Žemės ūkio naujienos: 2024-04-29. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Šalti orai ir sniegas pasėliams didelės žalos nepadarė
Netikėtai savaitės pradžioje atšalę orai ir dalyje Lietuvos iškritęs gausus sniegas reikšmingos žalos pasėliams nepadarė, sako žemės ūkio rinkos dalyviai. Ūkininkų atstovai sako, kad labiau nukentėjo vaisių, uogų augintojai. Vokietijos savidraudos fondo „Vereinigte Hagel“ filialo „VH Lietuva“ vadovas Martynas Rusteika sako, kad pasėliai dar nėra pakankamai paaugę, kad būtų paveikti staigiai atšalusių orų. Anot jo, „VH Lietuva“ detalesnę šalnų žalą turėtų apskaičiuoti kitą savaitę.
„Tai yra normali situacija, kad balandį būna šalnos, sniego. Tiesiog reikia stebėti augalus“, – kalbėjo jis.
Pasak M. Rusteikos, šalti orai laikėsi per trumpai, o nuostolių ūkiai iš tikrųjų patirtų, jei oro temperatūra žemiau nulio nukristų gegužę arba birželį. Šylant orams javai atsigaus, teigė jis.
„Dar yra anksti – tai ne gegužė, ne birželis, kai augalai pilnai žydi, o šalnų žala būtų ženkliai didesnė. Dabar augalai dar nėra tame žydėjimo tarpsnyje, kad būtų dideli nuostoliai“, – teigė „VH Lietuvos“ vadovas.
Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas sako, kad pasėliams galėjo pakenkti nebent šiaurės Lietuvoje iškritęs keliolikos centimetrų storio sniego sluoksnis, aplaužęs kultūras.
„Kokio dydžio ta žala, dar labai sunku pasakyti, bet kad ji paliks kažkokias pasekmes – tai taip. Bet taip anksti vienaip ar kitaip sužaloti augalai turi savybę regeneruotis: ataugti, išvesti naujus ūglius, naujas šakas. Tai gali būti, kad kultūrinai augalai atsigaus ir ta žala derliui nebus matoma“, – BNS sakė I. Hofmanas.
Pasak M. Rusteikos, dėl sniego „reikšmingų nuostolių“ žemdirbiai nepatyrė. Tuo metu, I. Hofmano teigimu, didžiausią žalą patyrė vaisių augintojai.
„Sodams ta žala tikrai yra ir tų šalnų pasekmes jiems pamatysime šiek tiek vėliau“, – kalbėjo ūkininkų atstovas.
Savaitės pradžioje atšalus orams šiaurės Lietuvoje iškrito gausus sniegas. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, Panevėžio, Šiaulių ir Radviliškio apylinkėse buvo net 12–17 centimetrų sniego danga.
Šaltinis: Lukas Juozapaitis, lrt.lt, 2024-04-29
Kviečiame į konferenciją „Dvidešimt Lietuvos kaimo ir žemės ūkio augimo metų“
Žemės ūkio ministerija š. m. gegužės 8 d. kviečia į konferenciją „Dvidešimt Lietuvos kaimo ir žemės ūkio augimo metų“. Kvietimą į renginį galite rasti čia. Renginio programą galite rasti čia. Renginys nemokamas, bet būtina išankstinė registracija ne vėliau nei iki š. m. gegužės 3 d. Registruotis į renginį galite ČIA.
Konferencija vyks 8.30 – 15.30 val. Nacionalinėje dailės galerijoje (Konstitucijos pr. 22, Vilnius).
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2024-04-29
Europos Komisija patvirtino antrąjį Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginio plano pakeitimą
Europos Komisija (EK), atsižvelgusi į Lietuvos ūkininkų poreikius, patvirtino antrąjį Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) pateiktą Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginio plano (SP) pakeitimą. Vieni iš svarbiausių SP pokyčių yra atnaujintas daugiamečių pievų referencinis dydis, nustatytos didesnės ekologinio ūkininkavimo išmokos, atidėtas šlapynių ir durpžemių apsaugos reikalavimų taikymas.
Atnaujintas referencinis daugiamečių pievų plotas
Žemės ūkio ministerija įdėjo daug pastangų ieškodama su Europos Komisija bendro sprendimo dėl daugiamečių pievų. EK leido Lietuvai sumažinti 2018 m. daugiamečių ganyklų ir pievų plotą iki 612,3 tūkst. ha (buvo 694,5 tūkst. ha) ir atitinkamai iki 21,22 proc. sumažinti referencinį rodiklį.
