Žemės ūkio naujienos: 2026-09-23. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
ŽŪM primena: savivaldybės laukia duomenų apie audros nuostolius
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) ragina nuo audros nukentėjusius ūkininkus, kurie dar nesikreipė į savivaldybes dėl žalos įvertinimo, nedelsti ir kuo skubiau tai padaryti. ŽŪM, įvertinusi savivaldybių pateiktus pirminius preliminarius duomenis apie valstybės lygio ekstremaliosios situacijos metu nukentėjusius žemės ūkio subjektus, artimiausiu metu ketina kreiptis į Europos Komisiją dėl lėšų iš Europos Sąjungos žemės ūkio rezervo skyrimo patirtoms žaloms atlyginti.
„Kadangi mums reikia pačių naujausių duomenų, paprašėme savivaldybių iki rugsėjo 30 d. pateikti atnaujintą ir kuo tikslesnę informaciją apie žemės ūkio subjektų patirtą žalą žemės ūkio augalams, būtinai nurodant sunaikintų augalų plotą hektarais“, – sako žemės ūkio viceministrė Genovaitė Beniulienė.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2026-09-22
Valstybinės žemės valdymas persikėlė į skaitmeninę erdvę: suskaitmenintos paslaugos gyventojams, verslui ir institucijoms
Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) kartu su Nacionaline žemės tarnyba (NŽT) ir partneriais sėkmingai užbaigė reikšmingą valstybinės žemės valdymo skaitmenizavimo projektą. Jo rezultatai jau duoda realią naudą gyventojams, verslui ir institucijoms. Svarbiausios su valstybine žeme susijusios paslaugos persikėlė į patogesnę, skaitmeninę erdvę – Žemės informacinę sistemą (ŽIS).
Projektu suskaitmenintos 24 valstybinės žemės administravimo paslaugos, kurias gyventojai ir verslas gali inicijuoti el. būdu per Elektroninių valdžios vartų portalą. Sistemos aktualumą rodo ir rezultatai – NŽT duomenimis, per pirmuosius sistemos veiklos metus per ŽIS jau pateikta daugiau kaip 43 tūkst. prašymų.
„Valstybinė žemė yra visos šalies turtas, todėl jos valdymo procesų skaitmeninimas buvo būtinas ir labai svarbus pokytis. Sukurta vientisa skaitmeninė infrastruktūra leidžia efektyviau valdyti viešąjį turtą, užtikrina procesų skaidrumą ir leidžia institucijoms dirbti išvien, o gyventojams – klausimus išspręsti greičiau ir paprasčiau. Džiaugiamės, kad su partneriais pavyko pasiekti tokių rezultatų“, – sako APVA Aplinkosaugos departamento vadovas Artūras Pužas.
Greitesni procesai gyventojams ir verslui
Atnaujinta ŽIS sistema leidžia visus su valstybine žeme susijusius klausimus tvarkyti vienoje skaitmeninėje aplinkoje. Kadangi sistema susieta su kitais valstybės registrais, didelė dalis duomenų prašymuose užsipildo automatiškai, taip taupant laiką bei išvengiant galimų klaidų.
„Per metus per ŽIS gavome daugiau kaip 43 tūkstančius prašymų. Tai geriausias įrodymas, kad į šį projektą investuotos Europos Sąjungos ir valstybės biudžeto lėšos buvo panaudotos prasmingai. Dažniausiai per ŽIS pateikiami prašymai dėl sutikimų statyti statinius valstybinėje žemėje, taip pat dėl valstybinės žemės nuomos ir pirkimo. Tikimės, kad ateityje prašymų per sistemą bus dar daugiau, nes tai patogus būdas žemėtvarkos paslaugas gauti neišeinant iš namų ar biuro ir sutaupyti laiko. Toliau sieksime, kad per ŽIS žmonės ir verslas galėtų kuo daugiau klausimų išspręsti greitai ir patogiai. Juk būtent greitų ir kokybiškų sprendimų iš mūsų tikisi gyventojai, verslas ir kitos institucijos“, – sako Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus pavaduotoja Gabrielė Valentaitė.
