Žemės ūkio naujienos: 2024-04-30. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Ministras K. Navickas: negalime leisti Rusijai maisto naudoti kaip ginklo
Liuksemburge vykusioje Europos Sąjungos (ES) Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryboje itin daug dėmesio skirta priemonėms, kuriomis siekiama supaprastinti bendrąją žemės ūkio politiką (BŽŪP) ir stiprinti ūkininkų padėtį maisto tiekimo grandinėje. Kalbėdamas apie greitą atsaką į dabartinę krizinę situaciją žemės ūkio sektoriuje, žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas pabrėžė, kad reikalingi ilgalaikiai sprendimai dėl daugiamečių pievų išlaikymo.
Taip pat dėl poreikio siekti tolesnio supaprastinimo dėl BŽŪP strateginių planų keitimo ir patvirtinimo procedūrų bei sprendimų suradimo dėl miškų naikinimo reglamento.
„Dėkojame ir už tai, kad vėl sugrįžta prie žemdirbių stiprinimo maisto tiekimo grandinėje temos. Dedame daug pastangų ieškodami sprendimų nacionaliniu lygiu, visų pirma, ypač jautriame mūsų pieno sektoriuje. Papildomi instrumentai ES lygiu būtų labai naudingi. Mūsų vertinimu, dėmesys turi būti skiriamas žemdirbio pagamintos produkcijos gamybos savikainai vertinti. Ypač svarbu, kad būtų užtikrintas teisingas pajamų už realizuotą produkciją pasidalinimas visoje vertės grandinėje. Tikimės, kad tam bus pasitelkti visi Europos Komisijos (EK) planuojami veiksmai ir teisėkūros pasiūlymai“, – sakė K. Navickas.
Ministras vylėsi, kad jau greitai bus žengtas svarbus žingsnis padidinant muitus iš Rusijos ir Baltarusijos importuojamiems žemės ūkio produktams ir kvietė EK tęsti darbą dėl kuo didesnio sąrašo išplėtimo įtraukiant ir kitus žemės ūkio ir maisto produktus. Ragino siekti, kad Ukraina galėtų eksportuoti savo žemės ūkio ir maisto produktus bei neleisti Rusijai maisto naudoti kaip ginklo. Ministras taip tat kvietė ieškoti sprendimų dėl prekybos santykių su ES stabilumui užtikrinti ir išreiškė palaikymą EK pastangoms atverti naujas eksporto galimybes mūsų gamintojams.
„Rinkos atvėrimas sukelia iššūkių jautrių sektorių (jautienos, paukštienos) konkurencingumui. Tęsiant laisvos prekybos darbotvarkę svarbu atsižvelgti į bendrą visų susitarimų poveikį. O visose vykstančiose derybose – įvertinti ir tvarią Europos žemės ūkio praktiką bei aukštų standartų išlaikymo svarbą. Tai svarbios sąlygos, kad užtikrintume vienodas sąlygas mūsų gamintojams bei skatintume tvarumą ir pasauliniu lygiu“, – sakė ministras.
Pasak ministro, pirmieji BŽŪP įgyvendinimo metai buvo iššūkis tiek ūkininkams, tiek administruojančioms institucijoms. Ne visose srityse faktiniai deklaravimo duomenys atitiko lūkesčius, be to, ne visos priemonės startavo 2023 metais.
„Lietuvai gerai sekėsi su ekoschemomis, pagal kurias buvo remiamos augalų kaitos, tarpinių pasėlių, neariminės žemdirbystės veiklos – planą viršijome kelis kartus. Tačiau kraštovaizdžio elementų ir pievų priežiūrai skirtos ekoschemos nebuvo populiarios. Lūkesčių nepateisino ir ekologinis ūkininkavimas. Primename savo siūlymą, kad reikalinga bendra ES ekologinio sektoriaus monitoringo sistema. Taip pat norėtume Komisijos lankstumo koreguojant Strateginiuose planuose numatytas tarpines produkto rodiklių ir rezultato rodiklių reikšmes“, – Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryboje kalbėjo K. Navickas.
Taryboje žemės ūkio ministras K. Navickas taip pat pasisakė dėl ES žemės ūkio ateities, problemų įgyvendinant žuvininkystės kontrolės reglamento nuostatas dėl leistinos nuokrypio ribos pelaginėje žvejyboje bei bioekonomikos, kuri turi būti būsimos EK darbo programos pagrindas.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2024-04-30
Nuo paraiškos pateikimo iki paramos sutarties pasirašymo
Ar greitai tapsiu paramos gavėju? Šis klausimas iškyla ne vienam ūkininkui, laukiančiam paramos savo projektui patvirtinimo. Šiame straipsnyje trumpai apžvelgsime, kaip priimamas sprendimas dėl paramos skyrimo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2023–2027 m. plano priemones. Dėl tam tikrų priežasčių paraiškos vertinimas gali užtrukti ilgiau nei klientas planuoja, tačiau apibendrinant galima teigti, kad pareiškėjas tampa paramos gavėju per 3-4 mėnesius.