EK taip pat pritarė daugiamečių žolynų apibrėžties kriterijų patikslinimui. Pievos, kurioms netaikomas daugiametės pievos statusas (iki 5 metų), einamaisiais metais galės būti atnaujintos (persėtos). Tokios pievos taps daugiametėmis, jeigu per penkerius iš eilės metus nė karto nebus atnaujintos. Tuo tarpu daugiametės pievos, kuriose pievų augalai sunyko ir (arba) jose vyrauja piktžolės, einamaisiais metais galės būti atnaujintos (persėtos jų nesuariant). Daugiamečių pievų atnaujinimas (jų nesuariant) nepakeis daugiametės pievos statuso.
Keičiasi svarbūs Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimai
EK pritarė ŽŪM pasiūlymui GAAB 2 įgyvendinimą nukelti iki 2025 m. sausio 1 d. Ūkininkai turės daugiau laiko pasiruošti šio standarto įgyvendinimui, prisitaikyti ir rasti geriausius sprendimus, kaip apsaugoti durpžemių ir šlapynių plotus. ŽŪM kartu su kitomis atsakingomis institucijomis iki nurodytos datos tęs šlapynių ir durpynų plotų vertinimą bei atliks kitus būtinus darbus, padėsiančius ūkininkams taikyti šį reikalavimą.
Gautas EK pritarimas dėl GAAB 6 įgyvendinimo, atsisakant pūdymo apsėjimo reikalavimo išimties taikymo sodų ir uogynų plotuose.
Pakeistas GAAB 7 reikalavimas: įtraukta atsėliavimo (dvejus metus iš eilės auginamas tas pats pasėlis toje pačioje vietoje) galimybė ne didesnėje nei 35 proc. ariamosios žemės ploto teritorijoje, netaikant jokių papildomų reikalavimų. Šie pakeitimai leis geriau pasiruošti tinkamam augalų kaitos taikymui pagal Gerosios žemės ūkio praktikos kodekse rekomenduojamą sėjomainą bei efektyviau siekti nustatytų GAAB 7 tikslų.
EK taip pat atsižvelgė į Lietuvos argumentus dėl didelės kraštovaizdžio elementų reikšmės agrarinėse teritorijose ir pritarė GAAB 8 kraštovaizdžio elementų svertinių koeficientų padidinimui. Tai neabejotinai prisidės ne tik prie didesnio šios priemonės populiarumo, bet ir prie biologinės įvairovės žemės ūkio naudmenose, kraštovaizdžio įvairovės išlaikymo ir didinimo, skatins ūkininkų dalyvavimą renkantis ilgalaikes ir didesnę pridėtinę gamtosauginę vertę turinčias negamybines veiklas.
Patikslintas ir GAAB 8 kraštovaizdžio elemento pavadinimas, numatant, kad ne tik kūdros, bet ir kiti nedideli vandens telkiniai yra tinkami GAAB 8 užskaitai. Tai turės teigiamą poveikį siekiant biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio apsaugos tikslų. EK taip pat sutiko, kad iš GAAB 8 kraštovaizdžio elementų sąrašo būtų išbraukti žemės ūkio paskirties žemėje esantys grioviai.
Ekologiškai ūkininkaujantiems – didesnės išmokos
EK pritarė ekologinio ūkininkavimo paramos sistemos pokyčiams ir padidintoms išmokoms. Siekiant skatinti ekologinį ūkininkavimą, visų ekologinių kompensacinių išmokų dydžiai padidinti apie 15-16 proc. Be to, ekologiškai ūkininkaujantys galės dalyvauti visose kompleksinės ekologinės sistemos „Veiklos ariamojoje žemėje“ gamybinėse veiklose.
Siekiant, kad ūkininkams būtų paprasčiau, sujungtos ekologiniams ūkiams skirtos paramos priemonės – ekologinės sistemos „Ekologinis ūkininkavimas (vaisiai, uogos, daržovės, vaistažolės ir prieskoniniai augalai)“ ir ,,Perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo” perkeltos į intervencinę priemonę „Ekologinis ūkininkavimas. Ekologinio ūkininkavimo tęstiniai įsipareigojimai“, nustatant dvi veiklas:
„Ekologinis ūkininkavimas“ (ekologiškai ūkininkaujantiems);
„Perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo“ (pradedantiems ekologiškai ūkininkauti arba deklaruojantiems naujus sertifikuotus plotus).
Pakeistos ekologinių sistemų įgyvendinimo sąlygos
EK pritarė ir kitiems ekologinių sistemų pakeitimams, kuriais siekiama padidinti ekologinių sistemų (ar jų veiklų) teigiamą poveikį aplinkai ir klimatui, taip pat paskatinti ūkininkus rinktis aplinkai ir klimatui naudingesnes žemės ūkio praktikas.
