Žemės ūkio naujienos: 2024-07-12. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Tikrins tuos, kas pilasi pigesnį dyzeliną ir viešins, kas jo gauna
Iš 1,7 mln. Lietuvoje registruotų lengvųjų automobilių net 1,1 mln. arba maždaug du trečdaliai yra varomi dyzelinu. Jų, kaip ir kitų automobilių, vairuotojai, suprantama, ieško būdų, kaip sutaupyti degalams.
Vienas iš tokių – piltis ne įprastą, o žymėtą arba vadinamą žaliąjį dyzeliną, kuris šiaip skirtas žemės ūkio veiklai. Taisyklės draudžia žymėtą dyzeliną naudoti ne žemės ūkio veiklai, tačiau neįmanoma sukontroliuoti, kad taip nebūtų daroma.
Žymėtas dyzelis – daug pigesnis
Kadangi žymėtam dyzelinui taikoma akcizų lengvata, degalinėse jis yra apie 40–50 centų už litrą pigesnis už įprastą dyzeliną.
Pagal galiojančias taisykles, nusipirkti pigesnio dyzelinio kuro gali tie gyventojai, kurie yra deklaravę pasėlių ar gyvulių.
Pavyzdžiui, auginant 1 ha kviečių galima nusipirkti 102 litrus, o už 1 ha sodų – 312 litrų žymėto dyzelino per metus.
Trečiadienį Vyriausybė priėmė nutarimą, kuriuo pakeitė Gazolių, skirtų naudoti žemės ūkio veiklos subjektams žemės ūkio produktų gamybai, įsigijimo taisykles.
Viešins, kas perka žymėtą dyzeliną
Viešins, kas perka žymėtą dyzeliną Naujoje taisyklių redakcijoje numatoma, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) patikrintų ne mažiau kaip 0,5 proc. žemės ūkio veiklos subjektų, kuriems išduoti leidimai lengvatinėmis sąlygomis įsigyti pigesnio dyzelio.
Toks patikrinamų subjektų procentas pasirinktas atsižvelgiant į tai, kad pagalbos gavėjų skaičius kiekvienais metais būna apie 83 tūkst. vnt.
Taigi, per metus NMA turės patikrinti maždaug 415 ūkininkų ar žemės ūkio bendrovių, ar jos pagal paskirtį naudoja žymėtą kurą.
Taisyklėse taip pat numatoma, kad Valstybinė mokesčių inspekcija Žemės ūkio ministerijai teiks informaciją apie ūkio subjektus, kuriems skiriama pagalba leidžiant pirkti pigesnį dyzelį viršija 10 tūkst. eurų ribą.
NMA taip pat viešai skelbs apie žemės ūkio veiklos subjektus – juridinius asmenis, kuriems skirta valstybės pagalba arba kurie, paprastai kalbant, pilsis pigesnio žymėto dyzelino.
Valstybinė mokesčių inspekcija skaičiuoja, kad per praėjusius metus Lietuvoje buvo nupirkta 257,4 mln. litrų žymėto dyzelino.
Šaltinis: https://www.tv3.lt, 2024-07-10
Ūkininkai jau gali išsiimti lengvatinių gazolių leidimus
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad ūkininkai, prisijungę prie Mano VMI, jau gali išsiimti leidimus įsigyti lengvatinių žemės ūkyje naudoti skirtų gazolių (žymėtų dyzelinių degalų). Šiais metais leidimai suformuoti 94 tūkst. ūkininkų.
„Ūkininkai, kurie praėjusiais metais turėjo leidimus ir jiems buvo suformuota Žemės ūkio veiklos subjekto naudotojo kortelė, nieko papildomai daryti neturi – duomenys kortelėje buvo atnaujinti automatiškai“, – teigia VMI Akcizų administravimo departamento direktorius Žygintas Grekas.
VMI atstovas pažymi, kad atspausdintą kortelę užtenka degalinėje pateikti kartu su asmens tapatybės dokumentu, o jai atsispausdinti nebūtina vykti į VMI aptarnavimo padalinį, nes tai galima pasidaryti ir savarankiškai per Mano VMI > Dokumentai > Pažymėjimai / leidimai taikyti akcizų lengvatas.
Kokį gazolių kiekį gali įsigyti ūkininkas, VMI apskaičiuoja pagal Žemės ūkio duomenų centro pateiktus duomenis. Praėjusiais metais leidimai suformuoti 101 tūkst. gyventojų.
Šaltinis: https://www.valstietis.lt, 2024-07-12
Seimas svarstys pasiūlymus, kaip efektyviau naudoti valstybinę žemę
Seimas po pateikimo pritarė Aplinkos ministerijos parengtiems Žemės įstatymo ir lydinčiųjų įstatymų pakeitimams, kurie leis valstybinę žemę naudoti efektyviau ir sudarys sąlygas visuomenei gauti maksimalią naudą. Šiuos pakeitimus paskatino Konstitucinio teismo sprendimas ir identifikuotas teisinio reguliavimo trūkumas.