Dažniausiai paraiškų vertinimas užtrunka dėl būtinybės tikslinti paraiškose pateiktus duomenis ar informaciją ir/arba kartu su paraiška pateiktus dokumentus.
Žemiau paaiškiname, kaip vyksta paraiškos vertinimas ir kiek užtrunka kiekvienas etapas.
Paraiškos priėmimas
Paramos paraiškos teikiamos pagal paramos paraiškų priėmimo tvarkaraštį.
Prieš prasidedant paraiškų priėmimui pagal konkrečią priemonę, Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) savo svetainėje paskelbia kvietimą teikti paraiškas. Kvietime galima rasti visą informaciją, kaip ir kada pateikti paraišką paramai savo projektui gauti. Ja vadovaudamasis, ūkininkas ar kitas asmuo teikia paraišką.
Paraiškos vertinimas
Paraiškos vertinimą sudaro atrankos vertinimas (jei taikomas) bei tinkamumo skirti paramą vertinimas.
Jei taikomas atrankos vertinimas, paraiškų pirmumo eilė sudaroma per 30 darbo dienų nuo paraiškų priėmimo pabaigos. Tuomet ji paskelbiama NMA interneto svetainėje.
Kitas etapas – tinkamumo skirti paramą vertinimas. Jo metu yra nustatoma, ar paraiška yra tinkama finansuoti pagal atitinkamą priemonę, atsižvelgiant į nustatytus reikalavimus.
Paprastai paraiškos vertinimas negali trukti ilgiau kaip 2 mėnesius nuo paraiškų priėmimo laikotarpio pabaigos. Kai kuriais atvejais, nurodomais teisės aktuose, NMA gali kreiptis į Žemės ūkio ministeriją (ŽŪM) dėl termino pratęsimo.
Projektų atrankos komitetas
Jei taip nustatyta priemonės administravimo taisyklėse, įvertinusi paramos paraiškas, NMA vertinimo rezultatus teikia projektų atrankos komitetui. Projektų atrankos komitetą sudaro ir jo darbą organizuoja ŽŪM arba NMA.
Tuo atveju, kai sprendimą dėl paramos skyrimo priima ŽŪM, ji apie tokį sprendimą informuoja NMA per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos.
NMA apie sprendimą dėl paramos skyrimo ar neskyrimo informuoja pareiškėjus per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo, kai pati priima tokį sprendimą, arba nuo ŽŪM sprendimo gavimo dienos. Tuo atveju, jei su paramos gavėjais sudaroma paramos sutartis, NMA, informuodama pareiškėją, kartu gali siūlyti pasirašyti paramos sutartį.
Paramos sutarties pasirašymas
Jeigu paramos sutarčiai parengti papildomi duomenys ar dokumentai nereikalingi, NMA paramos sutartį parengia per 10 darbo dienų. Tuomet ją siūlo pasirašyti pareiškėjui. Bendruoju atveju sutarties pasirašymo terminas negali būti ilgesnis kaip 10 darbo dienų nuo pasiūlymo pasirašyti paramos sutartį išsiuntimo dienos. Ilgiausias pasirašymo terminas – iki 30 darbo dienų.
Jeigu paramos sutarčiai parengti reikalingi papildomi duomenys ar dokumentai, NMA per 5 darbo dienas išsiunčia pareiškėjui laišką, kuriame prašo per 10 darbo dienų nuo šio laiško paskelbimo Informaciniame portale pateikti papildomus duomenis ir (arba) dokumentus.
Pareiškėjui juos atsiuntus, per 10 darbo dienų NMA parengia sutarties projektą, siūlo pareiškėjui pasirašyti suderintą paramos sutartį ir nurodo pasiūlymo pasirašyti paramos sutartį galiojimo terminą.
Pasirašęs sutartį, pareiškėjas tampa paramos gavėju. Tiesa, kai kuriose priemonėse sutarties pasirašymas nereikalingas – tuomet pareiškėjas tampa paramos gavėju priėmus sprendimą jam skirti paramą.
Paramos administravimo procesų schemas galite rasti https://www.paramakaimui.lt/index.php/parama/paramos-administravimo-procesu-schemos/41881
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2024-04-30
Patikslinta valstybinės žemės sklypų perdavimo nuosavybėn savivaldybėms ir jų pardavimo aukcione tvarka, kviečiame išsakyti nuomonę
Aplinkos ministerija parengė Valstybinės žemės sklypų perdavimo neatlygintinai savivaldybių nuosavybėn taisyklių ir Savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų pardavimo aukciono nuostatų pakeitimus ir kviečia savivaldybes, ekspertus, valstybines institucijas, verslo atstovus, gyventojus, suinteresuotas visuomenės grupes išreikšti nuomonę viešojoje konsultacijoje. Ji vyksta apklausos forma, pastabas ir pasiūlymus galima teikti iki gegužės 16 d.
