Žemės ūkio naujienos: 2026-03-04. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Kodėl 26 % paramos gavėjų vis dar praranda paramą ir kaip to išvengti?
Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) paskelbė 2025 m. paramos sąlygų reikalavimų patikrų analizės rezultatus, kurie atskleidė, kad nors valdymo reikalavimų neatitikimų skaičius ūkininkų valdose sumažėjo nuo 15 % iki 11 %, didelė dalis (26 %) ūkininkų, atrinktų į planines patikras, vis dar nesilaiko agrarinės ir aplinkosaugos geros būklės (GAAB) reikalavimų ir rizikuoja netekti paramos.
Vienas ryškiausių problemų žemės ūkio sektoriuje – žemės dirbimo reikalavimai erozijai jautriose teritorijose. Ūkininkai, deklaruojantys plotus su didesniu nei 12 % šlaito laipsniu, įpareigoti nuo lapkričio 15 d. iki kovo 1 d. užtikrinti bent minimalų žolinių augalų dangą, paliekant ražienas arba augalų likučius žiemai. Tačiau 2025 m. pažeidimai dėl šio reikalavimo buvo nustatyti net 66 paraiškose, o tai reiškia, kad didelė dalis paramos gavėjų neįvertina ar netinkamai įgyvendina šios svarbios aplinkosaugos sąlygos.
Taip pat pastebėta, kad 27 paramos gavėjų paraiškose buvo nustatyti pažeidimai, susiję su 2 GAAB standarto – šlapynių ir durpynų apsauga. Nuo 2025 m. naujų drenažo įrenginių įrengimas yra draudžiamas, o senų sistemų remontas gali būti leidžiamas tik tuomet, jei tai nekenkia durpžemių aplinkosaugai. Be to, draudžiama deginti durpynų plotus ar arti šiose teritorijose, tačiau dalis žemės naudotojų šių taisyklių nepaiso ar netinkamai interpretuoja jas praktikoje.
Kitas reikšmingas GAAB standartas – minimali dirvožemio danga pažeidžiamiausiais laikotarpiais, neleidžiantis palikti dirvos tuščios nuo lapkričio 15 d. iki kovo 1 d. – šiuo atžvilgiu 2025 m. nustatyti 16 pažeidimų tarp mažesnių nei 50 ha ūkių. Taip pat 15 paraiškose nustatyta neatitikimų dėl juodojo pūdymo (išskyrus ekologinių laukų apsaugos juostas), kai iki lapkričio 1 d. žemė turėjo būti apsėta ar apsodinta, bet to nebuvo padaryta.
Valdymo reikalavimų srityje dažnas neatitikimas susijęs su vandens apsauga nuo nitratais taršos iš žemės ūkio veiklos, ypač draudimu tręšti dirvą šaltuoju metų laikotarpiu – tokių pažeidimų 2025 m. buvo 14 paraiškų, o tai rodo, kad ūkininkai vis dar turi sunkumų tinkamai suplanuoti ir vykdyti tręšimo darbus pagal reikalavimus. Vis dėlto 2025 m. NMA nustatė 2,5 karto mažiau neatitikimų dėl mėšlo ir srutų kaupimo reikalavimų, lyginant su 2023 m. (tik 11 paraiškų), kas rodo tam tikrą gerėjimą žemės ūkio veiklos valdymo srityje.
NMA primena, kad paramos sąlygų reikalavimų reikia laikytis visiems ūkininkams, pateikusiems paraiškas įvairioms išmokoms, įskaitant bazinę tiesioginę išmoką, perskirstomąją išmoką, jauniesiems ūkininkams, klimatui ir aplinkai naudingų sistemų išmokas, susietąją paramą ir kitas intervencines priemones, numatytas Žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano. Ūkininkai, siekiantys išvengti finansinių sankcijų ar paramos sumažinimo, turi ne tik žinoti šiuos reikalavimus, bet ir gebėti juos praktiškai pritaikyti savo ūkiuose.