Be to, įgyvendintas vienkartinio duomenų pateikimo principas – gyventojams ir verslui nebereikia teikti tų pačių dokumentų skirtingoms institucijoms, pavyzdžiui, derinant valstybinės žemė patikėtinio sutikimus ar statybą leidžiančius dokumentus. Taip pat pareiškėjai gali bet kada stebėti savo prašymo nagrinėjimo eigą realiu laiku.
Vienodi įrankiai savivaldybėms ir didesnis skaidrumas
Iki projekto įgyvendinimo daugiau kaip 68 valstybinės žemės patikėtiniai neturėjo bendro įrankio administracinėms paslaugoms teikti. Modernizavus ŽIS, sukurtas vieningas valstybės žemės administravimo procesas, kuriuo šiuo metu naudojasi visos 60 šalies savivaldybių ir daugiau kaip 68 žemės patikėtiniai.
Naujasis erdvinių duomenų valdymo posistemis leidžia vienoje aplinkoje kaupti, valdyti ir analizuoti informaciją apie valstybinę žemę visos Lietuvos bei atskirų savivaldybių mastu. Tai užtikrina vienodą paslaugų teikimo praktiką, didina procesų skaidrumą ir leidžia efektyviau valdyti valstybei priklausantį turtą.
Žemės informacinė sistema veikia interneto svetainėje www.planuojustatau.lt
Sistemos vaizdo instrukcija ir paslaugų atmintinės – NŽT interneto svetainėje.
Šaltinis: nzt.lrv.lt, 2026-09-09
Informacija apie vidutines pieno supirkimo kainas ir supirktą pieno kiekį 2026 m. rugpjūčio mėnesį
VĮ Žemės ūkio duomenų centro tvarkomos Pieno apskaitos informacinės sistemos (PAIS) duomenimis, 2026 m. rugpjūčio mėn. Lietuvoje žalio natūralaus riebumo pieno (vidutinis riebumas – 4,14 proc., vidutinis baltymingumas – 3,41 proc.) supirkimo kaina sudarė 360,85 Eur/t (be PVM). Vidutinė pieno supirkimo įmonių mokėta kaina už natūralų pieną 2026 m. rugpjūčio mėn. siekė 360,85 Eur už toną. Palyginti su ankstesniu mėnesiu, vidutinė pieno kaina padidėjo 2,0 proc. ( 7,07 Eur/t), tačiau išliko 26,4 proc. mažesnė nei prieš metus, kai kaina sudarė 490,52 Eur/t. Vidutinė bazinių rodiklių pieno kaina 2026 m. rugpjūčio mėn. buvo 291,03 Eur už toną ir, palyginti su 2026 m. liepos mėn., padidėjo 0,5 proc. Tuo tarpu per metus ši kaina sumažėjo 27,6 proc.
Rugpjūčio mėn. pieno kokybės rodikliai buvo geresni negu prieš metus. Vidutinis supirkto pieno riebumas sudarė 4,14 proc. ir buvo 0,05 procentinio punkto didesnis nei 2025 m. rugpjūtį. Baltymingumas padidėjo nuo 3,36 proc. iki 3,41 proc. Aukštesni sudėtiniai pieno rodikliai turėjo teigiamos įtakos bazinių rodiklių pieno kiekiui, kuris sudarė 162,8 tūkst. tonų.
Už 2026 m. rugpjūčio mėn. supirktą pieną gamintojams buvo priskaičiuota 47,4 mln. Eur. Palyginti su liepos mėn., priskaičiuota suma padidėjo 3,3 proc., tačiau buvo 28,2 proc. mažesnė nei 2025 m. rugpjūčio mėn. Tokį pokytį daugiausia lėmė reikšmingai sumažėjęs pieno supirkimo kainų lygis.