Taisyklės ir nuostatai papildyti ir patikslinti atsižvelgus į Žemės įstatymo pakeitimus, kurie įsigaliojo nuo 2024 m. sausio 1 d. Pakeitimais siekiama nustatyti aiškesnį ir sklandesnį valstybinės žemės sklypų perdavimą neatlygintinai savivaldybių nuosavybėn bei užtikrinti greitesnį ir efektyvesnį savivaldybių nuosavybės teise valdomų žemės sklypų pardavimą aukcione.
Vienas iš esminių pokyčių – siūloma aukcioną skaitmenizuoti, vykdant jį elektroninėje erdvėje.
Viešosios konsultacijos metu gauti pasiūlymai bus panaudoti tikslinant minėtų teisės aktų projektus.
Elektroninei konsultacijai pasiūlymus ir pastabas galite teikti užpildant šią apklausos formą iki gegužės 16 d.
Su siūlomais pakeitimais galite susipažinti čia.
Išsamesnės informacijos apie viešąją konsultaciją galima teirautis Aplinkos ministerijos Žemės ir teritorijų planavimo politikos grupės patarėjos Jurgitos Augutienės, tel. +370 695 50265, el. p. jurgita.augutiene@am.lt.
Šaltinis: am.lrv.lt, 2024-04-29
Keitėsi tręšimo mėšlu ir srutomis reikalavimai. Atnaujinta atmintinė
Aplinkos apsaugos departamentas atkreipia dėmesį, kad keitėsi mėšlo ir srutų tvarkymo reikalavimai. Svarbiausius reikalavimus ir tręšimo mėšlu bei srutomis kalendorių rasite Aplinkos apsaugos departamento parengtoje ir atnaujintoje atmintinėje. Netinkamai tvarkomas mėšlas ir srutos patenka į aplinką, teršia paviršinius ir požeminius vandenis, didina oro taršą ir gali sukelti sveikatos problemų, o azoto ir fosforo junginių perteklius sukelia vandens ir sausumos ekosistemų pokyčius.
Siekiant to išvengti, mėšlas ir srutos turi būti tvarkomos laikantis nustatytų aplinkosaugos reikalavimų.
Mėšlo ir srutų laikymas
Pagal atnaujintą aprašą, laikant nuo 1 iki 50 sutartinių gyvulių (SG), tirštąjį mėšlą galima laikyti mėšlidėje, tvarte arba rietuvėje prie tvarto. Tirštojo mėšlo rietuvei prie tvarto parenkama vieta, kad jos neapsemtų paviršiniai vandenys. Šioje vietoje turi būti įrengtas nelaidus ir sandarus hidroizoliacinis sluoksnis ir ne žemesnis kaip 20 cm aukščio žemės pylimas, saugantis, kad srutos netekėtų į aplinką. Tačiau, jei auginama daugiau nei 50 gyvulių, tirštąjį mėšlą privaloma kaupti mėšlidėje arba tvarte. Iki šių metų sausio mėnesio prie tvarto rietuvėje buvo galima buvo laikyti mėšlą laikant iki 100 SG.
Laikant mėšlą laukuose, būtina įrengti rietuvę, atitinkančią tam tikrus reikalavimus. Pavyzdžiui, rietuvė turi būti įrengiama atokiau nei 100 metrų nuo gyvenamųjų ir viešųjų pastatų, nebent pastato savininkas suteikia rašytinį sutikimą. Be to, rietuvė turi būti įrengiama taip, kad iš jos srutos neištekėtų į aplinką ir būtų išvengta amoniako emisijų, nesklistų kvapai. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į pailgintą mėšlo laikymo rietuvėje laikotarpį, kuris dabar siekia iki 8 mėnesių (buvo iki 6 mėnesių).
Tręšimas
Laukus tręšti mėšlu ir srutomis draudžiama nuo lapkričio 15 d. iki kovo 20 d., tačiau naujojoje tvarkoje yra numatyta išimčių. Jos įteisintos dėl skirtingų gamtinių sąlygų minėtais laikotarpiais.
Nuo lapkričio 15 d. iki lapkričio 30 d. galima tręšti tik daugiametes pievas, ganyklas, ariamąją žemę su augaline danga (apsėtą, apsodintą augalais), kurios nuolydis ne didesnis kaip 5 proc. Draudžiama skystąjį mėšlą ir srutas skleisti arčiau kaip 5 m iki vandens telkinio kranto linijos, o į dirvą patenkančio azoto kiekis negali viršyti 40 kg hektarui.
