Žemės ūkio naujienos: 2022-11-30

„Planuojame pasigaminti 80 proc. mums reikalingos elektros energijos. Mes tikime vėju. Pirmiausia, kaip ir visi kiti puolėme prie saulės jėgainių, tačiau gerai, kad laiku sustojome ir pasiskaičiavome. Suvokėme, kad ta metodika, kuri egzistuoja šiandien Lietuvoje, kai paimi pasaugojimui, kitais metais bus bloga.

Per piką saulės energiją į tinklą atiduosime už dyką, o kai reikės pirkti, už kW mokėsime po 30 ct.”, – sako K. Juščius. „Jie gamins ir atiduos elektrą vasarą, kai saulės bus daug ir energija praktiškai nieko nekainuos, o pasiims vakare, kai ją naudos visi, nes po darbo įjungs skalbyklę ir orkaitę. Aš vos neišleidau 5 mln. eurų tam, kad investuočiau į saulės parkus ir tų nuostolių niekas nebūtų kompensavę“, – šaržuoja K. Juščius ir prognozuoja, kad kuo daugiau parkų bus perkama, tuo didesni bus nuostoliai investuotojams.

Verslininkas sako, kad po elektros brangimo psichozės visi tapo energetikais ir labai daug bus nusivylusių. „Vėjas kita tema. Jis kur kas geresnis šaltinis nei saulė. Jis gali pagaminti nuo 30 iki 35 proc. elektros energijos, o saulė 10 ir tuo pačiu užkemša tinklą piko metu. Padėtis su investicijomis nėra normali. Tai psichozė“, – dėlioja verslininkas ir primena, kad panašiai jau buvo su mažos galios saulės jėgainėmis.

Profesionalai spėjo investuoti, gavo fiksuotą tarifą už 1,5 LT/ kW ir dabar atsipirkusius objektus parduoda. Kalbant apie vėją, kuris energiją gamina ištisą parą, tai naudinga, pavyzdžiui, grybų auginimo įmonėms, energijos reikia ištisą parą.

Rugsėjį Energetikos ministerijos paskelbtame pranešime rašoma: „Energetikos ministerija informuoja, kad visiems gyventojams, kurie liepos mėnesį teikė paraiškas dėl paramos saulės elektrinių įsirengimo namuose, bus skirtas numatytas finansavimas ir galima pradėti saulės elektrinės įsirengimo darbus. Šiuo metu dėl didelio paraiškų skaičiaus sudarytas pagrindinis ir rezervinis sąrašai, tačiau planuojama, kad parama bus skirta abiejuose sąrašuose esantiems gyventojams.

Liepos mėnesį priemonę administruojanti Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) sulaukė virš 17 200 prašymų. Iš jų beveik 16 900 atitiko finansavimui gauti keliamus reikalavimus. Bendra jų prašoma suma siekia beveik 46,3 mln. eurų. Teigiamai įvertintų prašymų suma viršijo kvietimui skirtą finansavimą kiek daugiau nei 16,3 mln. Eur, todėl buvo sudaryti pagrindinis ir rezervinis projektų sąrašai. „Kol yra didelis susidomėjimas galimybe tapti gaminančiais vartotojais, finansavimą gaus visi pateikę paraišką, nepriklausomai į kurį sąrašą – pagrindinį ar rezervinį, jie pateko“, – sakė Energetikos viceministrė Daiva Garbaliauskaitė.

Artimiausiu metu, Energetikos ministerijai skyrus papildomą finansavimą minėtam kvietimui, paraiškos esančios rezerviniame sąraše galės būti perkeltos į pagrindinį sąrašą ir finansuojamos. Šiuo metu atliekami visi būtini veiksmai, kurie garantuos finansavimą visoms (ir į rezervinį sąrašą įrašytoms) paraiškoms. APVA informavo visus gyventojus, kuriems yra rezervuotos kompensacinės išmokos saulės elektrinėms įsirengti. Taip pat informuoti tie gyventojai, kuriems nepakako Kvietimui skirtos sumos ir kurie įtraukti į rezervinį sąrašą.

