Žemės ūkio naujienos: 2022-06-28

Gegužės pabaigoje šienapjūtę pradėjęs ūkininkas Manfredas Skroblys iš Peskojų kaimo, Kretingalės seniūnijos, ją tęs iki spalio mėnesio. Per savaitę jis į tranšėjas sukrovė apie tūkstantį tonų šienainio, o dabar džiovina šieną. „Šį vėsų pavasarį žolynai normaliai užderėjo, nors trąšų nenaudojome“, – džiaugėsi pieno ūkio savininkas. Pašarų tyrimai dar neatlikti, bet tikisi, kad šie bus geri.

Šio pavasario Manfredas nekeiksnoja: vėsoka, bet drėgmės užteko. „Tik labai sunkiai dygo kukurūzai, dabar ilgai džiūsta šienas, – apgailestavo jis, bet tuoj pat optimistiškai pridūrė: – Kad visada toks būtų pavasaris.“

Nupjovęs pirmąją žolę M. Skroblys ją sukrovė į šienainio tranšėjas. „Dar bus antroji, trečioji, o kai kur pjausime ir ketvirtąją – iki spalio pabaigos tęsis šienapjūtė“, – patikino ūkininkas. Pasak jo, šienui labiau tinka subrendusi žolė, nes geriau džiūsta – džiovinti svidrę ar eraičiną rizikinga: sukrautas šienas gali po dviejų mėnesių pradėti kaisti.

Prieš dešimtmetį dėl to šiame ūkyje įsiplieskė gaisras. Po to įvykio M. Skroblys nebeveža šieno į patalpą, o lauke sukrauna ir apdengia.

Ūkininkas kalbėjo, jog dviem bandoms – melžiamų karvių ir mėsinių galvijų – iš viso 300 galvijų reikia paruošti apie 3 tūkst. tonų pašarų. Šiemet kartu su šienapjūte šiame ūkyje skubama nudirbti ir kitą svarbų darbą – rekonstruojama karvidė, kurioje montuojamas melžimo robotas.

Žoliapjūtė – vėliau

Vainotiškės kaime, Veiviržėnų seniūnijoje, pieno ūkį puoselėjantis Mindaugas Žąsytis pašarų turi pasiruošti 240 galvijų. „Šis pavasaris šaltas, sausas, bet nauji žolynai gerai sužėlę, nors iš taupumo netręšėme. Jau pagaminome apie 600 tonų šienainio, o kitą savaitę baigsime“, – „Bangai“ sakė ūkininkas.

Šieno džiovinti neskuba, nes dar turi pernykščio, be to, oras nepalankus. Betgi, anot ūkininko, dar sužaliuos atolas, užaugs kukurūzai, iš kurių gamins silosą. „Turėtų užtekti pašarų ir šią žiemą“, – neabejojo pašnekovas.

Irmantas Gudauskis iš Girininkų kaimo, Vėžaičių seniūnijos, šienapjūtę pradėjo praėjusią savaitę – vėliau nei įprastai. „Labai ilgai tęsėsi šalnos, trukdžiusios augalų vegetacijai, – dėstė mėsinių galvijų augintojas. – Tačiau žolė neblogai sužėlė, ypač atnaujintose pievose.“

Kol kas I. Gudauskis gamina šienainį, nes šienui džiovinti oras nepalankus – lauks šilumos. Tačiau jis džiaugėsi, kad šiuo metu galvijai puikiai jaučiasi ganyklose: ne per karšta, nekankina vabzdžiai. Ūkininką gerai nuteikia padidėjusios galvijų supirkimo kainos.

Gelbsti optimizmas

Nuo jaunumės ūkininkaujantis, puoselėjantis pieno ūkį rajono Savivaldybės tarybos narys Andrius Vainius iš Endriejavo praėjusią savaitę „Bangai“ sakė, jog nupjovė žolę ir pagamino šienainį.

„Trečdalį pašaro jau turiu“, – patikino ūkininkas. O 330 galvijų šio reikia nemažų atsargų. A. Vainius apgailestavo, jog šiemet lietus aplenkė pajūrio rajoną: kituose regionuose pliaupė kaip iš kibiro, pelkėse skendėjo laukai, o pas mus tik dulksna krito.

„Vienas senas žmogus atspėjo, kad šiemet pavasaris šaltas, bet kokia vasara – nespėjo, – šyptelėjo A. Vainius. – Visgi bėdos nėra – žieminiai pasėliai gerai peržiemojo, vasarojus irgi normaliai žaliuoja. Mačiau ūkininkų laukuose daugybę šienainio rulonų, vadinasi, žolė irgi užaugo. Trąšos, kuras pabrango, bet gal už derlių gausime daugiau“, – vylėsi ūkininkas.

