Žemės ūkio naujienos: 2026-05-26. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Kraštutinis argumentas – mėšlas
Ūkininkų protesto akcijose mėšlas pasitelkiamas kaip kraštutinis argumentas. Ne per seniausiai jis panaudotas Lenkijoje. Mažai trūko, kad nosį riečiantis kvapas pasklistų ir Vilniuje. Tai būtų buvęs bene pirmasis toks atvejis šalies žemdirbių judėjimo istorijoje. Mėšlas ūkininkų protestuose pasitelkiamas kaip didžiausia nepasitenkinimo išraiška piktinantis dėl perteklinės biurokratinės naštos, Europos žaliojo kurso, neseniai ir verdant aistroms dėl ES-MERCOSUR prekybos susitarimo.
Praėjusią savaitę mažai trūko, kad mėšlu pakviptų Vilniaus centre. Drastiškų priemonių kaip Lenkijoje neketinta imtis, tačiau būtų kilę nepatogumų ir nepasitenkinimo, o Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) ir Aplinkos ministerijai (AM) – papildomų nemalonumų, aiškinimosi, žiniasklaidos dėmesio.
Telšių rajono ūkininkų sąjunga (TRŪS) buvo gavusi sostinės administracijos leidimą gegužės 14-ąją surengti protesto akciją prie ŽŪM panaudojant iki 5 sunkiosios technikos vienetų (srutvežių, mėšlo kratytuvų, traktorių) bei susiburiant iki 500 žmonių. Pavasario darbymečio įkarštyje tokia protestuotojų minia nebūtų susirinkusi.
Anot organizatorių, ne masiškumas svarbu. Iš tiesų to ketvirtadienio ryte Vilniaus prieigose jau stovėjo traktoriai, vežini priekabomis su mėšlu ir srutomis, laukdami ženklo pajudėti miesto centro link – tačiau paskutinę minutę akcija pristabdyta.
Galioja vieningas reikalavimas
Mėšlo akciją žemaičiai organizavo matydami, kad įprastos susitarimo su valdžia siekimo formos mažai veiksmingos.
Susitarimo ieškoma dėl mėšlo ir srutų naudojimo aplinkosauginių reikalavimų, kurie per kelerius pastaruosius metus buvo keičiami net 7 kartus. Bendrą sutarimą rasti keblu, juolab kad tvarka (Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašas) tvirtinama dviejų ministrų – žemės ūkio ir aplinkos – parašais.
Iš kitos pusės, spaudžia šalies įsipareigojimas užtikrinti, kad per metus hektarui tektų ne didesnė nei 170 kg azoto (N) norma. Kai kurioms ES šalims tai rimtas iššūkis. Antai Nyderlanduose mėšlo (azoto, fosfatų) pertekliaus tema ypač jautri. Azoto ribą pernai pavyko išlaikyti, daugiausia dėl kiaulių bandų ir naminių paukščių pulkų mažinimo. Tačiau dėl fosfatų „lubų“ viršijimo dabar pienininkystės sektoriui teks atsisakyti 75 tūkst. piendavių.
Tuo metu Lietuvoje stebime gyvulininkystės sektoriaus mažėjimą. Šalies interesas būtų padidinti tiek kiaulių, tiek melžiamų karvių bandas. Tačiau šalims narėms taikomi vienodi standartai. Valdininkai norėtų apsidrausti tam atvejui, jei atvyktų auditoriai iš Europos Komisijos ir pasidomėtų: „Kaip kontroliuojate, kad maksimali tręšimo mėšlu riba nebūtų viršyta?“ Tada jiems šast dokumentą: „Yra reikalavimas sudaryti konkretaus lauko tręšimo planus tręšiant ne tik mineralinėmis, bet ir organinėmis trąšomis.“
Kelis pastaruosius mėnesius aistros virė būtent kalbant apie tręšimo planus, kai tręšiama vien mėšlu ir (ar) srutomis. Šis reikalavimas kurį laiką galiojo, paskui jo nutarta atsisakyti, vėliau – sugrąžinti… Vienas projektas keitė kitą… Kovo mėnesį ŽŪM parengtas, derinimui su suinteresuotomis šalimis paskelbtas naujas projektas beviltiškai „pakibo“.
