Žemės ūkio naujienos: 2024-10-09. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Nuo spalio 16 d. NMA pradės mokėti avansines išmokas
Nuo spalio 16 d. planuojama pradėti mokėti avansines išmokas pagal tam tikras paramos schemas, atsižvelgiant į taisykles ir sąlygas, kurios reglamentuoja paramos išmokėjimą. Tiesioginių išmokų, ekologinių sistemų, susietosios paramos avansinės išmokos sudarys 70 proc., o pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (SP) priemones – 85 proc. skirtos paramos sumos. Likusi paramos dalis bus pradedama mokėti nuo gruodžio 1 d.
Ūkininkams, kurių pateiktose paraiškose nebuvo nustatyta neatitikimų arba jie buvo pašalinti, nuo spalio 16 d. bus pradedamos mokėti šios avansinės išmokos:
1. Tiesioginės išmokos:
* pagrindinė tiesioginė išmoka;
* išmoka jauniesiems ūkininkams pagal 2014–2022 m. laikotarpio reikalavimus;
* papildoma pajamų paramos išmoka jauniesiems ūkininkams pagal 2023–2027 m. laikotarpio reikalavimus;
* papildoma perskirstomoji pajamų paramos išmoka tvarumui didinti.
2. Ekologinės sistemos avansinės išmokos:
* kompleksinės ekologinės sistemos „Veiklos ariamojoje žemėje“;
* ekologinės sistemos „Ariamųjų durpžemių keitimas pievomis“, „Eroduotos žemės keitimas pievomis“ ir „Kompleksinė pievų ir šlapynių priežiūros schema“;
* ekologinės sistemos „Sodų ir uogynų tvarkymas gamtai palankiu būdu“ bei „Ariamosios žemės keitimas pievomis, jų išlaikymas ir priežiūra“.
3. Susietosios pajamų paramos avansinės išmokos:
* susietosios pajamų paramos išmokos už pienines karves;
* susietoji parama už vaisius, uogas, riešutus ir daržoves atvirame grunte;
* susietoji parama už baltyminių augalų auginimą;
* susietoji parama už plotus, kuriuose auginami cukriniai runkeliai.
4. Avansinės išmokos pagal SP priemones:
* „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“;
* „Ekologinis ūkininkavimas. Ekologinio ūkininkavimo tęstiniai įsipareigojimai“ veiklas „Perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo“ ir „Ekologinis ūkininkavimas“.
Atkreiptinas dėmesys, kad parama yra mokama tik pasibaigus įsipareigojimų laikotarpiui ir patikrinus pareiškėjų atitiktį keliamiems reikalavimams, už laiku ir tinkamai įvykdytus įsipareigojimus, todėl pagal tam tikras priemones ji pradedama mokėti vėliau.
Visa informacija apie avansų išmokėjimo laikotarpius ir sumas – NMA informaciniame portale
NMA informaciniame portale, adresu https://portal.nma.lt/, prisijungę pareiškėjai gali stebėti savo pateiktų paraiškų administracinę būseną, o paspaudę 2024 m. pateiktos paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos nuorodą, gali matyti ir jiems planuojamus avansų išmokėjimo laikotarpius.
Taip pat apie avanso mokėjimo terminus galima sužinoti ir paskambinus NMA bendruoju informacijos teikimo numeriu +370 (5) 252 6999 arba trumpuoju numeriu 1841 (paskambinus spausti „1“). Svarbu atkreipti dėmesį, jog robotas pateiks aiškią ir tikslią informaciją, jei pareiškėjas skambins iš paraiškoje nurodyto telefono numerio.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2024-10-08
Pristatyta aktuali informacija apie paramą apsisaugoti nuo plėšrūnų
Vakar pareiškėjai, šiuo metu besikreipiantys į Nacionalinę mokėjimo agentūrą (NMA) dėl paramos pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinę priemonę „Apsaugos priemonės nuo didžiųjų plėšrūnų daromos žalos“, turėjo galimybę išgirsti šios priemonės pristatymą tiesioginės transliacijos metu. Apie minėtos paramos galimybes žiūrovams pasakojo NMA atstovė Jūratė Solgolovienė.
