Žemės ūkio naujienos: 2023-04-21. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Pasėlių deklaravimo klausimai – ūkininkai konsultuojami ir nuotoliniu būdu
Siekdama užtikrinti sklandų žemės ūkio naudmenų, pasėlių ir ūkinių gyvūnų deklaravimą, Žemės ūkio ministerija šiandien surengė pirmąją nuotolinę konsultaciją. Joje dalyvavo beveik 500 ūkininkų ir savivaldybių specialistų. Šią savaitę prasidėjęs žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimas jau įgauna pagreitį. VĮ Žemės ūkio duomenų centro duomenimis, per tris pasėlių deklaravimo dienas sukurta 4150 paraiškų ir įbraižyta laukų 350 tūkst. ha plote, o tai sudaro net 12 proc. viso kasmet deklaruojamo ploto.
Pirmąsias dvi savaites, skaičiuojant nuo pasėlių deklaravimo pradžios, paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje žemdirbiai gali sukurti paraišką, tikslinti jos duomenis, įbraižyti žemės ūkio naudmenas ir pasėlius bei visa tai išsaugoti. Po šių dviejų savaičių, kai sistemos patikros bus baigtos (pvz., patikslintas vandens apsaugos juostų erdvinių duomenų sluoksnis), ūkininkai paraiškas jau galės tvirtinti.
Visais su deklaravimu susijusiais klausimais, užduotais žodžiu ir raštu, ūkininkus konsultavo ministerijos, Nacionalinės mokėjimo agentūros, VĮ Žemės ūkio duomenų centro specialistai. Ūkininkus labiausiai domino geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) reikalavimų, ypač pakrančių apsaugos juostų, dirvos apsaugos jautriausiu periodu, augalų kaitos, ariamos žemės, skirtos negamybiniams plotams, įgyvendinimas.
Daug klausimų sulaukta dėl naujojo paukščių apsaugos sluoksnio (valdymo reikalavimų (VR) įgyvendinimas), kompleksinės ekologinės sistemos „Veiklos ariamojoje žemėje“ veiksmingumo ir efektyvumo metodikos taikymo, kraštovaizdžio elementų deklaravimo, neariminės žemdirbystės technologijų taikymo, sertifikuotos sėklos įsigijimo ir kt.
Apie tai, kur galima kreiptis interaktyviajame žemėlapyje pastebėjus pagal GAAB ir VR atvaizduojamų erdvinių duomenų galimą netikslumą, daugiau informacijos galima rasti čia.
Nuotolinės konsultacijos vyks kiekvieną ketvirtadienį nuo 8 iki 10 val.
Kilus bet kokiems su deklaravimu susijusiems neaiškumams ar klausimams, galima kreiptis specialiu el. paštu tiesiogines@zum.lt.
Primename, kad ŽŪM interneto svetainės rubrikoje „Dažniausiai užduodami klausimai“ (skiltys „Pasėlių deklaravimas 2023“, „Valdymo reikalavimai“, „Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimai“) šiuo metu jau yra daug atsakymų į žemdirbių užduotus įvairiausius klausimus. Kviečiame aktyvuoti šią nuorodą: https://zum.lrv.lt/lt/dazniausiai-uzduodami-klausimai-3
Primename, kad žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimas vyksta nuo balandžio 17 d. iki birželio 20 d. Pavėluotai paraiškas bus galima teikti iki birželio 30 d.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-04-20
Informacija apie vidutines pieno supirkimo kainas ir supirktą pieną 2023 m. kovo mėnesį
Informuojame, kad 2023 m. kovo mėnesį vidutinė natūralaus (4,35 proc. riebumo ir 3,46 proc. baltymingumo) pieno supirkimo kaina buvo 381,87 Eur už t, t. y. 3,6 proc. didesnė, palyginti su praėjusiu mėnesiu (2023 m. vasario mėn. – 368,57 Eur už t). Vidutinė bazinių rodiklių pieno supirkimo kaina 2023 m. kovo mėnesį, palyginti su 2023 m. vasario mėn., padidėjo 3,2 proc. ir buvo 295,50 Eur už t.
2023 m. kovo mėn. natūralaus pieno supirkimo kaina buvo 19,8 proc. mažesnė, palyginti su 2022 m. kovo mėn. (2022 m. kovo mėn. – 475,96 Eur už t).