Tai reiškia, kad Lietuvos žemės ūkio sektoriuje parama – nors ir svarbus pajamų šaltinis – tampa ne tik finansine paskata, bet ir griežtu kokybės ir tvarumo vertinimo instrumentu. Ūkininkai, kurie nesugebės prisitaikyti prie sudėtingesnių aplinkosaugos ir valdymo reikalavimų, rizikuoja ne tik prarasti paramą, bet ir sulaukti sankcijų, o tai savo ruožtu gali paveikti jų konkurencingumą rinkoje ir ilgalaikį ūkių vystymąsi.
Šaltinis: agrobite.lt, 2026-03-02
Brangi kiekviena sekundė: kaip laiku pastebėti augalų patiriamą stresą?
Nors kalendoriuje žiema – jau baigėsi, ūkininkai nekantriai laukia tikrojo pavasario. Vienas pirmųjų darbų – patikrinti peržiemojusių pasėlių būklę ir įvertinti, ar jų nepaveikė šalčio bei kitų priežasčių sukeltas stresas, rašoma Linas Agro pranešime žiniasklaidai. „Stresą patiriančius augalus atpažinti nesunku: jie neturi sveikiems augalams būdingų požymių. Sveiki pasėliai pasižymi konkrečiai rūšiai būdinga žalia spalva, neturi susiraitymų, pabalimų, įplėšimų, nuvytimų, pageltimų, rudų dėmių ir pan. Jei pasėliai turi bent vieną iš šių požymių, galima įtarti, kad jie patyrė vienokį ar kitokį stresą“, – sako Linas Agro agrotechnologijų plėtros vadovė dr. Gabrielė Pšibišauskienė.
G. Pšibišauskienės teigimu, augalams išvengti streso – sunku, nes jie negali savarankiškai pakeisti savo augimvietės. Anot jos, augalams belieka tik prisitaikyti prie besikeičiančios aplinkos ir jos veiksnių.
„Nėra tokios aplinkos, kuri būtų absoliučiai palanki pasėlių augimui. Tačiau gebėjimus prisitaikyti prie nepalankių sąlygų sustiprina augalų selekcija ir fiziologijos formavimas, atsižvelgiant į žinomus biotinius (ligos, piktžolės, kenkėjai ir kt.) ir abiotinius (sausra, temperatūrų svyravimai ir kt.) veiksnius. Nors ne visada pavyksta visiškai apsaugoti augalus nuo streso, jų augintojai maksimaliai gerina augimo sąlygas“, – sako žemės ūkio ekspertė.
Vienu metu – bent kelių veiksnių poveikis
Nenuspėjamos oro sąlygos, kenkėjai, ligos, piktžolės – augalus nuolat veikia įvairiausių rūšių stresiniai veiksniai. Kaip paaiškina agrotechnologijų žinovė, streso veikiami augalai yra sukūrę sudėtingą fermentų, metabolitų ir indikatorių sistemą, kuri padeda jiems išgyventi nuolatinio streso aplinkoje.
„Gana dažnai augalus vienu metu veikia bent keli skirtingi streso veiksniai, tačiau jie geba atpažinti ir išskirti konkrečią streso rūšį bei gintis nuo jų sąsajos. Deja, bet tokie sudėtingi procesai alina augalus, pareikalauja iš jų daugiau energijos. Siekiant palengvinti pastaruosius procesus, pasitelkiami specialūs produktai – antistresantai, sukurti aminorūgščių, jūros dumblių ir mikroelementų pagrindu“, – teigia G. Pšibišauskienė.
Nors augalus veikia įvairios streso rūšys, ekspertė išskiria fototoksiškumą, kuris augalams – vienas pavojingiausių. Ji patikslina, kad fototoksiškumas – tai cheminių, biologinių ar fizinių veiksnių sukeliamas žalingas poveikis augalams. Dėl jo augalai auga lėčiau ir netgi gali žūti.
