Žemės ūkio naujienos: 2023-03-06. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Pieno sektoriaus krizei spręsti aptariamos galimybės steigti rizikos valdymo fondą
Viena iš priemonių susidariusiai padėčiai pieno sektoriuje spręsti – rizikos valdymo fondo steigimas – pagrindinė kovo 7 d. Žemės ūkioministerijoje rengiamo pasitarimo tema. Kaip tikslingiau ūkininkams būtų teikiama pagalba iš šio fondo ir kokie reikalingi teisinės bazės pakeitimai – tartis kviečiami ūkininkų, perdirbėjų ir finansų institucijų atstovai.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-03-03
Patvirtintas žemės ūkio veiklos valdymo reikalavimų aprašas
Žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintas Žemės ūkio veiklos valdymo reikalavimų, taikomų nuo 2023 metų, aprašas. 2023–2027 metais panaikinti ūkinių gyvūnų registravimo ir ženklinimo reikalavimai ir užkrečiamosios spongiforminės encefelopatijos reikalavimai. Atkreiptinas dėmesys, jog tęstiniams Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) įsipareigojimams galioja Žemės ūkio veiklos valdymo reikalavimų ir trąšų bei augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimų aprašas. Visi pareiškėjai, pateikę paraiškas, privalo laikytis visų teisės akte patvirtintų reikalavimų. Su žemės ūkio veiklos valdymo reikalavimų aprašu galite susipažinti čia.
Nuo 2023 metų yra taikomi šie žemės ūkio veiklos valdymo reikalavimai:
vandenų apsaugos;
vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių;
laukinių paukščių apsaugos;
natūralių buveinių, laukinės augalijos bei gyvūnijos apsaugos;
augalų apsaugos produktų naudojimo;
tausaus augalų apsaugos produktų naudojimo;
maisto ir pašarų saugos;
ūkinių gyvūnų sveikatingumo;
veršelių, kiaulių ir ūkinių gyvūnų gerovės.
Šaltinis: nma.lt, 2023-03-03
Patvirtinti žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimai
Žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintas Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) reikalavimų, taikomų nuo 2023 metų, aprašas. Visi pareiškėjai, pateikę paraiškas, privalo laikytis visų teisės akte patvirtintų reikalavimų arba bus taikomos sankcijos visoms išmokoms pagal paramos paraiškoje pateiktas priemones. Su patvirtintais reikalavimais galite susipažinti čia.
Nuo 2023 m. bus taikomi 9 GAAB standartai, iš kurių 2 GAAB, 7 GAAB standartai ir dalis 8 GAAB standartų bus taikomi nuo 2024 m.:
Su klimato kaitos švelninimu ir prisitaikymu prie jos susiję standartai:
1 GAAB standartas „Daugiamečių ganyklų arba pievų išlaikymas“;
2 GAAB standartas „Šlapynių ir durpynų apsauga“;
3 GAAB standartas „Draudimas deginti ariamąsias ražienas, išskyrus tuos atvejus, kai tai būtina dėl augalų sveikatos priežasčių“.
Su vandens apsauga susijęs 4 GAAB standartas „Apsaugos ruožų išilgai vandentakių įrengimas“.
Su dirvožemio apsauga ir kokybės gerinimu susiję standartai:
5 GAAB standartas „Žemės dirbimo valdymas siekiant sumažinti dirvožemio degradacijos riziką ir eroziją, be kita ko, atsižvelgiant į šlaito nuolydį“;
6 GAAB standartas „Minimali dirvožemio danga siekiant išvengti, kad dirvožemis bus tuščias pažeidžiamiausiais laikotarpiais“;
7 GAAB standartas „Sėjomaina ariamojoje žemėje, išskyrus vandenyje auginamus pasėlius“.
Su biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio apsauga ir kokybės gerinimu susiję standartai:
8 GAAB standartas „Mažiausia ariamos žemės, skirtos negamybiniams plotams arba objektams, dalis, o visame žemės ūkio paskirties žemės plote – kraštovaizdžio elementų išlaikymas ir draudimas pjauti gyvatvores ir medžius paukščių veisimosi ir jauniklių auginimo sezonu“;
9 GAAB standartas „Draudimas keisti „Natura 2000“ teritorijose esančių daugiamečių žolynų, kurie nustatyti kaip aplinkos požiūriu pažeidžiami daugiamečiai žolynai, paskirtį arba juos arti“.