Stambiems pieno gamintojams, parduodantiems daugiau kaip 40 t žalio pieno per mėnesį, pieno supirkimo įmonės 2023 m. kovo mėnesį už natūralų pieną (4,35 proc. riebumo ir 3,55 proc. baltymingumo) mokėjo vidutiniškai 419,65 Eur už t. Palyginus su 2023 m. vasario mėn., ši pieno kaina padidėjo 4,05 proc. (2022 m. kovo mėn. ji buvo 515,27 Eur už t). Bazinių rodiklių pieno kaina stambiems pieno gamintojams 2023 m. kovo mėn., palyginti su 2023 m. vasario mėn., padidėjo 3,7 proc. ir buvo 318,77 Eur/t Eur už t (2022 m. kovo mėn. – 388,80 Eur už t).
Detali informacija apie vidutines pieno kainas pagal pieno pirkėjus skelbiama interneto tinklalapyje https://www.vic.lt/pieno-rinka/ meniu punkte „Vidutinė žalio pieno kaina pagal kiekvieną pieno supirkėją“ (2023 m. kovo mėn.).
2023 m. kovo mėn. buvo supirkta 100,48 tūkst. t pieno, 4,2 proc. mažiau, palyginti su 2022 m. kovo mėn.
Daugiau informacijos apie parduotą pieno kiekį, pieną parduodančių ūkių struktūrą rasite https://www.vic.lt/pieno-rinka/.
Šaltinis: vic.lt, 2023-04-21
Lietuvoje 2023 m. kovo pabaigoje – balandžio pradžioje kviečių supirkimo kaina padidėjo, o pašarinių miežių ir rapsų – sumažėjo
Kviečiai Lietuvos grūdų supirkimo įmonėse šių metų 13 savaitę (03 27–04 02) buvo superkami vidutiniškai po 257,65 EUR/t ir, palyginti su kaina buvusia prieš savaitę, padidėjo 3,66 proc., bet buvo 13,76 proc. mažesnė negu prieš metus (2022 m.13 savaitę (03 28–04 03). Analizuojamu laikotarpiu pašariniai miežiai (II klasės) buvo superkami vidutiniškai po 215,46 EUR/t – atitinkamai 5,38 proc. ir 23,17 proc. mažesne kaina negu prieš savaitę ir prieš metus.
Rapsų vidutinė supirkimo kaina sumažėjo atitinkamai 4,93 proc. ir 31,52 proc. (iki 489,16 EUR/t).
Šaltinis: Agro RINKA, Nr. 6 (420) / 2023 m
Patvirtinta sankcijų už paramos sąlygų reikalavimų pažeidimą taikymo metodika Pakeisti GAAB ir valdymo reikalavimų aprašai
Žemės ūkio ministro įsakymu pakeisti Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) reikalavimų ir Žemės ūkio veiklos valdymo reikalavimų aprašai, kurie taikomi nuo 2023 metų. Pakeisti su vandens apsauga susijusio GAAB standarto įgyvendinimo reikalavimai – įgyvendinant 4 GAAB standartą „Apsaugos ruožų išilgai vandentakių įrengimas“, paviršinio vandens telkinių apsaugos juostuose pareiškėjams draudžiama dirbti žemę ir paskleisti mineralines trąšas, augalų apsaugos produktus, mėšlą ir srutas. Susipažinti su žemės ūkio ministru įsakymu, kuriuo pakeistas GAAB aprašas, galite čia, o su įsakymu, kuriuo pakeistas valdymo reikalavimų aprašas, – čia
Kol nėra įteisintos paviršinio vandens telkinių apsaugos juostos, deklaruojant žemės ūkio naudmenas nustatomos šios vandens telkinių pakrančių apsaugos juostos:
kai vandens telkinys ar jo ruožas yra sureguliuotas, vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų plotis negali būti mažesnis nei 3 m nuo šlaito viršutinės briaunos;
kai vandens telkinys ar jo ruožas nėra sureguliuotas, mažiausias vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų plotis negali būti mažesnis nei 5 m nuo vandens krašto.
Atkreiptinas dėmesys, kad paviršinio vandens telkinių apsaugos pakrančių apsaugos juostuose ganymas ar mulčiavimas nėra draudžiamas.
Nuo 2024 m. prie visų pareiškėjų laukuose esančių melioracijos griovių, išskyrus, kai palei griovį deklaruojami ekologinio ūkio sertifikuoti laukai, privalės būti deklaruojami pagrioviai. Minimalus pagriovių plotis – 3 m. Pagrioviuose su žoline danga ganymas ar mulčiavimas nėra draudžiamas. Pagrioviai gali būti naudojami žemės ūkio technikos eismui, tačiau būtina užtikrinti, kad žolinė danga išliktų vyraujanti.
