Žemės ūkio naujienos: 2026-03-03

Skelbiama, jog šių metų paraiškos bus kuriamos remiantis Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) pavaldžios Nacionalinės mokėjimo agentūros suadministruotų praėjusių metų paraiškų duomenimis, taip užtikrinant duomenų tęstinumą ir paprastesnį paraiškų rengimo procesą.

Žemdirbiams, pasėlius deklaruosiantiems pirmą kartą, į kuriamą paraišką bus automatiškai įkeliami žemės ūkio valdoje registruoti žemės sklypai. Jie bus padalinti pagal sluoksnyje „Žemės ūkio naudmenos“ nustatytas naudmenas: ariamoji žemė, daugiametės pievos, daugiamečiai sodiniai.

Tuo metu laukams, patenkantiems į daugiametes pievas, automatiškai bus priskiriamas daugiametės pievos ar ganyklos kodas (DGP), o kitų naudmenų laukams kodas liks neužpildytas.

Be to, paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje atnaujinti pagrindiniai erdvinių duomenų sluoksniai ir duomenys.

Skelbiama, jog įsibraižius laukus ir užpildžius jų duomenis, klaidas bus galima taisyti bei paraišką tvirtinti tik nuo žemės ūkio ministro Andriaus Palionio įsakymu nustatytos 2026 m. žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimo pradžios datos.

Veiksmingumo ir efektyvumo skaičiuoklės ir vedlio funkcijos bus pasiekiamos taip pat tik nuo žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimo pradžios.

Be to, skelbiama, jog Žemės ūkio duomenų centras maksimaliai pratęsė sistemos prieinamumą naudotojams – galutiniams pakeitimams įdiegti ir ištestuoti šiemet prireiks vienos savaitės prieš pasėlių deklaravimo pradžią.

Pranešama, jog atlikti pakeitimai leis žemdirbiams lengviau suplanuoti deklaruotinus pasėlius, sumažins paraiškų priėmimo savivaldybėse krūvį ir palengvins savivaldybių darbuotojų darbą.

Šaltinis: lrt.lt, 2026-03-03

Patirtis, telkimas ir strateginė kryptis

Algimanta Pabedinskienė – vadybos ir verslo administravimo magistrė, turinti platų profesinį kelią verslo, akademinėje ir viešojo sektoriaus srityse. 2012–2016 m. ji ėjo Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės pareigas, koordinavo darbo rinkos, socialinės politikos, jaunimo, šeimos, neįgaliųjų, lyčių lygybės bei tarptautinio bendradarbiavimo klausimus, atstovavo Lietuvai ES ir tarptautiniu lygiu.

Ji yra dirbusi verslo organizacijų vadove, dėstytoja, projektų rengėja ir konsultante, aktyviai dalyvauja nevyriausybinių organizacijų veikloje. Šiuo metu – Lietuvos ūkininkių draugijos pirmininkė ir ŽŪR Tarybos narė. Jos kompetencijos apima strateginį ir institucinį valdymą, interesų atstovavimą, derybas, komunikaciją ir organizacijų vystymą.

Rinkimuose buvo aiškiai akcentuotas poreikis stiprinti organizacijos strateginį vaidmenį, telkti skirtingas asociacijas ir stiprinti jų balsą formuojant žemės ūkio ir kaimo politiką.

Nauja komanda – jaunimas ir regionai

Formuodama komandą, naujoji pirmininkė į vicepirmininkus pasiūlė ir suvažiavime buvo patvirtinti:

Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos valdybos narys Vytenis Grigas,
Šalčininkų rajono žemdirbių asociacijos vadovas Andžejus Kulevičius.

Toks sprendimas rodo aiškią kryptį – stiprinti jaunimo atstovavimą ir regioninį balansą organizacijoje bei telkti visą ŽŪR bendruomenę.

Stipri konkurencija ir kompetencijų pristatymai

Rinkimuose dalyvavo ir Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos „Kooperacijos kelias“ valdybos narys Mindaugas Maciulevičius bei Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos vadovas Saulius Daniulis.