Reikalavimą vadina pertekliniu
Ūkininkų teigimu, tręšimo planų reikalavimas perteklinis. Argumentai keli. Reikia pirkti paslaugą, galinčią siekti ir kelis tūkstančius eurų. Tačiau toks išlaidavimas neturi prasmės, nes dokumentas tėra formalus, paruošiamas gerokai iki tręšimų. Realiai tręšimo darbai vyksta ne kaip popieriuje parašyta, o atsižvelgiant į oro sąlygas, realią pasėlių būklę. Kita vertus, faktinė tręšimo mėšlu apskaita iš tiesų yra.
Žemės ūkio duomenų centro (ŽŪDC) Geografinių informacinių sistemų skyriaus vadovė Raminta Vitkauskienė „Valstiečių laikraščiui“ primena, kad prieš porą metų (2024 metais) Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje (PPIS) buvo įdiegtas tręšiamųjų produktų naudojimo apskaitos posistemis su integruotu tręšimo planavimo komponentu. Šis funkcionalumas leidžia ūkininkams vienoje sistemoje planuoti tręšimą ir pildyti tręšiamųjų produktų naudojimo apskaitą.
Taigi jau dveji metai, kai ūkininkai papildomai pildo Tręšiamųjų produktų naudojimo apskaitos informacinės sistemos žurnalus. Be to, ŽŪDC kaupia duomenis apie kiekvieno ūkio situaciją (kiek laiko gyvulių, kokį žemės plotą deklaruoja) ir gali įvertinti, ar teoriškai nėra viršijama 170 kg N/ha riba.
Sistema veikia sklandžiai
PPIS įdiegus naują funkciją dėl tręšiamųjų produktų naudojimo apskaitos, ŽŪDC pradėjo organizuoti nuotolinius mokymus. Anot ŽŪDC atstovės R.Vitkauskienės, pirmaisiais metais surengti ketveri, pernai dveji, o šiemet vieni tokie mokymai. Juos išklausė gerokai per tūkstantį dalyvių (1 214).
Be to, praėjusiais metais ūkininkams sudaryta galimybė registruotis į individualias nuotolines konsultacijas, kurių metu teikiama praktinė pagalba dirbant su sistema (primintina, kad į individualias konsultacijas galima registruotis internetu, užpildant registracijos formą). Pernai šia galimybe pasinaudojo 30 žemės ūkio veiklos subjektų, šiemet suteiktos kelios individualios konsultacijos, o didesnio susidomėjimo tikimasi artėjant tręšiamųjų produktų naudojimo apskaitos pateikimo terminui – gruodžio 1 d.
Pasak ŽŪDC skyriaus vadovės, susidomėjimas mokymais yra didelis, nes tręšimo planavimas ir tręšiamųjų produktų naudojimo apskaita ūkininkams yra aktuali tema. Tai rodo ir dalyvių skaičiai – į vienus nuotolinius mokymus dažniausiai prisijungia apie 200 dalyvių.
Dažniausiai ūkininkai kreipiasi dėl sistemos funkcionalumo ir naudojimo, taip pat dėl konkrečių praktinių situacijų savo ūkiuose. Klausimai dažniausiai susiję su duomenų įtraukimu, tręšimo planų sudarymu ir tręšiamųjų produktų naudojimo apskaitos pildymu.
Paprastai iššūkių kyla, kai tręšiamųjų produktų sąraše ūkininkas neranda naudojamos trąšos, taip pat prireikus įtraukti duomenis apie naują produktą. Pasitaiko neaiškumų renkantis tinkamą produktą, pavyzdžiui, kai sąraše yra daug mėšlo tipų su skirtingais veikliųjų medžiagų kiekiais. Dar viena dažnesnių praktinių situacijų – kaip teisingai suvesti duomenis, kai tame pačiame lauke auginamos ir tręšiamos dvi skirtingos kultūros.
Pašnekovė pabrėžia, kad konsultacijos padeda teisingai pildyti tręšiamųjų produktų naudojimo apskaitą ir išvengti klaidų, nuo kurių gali priklausyti ir paramos gavimas, taip pat sumažina laiko sąnaudas pildant duomenis. Svarbiausia tręšiamųjų produktų naudojimo apskaitą pildyti laiku ir tiksliai, o tais atvejais, kai tręšimo planas nesudaromas, – neviršyti rekomenduojamų tręšimo normų.