„Lapų geltimas arba balimas, deformacijos, nudegimai, dėmės, augimo sulėtėjimas, šaknų ar žiedų pažeidimai – ryškiausi fototoksiškumo požymiai. Tačiau šie požymiai suteikia daug naudingos informacijos, kada ir kokia priemonė reikalinga augalų pažeidimams sumažinti. Be to, prasidėjus ūkininkavimo sezonui, darbas darbą veja, orų sąlygos keičiasi itin dažnai, tad kiekviena sekundė – brangi. Todėl labai svarbu tiek žinoti, kokias apsaugos priemones naudoti, tiek ir laikytis tikslių naudojimo rekomendacijų“, – sako G. Pšibišauskienė.
Pavasarį – pelėsio ir šalčio rizika
Paklaustas, su kokiomis didžiausiomis rizikomis šį pavasarį galbūt susidurs Lietuvos ūkininkai, Linas Agro mikroelementų prekybos vadovas Andrius Lukoševičius įvardija pavasarinį pelėsį, šalčius ir jau kasmet pasikartojančias sausras. Anot jo, viską lems realios oro sąlygos.
„Pavyzdžiui, žieminiai kviečiai šį pavasarį vegetaciją gali pradėti susidurdami su pavasarinio pelėsio rizika ir menka antžemine augaline dalimi. Jei pelėsis pažeis augalus, pasėliai išretės. Nors dalis augalų gali regeneruotis, tačiau jiems vis tiek bus reikalinga pagalba – su greitai ir lengvai įsisavinamomis maistinėmis medžiagomis. Vėlgi šalti orai ankstyvą pavasarį gali būti dideliu kliuviniu įsavinant maisto medžiagas iš dirvos, kurios gyvybiškai svarbios formuojant stiprią šaknų sistemą bei atnaujinant augalų vegetaciją. Todėl teks pasitelkti ir tręšimus per lapus su amino rūgštimis „Microfert“, huminėmis ar fulvinėmis rūgštimis „Black Perl Fulvo“, jūros dumbliais „Megafol“ ir siera iš „Thiomax OIL“. Jei augalų šaknys – silpnai išsivysčiusios, prireiks ir fosforo produktų „Starmax Mn“, „YaraVita Kombiphos“ ar „Ikar Fosto“, – teigia A. Lukoševičius.
Jis papildo, kad šį pavasarį žieminiams kviečiams galima pasitelkti naują Linas Agro produktą „Mineral Organic NS 25(11)“. Jį sudaro nitratinis azotas (amonio salietra) ir organinės trąšos, tarp kurių – siera, organinis azotas ir huminės rūgštys. „Šio produkto sudėtyje esantis tikslinis azoto ir sieros santykis padidins visų mineralinių trąšų efektyvumą. Čia esančios organinės trąšos sustiprins pasėlių kokybę, užtikrins palankesnes augimo sąlygas, pagerins dirvos kokybę ir drėgmės išlaikymą, padės suformuoti produktyvesnius žieminių kviečių pasėlius.“
Komentuodamas žieminių rapsų situaciją, ekspertas pabrėžia kasmet pasikartojančią situaciją: rapsų augalai ima sparčiai auginti antžeminę dalį, tačiau dirva dar šalta ir maisto įsavinti negali. Todėl, anot jo, rapsų augaluose išryškėja visas skirtingų elementų trūkumo sąrašas. Vos sušilus rapsų pasėlius patartina tręšti per lapus boro, fosforo, sieros ir biostimuliatorių mišiniais.
Paklaustas, kas šį pavasarį gali laukti žieminių miežių, A. Lukoševičius išskiria kiek didesnį jų jautrumą šalčiui ir pavasariniam pelėsiui, nes jie dažnai turi daugiau žalios masės nei kiti augalai.
„Žieminiai miežiai ypač anksti atnaujina augalų vegetacijos procesus ir labai sparčiai vystosi. Todėl būtinas ankstyvas jų tręšimas nitratiniu azotu ant dirvos – vos tik galima įvažiuoti į laukus. Tuo pat metu būtina skatinti šaknyno vystymąsi, kad visos vegetacijos metu turėtume stiprius augalus. Todėl kai miežiai atsiaugins lapus, rekomenduojama šiuos pasėlius maitinti per lapus azoto, fosforo, kalio, jūros dumblių, mangano, magnio produktais. Taip pat galima pakartotinai tręšti per lapus ir amino rūgštimis“, – teigia Linas Agro mikroelementų prekybos vadovas A. Lukoševičius.