SP papildytas nauja ekologine sistema „Ariamosios žemės keitimas pievomis, jų išlaikymas ir priežiūra“, kuri skirta daugiamečių pievų įkūrimui ir jų atnaujinimui bei priežiūrai.
Dar viena naujovė – kompleksinei ekologinei sistemai ,,Veiklos ariamojoje žemėje“ taikomos Veiksmingumo ir efektyvumo metodikos pakeitimai, kurie numato, kad pareiškėjas privalo dalyvauti bent vienoje gamybinėje veikloje ir bent vienoje negamybinėje veikloje. Ūkininkai bus labiau skatinami rinktis aplinkai ir klimatui naudingesnes žemės ūkio praktikas, o taip pat aktyviau deklaruoti kraštovaizdžio elementus.
Taip pat padidintas (nuo 157 Eur/ha iki 206 Eur/ha) kompensacinės išmokos dydis naujai įkuriamiems žoliniams kraštovaizdžio elementams: ežioms (ribinėms juostoms), palaukėms bei paviršinio vandens telkinių pakrantėms, įskaitant apsaugos juostas, pagriovius. Kai kuriems kraštovaizdžio elementams (paviršinio vandens telkinių pakrantėms, įskaitant apsaugos juostas, pagrioviams bei pavieniams medžiams ir krūmams) bus padidinti perskaičiavimo dydžiai (koeficientai).
Kadangi pagal tris kompleksinės ekologinės sistemos „Veiklos ariamojoje žemėje“ gamybines veiklas pernai deklaruoti plotai paramai gauti viršijo suplanuotą plotą, peržiūrėti joms nustatyti reikalavimai ir planuojamos skirti finansinės lėšos. Dabar veikloje „Neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos“ bus du atskiri kompensacinių išmokų dydžiai: už tiesioginės sėjos taikymą (66 Eur/ha) ir už kitų bearimių technologijų žemės dirbimo būdų taikymą (20 Eur/ha). Siekiant ilgalaikio teigiamo poveikio aplinkai ir klimatui, nustatyti ir skirtingi įsipareigojimų laikotarpio terminai: taikantiems tiesioginę sėją – 2 metai, o taikantiems kitus bearimių technologijų žemės dirbimo būdus – 1 metai.
Kompleksinės ekologinės sistemos veikloje „Tarpiniai pasėliai“ taip pat bus taikomi du atskiri kompensacinių išmokų dydžiai: už įsėlį ar posėlį (50 Eur/ha) ir už tarpinių pasėlių per žiemą išlaikymą (139 Eur/ha). Įvertinus atskirų žemės ūkio praktikų (posėlio, įsėlio, tarpinių pasėlių per žiemą auginimo) teigiamą poveikį klimatui ir aplinkai, šiai veiklai ne tik beveik 1,2 karto padidintas finansavimas, bet ir atitinkamai padidinti numatomi paremti plotai. Veiklai „Augalų kaita“ finansavimas padidintas dvigubai, padidinti ir numatomi paremti plotai.
EK pritarė ŽŪM pasiūlytam naujam kompensacinių išmokų mokėjimo principo taikymui, nustatant naują valdos ribinį dydį (300 ha), todėl atsirado pokyčių kompleksinės ekologinės sistemos „Veiklos ariamojoje žemėje“ veiklose „Augalų kaita“, „Tarpiniai pasėliai“, „Sertifikuotos sėklos naudojimas“, „Neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos“. Kai pagal kiekvieną iš šių veiklų bus deklaruojamas didesnis kaip 300 ha plotas, už plotą iki 300 ha bus skiriama 100 proc. ekologinės sistemos išmoka, o už plotą, viršijantį 300 ha, mokama 85 proc. Šis principas taikomas ir intervencinei priemonei ,,Ekologinis ūkininkavimas. Ekologinio ūkininkavimo tęstiniai įsipareigojimai“.
EK leido keisti ekologinėms sistemoms „Kompleksinė pievų ir šlapynių priežiūros schema“ ir „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“ nustatytus reikalavimus: nuo 0,3 iki 0,1 SG/ha sumažinta minimali ganymo intensyvumo riba. Ekologinės sistemos „Kompleksinė pievų ir šlapynių priežiūros schema“ veikloms sumažinta ne tik minimali ganymo intensyvumo riba, bet ir reikalavimas turėti ūkinių gyvūnų (nuo 0,3 iki 0,1 SG/ha). Dalyvaujantiems ekologinėje sistemoje „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“ įsipareigojimų laikotarpis sutrumpintas nuo 5 iki 2 metų.