PAIS duomenimis, pieno ūkiai, per mėnesį parduodantys 40 ir daugiau tonų žalio pieno, 2026 m. rugpjūčio mėn. už natūralų pieną vidutiniškai gavo 402,90 Eur/t (be PVM). Tai yra apie 2,5 proc. daugiau nei 2026 m. liepos mėnesį (liepos mėn. – 392,91 Eur/t). Tačiau, palyginti su 2025 m. rugpjūčiu, kaina išlieka 24,9 proc. mažesnė. Šio segmento reikšmė bendrame pieno supirkime išlieka stabili – stambiųjų ūkių supirkto pieno dalis 2026 m. rugpjūčio mėn. sudarė 67,42 proc. viso supirkto natūralaus pieno.
2026 m. rugpjūčio mėn. Lietuvos pieno supirkimo įmonės supirko 131,33 tūkst. tonų natūralaus pieno. Palyginti su 2026 m. liepos mėn., supirkto pieno kiekis padidėjo 1,3 proc., tačiau, palyginti su 2025 m. rugpjūčio mėn., buvo 2,4 proc. mažesnis. 2026 m. rugpjūčio mėn. pieną pardavė 7159 gamintojai, t. y. 1,5 proc. mažiau nei 2026 m. liepą ir 17,1 proc. mažiau nei prieš metus. Per metus pieno gamintojų skaičius sumažėjo 1478 ūkiais.
Apibendrinant galima teigti, kad 2026 m. rugpjūčio mėn. Lietuvos pieno rinkoje fiksuotas nedidelis pieno supirkimo kainų ir supirkimo apimčių augimas, palyginti su ankstesniu mėnesiu. Vis dėlto kainų lygis išlieka gerokai žemesnis nei prieš metus. Tuo pačiu metu pieno kokybės rodikliai gerėjo, o tai rodo didesnę aukštesnės kokybės pieno dalį bendrame supirkime.
Išsami informacija apie vidutines žalio natūralaus riebumo pieno kainas Lietuvoje pagal pieno supirkėjus skelbiama interneto svetainėje: https://pienorinka.zudc.lt → „Pieno rinka“ → „Vidutinė žalio pieno kaina pagal kiekvieną pieno supirkėją“ (2026 m. rugpjūčio mėn.).
Šaltinis: zudc.lt, 2026-09-18
Liko savaitė – Atliktų ūkio darbų žurnale pateikite ūkinių gyvūnų ganymo pievose duomenis
Primename, kad pareiškėjai, siekiantys gauti paramą pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano priemones ir ganantys ūkinius gyvūnus pievose, ne vėliau kaip iki spalio 1 d. privalo užpildyti Atliktų ūkio darbų žurnalą. Jeigu ūkiniai gyvūnai ganomi šlapynėse, šį žurnalą privaloma užpildyti ne vėliau kaip iki kitų metų kovo 1 d. Atliktų ūkio darbų žurnalas gali būti pildomas Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje (PPIS) adresu paseliai.vic.lt, taip pat popierinėje ar elektroninėje formoje.
Kada privaloma pildyti žurnalą
Atliktų ūkio darbų žurnalą privalo užpildyti pareiškėjai, ūkinius gyvūnus ganantys pievose arba šlapynėse ir prašantys paramos pagal:
Ekologinės sistemos „Kompleksinė pievų ir šlapynių priežiūros schema“ veiklas:
pagal veiklą „Ekstensyvus daugiamečių pievų tvarkymas ganant gyvulius“ (kodas EPG):
iki einamųjų metų spalio 1 d., jei ūkiniai gyvūnai ganomi pievose;
pagal veiklą „EB svarbos natūralių pievų, šlapynių bei rūšių buveinių tvarkymas“ (kodas EBB):
iki einamųjų metų spalio 1 d., jei ūkiniai gyvūnai ganomi pievose;
iki kitų metų kovo 1 d., jei ūkiniai gyvūnai ganomi šlapynėse.
Ekologinę sistemą „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“ (kodas ŠLT):
iki kitų metų kovo 1 d., jei ūkiniai gyvūnai ganomi šlapynėse.