Įgyvendindami 8 GAAB standartą, pareiškėjai nuo 2024 m. ne mažiau nei 4 proc. savo deklaruojamos ariamosios žemės ploto turi skirti kraštovaizdžio elementams (įskaitant negamybinėms veikloms ir sistemoms „Kraštovaizdžio elementų priežiūra“, „Trumpaamžių medingųjų augalų juostos“, „Daugiamečių žolių juostos“, „Ariamųjų durpžemių keitimas pievomis“, „Eroduotos žemės keitimas pievomis“), žaliajam pūdymui arba ne mažiau kaip 7 proc. deklaruojamos ariamosios žemės gali skirti tarpiniams pasėliams (įsėlis ar posėlis), arba azotą kaupiantiems augalams (azotą kaupiantys augalai, nurodyti Klasifikatoriaus II, III grupėse) su sąlyga, kad 3 proc. iš šių 7 proc. sudarys kraštovaizdžio elementai ir (arba) žaliasis pūdymas.
Šaltinis: nma.lt, 2023-03-03
Mažieji valymo įrenginiai – nesutariama, kas kaime juos turėtų prižiūrėti
Aplinkos ministerija išsikėlė ambicingą tikslą – kuo greičiau inventorizuoti, o vėliau ir nuolat prižiūrėti mažuosius valymo įrenginius kaimiškose vietovėse, kur nėra centralizuotų vandentiekio tinklų. Tai itin aktualu ūkininkams, kurių sodybos išsibarsčiusios po visą Lietuvą. Pirmas etapas jau žengtas – kuriama informacinė sistema, kurioje būtų kaupiami duomenys apie visus nuotekų rezervuarus ar naujai pastatytus valymo įrenginius, o jau vėliau visą šį ūkį tikrinti turėtų tam tikros institucijos.
Štai čia nuomonės kertasi – kas tai galėtų daryti? Kontrolės funkciją bandoma pavesti savivaldybių administracijoms, nors iki šiol tai atlikdavo regionuose esančių Aplinkos apsaugos departamentų pareigūnai.
Neturi specialistų
Savivaldybėse nėra nuotekų tvarkymo infrastruktūros kontrolierių, ir ši funkcija, tikėtina, greičiausiai būtų perduota savivaldybių valdomoms vandentvarkos įmonėms. Savo ruožtu vandentvarkos įmonės kontrolierių funkcijos irgi kratosi, juolab kad tokia pareiga joms nenumatyta veiklą reglamentuojančiame Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme.
Šiai funkcijai vykdyti reiktų steigti papildomus darbuotojų etatus, rasti kvalifikuotus specialistus. Kadangi mažieji nuotekų valymo įrenginiai per pastaruosius 3–5 metus ištobulėjo, ne specialistams tai – „kietas riešutėlis“. Bet kurios vandentvarkos įmonės inžinieriai vos aprėpia prižiūrėti pačių valdomas sistemas, o diegiamoms naujoms sistemoms reikia papildomų žinių ir kvalifikacijos. Kita vertus, net ir įdarbinus solidžiai apmokamus specialistus jų darbo sąnaudos „pakibtų“ ant mokančiųjų už centralizuotą vandenį pečių.
Purtosi naujos naštos
Pasak Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos (LVTA) prezidento Broniaus Miežutavičiaus, vandentvarkos įmonėms šiuo metu ir taip trūksta specialistų. Joms nuolat tenka prižiūrėti tinklus ir likviduoti avarijas bei gedimus išvystytose centralizuoto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrose bei rūpintis plėtros projektais. LVTA vadovas kaip pavyzdį mini Varėnos rajoną, kur iš 323 gyvenviečių centralizuota nuotekų surinkimo infrastruktūra yra vos 17-oje, o visose kitose gyvenvietėse bendrovei „Varėnos vandenys“ tektų atlikti individualių nuotekų valymo įrenginių arba rezervuarų priežiūrą.