Pristatymo metu žiūrovai buvo supažindinti su svarbiausia informacija, žinotina teikiant paraiškas pagal priemonę – kokių ūkinius gyvūnusnuo plėšrūnų galinčių apsaugoti priemonių galima įsigyti paramos lėšomis, kokia paramos suma joms įsigyti gali būti skirta, kokiais teisės aktais turi vadovautis pareiškėjas, kokiais kriterijais remiantis bus vertinamos paraiškos, taip pat buvo atkreiptas dėmesys į dažniausiai pareiškėjų daromas klaidas teikiant paraiškas.
Antroje transliacijos dalyje buvo atsakyta į žiūrovų pateiktus klausimus – atsakymus į juos klausimus artimiausiu metu bus galima rasti ir NMA svetainės DUK skiltyje.
Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) primena ūkininkams, deklaruojantiems plotus erozijai jautriose teritorijose, geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) 5 standarto reikalavimus. Pareiškėjai, įgyvendinantys 5 GAAB standartą „Žemės dirbimo valdymas siekiant sumažinti dirvožemio degradacijos riziką ir eroziją, be kita ko, atsižvelgiant į šlaito nuolydį“ ir deklaruojantys plotus erozijai jautriose teritorijoje (šlaitų, statesnių nei 12 proc., sluoksnis), privalo laikytis reikalavimų.
Tokių kaip:
* neauginti kaupiamųjų žemės ūkio augalų, t. y. šakniavaisių ir šakniagumbių (klasifikatoriaus kodai BUR, MOR, KAL, SVO, POR, ČES, SAL, RID, RDK, GRE, ROP, PAS, BUL, CUR, PAR, DAK, DAM);
* kiekvienais metais nuo lapkričio 15 d. iki kovo 15 d. užtikrinti bent minimalų žolinių augalų auginimą, t. y. apsėti, palikti ražienų laukus per žiemą arba palikti kitas augalų liekanas. Ražienų ar augalų liekanų dirbimas nuėmus derlių ir neplanuojant minimu laikotarpiu apsėti yra draudžiamas;
* draudžiama vaismedžių ir vaiskrūmių plotuose ir jų tarpueiliuose dirbti ir purenti žemę;
* žemės dirbimas arimo būdu leidžiamas tik skersai šlaito.
Atkreiptinas dėmesys, jog už nurodytų reikalavimų nesilaikymą yra taikomos GAAB reikalavimų pažeidimų sankcijos.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2024-10-08
Patvirtinta Žemės ūkio technikos ir įrangos parametrų našumo nustatymo metodika
Informuojame, kad, atsižvelgus į pateiktas pastabas bei atlikus paskutines korekcijas, patvirtinta Žemės ūkio technikos ir įrangos parametrų našumo skirtingiems dirvožemio tipams ir plotams nustatymo metodika (Metodika). Metodika svarbi pareiškėjams, paramos lėšomis įsigyjantiems žemės ūkio techniką ir įrangą pagal populiariausias investicinės paramos priemones. Metodika bus naudojama vertinant įsigyjamų investicijų (žemės ūkio technikos ir įrangos) atitiktį ūkių gamybiniam potencialui.
Ji sukurta siekiant, kad tiek vertintojams, tiek pareiškėjams būtų aiškiai suprantama, kaip minėta atitiktis vertinama. Pareiškėjams ji leidžia aiškiau suprasti vertinimo kriterijus ir sumažina tikimybę gauti papildomų užklausų dėl investicijų atitikties, todėl paraiškų vertinimo procesas tampa greitesnis ir sklandesnis. Remiantis jau turima Metodikos naudojimo patirtimi vertinant paraiškas pagal priemonę „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“, paklausimų skaičius dėl investicijų, kurios atitinka Metodikoje nurodytas reikšmes, siekiant nustatyti jų atitiktį gamybiniam potencialui, labai sumažėjo.