Vieno iš stambesnių pieno ūkių rajone savininkė endriejaviškė Irena Lachaj šiemet žoliapjūtę pradėjo vėliau, bet jau baigia pagaminti šienainį. O tuomet pradės džiovinti šieną, nesvarbu, koks oras bus. „Turime reikalingą techniką – vartysime, džiovinsime, grėbsime ir turėsime šieno, – neabejojo ūkininkė. – Mes turime paruošti pašaro 500 galvijų – melžiamoms karvėms ir mėsiniams galvijams.“

Bėda sugedus technikai

Pasak Ūkininkų sąjungos Klaipėdos rajono skyriaus pirmininko Vidmanto Buivydo, dalis vidutinių ūkininkų stengiasi sudoroti tris žolės derlius (atolus), todėl stengiasi šienapjūtę pradėti kaip visada, apie gegužės 20 d. „Planuodami, taikydami inovatyvias technologijas, sėjomainas iš hektaro gauna daugiau nei stambesni ūkininkai“, – patikino V. Buivydas.

Savo ūkyje birželio pradžioje pradėjęs žoliapjūtę, jis šienainį vynioja į ritinius, o tai trunka ilgiau nei krauti į tranšėją.

„Šiemet keistai žėlė žolynai – atvirose vietose, senesnėse pievose – beveik tuščia, o užuovėjoje itin tankiai sužėlusi žolė, – sakė pašnekovas. – Bet šią šienapjūtę išskirtinė bėda sugedus technikai: neaišku, kada gausi reikalingą detalę – po mėnesio, dviejų ar trijų. Antai vasarį užsisakiau šienapjovei detalę, bet iki šiol negavau. Gerai, kad esu inžinierius – sugebu šiaip taip išsiversti.“

Tačiau tai trikdo kitus ūkininkus – reikia suspėti laiku nupjauti žolę, kol neperaugusi, kad maistingas pašaras būtų, kad suželtų atolas. Sudėtinga ūkininkui pagal savo kalendorių laiku nudirbti darbus.

Šaltinis: valstietis.lt, Virginija Lapienė, 2022-06-27

„Šis šiuolaikiniam žmogui egzotiškas renginys neatsitiktinai vyksta Nemuno deltoje. Viena vertus, Nemuno deltos ir Pamario kraštas garsus savita pievininkų kultūra, garsinusia Mažąją Lietuvą ruošiant šieną kaip strateginės reikšmės kurą.

Pavyzdžiui, paštas ir kariuomenė tuomet buvo „varomi“ tik arkliais. Antra vertus, šiose pievose klestėjo ir tebeklesti gausybė paukščių – jų gausa neatsiejama nuo regione praktikuojamos šienavimo tradicijos, išsaugančios paukščių įvairovę. Nemuno deltos pievos yra rečiausio Europos giesmininko – meldinės nendrinukės – perimvietės“, – sako čempionatą organizuojančio Baltijos aplinkos forumo vadovas, gamtininkas Žymantas Morkvėnas.

Ž. Morkvėnu teigimu, šienpjovių čempionatas ne tik prikelia užmarštin išeinantį kultūrinį paveldą. Tuo pačiu jis informuoja ūkininkus ir visuomenę apie ūkininkavimą santarvėje su gamta bei nykstančių rūšių apsaugos būtinybę.

„Lietuvoje čempionatas vyks antrą kartą, tebekuriame įpročius, saugančius nykstančias rūšis. Rūpesčiu, kaip išsaugoti retus paukščius, dalijasi ir kaimyninės šalys. Lenkijoje vykstantis šienpjovių čempionatas taip pat siejamas su meldinės nendrinukės apsauga. Šienaujant perimvietėse dalgiu, šie reti paukščiai yra išlydimi į rudeninę migraciją, parodant rūpestį, jog jie bus laukiami sugrįžtant į ūkininkų prižiūrimas pievas“, – priduria Ž. Morkvėnas.

Čempionatą remiančios įmonės „SBA Urban“ NT plėtros vadovo Arno Bušmano teigimu, plačioje geografijoje veikiančiai kompanijai ypač svarbu puoselėti krašto ir bendruomenių tradicijas – o tokias senas ištakas turintis amatas neturėtų būti pamirštas dėl įvairių priežasčių.