Kandidatų pristatymuose akcentuotos vadybinės kompetencijos, patirtis žemės ūkio sektoriuje, darbas su asociacijomis, nacionalinis ir tarptautinis atstovavimas, gebėjimas telkti organizacijas bei stiprinti jų įtaką sprendimų priėmime. Diskusijose atsispindėjo skirtingi akcentai – nuo organizacijos funkcijų peržiūros ir aiškesnio vaidmens apibrėžimo iki aktyvesnio narių–ekspertų įtraukimo.

Padėka už aštuonerių metų darbą

Suvažiavime išreikšta padėka aštuonerius metus Rūmams vadovavusiam dr. Arūnui Svitojui bei vicepirmininkams – Vytautui Buivydui ir Algiui Baravykui – už nuoseklų darbą, stiprinant organizacijos autoritetą ir atstovaujant žemdirbių interesams nacionaliniu bei tarptautiniu lygiu.

Plati ir įvairialypė bendruomenė

ŽŪR dar kartą parodė esanti plataus spektro organizacija – jos gretose ne tik žemės ūkio sektoriaus atstovai, bet ir bendruomeninės, kultūrinės organizacijos, maisto gamintojų ir perdirbėjų asociacijos, miškininkystės, vynuogininkystės, verslo atstovai, tautinio paveldo puoselėtojai.

XXVI suvažiavimas pažymėjo naują etapą – su atsinaujinusia lyderyste, platesne įtrauktimi ir aiškia ambicija stiprinti ŽŪR kaip vienijančią ir telkiančią kaimo bei agroverslo bendruomenę organizaciją.

Šaltinis: valstietis.lt, 2026-02-26

Ūkininkai juokauja: esame geriau pasiruošę, nei kelininkai

Šiandien žemdirbiai daro kur kas daugiau nei tik rūpinasi, kad ant mūsų stalo kasdien būtų šviežios lietuviškos duonos, mėsos, daržovių ar kitų gėrybių. Užvedę galingą savo ūkių techniką, jie tapo pagrindine jėga, vaduojančia ne tik kaimus, bet jau ir miestą iš sniego gniaužtų. Ūkininkai ne tik valė užpustytas gatves, bet ir sėmė sniegą bei masyviomis priekabomis vežė jį už miesto ribų.

Patys ūkininkai sako, kad padėti savo kraštui jiems yra garbės reikalas. Jų teigimu, technika neturi stovėti garažuose, kai miestui jos labiausiai reikia.

„Reikia prisidėti prie visuomenės, parodyti, kad mes esame vieningi ir ne tik į savo vartus žiūrime, bet ir kitiems norime pagelbėti“, – sako vienas iš darbus vykdančių ūkininkų.

Jam antrina ir kitas pašnekovas, pabrėždamas ryšį su miestu: „Mes tą šansą turime, galimybes padėti, tai stengiamės patys. Taip pat ir miesto gyventojai esame, prisidedame kuo galime“.

Žemdirbiai neslepia sveiko humoro ir pasitikėjimo savo jėgomis.

„Ūkininkai visada geriau pasiruošę negu kelininkai, pažiūrėkit, kaip kolektyviai susibūrė visi“, – pusiau juokais, pusiau rimtai sako jie.

Nors darbai vyksta intensyviai, technikos savininkai prašo gyventojų supratingumo.

„Visi nori čia ir dabar ir greitai, bet dažniausiai taip neišeina. Kantrybės, viskas bus gerai“, – ramina jie.

Sniegas keliauja į atviras erdves

Siekdamas, kad gatvės taptų kuo pravažesnės, o pėstieji galėtų saugiai pasiekti savo tikslus, seniūnijos ir ūkininkų tandemas sniegą transportavo į laisvas valstybines teritorijas.

Sniego kalnai iš miesto centro ir mikrorajonų keliavo į buvusio karinio oro uosto prieigas, plotus, esančius už „Spindulio“ mokyklos, bei Gegučių parko prieigas.

Toks sprendimas leido greičiau išlaisvinti siauras miesto erdves nuo susikaupusių pusnynų.

Garbės sąrašas: kas padeda Kėdainiams?

