Pieno ūkis | Apžvalga, 2026 m. lapkričio 10 d.
1. Svarbiausi Lietuvos pranešimai
Kraštovaizdžio medžių ir krūmų juostas reikia pasodinti iki gruodžio 1 d.
Nacionalinė mokėjimo agentūra primena ekoschemos „Kraštovaizdžio elementų priežiūra“ dalyviams, kad naujus medėjančius elementus reikia pasodinti iki gruodžio 1 d. Medžių ir krūmų sodinukai turi būti ne žemesni kaip 1 m, o pušų – kaip 0,5 m. Išnykusius naujai pasodintus elementus reikia atsodinti. NMA taip pat nurodo išlaikyti sodinamoms medžių ir krūmų rūšims nustatytus atstumus: daugumai medžių – 2 m, išvardytiems krūmams – 1,6 m.
Valstybinės žemės sklypų dalių planams reikia projektuotojo kvalifikacijos
Nacionalinė žemės tarnyba paaiškino, kad kitos paskirties valstybinės žemės sklypų dalių planus gali rengti asmenys, turintys tinkamą žemės valdos projektų rengėjo ar teritorijų planavimo kvalifikaciją. Vien matininko kvalifikacijos nepakanka. Toks planas rengiamas, kai viename valstybinės žemės sklype yra keli atskiri įregistruoti, savarankiškai naudojami statiniai ar įrenginiai ir jiems turi būti nustatytos eksploatavimui reikalingos žemės dalys. Tam tikriems to paties savininko ir tos pačios veiklos statiniams numatytos išimtys. Suinteresuotiems asmenims pastaboms dėl plano turi būti skirta bent 10 darbo dienų.
Šaltinis: Nacionalinė žemės tarnyba – Žemės sklypų dalių planus gali rengti tik kvalifikuoti projektuotojai
Didmeninė elektros kaina per savaitę Lietuvoje padidėjo 57 proc.
Lietuvos energetikos agentūros lapkričio 9 d. apžvalgoje nurodyta, kad lapkričio 2–8 d. Lietuvoje didmeninės elektros savaitės kainos vidurkis buvo 57 proc. didesnis nei ankstesnę savaitę. Vietinė elektros gamyba padengė 69 proc. šalies suvartojimo. Gamtinių dujų TTF savaitės kainos vidurkis padidėjo 4,6 proc. iki 96,3 Eur/MWh. Agentūra nurodo, kad tai ketvirta dujų brangimo savaitė iš eilės.
Šaltinis: Lietuvos energetikos agentūra – Praėjusią savaitę pigo nafta ir biokuras, brango dujos
2. Lietuvos spaudos apžvalga
„Agroforume“ aptarta, kaip didinti žemės ūkio produktų pridėtinę vertę
„Mano ūkio“ autorė Miglė Vervečkaitė apžvelgė VDU Žemės ūkio akademijoje vykusią „Agroforumo“ diskusiją apie žaliavų eksportą ir perdirbimo plėtrą. VDU prorektorė prof. Astrida Miceikienė nurodė, kad, jos vertinimu, perdirbti ir pagaminti produktai sudaro apie 46–48 proc. lietuviškos kilmės žemės ūkio ir maisto produktų eksporto. Diskusijoje aptartos kapitalo ir kooperacijos galimybės, investicijos į perdirbimą ir produktų komercializavimas.
Šaltinis: „Mano ūkis“ – Šalies žemės ūkiui reikia daugiau pridėtinės vertės (aut. Miglė Vervečkaitė)
Kauno regione planuojamas vietos ūkių tiekimo mokykloms pilotas
„Kauno dienos“ studijoje žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika pristatė ministerijos iniciatyvą, kuria siekiama daugiau Kauno regiono ūkių produkcijos tiekti mokykloms ir darželiams. Planuojama skatinti vietos ūkininkų kooperaciją ir remti transporto, šaldymo įrangos bei logistikos sprendimus. Interviu viešieji pirkimai ir logistika įvardyti kaip kliūtys, dėl kurių švietimo įstaigų maisto tiekime kol kas mažai vietos gamintojų.