Jis papildo, kad žiemkenčiams peržiemojus, arba jie pasėti vėlai, ar stipriai pažeisti pavasarinio pelėsio, apšalę ar nušalusi jų antžeminė dalis, krūmijimuisi skatinti po pirmojo tręšimo nitratiniu azotu, huminėmis, fulvinėmis rūgštimis, fosforu, rekomenduojama įtraukti produktą, kuris teigiamai veikia augalo fiziologiją – „Ikar Bigo W“. „Šių produktų augalų auginimo technologijoje nerekomenduojama purkšti mišiniuose su azotu ar amino rūgštimis. Juos panaudoti verta tikslingai skatinant augalų augimą, krūmijimąsi, didinant vitaminų ir cukraus kiekį juose, taip pat skatinant šaknų formavimąsi.“
Šaltinis: linasagro.lt, 2023-03-02
EP stiprina ūkininkų apsaugą nuo nesąžiningos prekybos praktikos
Vasario 12 d. Europos Parlamentas priėmė naują teisės aktą, kuriuo siekiama sustiprinti ūkininkų ir smulkiųjų žemės ūkio produktų gamintojų apsaugą nuo nesąžiningos pirkėjų prekybos praktikos, ypač tarpvalstybiniais atvejais. Už dokumentą balsavo 555 Europos Parlamento nariai, prieš nebalsavo nė vienas, 26 susilaikė – tai rodo itin platų politinį sutarimą dėl būtinybės stiprinti silpnesnės grandies apsaugą maisto tiekimo grandinėje.
Griežtesnė kontrolė ir aktyvesnė institucijų iniciatyva
Naujuoju teisės aktu numatoma, kad valstybių narių priežiūros ir teisėsaugos institucijos privalės glaudžiau bendradarbiauti, siekdamos užkirsti kelią nesąžiningai prekybos praktikai tais atvejais, kai pirkėjai ir tiekėjai veikia skirtingose šalyse.
Ypač svarbi naujovė – nacionalinės institucijos galės savo iniciatyva pradėti tyrimus ir imtis veiksmų, nelaukdamos oficialaus ūkininko ar gamintojo skundo. Tai reikšmingas pokytis, nes praktikoje smulkieji gamintojai dažnai vengia skųstis dėl galimo spaudimo ar baimės prarasti prekybos partnerius.
Atsakomybė ir už ES ribų veikiantiems pirkėjams
Teisės aktas numato, kad taisyklės bus taikomos ir tiems pirkėjams, kurie įsikūrę už Europos Sąjungos ribų, tačiau perka produkciją iš ES tiekėjų. Tokie subjektai privalės paskirti atsakingą kontaktinį asmenį Europos Sąjungoje, kuris bendradarbiaus su priežiūros institucijomis ir užtikrins informacijos teikimą tyrimų metu.
Tai ypač aktualu globalizuotoje rinkoje, kur žemės ūkio produktų prekyba dažnai peržengia nacionalines ir net žemynų ribas.
Greitesnis reagavimas per ES vidaus rinkos sistemą
Naujajame reglamente taip pat numatytas sustiprintas informacijos apsikeitimas per ES vidaus rinkos informacinę sistemą. Tai leis valstybėms narėms greitai ir koordinuotai reaguoti į galimus pažeidimus, užkirsti kelią piktnaudžiavimui bei efektyviau keistis duomenimis apie tyrimus ir nustatytus atvejus.
Tokiu būdu siekiama užtikrinti, kad nesąžininga praktika negalėtų „migruoti“ iš vienos valstybės į kitą, pasinaudojant nacionalinių sistemų skirtumais ar spragomis.