„Šį gamta, savita istorija ir kultūros paveldu turtingą Lietuvos kraštą gerai pažįstame – SBA grupės įmonės čia veikia ne vieną dešimtmetį. Matome, kad čia žmonės siekia darniai sugyventi su gamta. Todėl ir mums svarbu prisidėti prie iniciatyvos, atkuriančios senąjį šienavimo amatą, telkiančios bendruomenę toliau saugoti unikalią šio krašto gamtą ir prisidedančios prie retų ir nykstančių rūšių išsaugojimo, pavyzdžiui, tokių kaip meldinė nendrinukė“, – sako A. Bušmanas.

Puoselėja retą amatą

Praėjusiais metais į šienpjovių čempionatą susirinko beveik 20 šio amato puoselėtojų, kurie rungtyniavo septyniomis komandomis. Nors retas jų dalgį išsitraukia kasdien, džiaugiasi, jog šio amato neapleido.

„Dalgiu šienauti išmokau pati, kai kaime reikėdavo nušienauti kitaip sunkiai pasiekiamas vietas. Dabar irgi didelių plotų dalgiu nešienauju, tačiau per vasarą jį išsinešu ne kartą.

Naudingą darbą atlieku ir jaučiu malonumą taip būdama gamtoje. Labai džiaugiausi, kad čempionate galėjau daugiau sužinoti apie šį amatą – juk dalgiai yra skirtingi, ne visi jų vienodai patogūs, bet kitur to sužinoti nėra paprasta. Tik šį amatą išsaugoję žmonės žino jo paslaptis ir subtilybes, kuriomis galėjome pasidalinti čempionate“, – dalijasi praėjusių metų „Metų šienpjovė“ Dovilė Staponkienė.

Dovilė ragina šienpjovius ir šįmet nepraleisti čempionato – tik jame galima sutikti visą šienpjovių entuziastų būrį, dalintis ir perimti gerąją praktiką.

„Čempionatu siekiame puoselėti šienavimo dalgiais tradiciją, Lietuvoje turinčią unikalių bruožų. Mūsų regionams yra būdingi skirtingi dalgiai – Vakarų Lietuvoje šienpjoviai pjauna žemaitišku šunkoju, o Dzūkijoje ir Aukštaitijoje – senuoju lietuvišku dalgiu. Neleidžiame šiam paveldui nukeliauti į užmarštį – kol turėsime šienpjovių, tol turėsime ir su jais susijusią kultūrą“, – sako Žymantas Morkvėnas.

Rungtyniaus komandomis po du

Dalyvauti čempionato varžytuvėse kviečiami visi norintys: tiek vyrai, tiek moterys. Čempionate dalyvauja komandos, kiekvienoje jų – po du šienpjovius. Kiekviena komanda turės nušienauti nustatytą plotą – 3 metrų pločio (2 pradalgės) ir 100 metrų ilgio. Varžytuvėms numatyta patogi pieva, kurioje bus ūgtelėjusi 30 – 50 cm aukščio atolo žolė.

Komandos varžysis dėl šienavimo greičio ir kokybės. Nugalėtoja bus skelbiama komanda, greičiausiai nušienavusi savo pradalges, taip pat – komanda, šį darbą atlikusi kokybiškiausiai.

Greičiausiai savo pradalges įveikę šienpjoviai bus kviečiami dalyvauti ir antrame ture – individualiose šienpjovių varžytuvėse. Mažesniame plote varžysis patys greičiausi šienpjoviai, nugalėtojams bus suteikti garbingi „Metų šienpjovio“ ir „Metų šienpjovės“ titulai.

Kiti titulai, dėl kurių galės varžytis šienpjoviai – tai vyriausiasis ir jauniausiasis šienpjovys, taip pat – originaliausiai pasirodžiusi komanda (titulas „Stilius ir mada“).

Norintys dalyvauti varžytuvėse kviečiami registruotis (pilna dviejų žmonių komanda ar pavieniui). Registruotis galima užpildant registracijos anketą čia arba paskambinus telefonu Nr. 8 629 17 208.

Baltijos aplinkos forumas primena, kad tuo pačiu vyksta ir „Gero ūkininko“ čempionatas. Jame valgytojai kviečiami rinkti geriausius ūkininkus, kurie savo produkciją augina darnoje su gamta. Ūkininkai gali registruotis patys arba juos gali nominuoti jų auginamo maisto valgytojai, kaimo bendruomenė ar kiti. Išsamiau apie šį čempionatą: https://gerasukininkas.lt

Šaltinis: lrytas.lt, 2022-06-27

Su augalų, sukurtų naudojant naujas genomines technikas, teisės aktų poveikio vertinimo studija galite susipažinti čia.