Intervencinę priemonę „Laukinių paukščių apsauga už „Natura 2000“ teritorijos ribų“ (kodas LP):
iki einamųjų metų spalio 1 d., jei ūkiniai gyvūnai ganomi pievose.
Atliktų ūkio darbų žurnalo pildymo reikalavimas taikomas pareiškėjams, įsipareigojimus prisiėmusiems nuo 2024 m.
Intervencinę priemonę „Parama „Natura 2000“ žemės ūkio paskirties žemėje“ (kodas PI):
iki einamųjų metų spalio 1 d., jei ūkiniai gyvūnai ganomi pievose.
Ką reikia pildyti žurnale
Atliktų ūkio darbų žurnale pildomi tik ūkinių gyvūnų ganymo duomenys – ganomam laukui nurodomas bendras sutartinių gyvulių (SG) skaičius.
SG skaičiuojamas pagal ganomus ūkinius gyvūnus, nurodytus Tiesioginių išmokų taisyklių 3 priedo lentelės 1–9 eilutėse. Ūkiniai gyvūnai turi būti registruoti Ūkinių gyvūnų registro informacinėje sistemoje pareiškėjo ar jo valdos nario vardu.
Atkreipiame dėmesį, kad nuo 2026 m. laukų šienavimo duomenys Atliktų ūkio darbų žurnale nebepildomi.
Kur rasti žurnalą
Atliktų ūkio darbų žurnalo forma pateikiama Tiesioginių išmokų taisyklių 8 priede.
Atliktų ūkio darbų žurnalą galite užpildyti prisijungę prie Paraiškų priėmimo informacinės sistemos adresu paseliai.vic.lt, skirtuke „Žurnalai“ paspaudę mygtuką „Pildyti / peržiūrėti žurnalus“ ir pasirinkę skiltį „Aktualūs pildomi žurnalai“.
Žurnalą taip pat galite užpildyti nuvykę į savivaldybę ar seniūniją pagal žemės ūkio valdos centrą – tai padaryti padės darbuotojas.
Šaltinis: zudc.lt, 2026-09-21
Tranzito užkardymo sudėtingumas
Nuo rugsėjo pradžios plūsta žinios apie rusiškų grūdų, galimai kartu su grūdais iš užgrobtų Ukrainos žemių, tranzitą per Baltijos jūros uostus. Politikų ir žemdirbių pozicija vieninga, nors Baltijos šalyse siūlomi sprendimai kol kas įvairuoja. Grūdus iš okupuotų Ukrainos teritorijų Rusija siekia eksportuoti galimai pasinaudodama ir Baltijos šalių uostais, nors kelias tolimas ir ekonominiu požiūriu nepatrauklus: geležinkeliu, per Baltarusiją iki Kaliningrado srities, o iš ten – į Lietuvos pajūrį.
Nepatrauklus kelias vis dėlto gali būti pasitelktas, nes liepos pabaigoje Juodosios ir Azovo jūrų baseinas dėl karo veiksmų laivybai faktiškai užblokuotas. Tai skaudžiai smogia abiem pusėms. Ukrainos šaltiniai svarsto, kad Rusija patiria daugiau ekonominių nuostolių.
Vis dėlto Ukrainos žemės ūkyje taip pat susidariusi sudėtinga padėtis, stringant eksportui derliaus kainos katastrofiškai smunka. Ukrainos vyriausybė vienu metu siekia plėsti alternatyvius eksporto maršrutus, žemės ūkio gamintojus paremti finansiškai ir laikinai sandėliuojant derlių bei deda pastangas atkurti pilnavertį eksportą per jūrų uostus.
Šalies Žemės ūkio politikos ir maisto ministerijos duomenimis, palyginti su rugpjūčiu, eksporto padėtis rugsėjo mėnesį pagerėjo, vis dėlto eksportuota tik apie 40 proc. reikiamos apimties grūdų.