Reikšmė Lietuvos ūkininkams
Nors Lietuvoje jau galioja tam tikros nuostatos, ribojančios nesąžiningą prekybos praktiką, tarpvalstybiniai sandoriai dažnai apsunkina realią apsaugą. Naujosios taisyklės sustiprins ūkininkų pozicijas, ypač tais atvejais, kai produkcija realizuojama už Lietuvos ribų ar kai pirkėjas registruotas kitoje valstybėje.
Tai svarbus žingsnis stiprinant ūkininkų derybines galias, užtikrinant skaidresnę rinką ir mažinant spaudimą smulkiesiems bei vidutiniams gamintojams.
Įsigaliojimo terminas
Teisės aktui dar reikalingas oficialus Europos Sąjungos Taryba pritarimas. Po galutinio priėmimo naujosios taisyklės įsigalios praėjus 18 mėnesių nuo jų paskelbimo ES oficialiajame leidinyje.
Platus Europos Parlamento palaikymas rodo aiškų signalą – maisto tiekimo grandinėje turi būti užtikrintas didesnis balansas, skaidrumas ir sąžiningumas, o ūkininkai negali likti silpniausia ir neapsaugota grandimi.
Šaltinis: zur.lt, 2026-02-25
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba skelbia komunikacijos kampanijos „Kaip jie gyvena? Tavo sprendimas“ pradžią
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) inicijuoja nacionalinę komunikacijos kampaniją „Kaip jie gyvena? Tavo sprendimas“, kurios tikslas – stiprinti ūkinių gyvūnų gerovę ir skatinti nuoseklią prevencijos bei biosaugos praktiką Lietuvos ūkiuose. Gyvūnų sveikata ir gerovė nėra savaime suprantamas dalykas. Ją lemia laikymo sąlygos, higiena, biosaugos reikalavimų laikymasis ir sisteminga ligų prevencija – būtent šie veiksniai padeda mažinti rizikas, užtikrinti gyvūnų atsparumą ir išlaikyti ūkio stabilumą.
Šiuos principus apibrėžia VMVT parengtos praktinės gairės smulkiesiems ūkiams „Priežiūra vietoje gydymo“.Jose parodoma, kad nuosekli prevencija leidžia išvengti ligų protrūkių, mažinti naudojamų antibiotikų poreikį ir užtikrinti ilgalaikę gyvūnų gerovę bei ekonominį ūkio tvarumą.
Siekiame keisti požiūrį
„Ši komunikacijos kampanija remiasi ūkiuose atliktų patikrinimų rezultatais, kurie rodo, kad biosaugai vis dar skiriama nepakankamai dėmesio. Tinkamų laikymo sąlygų užtikrinimas ir griežtas higienos laikymasis – atsakingo ūkininkavimo pagrindas. Vienas virusas gali sunaikinti visą ūkį, tad net ir vienas biosaugos pažeidimas gali kainuoti metų metus trukusį darbą. Prevencija yra ne tik investicija į ūkio tvarumą, gyvūnų sveikatą, bet ir viso sektoriaus stabilumą. Todėl kampanijos tikslas – stiprinti suvokimą, kad būtent šie sprendimai lemia ilgalaikę gyvūnų gerovę“, – sako VMVT Gyvūnų gerovės skyriaus vedėja Kristina Ulienė.
Kūrybinė kampanijos idėja simboliškai perkelia ūkinius gyvūnus į Lietuvos miestus. Milžiniška karvė, kiaulė ar višta ramiai stovi senamiestyje ar bulvare ir žvelgia tiesiai į praeivį. Gyvūnai, vaizduojami jiems neįprastoje aplinkoje, primena, kad, nors jie gyvena už miesto ribų, jų gyvenimo kokybė turėtų rūpėti kiekvienam iš mūsų. Gyvūnų gerovė – tai ne tik humaniškas elgesys, bet ir kasdienė atsakomybė: saugi aplinka, tinkamos laikymo sąlygos ir ligų prevencija. Tik taip galima apsaugoti gyvūnus nuo ligų ir užtikrinti stabilų ūkio veiklos tęstinumą.