„Ūkininko patarėjo“ autorius siūlo paramą labiau sieti su vertės kūrimu
„Ūkininko patarėjo“ autorius dr. Romualdas Zemeckis analizuoja žemės ūkio Strateginio plano pakeitimus ir teigia, kad vien didesnės plotinės išmokos nepakanka sektoriaus ekonominei krypčiai pakeisti. Jis siūlo stiprinti paskatas perdirbimui, kooperacijai, naujų ūkininkų atėjimui ir vietos gamintojų prieigai prie viešųjų pirkimų. Autorius pateikia skaičiavimo pavyzdį: 20 Eur/ha išmokos padidėjimas 20 ha ūkiui reikštų 400 Eur, o 1 000 ha ūkiui – 20 tūkst. Eur.
Šaltinis: „Ūkininko patarėjas“ – Traukinys važiuoja sena kryptimi (aut. Romualdas Zemeckis)
3. Esminės pasaulio pieno sektoriaus naujienos
Urugvajaus „Conaprole“ numato apie 200 mln. JAV dolerių investicijų
Urugvajaus pieno kooperatyvo „Conaprole“ valdybos pirmininkas Gabriel Fernández lapkričio 3 d. interviu paskelbė planą per artimiausius dvejus ar trejus metus investuoti apie 200 mln. JAV dolerių į perdirbimo pajėgumus. Jis prognozuoja, kad 2026 m. kooperatyvas gali priartėti prie 1,8 mlrd. litrų pieno surinkimo. Svarstomos aukštesnės vertės pieno ir išrūgų baltymų, specializuotų pieno miltelių bei sūrių gamybos galimybės. Kooperatyvas ilgainiui siekia pajėgumų apdoroti 2–2,5 mlrd. litrų pieno per metus.
Šaltinis: „En Perspectiva“ – Conaprole prevé invertir unos US$ 200 millones en capacidad industrial
Tyrimas: augalinių pieno alternatyvų vartojimą skatina ir virškinimo komforto lūkestis
Žurnale „Food Quality and Preference“ paskelbtame vartotojų tyrime apklausta 42 tūkst. suaugusiųjų 14 šalių. Apklausoje 55 proc. respondentų nurodė vartojantys augalines pieno produktų alternatyvas. Pagal tyrimo rėmėjos „Danone“ pateiktą motyvų pasiskirstymą, sveikatą nurodė 42 proc., o virškinimo komfortą – 32 proc. apklaustųjų, kuriems buvo aktualios šios alternatyvos. Papildomoje 2 501 augalinių gėrimų vartotojo apklausoje JAV, Jungtinėje Karalystėje ir Vokietijoje 92 proc. respondentų pritarė teiginiui, kad šie gėrimai lengvai virškinami, o 88 proc. – kad jie lengvi skrandžiui.
Šaltinis: „Danone“ – Why plant-based is going mainstream: what 42,000 consumers say
„Northington Partners“ paskelbė nepriklausomą „Fonterra“ rezultatų apžvalgą
Lapkričio 9 d. paskelbta nepriklausoma „Northington Partners“ 2026 finansinių metų apžvalga aptaria „Fonterra“ investicijų į perdirbimą planą. Grupė 2027–2029 finansiniais metais numato po maždaug 1,3–1,6 mlrd. NZD kapitalo investicijų per metus, įskaitant apie 1 mlrd. NZD papildomų investicijų į pažangių pieno baltymų gamybos tinklą Pietų saloje per trejus metus. 2026–2027 m. sezonui prognozuojamas šiek tiek daugiau kaip 1,6 mlrd. kg pieno sausųjų medžiagų surinkimas.
Šaltinis: „Northington Partners“ / „Fonterra“ – Independent review of FY26 performance, November 2026
Ankstesnės žemės ūkio naujienos
