Žemės ūkio naujienos: 2023-04-20. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Ministras: pasėlių deklaravimo proceso ėmėsi apie 5 tūkst. ūkininkų
Pasėlių deklaravimo procesą pradėjo apie 5 tūkst. ūkininkų, ketvirtadienį bus aptariami pirmieji rezultatai, sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. „Rytoj bus pirmi rezultatai aptariami, tikrai yra neaiškumų, klausimų. (…) Bendras tikslas yra, kad kuo daugiau ūkininkų uždeklaruotų, uždeklaruotų tinkamai“, – TV3 televizijos laidoje „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“ trečiadienį kalbėjo ministras.
Jis pridūrė, kad deklaravimo procesas dar nevyksta „pilna apimtimi“.
Naudmenų ir kitų plotų deklaravimas prasidėjo pirmadienį, jame šiemet įvesta naujovių.
Norėdami gauti papildomas išmokas, ūkininkai pirmą kartą turės rinktis bei pritaikyti aplinkos apsaugai skirtas ekoschemas. Žemdirbių atstovai sako proceso laukiantys su nerimu, nes vis dar kyla daug klausimų, sistema ir naujos taisyklės – painios.
Ministras pastaruoju metu sulaukia kritikos dėl padėties žemės ūkio sektoriuje. Dėl to opozicija K. Navickui yra surengusi interpeliacijos procedūrą. Į parlamentarų pateiktus klausimus ministras atsakys ketvirtadienį.
Premjerė Ingrida Šimonytė yra sakiusi, kad ministro likimas gali priklausyti nuo pasėlių deklaravimo sėkmės ar nesėkmės.
Trečiadienį interviu „Delfi“ ministrė pirmininkė kartojo, kad šis procesas yra paties K. Navicko asmeninės atsakomybės klausimas.
„Jeigu procesas bus nesklandus, mes prie šio klausimo grįšime“, – sakė I. Šimonytė.
Visgi, pasak jos, dabar ūkininkų reiškiami priekaištai ministrui yra keisti.
„Tie priekaištai, kurie yra reiškiami ministrui už darbus, jie dažniau yra susiję su tuo, kad ministras neva neapgina žemdirbių nuo kito ministro – nuo aplinkos ministro. Sakyčiau, kad tai yra labai keistas lūkestis“, – kalbėjo premjerė.
I. Šimonytė tvirtino, kad K. Navickui taip pat reiškiami priekaištai dėl dalykų, kurių jis ir neturi daryti.
„Jis negali išsimušinėti pinigų, kurių nėra. Nes jeigu pinigų nėra, gali mosikuoti beisbolo lazda ir vis tiek dėl to pinigų neatsiras. Neturi muštis su kitu ministru dėl to, kad tavo kuruojama sritis yra kažkuo nepatenkinta ir reikia ieškoti bendrų sprendimų. Man atrodo, kad procesas taip ir vyksta“, – sakė ministrė pirmininkė.
K. Navickui interpeliacija surengta ne pirmą kartą. 2022 metų birželį per balsavimą dėl nepasitikėjimo jis išsaugojo pareigas ir šis balsavimas įžiebė konfliktą tarp valdančiųjų ir opozicijos, kuri keletą savaičių boikotavo Seimo posėdžius ir posėdžiavo atskirai.
Lietuvos pieno gamintojų asociacija kovą prie Seimo buvo surengusi protesto akciją, kurios metu ūkininkai reikalavo bent 40 mln. eurų paramos krizinei situacijai pieno sektoriuje stabilizuoti ir K. Navicko atsistatydinimo.