Gresia sankcijos
„Kam reikalingas dar vienas papildomas planas, jei valstybė jau šiandien turi informaciją apie faktinį tręšimą ir gali vykdyti realią kontrolę?“ – rengiantis akcijai kalbėjo Zita Dargienė, TRŪS vadovė ir Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) vicepirmininkė.
Lyderystės dėl to, kad būtų atsisakyta perteklinio reikalavimo rengti tręšimo mėšlu ir (ar) srutomis planus, ėmėsi Z.Dargienė, tačiau TRŪS nėra vienišiai. Iniciatyvai pritarė ir kitos asociacijos, tarp jų – Lietuvos pieno gamintojų, Lietuvos kiaulių augintojų…
Diskutuota ne vieną mėnesį. ŽŪM, jai pavaldi Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) pripažįsta, jog reikalavimai pagrįsti. Ūkininkai, numojantys ranka į galiojančius reikalavimus, rizikuoja sulaukti sankcijų.
NMA atstovė Vaiva Kavoliūnienė „Valstiečių laikraščiui“ atskleidė, kad 2024 metais trims pareiškėjams buvo pritaikytas paramos sumažinimas „dėl tręšimo plano, parengto pagal Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų apraše nustatytą tvarką, neturėjimo“. Bendra paramos sumažinimo suma siekė 682,14 Eur. Pernai tokia sankcija buvo pritaikyta vienam pareiškėjui, bendra paramos sumažinimo suma – 579,8 Eur. Paramos sumažinimo suma visada yra 1 proc., pagal visą paraišką.
„Tręšimo plano sudarymą siekiama supaprastinti, kiek tai neprieštarauja ES teisės aktams. Institucija yra atvira diskusijoms dėl šio plano sudarymą reguliuojančių nuostatų“, – atkreipia dėmesį NMA atstovė.
Tręšimo planas Vilniui suveikė
Bendro sutarimo paieška mėšlo reikalu labai sudėtinga. Pastarasis procesas atskleidė, kad kol kas Lietuvoje labiau veiksmingas raumenų demonstravimas, o ne diskusija prie apskrito stalo.
Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos (LKAA) direktorius Algis Baravykas primena įvykių raidą. Po paskutinės teisėkūros iniciatyvos sugrąžinti tręšimo mėšlu (srutomis) planus ŽŪM su socialiniais partneriais surengė nuotolinį pasitarimą norėdami įtikinti, kad tręšimo planai yra labai pažangus dalykas. Matydami, kad skirtingos pusės tikrovę suvokia labai nevienodai, žemdirbių atstovai pakvietė tręšimo plano šalininkus atvykti į ūkį – tegul savo akimis pamato, kaip viskas veikia.
A.Baravykas svarsto, kad kai kuriems valdininkams atrodo, jog mėšlu (srutomis) gyvulininkystės ūkiuose norima tiesiog atsikratyti, kad šios organinės trąšos yra perteklius. Tai toli gražu nuo to, kas yra praktiškai.
„Ūkininkai seniai supratę organinių trąšų naudą, ypač graibsto jas pabrangus mineralinėms trąšoms. Daugelio ūkių tręšimo technika kompiuterizuota, tiksliai įterpia“, – LKAA vadovo teigimu, kabinetinis suvokimas toli gražu neatitinka to, kas vyksta šiuolaikiniame gyvulininkystės ūkyje.
Tręšimo planų šalininkai atsisakė siūlymo vietoje pažiūrėti, kaip ūkyje veikia tręšimo planas. Tuomet žemaičiai (TRŪS) ėmė tartis, kad tręšimo mėšlu planą reikia atvežti į Vilnių.
Gegužės pirmąjį dešimtadienį ŽŪM buvo sukviestas posėdis, kuriame dalyvavo platus ratas ministerijos socialinių partnerių, o po kelių dienų telšiškiai paskelbė ultimatumą: iki nustatytos dienos ir valandos dėl projekto nesusitarus AM ir ŽŪM – patys atveš tręšimo planą ministerijoms.