Primename, kad pagal 2018 m. liepos 25 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo priimtą sprendimą naujos genominės technikos (pavyzdžiui, genų redagavimo technikos CRISPR/Cas, TALEN, MEGA ir cinko pirštų nukleazės, ODM – oligonukleotidais indukuotos mutagenezės, RdDM – nuo RNR priklausomo DNR metilinimo) patenka į EB direktyvos dėl genetiškai modifikuotų organizmų apgalvoto išleidimo į aplinką taikymo sritį.

Tačiau iškilo praktinių su šios direktyvos taikymu susijusių klausimų. Esami GMO reglamentuojantys teisės aktai pagrįsti pasenusiais, 1990 m. apibrėžtais biotechnologijos metodais. Dėl to kyla sunkumų siekiant neatsilikti nuo sparčiai besivystančios naujų genominių technikų srities ir užtikrinti tinkamą reguliavimą, kartu išlaikant aukštą žmonių ir gyvūnų sveikatos bei aplinkos apsaugos lygį, sudarant sąlygas siekti tvarumo, Europos žaliojo kurso tikslų.

Šaltinis: am.lrv.lt, 2022-06-27

Eksporto leidimų kiaušiniams, pienui ir žuvininkystės produktams išdavimo klausimus stengiamasi užbaigti kaip įmanoma greičiau – visi reikalingi procesai turėtų būti suderinti per 2-3 mėnesius.

Kompetentingų Taivano institucijų atstovai taip pat pažadėjo iki metų galo pabaigti jautienos sertifikatų suderinimą ir tuomet pereiti prie procedūrų dėl eksporto leidimų paukštienai ir kiaulienai.

97 proc. jautienos Taivanas importuoja iš Japonijos ir JAV, todėl Lietuvos jautienos gamintojai turi potencialą tiekti jautieną į Taivaną.

Šiuo metu lietuviškų žemės ūkio ir maisto produktų eksportas į Taivaną siekia beveik 2 mln. eurų. Tikimasi, kad gavus eksporto leidimus minėtiems produktams, ši suma gerokai išaugs.

Pasirašys supratimo memorandumą

Lietuvos delegacija susitiko su Taivano Žemės ūkio tarybos viceministru Junne-Jih Chen. Susitikimo metu pagrindinis dėmesys skirtas Lietuvos ir Taivano bendradarbiavimui žemės ūkio srityje. Tikimasi, kad greitu metu Lietuva ir Taivanas galės pasirašyti supratimo memorandumą.

„Labai vertiname draugystę ir abipusę pagarbą tarp šalių. Tikimės, kad atrasime būdą kaip įmanoma greičiau pasirašyti memorandumą, kuris būtų puikus įrankis toliau nuosekliai vystyti bendradarbiavimą žemės ūkio srityje”, – sako žemės ūkio viceministras E.Giedraitis.

Su Užsienio reikalų bei Ekonomikos reikalų viceministrais Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) delegacija aparė galimybes, kurios padėtų lietuviškiems maisto produktams greičiau įsitvirtinti Taivano rinkoje. Buvo pristatyta e-komercijos platforma PC Home, kuria naudojasi apie 30 mln. vartotojų. Joje jau patalpinta 120 lietuviškų prekių.

Šių metų balandį Taivane buvo atidaryta ekspozicija, skirta lietuviškiems produktams, kuri sulaukė didelio susidomėjimo, todėl kalbėta, kad artimiausiu metu reikėtų organizuoti lietuviškų maisto produktų dieną ar savaitę bei galvoti apie kitas skatinimo veiklas.

„Pagrindinis mūsų tikslas – įeiti į prekybos tinklus Taivane. Mūsų įmonių dalyvavimas „Food Taipei Show“ parodoje – puikus įrodymas, kad Lietuvos verslas į Taivano rinką žiūri rimtai, todėl labai svarbu kuo greičiau gauti eksporto leidimus,“ – sako Lietuvos žemės ūkio viceministras.

Verslas vertina gyvą kontaktą

Vizito Taivane metu taip pat buvo keliami klausimai dėl kviečių pirkimo. Taivano vyriausybiniam tyrimų institutui buvo paskirta užduotis sukurti lietuviškų miltų receptą, tinkantį Taivano rinkai. Taivaniečiai parodė labai didelį susidomėjimą ir prašė Lietuvos pasidalinti savo gaminamų kepinių receptais.