Metodikos taikymo tvarka įgyvendinimo taisyklėse
Metodikos taikymo tvarka nustatoma kai kurių investicinių paramos priemonių įgyvendinimo taisyklėse.
Jos naudojimas jau apibrėžtas ir aktualus nuo spalio 7 d. teikiantiems paraiškas pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano ir Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės paramos priemonę „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“.
Taisyklėse nustatyta, kad pareiškėjo numatytų įsigyti žemės ūkio technikos ir įrangos atitiktis ūkio gamybiniam potencialui bus vertinama vadovaujantis Metodika, kai joje nagrinėjama įsigyjama investicija (konkreti investicijos rūšis):
* jei numatyta įsigyti investicija pagal Metodiką atitinka ūkio gamybinį potencialą, pareiškėjui kartu su paramos paraiška nereikia pateikti papildomų skaičiavimų, pagrindžiančių įsigyjamos žemės ūkio technikos pajėgumo atitiktį ūkio gamybiniam potencialui;
* jei planuojama įsigyti didesnių pajėgumų / parametrų techniką ir (arba) įrangą, nei numatyta Metodikoje, kartu su paraiška būtina pateikti skaičiavimus, pagrindžiančius įsigyjamos žemės ūkio technikos ir (arba) įrangos pajėgumo atitiktį ūkio gamybiniam potencialui, – jeigu pagrindimas tinkamas, parama skiriama visai investicijai;
* jei planuojama įsigyti didesnių pajėgumų / parametrų techniką ir (arba) įrangą, nei numatyta Metodikoje, bet kartu su paraiška pateiktuose skaičiavimuose nepagrindžiamas didesnių pajėgumų / parametrų technikos ir (arba) įrangos įsigijimo būtinumas, pareiškėjas kainų skirtumą tarp esamos ir tos, kuri nustatyta Metodikoje, atsižvelgiant į Taisyklių nuostatą, kad parama skiriama tik atitinkančiai ūkio gamybinį potencialą investicijos daliai, turi padengti savo lėšomis;
* jei Metodikoje nėra konkrečios prašomos kompensuoti investicijos, kartu su paramos paraiška būtina pridėti skaičiavimus, pagrindžiančius įsigyjamos žemės ūkio technikos ir (arba) įrangos pajėgumo atitiktį ūkio gamybiniam potencialui.
Metodika bus reguliariai peržiūrima
Svarbu pažymėti, kad Metodika bus taikoma kompleksiškai, įvertinant jau turimą ūkyje bei planuojamą įsigyti techniką / įrangą, planuojamą ūkio augimo potencialą, numatytą projekte. Vertinant ūkio gamybinį potencialą, analizuojami ne tik turimi ar planuojami žemės ūkio naudmenų plotai, bet ir ūkyje atliekami darbo procesai, turima technika bei kita įranga. Metodiką planuojama reguliariai peržiūrėti ir aktualizuoti, atsižvelgiant į technologines naujoves, šiuolaikinių technologijų, technikos bei įrangos pasiūlą rinkoje.
Tikimasi, kad Metodika užtikrins abipusį procesų skaidrumą ir sumažins administracinį darbo krūvį, leidžiantį efektyviau priimti sprendimus dėl paramos skyrimo. Be to, NMA galės efektyviau naudoti savo išteklius, nes mažės poreikis nagrinėti papildomus paaiškinimus dėl investicijų, kurios atitinka Metodikoje nustatytas reikšmes.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2024-10-07
Artėjant Derliaus dienai – svarbios diskusijos apie žemės ūkį
Tradicinėje Druskininkuose vykstančioje konferencijoje savivaldybių žemės ūkio skyrių, Žemės ūkio ministerijos ir kitų institucijų specialistai aptarė žemės ūkio politikos pokyčius, svarbius ir žemdirbiams, ir jiems padedantiems savivaldybių darbuotojams regionuose. Konferencijoje ,,Naujausių žemės ūkio aktualijų pristatymas stiprinant savivaldybių žemės ūkio skyrių specialistų kompetencijas” dalyvavęs žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius visus pasveikino su artėjančia prasminga švente – Derliaus diena, kuri minima antrąjį spalio šeštadienį.