Šaltinis: lrt.lt, Greta Zulonaitė, BNS, 2023-04-19
EK pasiūlė skirti papildomą 100 mln. eurų paramos sumą ES ūkininkams, nukentėjusiems dėl Ukrainos grūdų importo
Pasigirdus nusiskundimų dėl grūdų importo iš Ukrainos, Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen pasiūlė skirti papildomą 100 mln. eurų paramos sumą Europos Sąjungos (ES) ūkininkams. Tai trečiadienį pranešė pareigūnės atstovė spaudai Dana Spinant. Apie tokį EK vadovės siūlymą pranešta po to, kai Lenkija, Vengrija, Slovakija ir Bulgarija vienašališkai uždraudė ukrainietiškų grūdų ir kitų žemės ūkio produktų importą – šios šalys savo sprendimus grindė neigiama jo įtaka kainoms.
Ukrainietiški grūdai tranzitu per ES šalis keliauja nuo tada, kai dėl Rusijos invazijos buvo užblokuoti Ukrainos tradiciniai Juodosios jūros laivybos keliai. Tačiau dėl logistinių problemų grūdai užsilieka bloke ir čia muša kainas. Tai davė pradžią vietos ūkininkų protestams
Varšuva antradienį susitarė su Kyjivu dėl galimybės atnaujinti ukrainietiškų grūdų tranzitą per Lenkijos teritoriją. Lenkų žemės ūkio ministras Robertas Telusas pareiškė, kad buvo sukurti mechanizmai, padėsiantys užtikrinti, jog grūdai jo šalyje neužsiliktų.
Pasak D. Spinant, U. von der Leyen pasiūlė skirti labiausiai nukentėjusiems ES ūkininkams papildomą 100 mln. paramos sumą. Šios lėšos papildytų jau anksčiau priimtą 56 mln. eurų dydžio paketą, kuris praėjusį mėnesį pasiekė Lenkijos, Rumunijos ir Bulgarijos ūkininkus. EK pirmininkė taip pat pasiūlė imtis prevencinių priemonių dėl tam tikro tipo grūdų, įskaitant saulėgrąžas ir rapsus.
Briuselis yra pareiškęs, kad bet kokie vienašališki sprendimai dėl Ukrainos eksporto yra nepriimtini, o prekybos klausimais turėtų rūpintis tik ES.
Šaltinis: lrt.lt, ELTA, 2023-04-19
Viceministras: pasėlių deklaravimo tempas yra labai didelis
Pirmadienį prasidėjus daug diskusijų sukėlusiam pasėlių deklaravimui per dvi dienas pradėta pildyti 2,8 tūkst. paraiškų, kurios apima beveik 10 proc. žemės naudmenų ir pasėlių, sako žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis. „Per dvi dienas pradėtos pildyti 2773 paraiškos – tempas yra labai didelis, tai sudaro 265 tūkst. hektarų, beveik 10 proc. žemės jau įbraižyta“, – Seimo Kaimo reikalų komitete trečiadienį teigė viceministras.
„Šiuo metu paraiškų dar negalima patvirtinti, iki mėnesio galo bus sužiūrėta tas, kas nebuvo padaryta iki deklaravimo pradžios, nebuvo pratestuota programa“, – kalbėjo E. Giedraitis.
Viceministro teigimu, Žemės ūkio duomenų centras, kuriam teikiamos deklaracijos, kol kas nesiskundė dėl sistemos veiklos ar techninių kliūčių.
„Didžiausias lūkestis – kitą savaitę turėtų būti kraštovaizdžių elementų ir atitikimo schemų skaičiuoklė“, – sakė E. Giedraitis.
Viceministro teigimu, nemažai klausimų sukėlė paukščiams svarbių teritorijų dalis, kuri praėjusį penktadienį vakare, prieš pat deklaravimą buvo atnaujinta.
„Jei bus kažkokių netikslumų, nekorektiškumų, bus tikslinamas. Bėda ta, kad paukščių sluoksnis atsirado ariamojoje žemėje, kur keli metai nėra pievų, tai ten tų paukščių ir neturėtų būti (…) Nuo šių metų tai būtų pažeidimas, bet iki šiol jei tas atsitiko, joks ne pažeidimas. Ūkininkai reaguoja gana jautriai į tuos dalykus, kur gali būti sankcijos“, – aiškino viceministras.