Jei būtų įgyvendinti visi projektai, kurie atitiko finansavimui gauti keliamus reikalavimus, papildomai Lietuvoje būtų sukurti 143 MW saulės elektrinių pajėgumai. Didžioji dalis pareiškėjų planuoja įsirengti 10 kW elektrines. Už vieną įsirengtą saulės elektrinės kW bus išmokėta 323 eurai. Tokia saulės elektrinių galia per metus sutaupytų 85 800 t. CO2. Daugiausiai norinčiųjų įsirengti saulės elektrines ir prisidėti prie atsinaujinančios energetikos plėtros ir švaresnės aplinkos buvo iš Vilniaus miesto, Vilniaus bei Kauno rajonų.

Šaltinis: delfi.lt, Arūnas Milašius, 2022-11-19

Pagrindiniai standarto reikalavimai GAAB7 standartas, palyginti su žalinimo reikalavimu, pagal kurį vienas pasėlis galėjo sudaryti iki 75 proc. deklaruoto ariamos žemės ploto, pareiškėjams nustato griežtus reikalavimus, kurių nepaisymas gresia sankcijomis. Šio standarto reikalavimų vykdymas prisidės prie dirvožemio potencialo ir fizinės struktūros, derlingumo, organinės medžiagos ir mikrofloros, cheminės sudėties išsaugojimo.

Įgyvendinant šį standartą ūkininkai privalės laikytis šių reikalavimų:
-tame pačiame lauke negalės suginti tą patį pasėlį ilgiau nei vienerius metus, t. y. kitais metais jie privalės auginti kitą pasėlį nei einamaisiais metais;
-jei ūkininkas norės tame pačiame lauke auginti tą patį pasėlį dvejus metus iš eilės, jis pirmaisiais metais po derliaus nuėmimo tame plote turės pasėti pasėlį ir jį nepertraukiamai išlaikyti dirvoje bent 6 savaites.

„Pavyzdžiui, ūkininkas nori tame pačiame lauke antrus metus sėti žieminius kviečius. Jis tai galės daryti su viena sąlyga – privalės pasėti posėlį ir jį išlaikyti 6 savaites. Tik po to jis galės sėti tuos pačius žieminius kviečius“, – pavyzdžiu standarto reikalavimą iliustruoja Žemės ūkio ministerijos (toliau – ŽŪM) Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento direktorė Jurgita Stakėnienė. Posėliniai augalai, auginami tais pačiais metais kaip ir pagrindinė kultūra, negali būti laikomi augalų kaitos nariu.

Išimtis kukurūzams

„Kadangi kukurūzai nedaro didelio poveikio dirvožemiui ir reikalingi gyvulininkystei, šiai kultūrai padaryta išimti – kukurūzus tame pačiame lauke galima auginti trejus metus su sąlyga, kad pareiškėjo laikomų ūkinių gyvūnų santykis (SG/ha palyginti su bendru deklaruotu plotu) yra didesnis negu 0,3 arba jeigu pareiškėjas yra registruotas kaip pašarų augintojas pašarų registre, gaminantis bei tiekiantis rinkai augalininkystės produktus ir galintis pateikti to įrodymus, – teigia ŽŪM Augalininkystės ir žaliųjų technologijų skyriaus vyresnysis patarėjas Tadas Švilpauskas. – Be to, būtina užtikrinti bent vieną iš šių sąlygų: kiekvienais metais po kukurūzų derliaus nuėmimo iki sekančių metų kukurūzų sėjos dirvą padengti įsėliniais, posėliniais, žieminiais arba tarpiniais pasėliais arba kiekvienais metais, palyginti su praėjusiais, valdoje pakeisti bent 35 proc. ariamosios žemės plote auginamų augalų. Plotai, kuriuose per pastaruosius trejus metus pasėlis nebuvo pakeistas, ketvirtaisiais metais turi būti naudojami kitiems augalams auginti. Tarpiniai pasėliai, minimi pirmoje sąlygoje, gali būti traktuojami kaip pasėlio pakeitimas.“

GAAB7 netaikomas

Šis standartas netaikomas pareiškėjams:
-kurių ariamoji žemės užima iki 10 ha;
-kurių daugiau kaip 75 proc. reikalavimus atitinkančios žemės ūkio paskirties žemės yra daugiametis žolynas;
-kurių daugiau kaip 75 proc. ariamosios žemės naudojama žolei ar kitiems žoliniams pašarams auginti, yra pūdymui palikta žemė arba yra naudojama ankštiniams augalams auginti, arba naudojama keliais minėtais tikslais.