Kėdainių miesto seniūnija ir visi gyventojai taria nuoširdų AČIŪ šiems ūkininkams ir jų ūkių komandoms, kurie negailėdami laiko ir resursų dirba vardan bendros gerovės:

ŠIUŠIŲ ūkiui (Krakių seniūnija)

Pauliui STALIORIUI (Krakių seniūnija)

Egidijui MEŠKAUSKUI (Krakių seniūnija)

KIŽAUSKŲ ūkiui (Dotnuvos seniūnija)

Mindaugui ŠEMEŽIUI (Gudžiūnų seniūnija)

Laimonui ZVĖGAI (Surviliškio seniūnija)

Aurimui SNARSKIUI (Surviliškio seniūnija)

ŽUPERKŲ ūkiui (Surviliškio seniūnija)

Pauliui PIKŠRIUI (Pelėdnagių seniūnija)

TALMANTŲ ūkiui (Pelėdnagių seniūnija)

GALINIŲ ūkiui (Vilainių seniūnija)

VENCKŲ ūkiui (Surviliškio seniūnija)

KVEDARŲ ūkiui (Vilainių seniūnija)

REIKERTŲ ūkiui (Vilainių seniūnija)

Gediminui SABULIUI (Pelėdnagių seniūnija)

Šis susitelkimas dar kartą įrodo, kad Kėdainių krašto žmonės yra stiprūs savo vienybe. Nepamirškime, kad ūkininkai labai daug padeda ir kaimo seniūnijose, kuriose sniegą nuo gatvių ir kelių valo tik seniūnijos turima itin kukli technika, o rajono valdžia net nemato poreikio įsigyti jos daugiau. Tad be ūkininkų pagalbos dažna seniūnija ir jos atokiau gyvenantys kraštiečiai tiesiog neišgyventų.

Kai kaimas padeda miestui, jokios pūgos nebaisios!

Šaltinis: valstietis.lt, 2026-02-27

Byloje nustatyta, kad ūkininkas, siekdamas gauti 15 tūkst. Eur subsidiją traktoriui įsigyti, Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) pateikė suklastotus dokumentus. Jis įsigijo traktorių už 23 764 eurus ir pagal paramos taisykles privalėjo per 9 mėnesius savo lėšomis visiškai atsiskaityti už investiciją.

Kadangi nustatytu terminu visos sumos sumokėti nepajėgė, ūkininkas NMA pateikė suklastotus dokumentus, kuriuose traktoriaus kaina buvo dirbtinai sumažinta iki 19 tūkst. eurų. Taip buvo sukurta iliuzija, kad už pirkinį jau visiškai atsiskaityta, ir ūkininkas neteisėtai įgijo teisę į 15 tūkst. eurų subsidiją. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistai patvirtino, kad NMA pateikti dokumentai buvo sufabrikuoti montažo būdu. Buvo paimtas kitos sutarties pirmasis lapas ir sujungtas su originalios sutarties lapais. Be to, nustatyta, kad vyr. buhalterės parašas ant PVM sąskaitos faktūros taip pat buvo suklastotas.

Teisėjų kolegija atmetė gynybos versiją, kad dokumentus neva koregavo pats traktoriaus pardavėjas dėl komplektacijos trūkumų, nes šią versiją vienareikšmiškai paneigė bendrovės darbuotojai ir buhalterinė apskaita. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas akcentavo draudimo bausti du kartus principo pažeidimą.

Gynėjas nurodė, kad NMA administracine tvarka jau buvo priėmusi sprendimą susigrąžinti visą 15 tūkst. eurų paramą, todėl pirmosios instancijos teismo priteistas identiškas civilinis ieškinys sukūrė nuteistajam perteklinę finansinę naštą. Nors apygardos teismas patvirtino, kad nuteistojo pripažinimas kaltu ir skirta bauda yra teisinga bausmė už nusikaltimą, teismas sutiko su gynėjo argumentais dėl jo kliento dvigubo nubaudimo rizikos.

Teisėjų kolegija nusprendė panaikinti nuosprendžio dalį dėl 15 tūkst. eurų žalos atlyginimo, nes ūkininkas šią sumą jau privalo grąžinti NMA administracine tvarka. Kadangi paramos grąžinimas visiškai padengia valstybės patirtą nuostolį, teismas civilinį ieškinį paliko nenagrinėtą, kad iš nuteistojo ta pati suma nebūtų išieškota du kartus. Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Šaltinis: delfi.lt, 2026-03-02