Naujos galimybės valdyti riziką
Intervencinėje priemonėje ,,Pasėlių, augalų ir gyvūnų draudimas“ išplėstas numatytų pasėlių ir augalų draudiminių rizikų sąrašas, įtraukiant į jį papildomą riziką – ilgą lietingą laikotarpį.
EK taip pat patvirtino pakeitimus intervencinėje priemonėje ,,Savitarpio pagalbos fondai“, kuri skatina pačius gamintojus prisiimti pajamų svyravimų riziką ir burtis į savitarpio pagalbos fondus. Fondų narių pajamų netektims apskaičiuoti bus naudojamos supaprastintas procedūros, t. y. indeksai (marža), kurie atspindės konkretaus sektoriaus ūkio subjektų pajamų ir sąnaudų struktūrą bei padės apskaičiuoti konkretaus ūkininko pajamas pagal individualius jo veiklos rezultatus. Taip pat neliko 20 proc. apribojimo administracinėms išlaidoms nuo surinktų įmokų. Tikimasi, kad visa tai paskatins rizikos valdymo fondų steigimąsi, taip užtikrinant greitesnį pajamų stabilizavimą krizių atvejais ir didesnį žemės ūkio sektoriaus atsparumą.
Darbdaviai nuo kitų metų turės laikytis socialinės paramos sąlygų
Darbdaviai, pretenduojantys gauti išmokas, nuo 2025 m. sausio 1 d. turės laikytis socialinės paramos sąlygų. Jų tikslas – apsaugoti dirbančiųjų žemės ūkyje saugumą ir teises, užtikrinant darbo sutarčių sudarymą, jų laikymąsi, saugų pavojingų įrenginių, technikos naudojimą ir kt. Socialinės sąlygos papildys Geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės standartus ir bus privalomos išmokų gavėjams. Darbuotojų teises ir saugumą pažeidusiems pareiškėjams bus mažinamos išmokos.
Planuose – trečias SP keitimas
Visi SP keitimai buvo derinami aktyviai konsultuojantis su suinteresuotomis institucijomis, socialiniais partneriais, visuomene. Ministerija ir toliau tobulins SP – šiemet parengs dar vieną keitimą ir pateiks jį EK.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2024-04-29
Sūrius su levandomis, kava ir brendžiu gaminanti Gražina: kaimo ateitis yra bloga
Įvairių skonių sūrius daranti Gražina Auguvienė iš Druskininkų jau ketvirtį amžiaus kuria šeimos verslą kaime. Kartu su vyru, dukra ir žentu 56-erių moteris veda edukacines programas savo šeimos ūkyje ir džiaugiasi galėdama iš arčiau parodyti kaimo kasdienybę. „Sako: „Karvė! Žiūrėkite, karvė su ragais! Žiūrėkite, karvė kakoja! Žiūrėkite, karvė!“ Toks jausmas, kad jie Lietuvos kaime leopardą ar dramblį pamatė vaikščiojantį. Iš kur tam vargšui miesto vaikui žinoti?“ – svarsto Gražina.
Prieš 24 metus kaime įsikūrusi Augų šeima nusprendė, kad čia ir liks gyventi. Tačiau, pasak G. Auguvienės, reikėjo sugalvoti, kaip užsidirbti ir padoriai gyventi.
„Seniau buvo gėda pasakyti, kad tu iš kaimo. Kaimas dabar visiems yra topas . Norisi nesenti, minčių ir idėjų turiu labai daug. Dabar darome ledus, turime aparatą, kuris labai gerai maišo. Ledai yra su nepasterizuotu mūsų karvių pienu. Išeina labai skanūs ledai, mes daug pardavėme“, – pasakoja pašnekovė.
Moteris džiaugiasi, kad per tiek metų įkurtam šeimos verslui neprireikė samdomų darbuotojų – šeima pati prižiūri ūkį ir veda edukacijas. Čia pat G. Auguvienės dukra turi ir žirgyną – gavusi finansavimą, pastatė maniežą.
„Statėme maniežą, nes vasarą daugiausia norinčių joti, o tada tai lyja, tai kanda, niekas žirgų nesuvaldo. Vaikų stovyklos vyksta vasarą. Dukra rengė projektą, gavome finansavimą ir pasistatėme maniežą. Labai džiaugiamės“, – teigia ji.