Papildytas reikalavimas dėl 8 GAAB standarto įgyvendinimo, t. y. praplėstas tinkamų negamybinių veiklų sąrašas. Nuo 2024 m. pareiškėjai, įgyvendinantys 8 GAAB standartą „Mažiausia ariamos žemės, skirtos negamybiniams plotams arba objektams, dalis, o visame žemės ūkio paskirties žemės plote – kraštovaizdžio elementų išlaikymas ir draudimas pjauti gyvatvores ir medžius paukščių veisimosi ir jauniklių auginimo sezonu“, ne mažiau nei 4 proc. savo deklaruojamos ariamosios žemės ploto galės skirti kraštovaizdžio elementams, įskaitant negamybines Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklas „Melioracijos griovių šlaitų priežiūra“, „Medingųjų augalų arba daugiamečių žolių juostos ar laukai ariamojoje žemėje“.
Taip pat pakeistas 3 valdymo reikalavimas – laukinių paukščių apsauga. Nebelieka draudimo naikinti krūmus, įsiterpusius tarp ariamųjų laukų, ir atsiranda draudimas žemės plotus keisti kitomis žemės ūkio naudmenomis.
Šaltinis: nma.lt, 2023-04-20
USDA padidino 2022–2023 m. kviečių derliaus prognozę pasaulyje, bet atsargos prognozuojamos mažesnės
JAV Žemės ūkio departamento (toliau – USDA) 2023 m. kovo mėn. prognozės duomenimis, 2022–2023 m. kviečių derliaus prognozė pasaulyje, palyginti su vasario mėn. derliaus prognoze, padidinta 5,14 mln. t ir turėtų sudaryti 788,94 mln. t. Kviečių derliaus prognozė padidinta Kazachstane 2,4 mln. t (iki 16,4 mln. t), tai būtų rekordinis kviečių derliaus nuo 2011–2012 m.
Didesnis kviečių derlius prognozuojamas Australijoje ir Indijoje.
Šaltinis: Agro RINKA, Nr. 6 (420) / 2023 m.
Opozicijai rodant į nevykstantį pasėlių deklaravimą, žadama jį kiek pratęsti
Interpeliaciją žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui inicijuojanti Seimo opozicija sako, kad pasėlių deklaravimas pagal naują tvarką iš esmės nevyksta, tuo metu žemės ūkio viceministras teigia, kad deklaruoti jau pabandė daugiau nei 4 tūkst. ūkininkų. Tačiau Egidijus Giedraitis pripažįsta, kad dalis sistemos dar neveikia, todėl jei reikės, deklaravimas bus pratęstas.
Jis BNS pranešė, kad nuo pirmadienio iki ketvirtadienio deklaracijas buvo pradėję pildyti 4,15 tūkst. ūkininkų, bet jų dar nepatvirtino, nes kol kas neveikia kraštovaizdžio elementų skaičiuoklė. Tuo metu dirbamos žemės skaičiuoklė, anot jo, veikia.
„Paraiškų jau pradėta virš 4 tūkst., o ploto yra virš 10 proc. įbraižyta. Šiuo metui jau yra ir daugiau. Lyginant su ankstesniais metais dėmesio yra skiriama daugiau. Tas aktyvumas deklaruojančiųjų yra labai didelis. Tik tiek, kad reikės dar sugrįžti. Didesni ūkiai jungiasi ne vieną kartą, o ir dešimt ar daugiau“, – BNS teigė viceministras.
Tačiau interpeliacijos K. Navickui iniciatoriai sako, kad deklaravimas nevyksta.
„Procesas nevyksta – nė vienas ūkininkas nėra deklaravęs savo pasėlių, nes neveikia sistemos, (savivaldybių – BNS) žemės ūkio skyriai visiškoje nežinomybėje palikti“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams teigė vienas interpeliacijos iniciatorių demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas Kęstutis Mažeika.
„Todėl premjerės ultimatumas (K. Navickui – BNS) turėtų baigtis kaip ir šiandien“, – pridūrė jis.
K. Mažeika BNS vėliau teigė, kad sistema nepriima ekologinių, gyvulių ūkių duomenų. Jis taip pat piktinosi, kad sudarytos sąlygos ūkininkams tik suvesti duomenis, bet jų nepatvirtinti, todėl jiems teks vėl grįžti.