Ir spaudimas suveikė. Ministerijos protesto organizatoriams pateikė raštą, patvirtinantį, kad į reikalavimus atsižvelgta. Penktadienį teisės aktų informacinėje sistemoje paskelbtas naujas projektas.
Esminė žinia, kad tręšimo plano reikalavimai ūkininkams supaprastinami. Pasak teisės akto projekto lydraščio, „žemės ūkio veiklos subjektai turės sudaryti tręšimo planą nepriklausomai nuo tręšiamo ploto, kai bus norima tręšti mėšlu ir (ar) srutomis maksimalia 170 kg azoto norma į hektarą ir papildomai naudojant azoto turinčias trąšas“.
Z.Dargienei ir TRŪS parodžius kovinę iniciatyvą, finalinis rezultatas gyvulininkystės ūkius tenkins. Tuo džiaugiasi, kolegas sveikina ir A.Baravykas. Visgi karštligiškame finale iš ministerijos pusės jis pasigedo veiksmų koordinavimo, kad būtų vienodai informuoti visi socialiniai partneriai, su kuriais tuo reikalu tartasi, o ne tik tas, kuris iškėlė ultimatumą.
Kita vertus, anot patyrusio žemdirbių savivaldos atstovo, liūdna, kad „pas mus kartais taip yra: suveikia važiavimas traktoriais, o kalbėjimas, norėjimas tartis kažkaip neveikia“.
Šaltinis: valstietis.lt, Irma Dubovičienė, 2026-05-25
Žemės ūkio studijas pasirinkusiems skiriamos tikslinės skatinamosios stipendijos
Žemės ūkio ministerija kviečia rinktis studijas, susijusias su žemės ūkio, maisto ūkio ir veterinarijos sritimis ir skiria tikslines skatinamąsias stipendijas. Šį rudenį 43 įstoję studentai stipendijas – po 200 eurų kas mėnesį – gaus visą studijų laikotarpį. Vytauto Didžiojo universiteto studentams, studijuojantiems agronomijos, maisto kokybės ir saugos, žemės ūkio mechanikos inžinerijos ir tvariosios inžinerijos studijų programose, skirtos 8 stipendijos.
Lietuvos inžinerijos kolegijoje žemėtvarką ir hidrotechninę statybą studijuojantieji gaus 5 stipendijas, o Vilniaus kolegijoje agroverslo ir maisto technologijų bei veterinarijos specialybes pasirinkusieji – 8 stipendijas. Kauno kolegijoje agroverslų technologijų, maisto technologijos bei gastronomijos ir antreprenerystės programas pasirinkusiems skirtos 7 stipendijos, o tiems, kas žemės ūkio ir maisto produktų technologijų programas pasirinko Utenos kolegijoje – 6 stipendijos.
Tikslines skatinamąsias stipendijas Žemės ūkio ministerija skiria nuo 2020 metų.
Studijuojantys valstybės finansuojamose vietose pagal studijų programas, susijusias su žemės ūkio, maisto ūkio ir veterinarijos sektoriais, tikslines skatinamąsias stipendijas gauna 3–6 metus, t. y. tiek, kiek studijos trunka pagal konkrečią studijų programą (šešerius metus trunka veterinarinės medicinos programos studijos).
Bendras finansuojamų stipendijų skaičius – 141.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2026-05-21
Lietuvos žemės ūkiui – 100 mln. eurų tvaresnėms investicijoms
Europos Komisija patvirtino 100 mln. eurų vertės Lietuvos valstybės pagalbos schemą, skirtą remti ūkius ir žemės ūkio veiklą vykdančias įmones, investuojančias į tvaresnę ir modernesnę gamybą. Finansavimas bus teikiamas paskolų forma. „Šios lėšos padės ūkiams lengviau investuoti į modernesnes, tvaresnes ir efektyvesnes technologijas. Didelė dalis ūkininkų kaip pagrindines kliūtis tokioms investicijoms įvardija per dideles išlaidas ir ilgą atsipirkimo laikotarpį.
Pagal šią schemą bus remiamos investicijos į:
• tikslaus ūkininkavimo technologijų diegimą;
• dirvožemio kokybę gerinančias ir anglį kaupiančias ūkininkavimo praktikas;
• technologijų, mažinančių šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir amoniako emisijas bei gerinančių oro kokybę, diegimą ūkiuose;
• aukštesnių nei privaloma gyvūnų gerovės standartų įgyvendinimą.