Įstatymų pakeitimais ištaisoma Žemės įstatymo nuostatos, pagal kurias negali būti atidalijami areštuoti žemės sklypai arba teisminio ginčo objektu esantys žemės sklypai ir kurios prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1 daliai.
Taip pat keičiant poįstatyminius teisės aktus nustatytas nesuderinamumas tarp tam tikrų Administracinio nusižengimo kodekso, Teritorijų planavimo, statybos ir žemės valstybinės priežiūros įstatymo ir Žemės įstatymo nuostatų.
Žemės įstatymo projekte didelė dalis nuostatų pakeitimų skirta aiškesniam žemės nuomos (tiek aukciono būdu, tiek ir be aukciono) reglamentavimui.
Siūloma atsisakyti teisės atleisti nuo nuomos mokesčio, kai valstybinė žemė išnuomota aukciono būdu, bei nustatyti, kad sudarant susitarimą dėl valstybinės žemės nuomos aukciono būdu sutarties šalies pakeitimo kitos šios sutarties sąlygos nebūtų keičiamos.
Numatoma, kad aukciono būdu išnuomotame valstybinės žemės sklype ar jo dalyje pastačius naujus statinius ar įrenginius, valstybinės žemės nuomos sutartis nenutraukiama, tačiau toks valstybinės žemės sklypas arba jo dalis parduodamas šių statinių savininkui, sumokant valstybinės žemės sklypo ar jo dalies rinkos vertę.
Ši vertė apskaičiuojama taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą.
Savivaldybės tarybai be aukciono išnuomojant valstybinės žemės sklypą ar jo dalį statiniams, nurodytiems Žemės įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1-3 punktuose, eksploatuoti, siūloma suteikti teisę savo biudžeto sąskaita, pagal savivaldybės tarybos nustatytus kriterijus sumažinti žemės nuomos mokestį ne daugiau kaip 50 proc. arba visai nuo jo atleisti.
Žemės įstatymo projekte numatyti nauji valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo atvejai: energetikos bendrijai netekus savo statuso ar nevykdant veiklos, kuriai buvo išnuomotas valstybinės žemės sklypas arba jo dalis, taip pat bendraisiais Civilinio Kodekso nustatytais sutarties nutraukimo pagrindais.
Siūloma nustatyti, kad įspėjimo dėl sutarties nutraukimo laikotarpiu valstybinės žemės nuomininkas moka valstybinės žemės nuomos mokestį, kuris apskaičiuojamas nuo valstybinės žemės patikėtinio įspėjimo dienos, pagal nekilnojamojo turto vertę, nustatytą taikant individualų turto vertinimą Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatyta tvarka ir padidinamas 10 proc.
Siekiant, kad sudėtingas priverstinio statinių išpirkimo procesas būtų aiškesnis, Žemės įstatymo projekte išskirti atvejai, kuomet statinius turi išpirkti valstybinės žemės patikėtinis, o kuomet teritorijų planavimo dokumentą patvirtinęs asmuo ar jo organizatorius, jei tvirtinanti institucija yra Vyriausybė.
Norint sureglamentuoti atvejus, kuomet statiniams, įregistruotiems pagrindiniais daiktais, eksploatuoti išnuomojamas ar parduodamas ne visas valstybinės žemės sklypas, šis žemės sklypas ir (ar) jo dalis gali būti išnuomojami tik aplinkos ministro nustatyta tvarka nustačius savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir (ar) įrenginiams eksploatuoti būtinas žemės sklypo dalis.
Žemės įstatymo ir lydinčiųjų įstatymų pakeitimus Seimas svarstys rudens sesijoje.
Šaltinis: https://am.lrv.lt, 2024-07-11
Keičiasi paraiškų priėmimo tvarkaraščiai
Žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko įsakymu pakeisti paramos paraiškų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) ir Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (SP) intervencines priemones tvarkaraščiai.
KPP tvarkaraštis papildytas dviem kvietimais. Pagal priemonės ,,Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ paraiškos šiais metais bus priimamos nuo rugsėjo 16 d. iki spalio 18 d. Pagal priemonės „Rizikos valdymas“ veiklos sritį „Pasėlių ir augalų draudimo įmokų kompensavimas“ paraiškų priėmimas vyks nuo rugsėjo 1 d. iki gruodžio 31 d.
SP tvarkaraštyje numatytas papildomas kvietimas teikti paraiškas pagal intervencinę priemonę „Investicijos į vyno sektorių“. Paraiškos bus priimamos spalio mėnesį.