„Ką reiškia po dviejų savaičių paspausti mygtuką? Vėl reikės eiti į sistemą. Tai yra ūkininkų vedžiojimas už nosies. Jie dabar pradėjo, bet nereiškia, kad kažką padarė“, – aiškino K. Mažeika.
„Aš irgi pabandžiau. Vien klaidas metė. Tada nuvažiavau pas specialistę į savivaldybę ir ji patarė nevargti, nes nieko nepadarysiu“, – kalbėjo jis.
Ministerija yra skelbusi, kad pirmąsias dvi savaites leidžiant atlikti minimalius ūkininkams palankesnius pakeitimus deklaravimas vyksta nesuteikiant teisės paraiškas patvirtinti.
E. Giedraitis tvirtino, kad iš Žemės ūkio duomenų centro ministerija nėra gavusi jokių signalų, kad kažkas strigtų.
„Stebėsime procesą ir jeigu reikės, mes kol kas to niekam garsiai nesakome, bet jeigu matysime, kad yra reikalas, kokiai savaitei deklaravimą pratęsime. Yra buvę tokių dalykų“, – tvirtino viceministras.
Pasak jo, per kelias dienas „įbraižyta“ beveik 350 tūkst. hektarų. Pernai iš viso buvo deklaruota beveik 2,5 mln. ha.
Premjerė Ingrida Šimonytė ne kartą yra sakiusi, kad sklandus pasėlių deklaravimas yra ministro atsakomybė, tačiau ji pripažįsta, kad „yra problema, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra nedirba pilnu pajėgumu“.
Naudmenų ir kitų plotų deklaravimas prasidėjo pirmadienį ir truks iki birželio 20-osios, jame šiemet įvesta daug naujovių.
Norėdami gauti papildomas išmokas, ūkininkai pirmą kartą turės rinktis bei pritaikyti aplinkos apsaugai skirtas ekoschemas. Žemdirbių atstovai anksčiau sakė proceso laukiantys su nerimu, nes vis dar kyla daug klausimų, sistema ir naujos taisyklės – painios.
Jaunųjų ūkininkų atstovas apie prasidėjusį pasėlių deklaravimą: kas pasiruošė, tam panikos nebus
Prasidėjus žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimui, stambiuosius ir jaunuosius ūkininkus vienijančios organizacijos skirtingai vertina nuo šių metų pasikeitusias deklaravimo ir tiesioginių išmokų skyrimo taisykles. Stambiuosius žemdirbius atstovaujančios Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) generalinis direktorius Jonas Sviderskis pažymi, kad ūkininkai nežino, kaip tinkamai deklaruoti pasėlius, todėl skiriant išmokas paaiškės daug deklaravimo klaidų.
Tuo metu jaunųjų ūkininkų atstovas Vytautas Buivydas patikina – tinkamai įsigilinę į naująsias tvarkas ūkininkai savo valdas deklaruos sklandžiai. Jis mano, kad tą aktyviai darys smulkūs ir vidutiniai ūkiai.
Netinkamas pasiruošimas pasėlių deklaravimui – vienas iš aspektų, dėl kurių kritikuojamas žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. Ketvirtadienį Seime jis sieks atlaikyti jau antrąją interpeliaciją. Opozicija ir dalis ūkininkų jam priekaištauja dėl nekompetencijos ir netinkamų žemės ūkio politikos sprendimų.
Ir nors premjerė Ingrida Šimonytė teigia ministru pasitikinti, šią savaitę ji užsiminė, kad jei deklaravimas nebus sklandus, ji „turės pagrindo kelti klausimus“ už procesą atsakingam K. Navickui.
Ūkininkų vertinimai skiriasi
J. Sviderskis Eltai teigė jog nežinioje dėl to, kaip reikės deklaruoti turimus pasėlius, yra „ne didelė žemdirbių dalis, bet absoliučiai visi“.
Pasak jo, ministerijos organizuoti teoriniai pristatymai naudos nedavė. Be to, dar neveikia skaitmeninė deklaravimo sistema, tad praktinių mokymų nebuvo nei ūkininkams, nei savivaldybių specialistams, sako J. Sviderskis.
„Buvo pristatinėjamos strategijos nuostatos, patvirtintos Europos Komisijoje, ir projektai, bet ne galutinės deklaravimo taisyklės. Jų paskutinė versija patvirtinta balandžio 13 d., o deklaravimas prasidėjo po trijų dienų, įskaitant poilsio dienas. Jokio praktinio mokymo ūkininkams ir rajonų savivaldybių specialistams nebuvo. Jo ir būti negalėjo, nes pati deklaravimo skaitmeninė sistema neveikė ir negalėjo veikti, nes programuotojai per tris dienas pertvarkyti ir testuoti programų fiziškai negalėjo“, – aiškino J. Sviderskis.