Sertifikuoti ekologiniai ūkiai ​laikomi atitinkančiais šį standartą, bet jiems taikomi augalų kaitos reikalavimai, nustatyti Ekologinio žemės ūkio taisyklėse, patvirtintose žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 28 d .įsakymu Nr.375. Taip pat minimalios augalų kaitos reikalavimas netaikomas daugiamečių augalų plotams, žolėms ir kitiems žoliniams augalams bei pūdymui. GAAB7 standartas įsigalioja nuo 2024 metų. Ši išimtis, kaip pažymi žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, leis išlaikyti aukštą maisto gamybos lygį, kuriam iššūkių kelia gamtos kataklizmai ir įtampos dėl geopolitinės situacijos.

Šaltinis: tv3.lt, 2022-11-29

NMA iš viso net 99,6 proc. pareiškėjų išmokėjo tiesioginių išmokų avansus ir avansines išmokas pagal KPP priemones „Išmokos už vietoves, kuriose yra gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ ir „Ekologinis ūkininkavimas“. Per pirmąsias dvi mokėjimo savaites iš viso išmokėta net 402,5 mln. eurų avansinių išmokų.

Nuo gruodžio 1 d. pareiškėjų sąskaitos bus pradėtos pildyti likusia minėtų išmokų dalimi, taip pat bus pradėta mokėti parama pagal KPP priemones „Su „Natura 2000“ ir Vandens direktyva susijusios išmokos“, atitinkamas priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklas ir atsietoji pereinamojo laikotarpio nacionalinė parama už baltyminius augalus.

Likusią išmokų dalį Europos Sąjungos reglamentas įpareigoja valstybes nares mokėti nuo gruodžio 1 d. iki kitų metų birželio 30 d., tačiau NMA daugumą galutinių išmokų planuoja pervesti per pirmąsias dvi mokėjimo savaites.

Šaltinis: lrt.lt, 2022-11-29

Mažesnis kukurūzų derlius prognozuojamas ES ir Serbijoje. Šio sumažėjimo dalį turėtų kompensuoti didesnis kukurūzų derlius Indijoje. ES labiausiai kukurūzų derliaus prognozė sumažinta, Rumunijoje, Bulgarijoje ir Prancūzijoje. Pasaulinė kitų grūdų sunaudojimo prognozė 2022–2023 m., palyginti su prieš tai buvusia prognoze, sumažinta 5,7 mln. t ir turėtų sudaryti 1 466,91 mln. t.

Bendra 2022–2023 m. kitų grūdų eksporto prognozė analizuojamu laikotarpiu sumažinta 0,49 mln. t (iki 225,86 mln. t), o importo padidinta 0,76 mln. t (iki 220,33 mln. t). Pagrindiniai pasaulinės grūdų prekybos pokyčiai 2022–2023 m. apima didesnį kukurūzų eksportą iš Ukrainos ir Indijos, bet mažesnį – iš JAV ir Serbijos.

Kukurūzų importas turėtų sumažėti į Iraną, Japoniją ir Vietnamą, bet padidėti į ES ir JAV. 2022–2023 derliaus metų pabaigoje kitų grūdų atsargų prognozė sumažinta 2,67 mln. t ir turėtų sudaryti 327,01 mln. t. Iš jų – kukurūzų atsargų prognozė sumažinta 3,34 mln. t (iki 301,19 mln. t). Mažesnės kukurūzų atsargos prognozuojamos Ukrainoje ir Kinijoje.

Šaltinis: Agro RINKA, Nr. 20 (412) / 2022 m

Bet yra vienas svarbus momentas. Kad ir kokias aukštas išmaniąsias technologijas būtume įvaldę žemės ūkyje, nėra garantijos gauti gausios garantuotos produkcijos. Nes labai daug įtakos turi meteorologiniai faktoriai. Užtenka momentinių ekstremalių stichinių reiškinių, tokių, kaip labai stipri šalna, liūtis su potvyniais ar uraganas, galingi vėjai, sausra su aukšta temperatūra, speiguota besniegė žiema ar kokie kiti nenumatyti oro kaprizai, kaip įdiegtos modernios pažangios technologijos teigiamų rezultatų gali ir neduoti.