Šiuo metu šeimos ūkyje ganosi 7 karvės, iš kurių kiekvieną dieną šeima primelžia 110 litrų pieno. Vis dėlto G. Auguvienė pastebi, kad kaimuose karvių mažėja.
„Karvių mažėja, nes neliko durnų, kurie kaime dirbtų – jaunimas už 20 centų tikrai nedirbs. Pas mus gyvena laimingos karvės – mes jų nerišame nei žiemą, nei vasarą. Žiemą jos gyvena palaidos tvarte, yra labai socialios, netgi turi hierarchiją: vadas, pavaduotojas, padlyzai. Yra ir auklės, ir bjaurybės, kurios visus terorizuoja. Jos nebėga, nes yra aptvertos elektriniu piemeniu“, – aiškina ūkininkė.
Augų šeimos ūkyje lankytojai gali išvysti ne tik karvių, vištų, bet ir asilą, veislines „Kerry Hill“ ir Anglų Nubijos avis.
„Taip pat vyksta edukacinės programos vaikams, turime ir daugiau naminių gyvūnų. Nuvažiavome pirkti jūrų kiaulytės, tai be jos parsivežėme alpaką, dvi avis ir asilą. Turime juodų ir baltų triušių. Atvykę vaikai gali juos paglostyti, panešioti, pamaitinti – jiems tai didžiausia pramoga“, – pasakoja šeimininkė.
Kiekvieną dieną šeima surenka apie 25 vištų kiaušinius, tačiau, pasak pašnekovės, dažnai tenka patirti nuostolių.
„Vanagas įskrido į vidų ir dvi vištas nukankino. Tau yra nuostolis, gaila padarėlio, kurį saugai. Savo vištų nepjauname ir nevalgome. Jos gyvena tiek, kiek gyvena, ar kol lapė išneša“, – aiškina ūkininkė.
Gražinos sūriai – su kava ir brendžiu
Tačiau labiausiai Gražina save atrado gamindama įvairių skonių sūrius. Fermentinius ir brandintus sūrius moteris daro jau dešimtmetį. Jie tokie populiarūs, kad net visiems norintiesiems neužtenka.
„Pas mus sūriai yra nepasterizuoto pieno, „gyvi“. Juos pagaminti gana sudėtinga, nes jų nepasterizuoji, vadinasi, turi būti visiškai švarus pienas, be jokių bakterijų. Kiekvieną kartą neišeina padaryti identiško, poskonis šiek tiek skiriasi“, – pažymi ji.
G. Auguvienė vis suka galvą, kokiais išskirtiniais sūriais nustebinti žmones. Jos kraityje – sūriai su paprikomis, levandomis, česnakais, kava ir net brendžiu.
„Kartais sako: „Aš tokio sūrio niekur nemačiau.“ Atsakau, kad aš jį tik vakar sukūriau“, – sako ji.
Edukaciją po Augų šeimos ūkį nuo vasaros bus galima pasigardinti ir vyno taure. Tačiau G. Auguvienė alumi ir vynu vaišins tik tuos, kurie šalia paskanaus sūrio.
„Sugalvojau, kad reikia prekiauti alumi ir vynu prie sūrio ir gauti degustacinę sūrio lėkštę“, – dėsto ūkininkė.
56-erių G. Auguvienė savo išskirtinius sūrius parduoda ir Druskininkų kavinėms. Moteris sako, kad norinčiųjų daug, tačiau ji atidžiai renkasi, kam parduoti.
„Neturiu tiek sūrio, kad gautų visos Druskininkų kavinės. Vilnius daugiau nori, Kaunas nori, Klaipėda. Kavinės, restoranai, bet aš jiems neduodu. Matote, tada būsiu pati sau neįdomi“, – aiškina sūrių meistrė.
Kaimo ateitis – miglota
Nors Gražina pabrėžia, kad kaime darbai neskirstomi į moteriškus ir vyriškus, pašnekovės vyras labai padeda su statybomis.
„Nežinau, iš kur mano vyras turi tiek kantrybės – jis viską moka. Jis gamina stalus, stato namus, parduotuvę, pieno gamybos patalpą, tvartą“, – dalijasi G. Auguvienė.
Anot Gražinos, svarbiausia viską daryti dėl savęs, o ne dėl pinigų.
„Viską darome dėl savęs, kad būtų patogu. Nebuvo minties, kad čia važiuos, į mus žiūrės. Žmonės vis klausia, tai ar kubilo neturite, ar pirties neturite. Su kavinėmis pradėjome dirbti – viskas užvesta ir sukasi“, – aiškina ji.
Išskirtinius sūrius daranti ūkininkė mano, kad kaimo ateitis – miglota. Pasak jos, retas, kuris rinktųsi dirbti ūkyje.
