Pieno ūkis | Redakcinis straipsnis. Po itin karštos ir sausos 2026 m. vasaros Prancūzijos gyvulininkystės ūkiai pasitinka rudenį su smarkiai suprastėjusia pašarų baze. Kol kas nėra pagrindo teigti, kad dėl sausros jau reikšmingai sumažėjo visos Prancūzijos pieno gamyba. Tačiau situacija ūkiuose ir pašarų balansas rodo riziką, kuri gali išryškėti artimiausiais mėnesiais.
Žolės augimas neatsigavo ir rugsėjį
Prancūzijos žemės ūkio ministerijos statistikos tarnybos „Agreste“ duomenimis, keturis mėnesius trukę karščiai ir sausra praktiškai sustabdė pievų augimą. Iki rugsėjo 10 d. sukauptas žolės prieaugis buvo 39 % mažesnis už 1989–2018 m. to paties laikotarpio vidurkį, o 17 % stebimų pievų plotų deficitas jau viršijo 50 %.
Padėtis vasarą nuosekliai blogėjo. Liepos pabaigoje nacionalinis žolės prieaugio deficitas siekė 30 %, rugpjūčio pabaigoje – 37 %, o rugsėjo pradžioje – jau 39 %. Tai reiškia ne tik mažiau ganyklų pašaro vasarą. Ūkiai dalį žiemai ruoštų atsargų buvo priversti pradėti naudoti gerokai anksčiau, todėl sausros poveikis gali persikelti į rudens ir žiemos šėrimo laikotarpį.
Normandijoje pasekmės jau matomos pieno ūkiuose
Problemos neaplenkė ir vieno svarbiausių Prancūzijos pienininkystės regionų – Normandijos. „Le Monde“ aprašytame 130 melžiamų karvių ūkyje Orno departamente gyvuliai dėl karščių vasarą didelę dienos dalį praleido tvarte, o išdžiūvus ganykloms jau liepą pradėtas naudoti pavasarį žiemai paruoštas pašaras.
Ūkio pieno gamyba nuo liepos pradžios sumažėjo apie 500 litrų per dieną. Ūkininkas papildomai įsigijo 100 t šieno, tačiau tokio kiekio pakaks maždaug vienam mėnesiui.
Karščio poveikis šiame ūkyje pasireiškė ir reprodukcijai – pablogėjo sėklinimo rezultatai, todėl dalies karvių produktyvumo pasekmės gali būti juntamos ilgiau nei pati sausra. Normandijos žemės ūkio rūmai regione jau organizuoja pašarų biržą, per kurią atsargų turintys ūkiai gali jas parduoti pašarų stokojantiems ūkiams.
Valstybė skyrė daugiau kaip 1 mlrd. Eur
Krizės mastą rodo ir Prancūzijos vyriausybės reakcija. Rugsėjo pradžioje paskelbtas daugiau kaip 1 mlrd. Eur vertės išskirtinis paramos planas nuo karščio ir sausros nukentėjusiems ūkiams.
Jo tikslas – kompensuoti išskirtinius nuostolius ir padėti atkurti gamybą. Parama apima ir priemones, skirtas pašarams, sėkloms bei kitoms gamybos sąnaudoms finansuoti. Vyriausybė taip pat paspartino kompensacijų mechanizmus nuo sausros nukentėjusiems neapsidraudusiems ūkiams.
Klausimas – ką tai reikš ES pieno pasiūlai
Prancūzijos situacija svarbi ne tik nacionaliniu mastu. 2026 m. pirmąjį pusmetį ES pieno pasiūla pastebimai augo, todėl Europos gamybos didėjimas tapo vienu iš veiksnių, darančių spaudimą pasaulinei pieno rinkai.
Prancūzijos sausra kol kas nepaneigia šios tendencijos. Liepos mėnesio oficialūs šalies duomenys dar nerodė didelio nacionalinio pieno surinkimo nuosmukio.
Tačiau smarkiai sumažėjusi pašarų gamyba keičia rizikos balansą antrajam metų pusmečiui. Jei pašarų trūkumas pradėtų lemti didesnį karvių brokavimą, brangesnį šėrimą ar ilgiau trunkantį produktyvumo sumažėjimą, viena didžiausių ES pieno gamintojų galėtų prisidėti prie bendro Europos pasiūlos augimo lėtėjimo. Todėl svarbiausi bus artimiausių mėnesių Prancūzijos pieno surinkimo, pieninių karvių skaičiaus ir skerdimų duomenys.
Šaltiniai
Prancūzijos žemės ūkio ministerija, „Agreste“, 2026-09-15. „Pousse de l’herbe : toujours pas de redémarrage au 10 septembre 2026.“
Prancūzijos žemės ūkio ministerija, 2026-09-04. „Plus d’1 milliard d’euros débloqués par le Gouvernement pour soutenir les agriculteurs et la continuité de la production à la suite de la sécheresse.“
„Le Monde“, 2026-09-17. „Au pays du camembert, la sécheresse a éprouvé les pommes, les bêtes et les hommes.“
Daugiau naudingų straipsnių apie pieno ūkio valdymą, veisimą, karves.