LŽŪBA direktorius prognozuoja, jog šiemet rengdami deklaracijas ūkininkai padarys daug klaidų. Dėl to esą strigs išmokų skyrimas.
„Smagumas” prasidės, kai bus pradėtos mokėti tiesioginės išmokos. Daugiausia problemų iškils deklaruojant plotus su visais GAAB (geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės – ELTA) ir ekoschemų reikalavimais“, – teigė J. Sviderskis.
Tuo metu Jaunųjų ūkininkų sąjungos ir Lietuvos žemės ūkio rūmų vicepirmininkas V. Buivydas pažymi, kad šiemet pasėlių deklaravimas yra pasikeitęs – pradėjo galioti Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginis planas, kuriame iškelti ambicingi Europos Sąjungos žaliojo kurso tikslai.
V. Buivydas sako, kad ūkininkų nežinomybė dėl daugybės pakeitimų – suprantama, tačiau į pakeitimus įsigilinus deklaravimas neturėtų būti sudėtingas.
„Kas atliko namų darbus, tam panikos nebus. Bet kas atliko mažiau namų darbų, panika gali atsirasti – kada nežinos kokią priemonę pasirinkti, kada priims įsipareigojimus ir automatiškai prisiims atsakomybę“, – Eltai sakė V. Buivydas.
Jaunųjų ūkininkų atstovas taip pat pažymėjo, kad naujoji išmokų skyrimo tvarka – palanki smulkiems ir vidutiniams ūkiams. Todėl jie, pasak V. Buivydo aktyviai deklaruos savo pasėlius.
„Tikrai taip. Ministras garsiai kalba, jis kalba apie tiesioginių išmokų ribojimą, „lubų“ įvedimą, kada turėtume atsisakyti remti labai stambius ūkius. Tie pinigai bus paskirstyti smulkesniems, tai yra logiška“, – sakė V. Buivydas.
V. Buivydas: intensyvūs ūkiai turės apsispręsti dėl žalesnio ūkininkavimo
Viena pagrindinių naujovių šiemet – nelieka žalinimo išmokos. Vietoje to ūkininkai gali pasididinti tiesiogines išmokas dalyvaudami vienoje iš 10 klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingų sistemų – vadinamųjų ekoschemų. Taip pat daugėja geros agrarinės būklės ir aplinkosaugos reikalavimų, įvedami kiti reikalavimai.
2023–2027 m. joms kasmet bus skirta 25 proc. viso 3 mlrd. eurų metinio išmokų biudžeto.
„Jei prieš tai augantys medžiai ir krūmai buvo blogybė, šiandien tokius augančius medžius ir krūmus galima uždeklaruoti ir gauti papildomas pajamas. Tai tikrai iš esmės skiriasi, nes kas prieš tai buvo blogybė dabar pasidarė siekiamybe. Čia yra europiniai žaliojo kurso tikslai, biologinės įvairovės didinimo atžvilgiu, atrodytų, priimti tikrai nesuprantami dalykai. Bet vieniems nesuprantami, o kitiems siekiamybė“, – ekoschemų reikšmę aiškino V. Buivydas.
Pasak J. Sviderskio, naujosios strategijos žemės ūkio žalinimo priemonės parengtos atsižvelgiant į aplinkosaugininkų, o ne į žemdirbių rekomendacijas.
„Žaliąjį” tikslą buvo galima pasiekti su mažesnėmis, paprastesnėmis, aiškesnėmis priemonėmis. Tie varžymai neabejotinai įtakos ir gamybą, o kartu ir galutinį rezultatą – maisto kainas“, – sakė LŽŪBA direktorius.
„Gaila, kad ŽŪM prioritetai yra ne siekis aprūpinti gyventojus savu kokybišku maistu, o perteklių eksportuoti ir uždirbti šaliai pinigų. Gamybos apimtys, ypač gyvulininkystės produkcijos bei vaisių ir daržovių, jau dabar aiškiai mažėja dar neveikiant naujoms tvarkoms“, – naująsias taisykles kritikavo jis.
Jaunųjų ūkininkų atstovas V. Buivydas sutiko, kad atnaujinti reikalavimai apsunkins intensyvių ūkių veiklą. Jo manymu, žaliojo kurso tikslai tokiems žemdirbiams „turbūt nėra labai patogūs“, gali lemti mažesnį derlių, o dėl to – ir pajamas.