„Gyvenimas keičiasi, ir kaimas nebus toks, koks buvo. Viskas turi kainą: jeigu nenori, kad kiemas būtų pridergtas vištų, tu jų nelaikai. Jei nenori, kad kieme smirdėtų, tu nelaikai karvių. Ne visiems patinka dirbti žemę: kiti dirba mieste ir grįžta. Aš save randu su gyvūnais, ir dukra save atrado. Kaimo ateitis bloga, žemės nedirbs niekas. O mes gyvensime“, – apibendrina G. Auguvienė.
Šaltinis: Goda Ponomariovaitė, Edvardas Kubilius, lrt.lt, 2024-04-28
Vėlyvas naudmenų ir pasėlių deklaravimas kelia slogias nuotaikas
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) paskelbė, kad šiemet žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimas vyks nuo gegužės 2 d. iki birželio 21 d. Nors pildyti paraiškas galima jau nuo šio mėnesio vidurio, tik jos nebus tvirtinamos, žemdirbiai kraipo galvas – kam dabar skubėti pildyti paraiškas, jei gegužės mėnesį ir vėl tą reikės daryti. O bandžiusieji pildyti paraiškas dažnai nusivilia – elektroninės deklaravimo sistemos veikia dar ne taip, kaip turėtų.
Anot ŽŪM pranešimo, šiemet žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimo pradžia nukelta dviem savaitėm vėliau – į gegužės 2 d., nes nėra gautas Europos Komisijos (EK) formalus Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (toliau – Strateginis planas) keitimo patvirtinimas. Strateginio plano keitimai buvo atlikti siekiant palankesnių sąlygų ūkininkams.
Vienas jų susijęs su daugiamečių pievų ir ganyklų referencinio dydžio perskaičiavimu (šiuo keitimu 2018 m. referencinį plotą planuojama sumažinti net 82 tūkst. ha). Strateginio plano keitimas yra neformaliai suderintas su EK, visi keitimai integruoti į patvirtintas žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimo taisykles.
Tad esą ūkininkai jau gali deklaruoti naudmenis ir pasėlius, tačiau jų paraiškos bus patvirtintos tik gavus oficialų EK patvirtinimą dėl Strateginio plano keitimo. O pavėluotai paraiškas bus galima teikti iki liepos 1 d.
2023 m. žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimas prasidėjo balandžio 17 d., o galutinai baigėsi birželio 30 d. Deklaracijas pateikė 116 tūkst. ūkių.
Ieškos specialistų pagalbos
Augalininkystės ūkio savininkas iš Šakių rajono Juozas Valaitis VL teigė, kad kol kas apie žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaracijų pildymą pernelyg negalvoja – kur kas svarbiau užbaigti sėją, nors pripažino, kad deklaravimas ūkiui yra didelis galvosūkis.
„Balandžio viduryje sėja mūsų ūkyje yra dar tik prasidėjusi. Ir negali būti tikras, kad tikrai į numatytą vietą pasėsi tas kultūras, kurias esi numatęs iš anksto. Tad apie kokį „įsibraižymą“ paraiškose dar galima kalbėti? Juk dar daug kas gali keistis – sėja yra Dievo valioje, nes sąlygas diktuoja gamta“, – teigė ūkininkas.
Jis pateikė pavyzdį: vieną dieną sėjo cukrinius runkelius, kitą dieną irgi tą norėjo daryti paruoštoje dirvoje, bet per daug prilijo, tad visi darbai sustojo ir dar nežinia, kada į tą lauką pavyks įvažiuoti žemės ūkio technika.
Anot J.Valaičio, tai, jog deklaravimui laikas sutrumpėjo, nėra labai gerai, nes žemės plotai nemažėja. O kuo didesnis ūkis, tuo sunkiau užpildyti deklaracijas, nes dažnai ūkiuose yra daug atskirų sklypų.
„Mūsų daugiau nei 500 ha ūkyje yra 38 laukai. Ten, kur auga rudenį pasėti žieminiai rapsai ir žieminiai kviečiai, viskas aišku. Pavasarį sėju cukrinius runkelius, vasarinius kviečius, pupas. Bet su vasarinėmis kultūromis dar yra neaiškumų – planuoji vienaip, o būna kitaip. Praėjusiais metais deklaruoti sekėsi gana nelengvai. Šiemet jau kiek aiškiau su kraštovaizdžio elementais, apsauginėmis juostomis prie griovių. Nerimą kelia ir tai, kad deklaracijų pildymui skyrus trumpesnį laiką padidės savivaldybėse dirbančių žemės ūkio specialistų darbo krūvis ir šie bus itin užimti. O be jų pats vienas deklaracijų užpildyti ir pateikti tikrai nesiryžčiau“, – pripažino pašnekovas.