Alternatyvių kelių ieško ir Rusija. Vienu jų tampa Baltijos jūra. Rusijos grūdų sąjungos preliminariu vertinimu, kuriuo dalijasi Ukrainos žiniasklaida, šį sezoną Rusijos grūdų eksportas per Baltijos šalis gali siekti 5–6 mln. tonų, o jei bus prieinami Estijos uostai – 10 mln. tonų.
Padėtis Ukrainos okupuotose teritorijose stebima pasitelkiant palydovinius duomenis. Plotas apima apie 6 mln. ha žemės ūkio paskirties žemės, didžioji dalis jos nėra apleista, apie 80 proc. kasmet įdirbama.
Ukrainos žemės ūkio politikos ministras Tarasas Vysockis interviu Vokietijos kanalui „Deutshe Welle“ yra minėjęs, kad okupuotose žemėse (įskaitant šį sezoną) iš viso galėjo būti pavogta iki 50 mln. tonų žemės ūkio produktų.
Ar neklastojama kilmė?
Sujudimas prasidėjo po žemės ūkio ministro Kęstučio Mažeikos nuotolinio susitikimo su Ukrainos žemės ūkio politikos ministru T.Vysockiu rugsėjo pradžioje, kai Ukrainos atstovai perspėjo partnerius dėl šalies agresorės bandymo pasinaudoti ES šalių infrastruktūra, ypač Baltijos valstybių uostais, bei paragino užtikrinti veiksmingą grūdų kilmės kontrolę.
Lietuva operatyviai reagavo. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) Klaipėdos uoste pradėjo imti rusiškų grūdų siuntos mėginius jų kilmei nustatyti. Mėginiai pristatomi į Nacionalinį maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutą (NMVRI).
Dėmesio centre atsidūrė verslas, kuris iki šiol visuomenei beveik nematomas. Tačiau tame versle sukosi dideli pinigai, darbo turėjo uostai, geležinkeliai, krovos grupės, tarp jų ir atstovaujančios Rusijos kompanijoms. Ar verslas suksis ir toliau?
Kaip „Valstiečių laikraščiui“ paaiškino VMVT atstovė Aistė Prielgauskaitė, NMVRI sprendžia, į kurią laboratoriją pagal turimas paslaugų sutartis siųsti įvertinti, ar paimtų mėginių kilmės šalis nėra Ukraina. Tokie tyrimai užtrunka ne mažiau nei 3 savaites, todėl pirmuosius rezultatus tikimasi turėti ne anksčiau kaip šio mėnesio pabaigoje.
Grūdų iš Rusijos, Baltarusijos ir kitų nepatikimų šalių tranzito per muitinės sandėlius kontrolė sugriežtinta jau prieš 2 metus, tačiau privalomas kiekvienos siuntos (įskaitant kiekvieną vagoną) tyrimas geografinei kilmei nustatyti iki šiol taikytas tik pašariniams grūdams.
Šiuo metu derinamas VMVT bendradarbiaujant su kitomis institucijomis parengtas teisės akto projektas, kad tikrosios geografinės kilmės nustatymo tyrimai būtų taikomi ne tik pašariniams, bet ir maistui skirtiems grūdams. Nauja ir tai, kad įsigaliojus teisės aktui siuntėjas būtų įpareigotas apie krovinį pranešti iš anksto.
Paėmus mėginius, grūdų siunta nėra stabdoma, tačiau paaiškėjus, kad joje esama grūdų iš Ukrainos, nedelsiant būtų pasidalyta informacija su Europos Komisija bei kitomis ES šalimis narėmis.
Tikslas – didinti nepatrauklumą
Per dvejus metus, kai tiriami iš šios krypties atvykstantys pašariniai grūdai, tokių atvejų nebuvo. „Nuo šios tvarkos įsigaliojimo 2024 metais tokių siuntų į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą nebuvo atvykę“, – patvirtina VMVT atstovė.
Manoma, jog būtent geografinės kilmės patikros atgraso naudotis šiuo eksporto kanalu, juo labiau kad jos gerokai pabrangina krovinį – tyrimų išlaidos tenka siuntėjams ar tarpininkams. Vienas mėginys atsieina apie 1,5 tūkst. eurų, o mėginiai imami iš visų sąstato vagonų.