Šiais metais VMVT kampanija „Kaip jie gyvena? Tavo sprendimas“ daug dėmesio skirs prevencijai tam, jog ūkių biosauga būtų ne formalumas, o nuosekli ir veikianti sistema. Kalbėsime apie tai, kaip kasdienius veiksmus paversti tvariais įpročiais, kaip užtikrinti ilgalaikę gyvūnų gerovę ir įsivertinti biosaugos lygį ūkyje.
Šaltinis: vmvt.lt, 2026-03-03
NMA – pavyzdys Europoje skaitmeninių inovacijų diegimo srityje
Praeitą savaitę Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) atstovai Europos Komisijos (EK) kvietimu viešėjo Italijoje, kur buvo laukiami, kad pristatytų savo unikalią patirtį ir žinias kolegoms iš kitų Europos šalių renginių ciklo „Fire“ seminare. NMA atstovavę NMA direktoriaus pavaduotojas Tomas Orlickas ir NMA Kontrolės departamento direktorius Liutauras Šimkus į susitikimą vyko pristatyti Lietuvoje taikomų laukų monitoringo sprendimų, kurie artėjančiu 2028–2034 m. programiniu laikotarpiu taps pagrindu kitose šalyse dar tik kuriamoms žemės stebėjimo sistemoms.
T. Orlicko skaitytas pranešimas apie įvairiuose tarptautiniuose projektuose kauptas žinias ir praktišką jų įgyvendinimą – skaitmeninę transformaciją, skatinančią efektyvią agrarinės aplinkosaugos stebėseną žemės ūkyje bei tapusią pagrindu sukurti inovatyvią platformą išmaniajam ūkininkavimui, naudojant duomenis gamybai optimizuoti, aplinkosauginiam tvarumui didinti ir sąžiningoms ūkininkų pajamoms užtikrinti, sulaukė didelio šalių dalyvių susidomėjimo.
Buvo pristatyta net tik jau ne pirmus metus Lietuvoje naudojamo ALNSIS nauda, bet ir naujai kuriami skaitmeniniai įrankiai, padėsiantys efektyviai planuoti žemės ūkio veiklas, taip pat platforma, kurioje teikiami duomenys klimato pokyčiams stebėti, paukščių buveinių tinkamumo modeliavimo platforma, žemės ūkio jutiklių duomenų apdorojimo platforma, anglies dioksido kiekio žemėje stebėjimo platforma.
Lietuva – šalis, jau praktiškai įgyvendinusi bei išbandžiusi inovatyvius sprendimus ir galinti būti pavyzdžiu ir vedle kitoms Europos valstybėms, technologiškai ruošiantis naujajam ES paramos žemės ūkiui periodui. Numatoma, kad būtent NMA patirtis taps pagrindine gaire ateityje įgyvendinti ambicingą projektą – Europos nuotolinio žemes stebėjimo sistemą
Renginio, kurį organizavo EK Jungtinis tyrimų centras, dalyviai buvo kviečiami dalyvauti seminaruose, kuriuose buvo pristatomos šalių patirtys, susijusios su laukų stebėsenos galimybių gerinimu ir inovatyviu sprendimu taikymu dabartyje ir ateityje.
NMA, aktyviai plečiančiai laukų monitoringo galimybes ir siekiančiai geriausių rezultatų šioje srityje, dalyvavimas panašiuose renginiuose ne tik patvirtina, jog einama teisinga linkme, bet ir suteikia impulsą toliau tobulėti. „Žinių mainai tarptautiniu lygmeniu – tai ne tik proga peržvelgti savo rezultatus kitų šalių fone, bet ir didelis įvertinimas bei paskata toliau tobulėti, kurti ir naudoti inovatyvius įrankius. Svarbu tai, kad inovatyvūs sprendimai, garsinantys mus Europoje, naudingi ne tik mums kaip organizacijai, bet pirmiausia – ūkininkams, kuriems siekiame suteikti visapusišką naudą ir pagalbą.“ – teigia NMA direktoriaus pavaduotojas T. Orlickas.