Anot jo, neaiškumų kyla ir dėl paviršiaus vandens telkinių apsaugos juostų, dėl kurių tariamasi su Aplinkos ministerija.
Galima pasidžiaugti, kad dialogas (su ministerija – BNS) yra prasidėjęs, korekcijos bus daromos. Tik liūdina tas, kad neturime Aplinkos ministerijos ir šitų apsauginių juostų atnaujinto sluoksnio, bet centras jau šią savaitę sutvarkys tai, kad buvo sutarta praeitą savaitę, – kad prie visų melioracijos griovių, tiek sureguliuotų upelių, tiek melioracijos griovių, atsiras trijų metrų juosta nuo griovio krašto, o nesureguliuotų upelių ašinės linijos – penki metrai“, – sakė viceministras.
„Čia dar išlieka įtampa, kur bus pažeidimas, bet pagrindinė nuostata ta, kad įstatymas dar tik pradeda įsigalioti, savininkai nėra informuoti, tai svarbiausiai žinia, kad tie, kurie ar suarė, ar pasėjo pagal seną įsakymą, kad jie negali būt pažeidėjai“, – kalbėjo jis.
Siūlo šiemet ūkininkų nebausti
Kai kurie parlamentarai bei žemdirbių atstovai teigė, kad deklaravimo taisyklės yra sudėtingos, kai kurios pakeistos prieš pat deklaravimą, todėl prašoma šiemet ūkininkams netaikyti sankcijų už pažeidimus.
Panevėžio rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėja Zita Bakanienė teigė, kad pastebėjus pažeidimų reikėtų į juos žiūrėti lanksčiau.
„Sankcijos už nesilaikymą kažkokių apsaugos zonų, reikėtų atsižvelgti, kad ne laiku buvo sukurta sistema, ne laiku įdiegti pataisymai, pasikeitimai, ne nuo deklaravimo pradžios, ir reikėtų atsižvelgti į šituos dalykus“, – komitete sakė Z. Bakanienė.
Rokiškio ūkininkų sąjungos pirmininkas Mindaugas Petkevičius taip pat ragino šiemet netaikyti sankcijų visiems žemės sluoksniams.
„Sluoksnius ūkininkai pamatė tik kelios dienos prieš deklaravimą, visi ūkininkai pastatomi į padėtį po fakto, sluoksnių kriterijai ūkininkams ir socialiniams partneriams nėra žinomi šiai dienai ir nebuvo aptarti. O ūkininkas nekaltas tik tada, kai įrodo savo nekaltumą, su visais sluoksniais – tiek su durpžemio, tiek erozijos, tiek su paukščiais“, – kalbėjo jis. .
Parlamentaras Juozas Baublys pabrėžė, kad taisyklės paruoštos nepakankamai, jas reikia tobulinti, o sankcijų taip pat nereikėtų taikyti.
„Taisyklės yra neaiškios, sudėtingai parašytos, punktai vienas kitam prieštarauja, o sankcijos tokios griežtos, kad vos ne kiekvienas bus nubaustas ūkininkas, kuris dalyvauja ekoschemose. Primygtinai siūlau peržiūrėti sankcijas ir padaryti metus laiko tik už pačius grubiausius pažeidimus, aiškius, kur nuo ūkininkų priklausė“, – kalbėjo jis.
Tuo metu asociacijos „Kroplife Lietuva“ vadovės ZitosVaranavičienės teigimu, problemų kelia tai, kad institucijos komunikuoja skirtingai – jos nėra tinkamai informuotos apie „paskutinės minutės“ pokyčius, todėl informacija iš įvairių šaltinių ateina skirtinga.