Biržų rajone iš 22 kaimų centralizuotą nuotekų infrastruktūrą turi 13 kaimų, o centralizuotą vandentiekį – 18-os kaimų gyventojai. Pasak bendrovės „Biržų vandenys“ vadovės Editos Barkauskienės, didžiosios dalies vandenviečių ir nuotekų valymo įrenginių kaimiškosiose rajono vietovėse būklė yra prasta, įrengimai – nusidėvėję. Jiems perimti ir atnaujinti reikia didelių investicijų. „Vandenviečių ir nuotekų valymo infrastruktūros rekonstravimo darbai juda lėtai, nes tam reikalingos milijoninės investicijos ir tiesiog stinga darbuotojų. Iš 16 nuotekų valymo įrenginių elektrifikuoti tėra 7, o artimiausiu metu numatyta rekonstruoti dar 4 valymo įrenginius“, – sakė E.Barkauskienė.
Mokestis – vandens vartotojams?
Pasak B.Miežutavičiaus, vandentvarkos įmonės neturi nei teisės, nei pareigos kontroliuoti, kaip neprisijungę prie centralizuotos nuotekų infrastruktūros gyventojai ar įmonės tvarko savo nuotekas. „Ši kontrolė yra aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės dalis. Tik pareigūnai gali užtikrinti, kad būtų laikomasi individualių nuotekų tvarkymui keliamų reikalavimų. Tam tikros funkcijos yra priskirtos ir savivaldybėms. Būtent jų darbuotojai įpareigoti tikrinti, ar individualiųjų nuotekų valymo įrenginių eksploatacija vykdoma laikantis priimtų reikalavimų – ar asmenys turi apmokėjimo už individualių nuotekų išvežimą dokumentus.
Vandentvarkos įmonės už nustatytą mokestį pagal sudarytas sutartis teikia individualių nuotekų išvežimo paslaugas arba nurodo asmenims, kurie tokias paslaugas teikia“, – aiškino LVTA vadovas B.Miežutavičius. Jo teigimu, kai tik pradės veikti nuotekų tvarkymo informacinė sistema, vandentvarkos įmonės joje turės nurodyti asmenis, kurie naudojasi nuotekų išvežimo paslaugomis. Daugiau jokių kitų pareigų individualių nuotekų tvarkymo srityje vandentvarkos įmonės neturi.
Šaltinis: lrytas.lt, 2023-03-03
IGC naujausiais duomenimis, grūdų atsargos pasaulyje 2022–2023 derliaus metų pabaigoje numatomos mažesnės 3,3 mln
IGC naujausiais sausio mėnesio prognozės duomenimis, grūdų atsargos pasaulyje 2022–2023 derliaus metų pabaigoje numatomos mažesnės 3,3 mln. t ir turėtų sudaryti 576,8 mln. t, tai būtų 19,0 mln. t mažiau, palyginti su 2021–2022 derliaus metų pabaigos atsargomis. 2023 m. sausio mėn. prognozėje sumažintos kviečių ir kukurūzų atsargos pasaulyje. IGC naujausiais duomenimis, kviečių derlius pasaulyje 2022–2023 m. gali siekti 795,6 mln. t ir tai būtų 5,0 mln. t daugiau nei buvo prognozuota 2022 m. lapkričio mėn. bei 14,6 mln. t daugiau, palyginti su 2021–2022 m.
2023–2024 m. preliminariais duomenimis, kviečių derlius dėl prognozuojamo mažesnio derlingumo pasaulyje gali būti apie 1 proc. mažesnis ir sudaryti 788 mln. t. Kviečių sunaudojimas pasaulyje analizuojamu laikotarpiu turėtų sudaryti 789,0 mln. t ir tai būtų 5,0 mln. t daugiau nei ankstesnėje prognozėje ir 2021–2022 m.
Kviečių sunaudojimas 2022–2023 m., palyginti su 2021–2022 m., maistui gali padidėti 0,2 proc. (iki 546,4 mln. t), pašarams – 0,9 proc. (iki 149,0 mln. t), o pramonei – sumažėti 1,7 proc. (iki 23,8 mln. t).IGC prognozės duomenimis, kviečių prekybos 2023 m. sausio mėn. prognozė padidinta 1,6 mln. t, o 2022–2023 m., palyginus su 2021–2022 m., gali būti mažesnė 2,6 mln. t ir sudaryti 194,1 mln. t. Kviečių atsargų prognozė per analizuojamą laikotarpį sumažinta 1,1 mln. t. 2022–2023 m., palyginti su 2021–2022 m., kviečių atsargos gali būti 6,7 mln. t didesnės ir sudaryti 280,6 mln. t.