Visas pasaulis sunerimęs dėl klimato kaitos. Rengiamos viso pasaulio valstybių vadovų konferencijos (neseniai dar viena baigėsi Hurgadoje, Egipte), svarstoma, kaip sustabdyti klimato atšilimą visoje mūsų planetoje. Norima kasmet sukaupti 100 milijardų dolerių fondą, jo lėšas skiriant neišsivysčiusioms šalims taršalų emisijos mažinimui į aplinką. Yra nuojauta, kad jei ir pavyktų sumažinti taršą, CO2 kiekį į aplinką, bet nelabai tikiu, kad Žemėje ženkliai sumažėtų ekstremalių, stichinių ar jau minėtų reiškinių.

Klimato kaita, matyt, vyksta ne vien dėl organinio kuro deginimo, bet ir dėl kitų faktorių, kurių gal dar nežinome arba nenorime žinoti. Nenustebčiau, kad milžiniškos pastangos (svarbiausia – finansiniai ištekliai) mažinti CO2 ir kitų taršalų patekimą į aplinką rezultatai gali nuliūdinti. Ir jei taip atsitiktų, kaltų, kai paprastai, būtų nerasta. Tad į kokią žemdirbystę reikėtų orientuotis? Aišku – į tvarią, pereinant į uždarą vertikalią žemdirbystę su visomis pačiomis pažangiausiomis technologijomis. Kito varianto nėra.

Gal kai kas pasakytų, kad ateitis priklausys dirbtinėse sąlygose išaugintam maistui, kaip jau dabar gaminama dirbtinė mėsa fabrikuose ar net kava (suomių laboratorijoje ji gaminama biotechnologijų metodais iš ląstelių). Nemanau, kad visi mitybai skirti produktai bus auginami iš kultūrų ląstelių, audinių (tokių, kaip prieskoninės ir žalumyninės daržovės, krapai, salotos, agurkai, pomidorai ir kitos). Beje, ir uždara vertikali žemdirbystė nėra visiška naujovė. Jau prieš keletą dešimtmečių buvo pradėta uždarose erdvėse auginti kai kurias žalumynines daržoves, neskaitant grybų auginimo pramoniniu būdu.

Prisimenu, prieš daugiau nei 20 metų, esant gyvam A.Arcimavičiui (Ignalinos tarzanui) ir jam „tarzanaujant“ tarp Ilgio ir Balčio ežerų, pasiūliau jo stovyklavietėje įsirengti vertikalią trijų aukštų etažerę, kad turėtų mitybai vitamininių žalumynų (salotų, ridikėlių, rukolos, svogūnų laiškams). Šis mini įrenginys funkcionavo gal dvejus metus. Buvo padaryta keletas principinių klaidų. Įrengta per silpnai saulės apšviestoje vietoje, o substratas kultūroms buvo paimtas iš Balčio ežero dumblo, galima sakyti dalinai sapropelis. Mini sistema veikė gana prastai ir dėl silpno apšvietimo, ir dumblo, kuris turėjo būti bent metus peršaldytas žiemą.

Pramoniniuose šiltnamiuose įdiegta daug inovatyvių sprendimų, tik retai matyti vertikalios žemdirbystės elementų. Agurkai, augantys ant vertikalių atramų, tai ne vertikali žemdirbystė. Kokius pranašumus siūlo daugiaaukštis ūkininkavimo principas uždaroje erdvėje? Pirmiausia, milžiniška žemės plotų ekonomija, visus metus realizuojama produkcija, didžiulė vandens išteklių ekonomija (1 kg sausos augalinės masės vienetui išauginti reikia nuo 250 iki 1000 kg vandens – uždaroje erdvėje transpiracijos metu didžioji dalis vėl sugrįžtų augalui), mitybinių medžiagų ekonomija, taikant aeroponikos metodą, minimalus apsaugos priemonių poreikis nuo piktžolių ligų ir kenkėjų, aukštos kokybės ekologiškos produkcijos tiekimo galimybė vartotojui.

Kadaise, prieš kokius dešimt metų, kai buvau užsidegęs vertikaliosios žemdirbystės idėjos privalumais (o kad tai bus – tik laiko klausimas), buvau suprojektavęs utopinį (dabar, man regis, visai realų) 20 ha statinį, kuriame yra 20 aukštų (lentynų), kuriame būtų auginami vasariniai kviečiai, nuimant penkis derlius (yra pakankamai veislių su 70 dienų vegetacija) ir gaunant 12t/ha grūdų.