K. Navickas nepritaria, kad Lietuva išgyvena žemės ūkio politikos krizę: statistika rodo, kad taip nėra
Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas nepritaria premjerės Ingridos Šimonytės buvusio patarėjo Igno Jankausko teiginiui, kad Lietuva išgyvena didžiausą žemės ūkio politikos krizę nepriklausomos šalies istorijoje. Pasak jo, statistika rodo, kad taip nėra. „Hiperbolizuotas teiginys. Jeigu pasižiūrėtume į statistiką, taip nėra. Ir eksportas didėja, ir produkcijos kiekiai didėja, praeiti metai išvis rodo pačius geriausius metus (…). Ir pieno kainos buvo aukščiausios, praeiti metai buvo geri žemės ūkyje“, – trečiadienį TV3 televizijai teigė K. Navickas.
Tuo metu kalbėdamas apie stipriai sumažėjusį karvių skaičių, politikas akcentavo, kad statistikai reikalinga interpretacija. Anot jo, šie metai gali būti nelengvi, tačiau tai priklausys nuo įvairių sąlygų. „Kaip buvo aukštas kilimas, taip dabar yra žemas kritimas. Čia yra dalykas. (…) Yra tęstinių dalykų, pvz., jeigu praeitais metais buvo aukštos kainos, o šiais metais grūdų supirkimo kainos jau mažos, bet liko investicijos į trąšas. (…) Statistika, neinterpretuojant, būtų neteisingas dalykas“, – sakė Vyriausybės narys.
„Tikrai nesakau, kad šie metai bus lengvi, aišku, dar anksti viščiukus skaičiuoti, nes daug ką lems ir gamtinės sąlygos, ir daugelis dalykų. Tai duoda signalą, kad reikia susitelkti ir daryti maksimaliai palankesnes sąlygas ūkininkams, ką mes ir darome“, – pažymėjo jis.
ELTA primena, kad balandžio pradžioje iš pareigų pasitraukė I. Šimonytės patarėjas žemės ūkio klausimais Ignas Jankauskas. Apie tai jis paskelbė savo „Facebook“ paskyroje. „Priėmiau ir įgyvendinau vieną sudėtingiausių sprendimų per paskutinius 35 metus. Baigiau karjerą LR Vyriausybėje. Daugybė už, bet vienu daugiau prieš. Prisipažinsiu, važiuoti iš Vilniaus jau nebeturint valstybės tarnautojo pažymėjimo, su kuriuo galėjau patekti į Vyriausybės posėdžių salę, buvo labai emocionalu. Tačiau emocijos liks tik man“, – socialiniame tinkle rašė I. Jankauskas. „Esame didžiausioje žemės ūkio politikos krizėje, kokia tik buvo nepriklausomos Lietuvos istorijoje, tad darbo turime labai daug“, – pažymėjo jis.
Šaltinis: valstietis.lt, 2023-04-20
Kviečiame teikti paraiškas pagal priemonę „Natura 2000“
Žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintos Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Su „Natura 2000“ ir Vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos“ (Priemonė) įgyvendinimo taisyklės, taikomos 2023 m. teikiamoms paraiškoms. Priemonės tikslas – aplinkos išsaugojimas, klimato kaitos švelninimas ir prisitaikymas prie jo, kuris padės išsaugoti genetinę ir rūšinę pievų ir miškų ekosistemų įvairovę, padidinti jų atsparumą ir užtikrins ekologinių procesų nenutrūkstamumą.