„Ši konferencija yra puiki proga susitikti su specialistais, esančiais arčiausiai kaimo žmonių ir teikiančių jiems labai reikalingas paslaugas. Esate tikrai reikšminga grandis, kuri turi būti visapusiškai stiprinama“, – sakė ministras.
Nors savarankiškai žemės ūkio naudmenas ir pasėlius deklaruojančių ūkininkų daugėja, tačiau net 95 proc. pareiškėjų pagalbos kreipiasi į seniūnijų specialistus.
Kalbėdamas apie savo veiklos kryptis ir jau nuveiktus darbus, ministras ypač akcentavo biurokratinės naštos mažinimą ir pagalbą ūkininkams. Papasakojęs apie vykusius susitikimus su kitų ES šalių žemės ūkio ministrais ir ES žemės ūkio komisaru Janusz‘u Wojciechowski‘u, K. Starkevičius pabrėžė, kad visų ministrų nuomonė dėl perdėtų biurokratinių reikalavimų yra vieninga.
„Labai svarbu ūkininkus konsultuoti, jiems padėti, o ne bausti. Žinoma, tai nereiškia, kad galima atpalaiduoti rankas neteisėtų ,,schemų“ kūrėjams, norintiems pasinaudoti parama. Turime daugiau pasitikėti vieni kitais”, – sakė ministras.
Savivaldybių specialistai iš konferencijos ūkininkams parveš tikrai gerų žinių – jau yra parengtas įstatymo projektas dėl į valdas įsiterpusios žemės pardavimo. Pasak ministro, tokios laisvos žemės, kurios plotas Lietuvoje siekia 175 tūkst. ha, yra visuose rajonuose. ,,Ūkininkams turi būti leista šią žemę susitvarkyti. Pirmenybė įsigyti bus teikiama tokią žemę jau besinuomojantiems. Kas neturės pinigų, galės per 15 metų išsimokėti“, – apie pardavimo saugiklius kalbėjo ministras, atkreipdamas dėmesį, kad investiciniams projektams (pvz., laisvos ekonominės zonos įkūrimui) reikalinga žemė nebus parduodama.
Lietuvos savivaldybių asociacijos nariams labai aktualūs ir iššūkiai, susiję su įgyvendinamu Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginiu planu (SP). Pagal šį strateginį dokumentą penkeriems metams šalies žemės ūkiui ir kaimo plėtrai skirta beveik 4,3 mlrd. eurų. Pasak ministro, judėjimas ta pačia kryptimi, grįžtamasis ryšys – būtini, nes tik taip galima tobulėti.
Žemės ūkio ministerija yra pateikusi Europos Komisijai jau trečią SP keitimą. Jame – dėmesys ūkininkui, gamybai, atsparumo didinimui ir administracinės naštos mažinimui. Siekiama, kad ūkininkams būtų paprasčiau ne tik dirbti, bet ir gauti paramą, neapkraunant jų pertekliniais reikalavimais. EK atsakymo tikimasi sulaukti iki metų pabaigos.
Konferencijoje aptarta ir kita žemdirbiams aktuali tema – tiesioginės išmokos ir laukiantys pasikeitimai. Nuo spalio 16 d. bus pradėtos mokėti avansinės išmokos, susijusios su plotu ir gyvuliais, o nuo gruodžio 1 d. – pagrindinės išmokos. Šiemet, kaip ir pernai, avansai pagal tiesioginių išmokų intervencines priemones negalės viršyti 70 proc., o pagal kaimo plėtros intervencines priemones – 85 proc. išmokos dydžio.
Dvi dienas truksiančioje konferencijoje taip pat bus apžvelgtos investicijų į žemės ūkio valdas (teikiant paramą supaprastinta tvarka) naujovės, ūkininkų ūkių bei žemės ūkio technikos registravimas, gyvūnų draudimo įmokų kompensavimas, ekologinės gamybos sertifikavimas, Nacionalinės mokėjimo agentūros atliekamos patikros ir kitos aktualijos.