Patys nedrįsta
Bulvių sėklininkystės ūkio UAB „Šaka“ (Šakių r.) direktorius Darius Matijošaitis VL taip pat pripažino, jog pildyti naudmenų ir pasėlių deklaraciją patys nesiryš, prašys seniūnijoje dirbančių žemės ūkio specialistų pagalbos.
„Manyčiau, kad šiemet duoto laiko deklaracijoms pildyti turėtų užtekti. Tik reikia, kad visas procesas vyktų sklandžiai ir nebūtų keičiamos deklaravimo taisyklės jau vykstant deklaravimo procesui. Pakanka, kad jau praėjusiais metais būta daug chaoso, šiemet gal jau viskas vyks sklandžiau nei pernai. Nėra gerai, kai kasmet keičiamos taisyklės, tuomet nieko nepavyksta planuoti, nes ūkininkas savo veiklą planuoja 3–4 metams į priekį. Kai kasmet turi vis kažką keisti – labai išmuša iš vėžių“, – pastebėjo D.Matijošaitis.
Pasak jo, šiemet deklaracijose atsiranda naujovių, kurios paraiškų pildymą padaro tik sudėtingesnį – reikės palikti ir pažymėti apsaugines juostas prie griovių. Tai esą užims daug laiko, bus daug darbo, o nauda – abejotina. Tikėtina, kad tie ūkininkai, kurie iki šiol prižiūrėdavo griovius ir apsaugines juostas ties jais, ir toliau prižiūrės, o kurie to iki šiol nedarė, bus priversti daryti.
D.Matijošaičiui abejonių kelia tolimesni siekiai Lietuvoje išlaikyti ekologinius ūkius neperžiūrint jų rėmimo, o tik tikintis, kad suvilios siūlomos ekoschemos. „Gal ekologinė gamyba ir būtų perspektyvu, tačiau laikytis ekologijos reikalavimų ūkininkaujant yra labai sunku, be to, žmonės ekologiškų produktų nelabai vertina ir nesutinka už juos daugiau mokėti. Kai kada tarpusavyje ūkininkai pajuokaujame, kad sprendimus priimantys valdžios vyrai galėtų nors trims dienoms atvažiuoti į kaimą, pabūti gamtoje, padirbėti pas ūkininką, tuomet gal suprastų, jog kabinete surašyti taisykles žemės ūkiui nėra tas pat, kaip būnant laukuose ir praktiškai įsitikinant, kaip sugalvotos taisyklės veiks. Todėl kai kada ir perlenkia lazdą, sėdėdami kondicionierių šildomuose ar vėsinamuose kabinetuose“, – svarstė D.Matijošaitis.
„Visada geriau, kai yra daugiau laiko painiems ir ne visada suprantamiems deklaravimo reikalavimams įvykdyti. Norėtųsi deklaravimą pradėti anksčiau ir kuo greičiau užbaigti, nes pavasarį darbų – apstu, tai užsidelsiąs deklaravimas prisideda prie įtampos. Stengsimės iš anksto įsibraižyti deklaruojamus plotus, ar pavyks – matysim“, – VL kalbėjo Vilkaviškio rajono ūkininkė, bulvių augintoja Alvytė Valuckienė.
Punios seniūnijos (Alytaus r.) ūkininkas Romas Kisleravičius VL teigė nematantis didelio skirtumo ar anksčiau, ar vėliau pildyti žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaraciją, vis vien ją užpildyti reikės pagalbos. „Kai vėliau deklaruosime, gal mažiau bus klaidų taisymo. Juk iš tikrųjų visaip dar būna – pasėliai blogai sudygsta, nedygsta ar iššąla, tai vėl reikėdavo taisyti. O kur dar visokie neaiškumai dėl griovių, atstumų, juostų. Juk viską reikia išsiaiškinti“, – kalbėjo R.Kisleravičius.
Geriau dar palaukti
Pastebėjimais iš savo darbo praktikos pasidalijęs Liudvinavo seniūnijos (Marijampolės sav.) vyresnysis specialistas žemės ūkiui Vaidas Karpavičius minėjo, kad interesantams, norintiems jau dabar pradėti pildyti deklaracijas, kad vėliau paraiškas liktų tik pateikti, linkęs siūlyti neskubėti ir palaukti gegužės pradžios.