Metinis derlius siektų apie 2400 t. Ir tai, manau, ne riba, nes visus rodiklius galima gerinti kopiant į aukštį. Tai tolygu ką ūkininkai gerais metais prikulia iš 300–400 ha ploto. Atlaisvintus monokultūrų laukus (kas labai neramina aplinkosaugininkus) būtų tikslinga paversti natūraliomis pievomis, miškais su vertingomis medžių rūšimis. Arba tuose laisvuose plotuose (ar dalyje) siūlyti kurtis jaunoms ūkininkų šeimoms, atrėžiant joms po 3–5 ha tvariam ekologiškam ūkininkavimui. Gal kam tai nerealu, jei žiūrima iš šių dienų realijų.

Dabar neretai nauji ūkininkavimo metodai ir idėjos bandomos įgyvendinti jau eigoje ir galiausiai pasirodo nepažangiomis, nešiuolaikiškomis. Rimtą proveržį galima žengti, žiūrint, kaip bus ūkininkaujama po 15–20 metų. Vertikali žemdirbystė uždarose erdvėse tikrai ne naujiena. O žalumyninių daržovių kultivavimas vertikaliose uždaruose erdvėse jau, galima teigti, praeitas etapas. Toks ūkininkavimo metodas itin aktualus būtų, kur sausas klimatas, kur gyventojų tankumas didelis. Žinoma, ne visas kultūras būtų tikslinga perkelti į uždaras erdves. Manau, kad obelų nekeltume tenai, nors ir tiktų būti joms ten.

Yra žemaūgių koloninių veislių, bet derlius, ko gero, būtų vienas per metus. Kas gali pretenduoti? Tai žemaūgės, trumpos vegetacijos (derlius nuimamas keletą kartų per metus), derlingos arba labai brangios (kaip iš krokų išgaunamas šafranas, bet apie tai kitame straipsnyje), paklausios veislės. Šį mėnesį Žemėje gyventojų populiacija peržengė 8 milijardus, o badaujančių yra 193 milijonai. Įdomumo dėlei paskaičiavau – jei tuos 8 milijardus gyventojų perkeltume į Lietuvą, kiekvienam tektų po 8,1 kv. m žemės, o Ignalinos miesto teritorijoje 6,9 kv. km gyventojų būtų 563 tūkst. (dabar yra 4782 gyventojai).

Vertikali žemdirbystė uždaruose erdvėse praktiškai leidžia išsimaitinti žmonių populiaciją bet kuriame Žemės lopinėlyje, kur bebūtų gyvenama. Šis metodas leidžia taupyti vandenį dešimtis, net šimtus ir daugiau kartų auginamos kultūros masės vienetui, lyginant su ūkininkavimu atviruose plotuose (kas itin svarbu tuose pasaulio regionuose, kur yra vandens trūkumas), ištisus metus nuolat tiekti sveiką mitybai produkciją, nepriklausomai nuo klimato kaprizų. Antai kaip grybininkystėje, kuri seniai plėtojama vertikaliose uždarose erdvėse, pramoninė žuvininkystė irgi plėtojama uždarose akvakultūrose (Kauno mariose dėl nepalankios hidrocheminės taršos, įsigalint nuodingiems dumbliams ir pan., žuvys masiškai serga įvairiomis ligomis).

Pasaulis daugumoje gyvenimo sferų masiškai pereina prie „vertikalizacijos“. Didmiesčiuose dėl žemės trūkumo architektai projektuoja didžiulius pastatus, kur dauguma poreikių būtų tenkinami žmonių sveikai gyvensenai. Kopiame aukštyn, link dangaus, arčiau dievulio, kur gyvensim skaisčiau, doriau ir pasaulis atsivers plačiau. P. S. Manau, kad didėjant pasaulyje gyventojų skaičiui, turėtų sparčiau plėtotis gyvenamieji būstai po vandeniu ir ant vandens. Intensyviau tirpstant ledynams ir sparčiai kylant vandens lygiui, atsiranda grėsmė daugeliui šalių (tarkime Maldyvams) atsidurti po vandeniu. Taipogi matau perspektyvų, kad gali plėtotis požeminiai miestai, kur pati žemė šildytų būstus, nes pasaulyje nesugebama pasigaminti daug ir pigios elektros energijos.

Šaltinis: Pranas Zubrickas, „Mūsų Ignalina“, 2022-11-25