Pagal priemonę remiamos veiklos sritys, susijusios su biologinės įvairovės geros apsaugos būklės užtikrinimu, nustatant ir pritaikant ūkinės veiklos galimybes ir ūkininkavimo būdą taip, kad jis nekeltų pavojaus atskirų rūšių ir buveinių paplitimo arealams, ir su augančiu visuomenės poreikiu švariai ir sveikai aplinkai:
-parama pagal veiklos sritį „Parama „Natura 2000“ žemės ūkio paskirties žemėje“ (pirmoji veiklos sritis) skiriama kasmet už žemės ūkio paskirties žemės plotą, esantį erdvinių duomenų sluoksnyje „Natura 2000“ žemės ūkio naudmenose“, siekiant paramos gavėjams kompensuoti šiose vietovėse privalomų reikalavimų įgyvendinimo patirtas papildomas išlaidas ir prarastas pajamas;
-parama pagal veiklos sritį „Parama „Natura 2000“ miškuose“ (antroji veiklos sritis) skiriama kasmet už miško plotą, esantį erdvinių duomenų sluoksnyje „Natura 2000“ miškuose“ arba kitoje gamtiniu požiūriu vertingoje teritorijoje, siekiant paramos gavėjams kompensuoti šiose vietovėse privalomų reikalavimų įgyvendinimo patirtas papildomas išlaidas ir prarastas pajamas.
Parama pagal pirmąją veiklos sritį skiriama kasmet:
-54 Eur už vieną ha ariamosios žemės;
-70 Eur už vieną ha natūralių ir pusiau natūralių pievų.
Parama pagal antrąją veiklos sritį skiriama kasmet:
-272 Eur už vieną ha (pirminiu ne ilgesniu kaip 5 metų laikotarpiu) – kai uždrausta vykdyti pagrindinius miško kirtimus arba leidžiami nedidelio intensyvumo atrankiniai kirtimai;
-200 Eur už vieną ha (pasibaigus 5 metų laikotarpiui) – kai uždrausta vykdyti pagrindinius miško kirtimus arba leidžiami nedidelio intensyvumo atrankiniai kirtimai;
-155 Eur už vieną ha – kompleksinio apribojimo atveju, kai draudžiami ugdomieji miško kirtimai ir brandžių medžių iškirtimas, bei draudžiami ar apriboti sanitariniai kirtimai, paliekant tam tikrą džiūstančių medžių ar sausuolių skaičių 1 ha;
-156 Eur už vieną ha – kai plynųjų pagrindinių miško kirtimų biržėse paliekamas papildomas skaičius neiškirstų žalių medžių;
-62 Eur už vieną ha – kai vykdant sanitarinius kirtimus draudžiama iškirsti visus džiūstančius ar išdžiūvusius medžius.
Paraiškos teikiamos vadovaujantis paraiškos teikimo metu galiojančiomis Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei ūkinius gyvūnus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių nuostatomis.
Šaltinis: nma.lt, 2023-04-18
Kviečiame susipažinti su ūkininkavimo nepalankiose vietovėse taisyklėmis
Žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintos Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ (Priemonė) įgyvendinimo taisyklės, taikomos 2023 m. teikiamoms paraiškoms. Priemonės prioritetas – atkurti, išsaugoti ir pagerinti su žemės ūkiu ir miškininkyste susijusias ekosistemas.
Pagal Priemonę remiamos veiklos sritys, susijusios su aplinkai nekenksmingų ūkininkavimo sistemų skatinimu:
-parama pagal veiklos sritį „Išmoka ūkininkaujantiems vietovėse, kuriose esama didelių gamtinių kliūčių“ (pirmoji veiklos sritis) skiriama kasmet už naudmenų plotą, siekiant kompensuoti paramos gavėjams dėl didelių gamtinių kliūčių žemės ūkio gamybai patirtas papildomas išlaidas ir prarastas pajamas;
-parama pagal veiklos sritį „Išmoka ūkininkaujantiems vietovėse, kuriose esama specifinių kliūčių“ (antroji veiklos sritis) skiriama kasmet už naudmenų plotą, siekiant kompensuoti paramos gavėjams dėl specifinių kliūčių žemės ūkio gamybai patirtas papildomas išlaidas ir prarastas pajamas.