„Nors dirbu jau ne pirmi metai, neaiškumų pildant paraiškas dar yra. Kai kada – ir pats kaltas. Teko 120 ha ūkio naudmenas deklaruoti du kartus, nes po pirmojo neišsaugojau dokumento. Tad su vienu pareiškėju užtrukau 3,5 val.“ – apie pirmąsias šio deklaravimo nesėkmes pasakojo V.Karpavičius.
Pasak jo, nesklandumų bei nepatogumų kyla ir dėl to, kad atspausdintoje paraiškoje nelieka laukų pavadinimų, juos mato tik kompiuterio ekrane. ŽŪM paaiškino, kad spausdinti lauko pavadinimą paraiškos formoje nenumatyta. Nors tokia informacija yra reikalinga ūkininkui, kai laukai bus žymimi įvairiuose pildomuose žurnaluose, pavyzdžiui, Augalų apsaugos produktų naudojimo žurnale ir t.t. Be to, laukų pavadinimai reikalingi ir planavimui, ne tik prie kompiuterio sėdint.
„Paraiškoje surandama vietos visiškai nereikšmingiems ūkininkui dalykams, o tam, ko tikrai reikia – na niekaip. Pavyzdžiui, nėra galimybės atsispausdinti pilno deklaruotų laukų sąrašo, jei po pirminės deklaracijos dar atliekami pakeitimai. Visi pakeitimai – tik atskiruose lapuose. Kas ir į ką buvo pakeista. O galutinio sąrašo nėra. Gerai, jei laukų kiek daugiau nei 10. Dar galima atsirinkti. O jei 50, 100? Bet – niekam neįdomu. Galima būtų suformuoti ir visų deklaruotų laukų galutinį sąrašą su pavadinimais. Nors ir kaip priedą, ne paraiškos dalį, nes dabar atlikęs keletą pakeitimų pagal savo turimą popierinį paraiškos egzempliorių ūkininkas net nežino, kiek hektarų deklaravo“, – pastebėjo V.Karpavičius.
Jo pastebėjimu, reikalavimai deklaracijoms kiekvienais metais vis sudėtingesni, jų laikytis kuo toliau, tuo sunkiau, o pildyti dokumentus ir įsibraižyti laukus jau dabar kliudo iki galo neįgyvendinti ŽŪM suplanuoti taisyklių pakeitimai. Pavyzdžiui, iškilus klausimų dėl GAAB 7 (sėjomainos reikalavimai) įgyvendinimo, sulaukė paaiškinimo, kad reikia sulaukti dar vieno pranešimo.
Laukia darbymetis
Tauragės rajono savivaldybės administracijos Kaimo reikalų skyriaus vedėjas Petras Kulikauskas minėjo, kad bent jau jų savivaldybėje buvo susiklosčiusi tokia praktika – pačioje pradžioje deklaruodavo smulkieji, kuriems daug ko perbraižyti nereikėdavo, iš esmės apimdavo tik žmogaus aptarnavimą, deklaracijos patvirtinimą.
„Kol aptarnaudavome smulkiuosius, kiti po truputį ruošdavosi deklaravimui – baigdavo dirbti laukuose, braižydavosi sklypus, žymėdavosi. Dabar teks aptarnauti visus vienu metu. Be to, didelė dalis ūkininkų, kuriems siūlo pradėti rengti paraiškas, dar dirba laukuose – sėja ir apie deklaravimą negalvoja“, – tikino pašnekovas.
P.Kulikausko tikinimu, nekyla abejonių, kad po gegužės 2 d. žemės ūkio specialistams bus sudėtinga priimti visus paraiškas pildančius ūkininkus, todėl bus priversti įdiegti išankstinio užsiregistravimo priėmimui tvarką, o priimti daugiau specialistų – galimybių nėra.
„Darbuotojai bus priversti dirbti viršvalandžius, gal net savaitgaliais, nes darbo valandomis su išaugusiu darbo krūviu nesusitvarkys. Tik bėda – niekas papildomo finansavimo mums neduoda, kad galėtume specialistams už papildomas valandas sumokėti. Tad kils nepasitenkinimas. O kur dar vis kaitaliojami reikalavimai. Pavyzdžiui, iki šiol nėra tiksliai aišku, kaip įbraižyti palaukes, apsaugines juostas prie griovių, kraštovaizdžio elementus“, – aiškino Tauragės rajono savivaldybės administracijos Kaimo reikalų skyriaus vedėjas.
Šaltinis: Rima Kazakevičienė, valstietis.lt, 2024-04-26
Ankstesnės žemės ūkio naujienos