Žemės ūkio ministras K.Mažeika yra užsiminęs apie svarstytinus teisės aktų pakeitimus, kad rusiškų grūdų tranzitas siuntėjams taptų dar labiau nepatrauklus: vagonus galima būtų sulaikyti, mėginius imti jau pasienyje – Pagėgiuose, Kybartuose.
Tirs ir latviai
Iki šiol ES vienintelė Lietuva taikė tranzitu gabenamų grūdų geografinės kilmės patikras. Dabar grūdų patikros schemą pradeda taikyti ir Latvija. Iš Baltijos šalių ji aštriausiai susiduria su Rusijos kilmės grūdų tranzito problema. Palyginti su praėjusiais metais, tranzitas per Latvijos uostus išaugo daugiau nei dvigubai.
Geografinės grūdų kilmės nustatymo technologijos savininkė yra Jungtinė Karalystė. Ukraina, bendradarbiaudama su ja bei Lietuva, 2024 metais pradėjo bendrą projektą identifikuojant grūdus iš Ukrainos. Yra surinkti grūdų pavyzdžiai iš visų šiuo metu laikinai okupuotų teritorijų.
Kiekvienas pavyzdys turi unikalius žymenis, susijusius su klimatu, dirvožemiu ir kitomis auginimo vietovės savybėmis. Remiantis šiais žymenimis sukurta duomenų bazė, leidžianti beveik idealiai identifikuoti grūdo kilmę. Mėginys tyrimui siunčiamas į laboratoriją Vokietijoje arba Prancūzijoje, tuomet patvirtinimui į Jungtinę Karalystę.
Vertybių ir konkurencijos klausimas
Nauja realybė sukėlė žemdirbių bendruomenių ir vyriausybių susirūpinimą. Pirmiausia akcentuojamas vertybinis, moralinis aspektas. Grūdai iš Rusijos dažnai vadinami kruvinais: jie gali būti maišomi su derliumi iš užgrobtų teritorijų; iš jų eksporto pelnosi šalies agresorės biudžetas, karo mašina.
Viešojoje erdvėje diskusijos šia tema Lietuvoje kol kas labiau matomos žiniasklaidoje. Žurnalistų pasiteirautas apie rusiškų grūdų tranzitą principingai pasisakė premjeras Mindaugas Sinkevičius. „Mes tikrai laisva ranka neleisime mūsų uosto infrastruktūra, geležinkeliu naudotis taip, kad paskiau kiltų abejonių, nes į mus žiūri ir mūsų partneriai Ukrainoje, kaip mes elgiamės“, – premjerą citavo BNS.
Grūdų augintojai ir prekybininkai taip pat kelia klausimą: kodėl apskritai vyksta rusiškų grūdų tranzitas? Keliamas konkurencingumo klausimas – pažeidžiami Lietuvos verslo, augintojų interesai.
Pasak Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos (LGPPA), rusiškų grūdų tranzitas tapo naujų iššūkiu: „ grūdai 10–15 proc. pigesni, ir tai mažina Lietuvos bei Latvijos grūdų konkurencingumą, ir šio eksporto pasekmės šių šalių ūkininkams bei eksportuotojams bus milžiniškos. Skaudžiai atsilieps ne tik grūdų kaina. Grūdams iš šio regiono eksportuoti reikės ir daugiau laivų . Taigi, dėl kelių krovos kompanijų ir geležinkelių bendrovių noro užsidirbti, šalies ūkininkai ir eksportuotojai patirs didelių nuostolių.“
Lietuvos grūdų augintojų asociacija (LGAA) piktinasi: „Ar leisime Lietuvos infrastruktūrai tapti Rusijos grūdų eksporto koridoriumi?“ Asociacijos pirmininkas Audrius Vanagas vienareikšmiškas: Lietuvos keliai, geležinkeliai ir Klaipėdos uostas neturi padėti agresorei spręsti jos logistikos problemų.