Pareiškėjai turi būti žemės ūkio veiklos subjektai, kurie laikosi žemės ūkio veiklos vykdymo kriterijų ir kurių valda arba jos dalis yra vietovėje, kurioje esama didelių gamtinių kliūčių:
-vietovė turi būti patvirtinta pirmosios veiklos srities aprašyme;
-arba patekti į Šiaurės Lietuvos karstinio regiono ar Nemuno deltos užliejamų pievų arba į tam tikrų šalies regionų, kuriuose dėl konkrečios vietovės specifinių sąlygų kyla grėsmė kaimų išsaugojimui, teritoriją, kuri priskiriama prie vietovių, kuriose esama specifinių kliūčių, kategorijos, patvirtintos antrosios veiklos srities aprašyme.
Deklaruotas bendras tinkamas paramai naudmenų plotas turi būti ne mažesnis kaip 1 ha, sudarytas iš ne mažesnių kaip 0,1 ha ploto laukų.
Parama pagal pirmąją veiklos sritį diferencijuojama atsižvelgiant į vietovės gamtinių kliūčių intensyvumą seniūnijų lygmeniu, kuris vertinamas vidutiniais seniūnijos žemės našumo balais (Vnb):
-vietovėse, kuriose esama didesnio intensyvumo gamtinių kliūčių, kompensacinė išmoka yra 61,60 Eur už ha;
-vietovėse, kuriose esama mažesnio intensyvumo gamtinių kliūčių, kompensacinė išmoka yra 50,05 Eur už ha.
100 proc. kompensacinė išmoka yra skiriama už pirmuosius 100 ha, o už kitus deklaruotus ir paramos teikimo reikalavimus atitinkančius naudmenų plotus kompensacinė išmoka apskaičiuojama taikant vidutinius paramos dydžius.
Parama pagal antrąją veiklos sritį diferencijuojama atsižvelgiant į gamtinės kliūties pobūdį:
-intensyvaus karsto vietovėje kompensacinė išmoka yra 25 Eur už ha;
-potvynių užliejamose vietovėse – 25 Eur už ha.
Diferencijavimas, kai viršijamas vienos valdos 100 ha ploto ribinis dydis, yra netaikomas.
Paraiškos teikiamos vadovaujantis paraiškos teikimo metu galiojančiomis Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei ūkinius gyvūnus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių nuostatomis.
Šaltinis: nma.lt, 2023-04-18
Paramą gaus daugiau pagal maisto kokybės sistemas dirbančių ūkininkų
Žemės ūkio ministerija, atsižvelgdama į socialinių partnerių siūlymus, planuoja kompensuoti kokybiškų žemės ūkio ir maisto produktų prekinio paruošimo, sertifikavimo bei kontrolės išlaidas ne tik tokių produktų perdirbėjams, bet ir gamintojams. Taigi pagalbą prekiniam paruošimui galės gauti ir ūkininkai, gaminantys žemės ūkio ir maisto produktus (išskyrus žuvininkystės ir akvakultūros) pagal saugomų kilmės vietos ar saugomų geografinių nuorodų, garantuoto tradicinio gaminio, ekologiškų produktų bei pagal nacionalinės maisto kokybės sistemos reikalavimus.
Iki šiol minėtą pagalbą gaudavo tik perdirbantys tokius produktus.
Planuojama atlyginti šias pareiškėjų išlaidas:
-sertifikavimo įstaigos atliekamos sertifikavimo bei vykdomos priežiūros;
-kontrolės institucijos vykdomos įregistruotų į Saugomų nuorodų registrus produktų kontrolės;
-etiketės ir (ar) prekinės pakuotės dizaino sukūrimo;
-prekinės pakuotės gamybos bei etiketės spausdinimo.
Šios išlaidos bus kompensuojamos tiek pirminių kokybiškų žemės ūkio ir maisto produktų gamintojams, tiek ir juos perdirbantiems – labai mažoms įmonėms iki 60 proc., o kitoms įmonėms iki 50 proc. patirtų išlaidų.