Valdžios institucijos nustatė trijų kilometrų apsaugos zoną aplink paveiktus ūkius su 23 gyvulininkystės vietomis, kuriose taikomi apribojimai, kai draudžiamas gyvūnų ir gyvūninės kilmės produktų perkėlimas be kompetentingos institucijos leidimo. Praėjusių metų gruodžio 22 d. SNL protrūkis užfiksuotas šiaurinėje Kipro dalyje – teritorijoje, kurioje Kipro Respublikos vyriausybė nevykdo oficialios ūkių  kontrolės. 2025 m. liga plito ir kitose Europos šalyse: atvejai nustatyti Slovakijoje, Vokietijoje, Vengrijoje. „Kipro specialistai nagrinėja visus įmanomus ligos plitimo būdus, įskaitant galimą SNL patekimą per gyvulių pašarus iš šiaurinės Kipro dalies, kur protrūkiai buvo pranešami nuo 2025 m. gruodžio vidurio.

Protrūkių likvidavimo metu sunaikinta beveik 14 tūkst. avių ir ožkų bei 260 galvijų. Tai pirmas kartas, kai liga buvo nustatyta vyriausybės kontroliuojamose teritorijose nuo 2008 m.

Liga Kipre nebuvo registruojama nuo 1964 m., ir šalis buvo nutraukusi vakcinaciją nuo šios ligos 1984 metais, todėl po tokios ilgos pertraukos ligai išplitus šalyje gyvulių populiacija gali būti ypač imli virusui“, – kalbėjo VMVT Gyvūnų sveikatingumo skyriaus patarėja Kristina Stakytė ir papildė: „2025 m. gruodžio mėn. Turkijos kontroliuojamame Šiaurės Kipre įvykę protrūkiai, susiję su SNL SAT1 serotipu, įvyko maždaug dviem mėnesiais anksčiau nei šiemet nustatyti atvejai Kipro vyriausybės kontroliuojamose teritorijose.“ SNL užfiksuotų atvejų Lietuvoje nėra, tačiau VMVT įspėja, kad per neatsargumą ją galima „atsivežti“ keliaujant po šia liga užkrėstus regionus. SNL nėra pavojinga žmonėms, tačiau sukelia didelius ekonominius nuostolius. Sergantys gyvūnai karščiuoja, netenka apetito, sumažėja jų produktyvumas, pieno primilžis sumažėja 2–3 dienoms.

Svarbi informacija keliaujantiems į užsienio šalis

Keliautojai turėtų būti ypač budrūs viešėdami Turkijoje, Vidurio Azijos, Afrikos šalyse, Irane, Libane – jose cirkuliuoja snukio ir nagų liga. Būtina įsiminti: keliavus po užsienį ir grįžtant į Lietuvą iš ne Europos Sąjungos šalių draudžiama parsivežti bagaže gyvūninės kilmės maisto produktų (pieno, mėsos produktų). Liga ypač pavojinga galvijams, avims, ožkoms ir kiaulėms. Ji gali būti pernešama per žmonių naudojamus daiktus: drabužius, avalynę ar net gyvūninį maistą.  Grįžę iš užsienio jokiu būdu su tais pačiais drabužiais ar batais nesilankykite savo ar kitų gyvūnų ūkiuose. Rekomenduojama po kelionių bent 14 dienų nesilankyti jokiuose ūkiuose. 

Pašalinių žmonių lankymasis ūkyje gali būti pražūtingas gyvūnams  

Virusas platinamas tiesioginio arba netiesioginio kontakto keliu, taip pat gali būti perneštas transporto ir namų apyvokos priemonėmis. Gyvūnų ūkiuose privalu laikytis biosaugos, higienos ir dezinfekcijos reikalavimų. Naujai įvežtus į ūkį gyvulius, jei įmanoma, reikia laikyti atskirai bent 21 dieną, stebėti jų sveikatos būklę.  Įtarus užkrečiamąją ligą, pagal galimybes reikia atskirti sergančius gyvūnus nuo kitų, neišvežti ūkinių gyvūnų ir jų produktų iš laikymo vietos.      Pastebėję bet kokius SNL ar kitų gyvūnų užkrečiamųjų ligų įtarimus kuo skubiau praneškite privačiam veterinarijos gydytojui ir  VMVT – užpildžius anketą  arba paskambinkite tel.: 1879 ar +370 5 242 0108. 

Šaltinis: lrytas.lt, 2026-02-27