„Labai svarbu išsiaiškinti, kokių kviečių, kokių miltų taivaniečiams reikia, nes kokybiniai parametrai yra skirtingi ir jie lemia skirtingą miltinių gaminių skonį bei tekstūrą. Bendrausime su Lietuvos kviečių augintojais ir miltų gamintojais, kad išsiaiškintume, ką galime pasiūlyti taivaniečiams, ir padėsime susitikti su partneriais Taivane “, – kalbėjo ŽŪM Tarptautinių reikalų ir eksporto skatinimo skyriaus vedėjas Antanas Venckus. Jis pastebėjo, kad taivaniečiai labai vertina gyvą kontaktą ir skatina Lietuvos verslą kuo daugiau bendrauti gyvai su potencialiais partneriais Taivane, nes taip dirbti – daug greičiau ir efektyviau.

„Žmogiškasis kontaktas yra neatsiejama mūsų verslo kultūros dalis, todėl skatinčiau Lietuvos verslo bendruomenę įkurti biurą Taivane, kad jie galėtų palaikyti labai artimus verslo kontaktus, bendrauti. Tai yra vienintelis kelias sėkmingam verslui“, – teigia Taivano Ekonomikos reikalų viceministras Chern-chyi Chen.

Susitikimų metu Taivano atstovai dėkojo Lietuvai už jos paramą Taivanui ir vylėsi, kad Lietuvos pavyzdžiu paseks daugiau valstybių.

Šaltinis: zur.ltv.lt, 2022-06-27

ALNSIS – naujas laukų stebėsenos įrankis, kurį NMA kūrė pastaruosius 3 metus. Nuo šių metų ji pradedama naudoti visoje Lietuvos teritorijoje. Lietuva – viena iš ES šalių, inicijavusių laukų stebėsenos sistemos taikymą naudojantis kosmose esančiais ES programos „Copernicus“ palydovais.

NMA specialistai naudodamiesi ALNSIS gali patikrinti auginamus pasėlius, žemės dangą, pūdymo įdirbimą, ar pievos šienautos, suartos, ar žemė apleista, ir kitus atvejus visuose deklaruotuose paramai gauti pagal KPP ir kituose žemės ūkio paskirties žemės plotuose.

Tikimasi, kad ši nauja monitoringo sistema leis skirti daugiau paramos ūkininkams, realiai vykdantiems žemės ūkio veiklą, besilaikantiems reikalavimų ES paramai gauti, padės mažinti NMA apsilankymų jų ūkiuose, o nesąžiningi pareiškėjai bus atgrasyti nuo bandymo pasinaudoti parama.

Duomenų pateikimo dažnumas

Nuo liepos 4 d. ALNSIS rezultatai bus matomi NMA Portale ir atnaujinami kas 10 dienų. Pažymėtina, kad, atsižvelgiant į reikiamą laiko tarpą palydoviniams duomenims apdoroti, Portale bus rodomi prieš 10 dienų užfiksuoti rezultatai. Taigi pareiškėjai jau iki reikalavimų įvykdymo termino pabaigos galės matyti informaciją apie dar neįvykdytus įsipareigojimus pagal KPP bei kitas paramos priemones ir atlikti veiksmus, kuriuos reikia atlikti.

Esant poreikiui, jie galės atsiųsti nuotrauką apie atliktą veiklą naudodamiesi programėle „NMA agro“. Taip pareiškėjams bus suteikta galimybė pasitaisyti, o NMA sumažins pažeidimų skaičių visos šalies mastu.

Deklaruotų laukų atitikties reikalavimams vaizdavimas

Šiais metais Portale bus rodomi šienavimo, pasėlių rūšies ir juodojo pūdymo tvarkymo reikalavimų vykdymo rezultatai. Jie bus pateikiami pagal Europos Komisijos parengtą „šviesoforo“ metodiką, kuria remiantis deklaruotiems laukams suteikiama žalia, geltona arba raudona spalva.

Žalia spalva deklaruotame lauke rodo, jog reikalavimas yra įvykdytas. Geltona ir raudona spalvos nurodo, jog reikalavimas yra stebimas arba neįvykdytas, todėl ūkininkai turėtų vadovautis Portale pateikiamais nurodymais ir, esant poreikiui, atsiųsti nuotraukas „NMA agro“ programėle, kuriose matytųsi reikalavimų įvykdymo faktas. Po tinkamos nuotraukos pateikimo programėle „NMA agro“ bus koreguojami ALNSIS duomenys – geltona arba raudona spalva pažymėti laukai taps žalios spalvos.

NMA specialistai taikyti sankcijų dėl raudona spalva pažymėtų laukų neskubės – papildomai patikrins palydovinius vaizdus, peržiūrės atsiųstas nuotraukas arba vyks į patikras vietoje.

Šaltinis: nma.lt, 2022-06-27