Pareiškėjais galės būti ne tik fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie vykdo veiklą kokybiškų žemės ūkio ir maisto produktų pirminės gamybos ar perdirbimo sektoriuje, bet ir asociacijos bei pripažinti žemės ūkio kooperatyvai, kurių nariai gamina tokius produktus.
Žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko įsakymo „Dėl žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. 3D-184 „Dėl Pagalbos kokybiškų žemės ūkio ir maisto produktų gamybai skatinti teikimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-04-19
Aptarti ukrainietiškų javų tranzito ir eksporto klausimai
Suprasdama Ukrainos grūdų eksporto į trečiąsias šalis svarbą, Žemės ūkio ministerija kartu su Susisiekimo ministerija bei kitomis atsakingomis institucijomis artimiausiu metu pristatys projektą, skirtą ukrainietiškų javų tranzito per Lenkiją ir Lietuvą bei jų eksporto per Klaipėdos jūrų uostą įgyvendinimui. Susitikime su Ukrainos ambasadoriumi Lietuvoje Petro Beshta žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas patikino, kad Lietuvos institucijos aktyviai dirba siekdamos išspręsti ukrainietiškų grūdų tranzito klausimus, kad logistinė Lietuvos infrastruktūra būtų maksimaliai išnaudota.
Ukrainos ambasadorius Lietuvoje, dėkodamas už pagalbą ieškant bendrų sprendimų, paprašė paramos keliant Ukrainos žemės ūkio ir maisto produktų importo ir tranzito per Europos Sąjungos (ES) šalis klausimus europiniu lygmeniu.
Tikimasi, kad artimiausiu metu pavyks sutarti dėl tranzito sąlygų ir didesnė dalis ukrainietiškų javų bus eksportuota į trečiąsias šalis. Tai neturės jokios įtakos javų importui į Lietuvą, nes suteikiama tik infrastruktūra grūdams, skirtiems eksportuoti už ES ribų.
Ministras pabrėžė, kad žemės ūkio produktų importas iš Ukrainos Lietuvai yra svarbus, nes įsivežame didžiąją dalį kukurūzų ir kitų žaliavinių produktų, naudojamų pašarų pramonėje. Tačiau svarbu, kad eksportui į trečiąsias šalis skirti javai neliktų ES teritorijoje. Todėl svarbus atsakingas Ukrainos ir tranzito šalių institucijų bendradarbiavimas. Šiems klausimams, įgyvendinant ir vystant solidarumo koridorius, bus skiriamas išskirtinis dėmesys.
Iš Ukrainos importuojamų kviečių apimtys nėra reikšmingos, tik nedidelė dalis į ES rinką patenkančių kviečių kiekio pasiekia Lietuvą. Pavyzdžiui, 2022 m. kviečių iš Ukrainos į Lietuvą buvo importuota už 8 mln. eurų (4 proc. viso kviečių importo). Šių metų sausio-vasario mėnesiais kviečių importuota beveik 12300 tonų už beveik 3 mln. eurų – tik 8 proc. viso importuotų kviečių kiekio.
Didžiausią importo iš Ukrainos vertės dalį šių metų vasario mėnesį sudarė nealkoholiniai ir alkoholiniai gėrimai bei actas (26,7 proc.), javai (22,0 proc.) ir aliejinių kultūrų sėklos ir vaisiai (17,6 proc.).
Importuojami kukurūzai, itin reikalingi pašarams, siekė 25000 tonų, jų vertė – beveik 7 mln. eurų. Iš Ukrainos per 2023 m. pirmuosius du šių metų mėnesius importuoti kukurūzai sudarė 52,2 proc. visų importuotų kukurūzų kiekio ir 36,8 proc. vertės. Importuotos rapsų ir rapsukų sėklos iš Ukrainos sudarė 93,8 proc. viso šių sėklų importo kiekio ir 76,4 proc. vertės, t. y. 4,4 mln. eurų.