Jis sako, kad sulig nauja tvarka ūkininkai turės apsispręsti – ar išlaikyti esamą gamybos intensyvumą ir netekti dalies išmokų ar pasirinkti aplinkai draugiškesnį ūkininkavimą bei gauti didesnį finansavimą.
„Ūkininkai turi apsispręsti, ko jie siekia: ar to intensyvumo toliau (suprantant, kad intensyvumas nebus remiamas), ar šiek tiek draugiškesnį ūkininkavimą su gamta ir prisiimti tuos įsipareigojimus, apie kuriuos reikia pasidomėti. Kas nesidomi, tiems tikrai bus blogai“, – teigė V. Buivydas.
„Į ūkininkavimą reikia žiūrėti kaip į verslą – jei norime kažką gauti nesigilinę, to turbūt nebus. Visur reikia pasigilinti, „už pinigą“ prisiimti ir atsakomybę. Tai yra normalu“, – kalbėjo ūkininkų atstovas.
Deklaravimo tempas – „labai didelis“
Žemės ūkio viceministras Egidijus Giedratis trečiadienį Seimo Kaimo reikalų komitete sakė, kad pirmąsias dienas fiksuotas „labai didelis“ deklaravimo tempas. Jo pateiktais Žemės ūkio informacijos centro duomenimis, paraiškas tiesioginėms išmokoms gauti jau pateikė virš 2,7 tūkst. ūkių, deklaravusių 265 tūkst. hektarų žemės.
Dirbamus žemės ūkio plotus žemdirbiai gali deklaruoti nuo balandžio 17 d. iki birželio 20 d., pavėluotai – iki birželio 30 d.
Navickas: interpeliacija nėra maloni procedūra, bet jos metu jaučiausi tvirtoje pozicijoje
Ketvirtadienį Seimui atmetus opozicijos inicijuotą žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko interpeliaciją, šis teigia, kad proceso metu jautėsi tvirtoje pozicijoje. Pasak jo, interpeliacijos metu klausimų, į kuriuos nebuvo pasiruošęs atsakyti, negavo. „Ta prasme, jei atvirai, tai nėra pati maloniausia procedūra. Bet iš tikrųjų jaučiausi tvirtai tame, ką sakiau prieš tai ir sakau dabar, dirbame toliau“, – ketvirtadienį žurnalistams teigė K. Navickas.
„Nebuvo kažko labai, kas būtų ypač nauja, nes iš esmės gyvename tokioje pačioje aktualijoje, kaip ir visada. Turinio yra mažai ir yra daug emocijos. Į tas emocijas net negali konstruktyviai atsakyti“, – pridūrė jis.
Ministras paminėjo, kad tiek su nepasitenkinimą reiškiančiais opozicijos atstovais, tiek su žemės ūkio sektoriaus atstovais bus bandomi palaikyti darbiniai ir konstruktyvūs santykiai. „Toliau bus laikomas darbinis santykis, bus pristatymai, bus konkretus siūlymai. Eisime ir kalbėsime, ir aiškinsimės. Tai kaip ir anksčiau, kaip ir visada“, – tikino jis. Galiausiai K. Navickas paneigė kritiką, kad nedalyvauja Kaimo reikalų komiteto (KRK) posėdžiuose. Ministras tvirtino, kad prie KRK posėdžių prisijungia visada.
„Tie komitetai vyksta nuotoliu ir aš būnu kiekviename Kaimo reikalų komiteto posėdyje. Buvau ir vakar, bet per du komitetus, kadangi sėdėjau Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto posėdyje, bet girdėjau ir tai, kas buvo kalbama Kaimo reikalų komitete“, – tvirtino jis. ELTA primena, kad opozicijos inicijuota interpeliacija žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui nepavyko. Ketvirtadienį Seimas pritarė ministro atsakymams į interpeliacijos klausimus ir ji buvo atmesta.
Tokį sprendimą palaikė 65 posėdyje užsiregistravę parlamentarai, 55 politikai buvo prieš, vienas – susilaikė. Ministru nepasitikinti opozicija reiškė „didelį susirūpinimą kritine padėtimi žemės ūkio sektoriuje“, abejoja ministro sugebėjimais situaciją suvaldyti. Seimo plenarinių posėdžių salėje vykusios interpeliacijos metu opozicijos atstovai griežtai kritikavo ministro darbą.
