų sprendimų, ilgainiui mažina tiesioginį ryšį su iškastiniu kuru.
„Šioje transformacijoje vis svarbesnį vaidmenį atlieka elektros energija valdomi žemės ūkio dronai (agrodronai). Tai technologija, kuri leidžia atsisakyti dalies kuro reikalaujančių operacijų ir pereiti prie itin tikslaus, lokalizuoto veikimo. Dronai veikia naudodami įkraunamas baterijas, kurios gali būti maitinamos iš vietinių atsinaujinančios energijos šaltinių, įskaitant ir iš biodujų pagamintą elektrą, kuri gali būti kaupiama mobiliuosiuose kaupikliuose, todėl jų eksploatavimas tampa beveik nepriklausomas nuo degalų rinkos“, – sako doktorantas.
Dronai jau nebėra vien stebėjimo priemonė. Integruotos multispektrinės ir hiperspektrinės kameros leidžia vertinti augalų fiziologinę būklę realiu laiku, identifikuoti mitybos disbalansą, vandens stresą ar patogenų plitimą dar prieš atsirandant vizualiems simptomams. Tokiu būdu sprendimai tampa proaktyvūs – intervencijos atliekamos tiksliai tada, kai jų reikia ir kur reikia, taip ženkliai mažinant ūkio sąnaudas. Purškimo dronai trąšas leidžia paskirstyti tiksliai konkrečiose lauko vietose, išvengiant viso ploto apdorojimo.
„Lyginant su tradicine technika, kuri reikalauja nuolatinio judėjimo per lauką ir didelių kuro sąnaudų, dronai dirba trumpais, optimizuotais skrydžiais ir energiją naudoja tik ten, kur tai būtina“, – sako M.Dorelis.
Energija valdoma strategiškai
Ypač reikšmingas pokytis vyksta augalų auginimo sistemose, kur vis plačiau taikomas auginimas kontroliuojamomis sąlygomis šiltnamiuose, vertikaliuose ūkiuose. „Ilgą laiką šios sistemos buvo kritikuojamos kaip pernelyg imlios energijai, tačiau toks vertinimas vis labiau praranda prasmę. Tai buvo teisinga praeities kontekste, kai energijos šaltiniai buvo riboti, o technologijos – mažiau efektyvios“, – teigia doc. dr. V.Vaštakaitė-Kairienė.
Šiandien situacija pasikeitusi kardinaliai. Energijos efektyvumas klimato kontrolės sistemose ir automatizacijoje yra radikaliai išaugęs, o svarbiausia – atsirado galimybė energiją pasigaminti vietoje. Be saulės ar kitų atsinaujinančių šaltinių, vis didesnę reikšmę įgyja ir biodujų pagrindu generuojama energija, kuri leidžia panaudoti ūkyje susidarančius biologinius išteklius kaip stabilų energijos šaltinį.
Tai reiškia, kad kontroliuojamos aplinkos sistemose galima valdyti energiją strategiškai, derinant skirtingus energijos šaltinius ir mažinant priklausomybę nuo rinkos svyravimų. „Taip pat jos leidžia sumažinti kitus energijos „paslėptus“ kaštus – transportavimą, nuostolius dėl klimato veiksnių, perteklinį tręšimą ar laistymą“, – papildo doc. dr. V.Vaštakaitė-Kairienė.
Lygiagrečiai vyksta skaitmenizacijos proveržis. Jutikliai, vaizdinimo technologijos, dirbtiniu intelektu grįsti sprendimai, taip pat dronų surenkami duomenys, leidžia itin tiksliai valdyti augalų mitybą, laistymą ir kitus procesus. Tai mažina perteklinį išteklių naudojimą ir optimizuoja energijos sąnaudas.
„Ateities žemės ūkis nebebus vertinamas vien pagal produktyvumą. Vis svarbesniu kriterijumi taps gebėjimas išlikti stabiliai veikiančia sistema net ir tada, kai aplinka tampa neprognozuojama. Būtent šį stabilumą šiandien ir kuria technologijos“, – apibendrina doc. dr. V.Vaštakaitė-Kairienė.
Šaltinis: valstietis.lt, 2026-04-08
Ankstesnės žemės ūkio naujienos