Didžiausia paskolos suma sieks 2 mln. eurų, o paskolos trukmė – iki 10 metų.
Paskolos bus finansuojamos iš viešųjų lėšų (70 proc.) ir finansų tarpininkų privačių lėšų (30 proc.). Valstybės lėšomis finansuojamai paskolos daliai palūkanos nebus taikomos. Finansų tarpininkų daliai bus taikoma rinkos sąlygas atitinkanti palūkanų norma, kai finansų tarpininko marža negalės viršyti 5 proc. + EURIBOR.
Finansų tarpininkus paskoloms teikti atrinks Lietuvos Respublikos Nacionalinis plėtros bankas (ILTE). Pirmąsias paskolas ūkininkai turėtų galėti gauti jau šių metų rudenį.
Paskolos pagal šią schemą bus teikiamos iki 2028 m. pabaigos.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2026-05-20
NMA, siekdama padėti klientams išvengti neatitikimų, atkreipia dėmesį į dažniausias klaidas ir pataria, kaip jų išvengti
Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA), siekdama padėti pareiškėjams, deklaruojantiems žemės ūkio naudmenas, kitus plotus ir ūkinius gyvūnus bei dalyvaujantiems su plotu susijusiose Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (SP) priemonėse, išvengti neatitikimų paramos skyrimo reikalavimams, primena dažniausiai daromas klaidas ir pataria, kaip jų išvengti.
Svarbu paminėti, jog dėl pritaikyto paramos sumažinimo nepanaudotos lėšos perskirstomos pareiškėjams, kurie laikosi reikalavimų.
Dažniausiai nustatomi neatitikimai ir kaip jų išvengti
2025 m. dažniausiai parama buvo mažinama (340,39 tūkst. Eur), nes nebuvo laikomasi susietosios paramos už vaisius, uogas ir riešutus, daržoves ir baltyminius augalus reikalavimų, įsipareigojimų.
NMA primena, jog pareiškėjai:
-privalo užtikrinti, kad deklaruotuose plotuose būtų derlius (jei užauginto derliaus nėra, tačiau nuotraukose matomi, pvz., gyvi, nenudžiūvę vaismedžiai, jauni sodinukai, – tai nelaikoma nustatytų reikalavimų neatitiktimi);
-deklaruojantys bendrai 2 ha ir didesnį vaisių, uogų, riešutų, daržovių atvirame grunte ar 1 ha ir didesnį moliūgų, juodųjų serbentų, obelų ar riešutų plotą, ar 0,1 ha ir didesnį klasifikatoriaus V grupės daugiamečių sodinių plotą, deklaruojamą ne daugiamečių sodinių plote žemės ūkio naudmenų sluoksnyje (išskyrus braškes ir krienus), likus ne mažiau kaip 10 darbo dienų iki pirmo derliaus nuėmimo, bet ne vėliau kaip iki spalio 1 d., privalo per „NMA agro“ mobiliąją programą pateikti nuotraukas iš kiekvieno lauko kelių skirtingų vietų, kur aiškiai matytųsi užaugintas derlius ir bendras lauko vaizdas.
Dažnai paramos suma buvo mažinama ir už paramos sąlygų reikalavimų neatitikimus (310 tūkst. Eur). Primename, kad:
-būtina tinkamai kaupti mėšlą ir srutas, kaip numatyta Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų apraše;
-įgyvendinant 5 geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) standartą „Žemės dirbimo valdymas siekiant sumažinti dirvožemio degradacijos riziką ir eroziją, be kita ko, atsižvelgiant į šlaito nuolydį“, privaloma:
-kiekvienais metais nuo lapkričio 15 d. iki kovo 15 d. užtikrinti bent minimalų žolinių augalų auginimą (apsėti, palikti ražienų laukus per žiemą arba palikti kitas augalų liekanas);
-neauginti kaupiamųjų žemės ūkio augalų, t. y. šakniavaisių ir šakniagumbių;
-svarbu laikytis Ūkinių gyvūnų gerovės reikalavimų.