Ypač šokiruoja faktas, kad rusiški grūdai ne tik užima vietą uostų terminaluose ir jiems suteikiama krovos pirmenybė, bet ir kad tokie grūdai laivuose gali atsidurti kartu su Lietuvos augintojų grūdais. Prieš gerą savaitę iš Klaipėdos išvyko vienas toks laivas su 50 tūkst. tonų grūdų kroviniu, kartu buvo pakrauta ir apie 2 tūkst. tonų lietuviškų grūdų.
LGPPA nuo to atsiriboja tvirtindama, kad Lietuvos grūdų eksporto kompanijos nekrauna rusiškų grūdų, tai yra krovinio užsakovo reikalas. Pasak šios asociacijos, grūdus krauna rusiškos kompanijos per Lietuvoje registruotus tarpininkus. LGPPA teigimu, grūdų krovimą per Klaipėdos uostą užkardytų Pinigų plovimo prevencijos kontrolė, transportavimo mokesčiai, neiškrautų vagonų sulaikymas (kol bus atlikti grūdų kilmės tyrimai).
Panašios nuotaikos ir Latvijoje bei Estijoje, nors pastaroji šalis su rusiškos kilmės grūdų tranzito problema beveik nesusiduria.
Kirs iš peties?
Rugsėjo pabaigoje Briuselyje posėdžiaus ES žemės ūkio ir žuvininkystės taryba. Šiame formate rengiamasi aptarti Baltijos šalyse dėl rusiškos kilmės grūdų tranzito susidariusią padėtį.
Latvija jau dabar ruošia tam tikrus politinius sprendimus. Grūdų geografinės kilmės tyrimu latvių politikai nenori apsiriboti. Vyriausybė pasiūlė 300 proc. tarifu apmokestinti rusiškus ir baltarusiškus grūdus, o Latvijos Seime vienos politinės partijos iniciatyva atsirado dar griežtesnės priemonės siūlymas – visiškai uždrausti Rusijos ir Baltarusijos grūdų tranzitą per Latviją.
Sprendžiant iš mūsų šalies ir Estijos premjerų itin glaustų pasisakymų, panašu, kad griežčiausia sankcija atitiktų visų trijų Baltijos šalių nuostatas, tačiau kol kas tai tik deklaratyvūs pasisakymai.
Tuo metu ekspertai primena, kad 2024 metais, kai ES sprendė Rusijos grūdų klausimą, Europos Komisija pasirinko aukštus importo muitus (dėl to faktiškai rusiški grūdai nėra importuojami), bet tyčia paliko tranzitą į trečiąsias šalis atsižvelgiant, kad galutinis gavėjas yra Afrikos ir kitos maisto stokojančios trečiojo pasaulio šalys. Užtikrinti tranzito laisvę, be to, reikalauja Pasaulio prekybos organizacija.
Ar su naujais draudimais nekyla pavojus įsivelti į tarptautinius teismus? Lietuva, 2022 metais nutraukusi baltarusiškų trąšų tranzitą per Klaipėdą, iki šiol bylinėjasi tarptautiniame arbitražo teisme Hagoje su „Belaruskalij“ ir „Hasenberg“, per 2024–2026 metų laikotarpį Vyriausybei tai jau kainavo gerokai per 3 mln. eurų.
Vertybiniai klausimai susiduria su ES ir tarptautine teise. Apie savo interesus kalba ir verslas. Krovos kompanijos perspėja, kad tranzito draudimas reikštų prarastus šimtus milijonų eurų, pretenzijas dėl jau sudarytų sutarčių nevykdymo, negautas įmonių ir valstybės biudžeto pajamas ir pan.
Dėmesio centre atsidūrė verslas, kuris iki šiol visuomenei beveik nematomas. Tačiau tame versle sukosi dideli pinigai, darbo turėjo uostai, geležinkeliai, krovos grupės, tarp jų ir atstovaujančios Rusijos kompanijoms. Ar verslas suksis ir toliau?