Nuo kovo 1 d. iki kovo 20 d. tręšimui galioja tos pačios sąlygos, tačiau netaikomas reikalavimas, kad azoto kiekis negali viršyti 40 kg hektarui.
Draudžiama tręšti mėšlu ir srutomis nuo birželio 15 d. iki rugpjūčio 1 d., išskyrus pūdymus, pievas, ganyklas ir plotus, kuriuose bus auginami žiemkenčiai.
Kukurūzų pasėlius draudžiama tręšti nuo liepos 10 d. iki rugpjūčio 1 d. imtinai.
Mėšlo ir srutų įterpti, skleisti negalima ir laikotarpiais, kai yra įšalusi, įmirkusi, užtvindyta, apsnigta žemė.
Naujoje tvarkoje nebelieka nuostatos, kad Žemės ūkio ministerija gali paskelbti ankstesnę tręšimo laikotarpio pradžią visoje Lietuvoje arba atskiruose regionuose, jei 4 paras iš eilės vidutinė oro temperatūra ne žemesnė kaip 5 ℃.
Skystąjį mėšlą ir srutas draudžiama skleisti arčiau kaip 3 m iki melioracijos griovių viršutinių briaunų (buvo 2 m).
Taip pat, priklausomai nuo tręšiamo ploto, reikia atlikti šias prievoles:
* jei tręšiama 10 ha ir daugiau, ne rečiau kaip du kartus per kalendorinius metus – iki liepos 1 d. ir iki gruodžio 10 d. – duomenis apie tais metais panaudotą mėšlą ir srutas reikia įvesti Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje.
* jei tręšiama iki 10 ha, duomenis apie panaudotą mėšlą ir srutas galima pateikti pasirinktinai – minėtoje informacinėje sistemoje arba užpildant mėšlo ir srutų naudojimo žurnalą (Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo 2 priedas).
* jei tręšiama 30 ha ar daugiau žemės ūkio naudmenų per kalendorinius metus, privaloma turėti reikalavimus atitinkantį tręšimo planą ir jį vykdyti. Tręšimo planas saugomas ne trumpiau kaip 3 metus nuo jo sudarymo datos. Anksčiau taisyklės numatė šiuos planus saugoti ne trumpiau nei 2 metus.
Jei kyla klausimų apie aplinkos apsaugos reikalavimus, Aplinkos apsaugos departamento specialistai jus pakonsultuos telefonu +370 700 02022 arba el. paštu konsultacijos@aad.am.lt.
Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai primena, kad apie aplinkos apsaugos pažeidimus galima pranešti skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112. Taip pat užfiksuotas nuotraukas ar vaizdo medžiagą, kai daromas pažeidimas, galima atsiųsti el. paštu info@aad.am.lt.
Šaltinis: am.lrv.lt, 2024-04-30
Pieno gamybos ir realizavimo metinių deklaracijų už 2023-2024 apskaitos metus teikimas
Netrukus prasidės Pieno gamybos ir realizavimo metinių deklaracijų už 2023-2024 apskaitos metus teikimas (TP deklaracija). Gamintojai, parduodantys tiesiogiai vartoti pieną ir (arba) pieno produktus, nuo 2024 m. gegužės 2 d. iki 2024 m. liepos 31 d. galės teikti TP deklaraciją už praėjusį apskaitos laikotarpį. Su Pieno pardavimo tiesiogiai vartoti taisyklėmis galite susipažinti čia.
Nuo 2024 m. gegužės 2 d. iki 2024 m. liepos 31 d. – gamintojas, turintis galimybę naudotis elektronine bankininkyste gali jungtis prie Pieno apskaitos informacinės sistemos (PAIS) interneto svetainėje www.zudc.lt / Registruotiems naudotojams / Pieno gamybos ir realizavimo metinė deklaracija ir pats užpildyti TP deklaracijos elektroninę formą už praėjusį apskaitos laikotarpį.
Nuo 2024 m. gegužės 2 d. iki 2024 m. liepos 31 d. – gamintojai, neturintys galimybės ar nenorintys naudotis elektronine bankininkyste gali kreiptis į savivaldybę, kur atsakingi savivaldybių darbuotojai į PAIS pieno gamybos ir realizavimo metinių deklaracijų teikimo posistemį įves TP deklaracijų duomenis apie 2023–2024 m. apskaitos laikotarpiu pieno gamintojų parduotą (atiduotą) pieną (pieno produktus) tiesiogiai vartoti.
Pieno gamintojo mirties atveju, vienas iš įpėdinių, gali pateikti TP deklaraciją už praėjusį apskaitos laikotarpį mirusiojo vardu, apie tai pažymėdamas TP deklaracijoje.