Taip pat dėl valdymo teisės neturėjimo 2025 m. buvo pritaikytas 80 tūkst. Eur paramos sumos sumažinimas. Taigi svarbu, kad pareiškėjai deklaruotų tik žemės valdymo teise (nuosavybės, nuomos ar panaudos pagrindais) priklausančius plotus. NMA turi įsitikinti, kad parama mokama tik teisėtam valdytojui, todėl primygtinai rekomenduojama turėti rašytinius dokumentus.
NMA veiksmai, kurie padeda išvengti neatitikties paramos skyrimo reikalavimams
Kasmet mažinti nustatomų neatitikimų skaičių padeda NMA sukurta Automatinė laukų nuolatinio stebėjimo sistema (ALNSIS), skirta nuotoliniu būdu stebėti ir vertinti žemės ūkio veiklas visoje Lietuvoje. ALNSIS padeda iš anksto nustatyti galimus neatitikimus, taigi pareiškėjai iš anksto yra informuojami apie dar neįvykdytas veiklas.
Taip pat NMA, siekdama, kad pareiškėjai galėtų ištaisyti klaidas dar deklaravimo metu, kasmet atlieka išankstinį paraiškų tikrinimą ir apie nustatytus neatitikimus informuoja atitinkamų savivaldybių žemės ūkio padalinius, o deklaruodami pareiškėjai gali matyti „NMA agro“ programoje atnaujintas preliminarių laukų ribas, automatiškai sugeneruotas pagal 2025 m. rudens 1 m skiriamosios gebos palydovinius vaizdus, kurios padeda tiksliau įbraižyti laukus ir išvengti paramos sumažinimo už neteisingą deklaravimą ir netikslų laukų įbraižymą.
Be to, kasmet vykdoma aktyvi neatitikimų išvengimo kampanija:
-prasidėjus deklaravimui leidžiamas laikraštis, kuriame pateikiamos rekomendacijos, kaip išvengti neatitikimų, pateikiami įvairūs dažniausiai nustatytų neatitikimų pavyzdžiai;
-kiekvieną pavasarį NMA organizuoja tiesioginių išmokų konferenciją, kurioje teikiama aktualiausia informacija apie taisyklių pakeitimus, administravimo ir patikrų aktualijas bei naujoves;
-NMA klientai greitai ir patogiai gali konsultuotis su virtualiuoju asistentu Joriu Nemiga;
-NMA svetainėje bei žiniasklaidos priemonėse nuolat skelbiami straipsniai apie aktualius teisės aktų pakeitimus, reikalavimus bei terminus ūkininkams, siekiantiems laiku įvykdyti įsipareigojimus ir išvengti neatitikimų;
-ūkininkai gali lengvai sužinoti ir sekti informaciją apie reikalavimus ir jų įgyvendinimo terminus bei išvengti neatitikimų naudodamiesi NMA svetainės skiltyje „Parama kaimui“ esančiu „Kalendoriumi“.
Kviečiame sekti NMA naujienas ir naudotis kitomis NMA sukurtomis priemonėmis, kurios padeda išvengti neatitikimų.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2026-05-22
Kviečiame teikti pastabas NMA 2026–2028 m. korupcijos prevencijos veiksmų planui
Informuojame, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) parengė NMA 2026–2028 m. korupcijos prevencijos veiksmų plano projektą ir kviečia prisidėti visuomenę ir socialinius partnerius prie jo tobulinimo. NMA, puoselėdama skaidrumą kaip vieną iš pagrindinių vertybių, nuolat ieško būdų užkirsti kelią galimoms neskaidrioms veikloms, todėl periodiškai peržvelgia ir tobulina NMA vidinius procesus bei susijusius teisės aktus. Tobulindami teisės aktus siekiame į procesą įtraukti mūsų socialinius partnerius, klientus ir visuomenę.
Kviečiame Jus teikti pastabas ir pasiūlymus rengiamam NMA 2026–2028 m. korupcijos prevencijos veiksmų planui. Jūsų pastabų ir pasiūlymų lauksime el. paštu skaidrumas@nma.lt iki 2026 m. birželio 7 d.
Atsižvelgus į pateiktas pastabas NMA 2026–2028 m. korupcijos prevencijos veiksmų planas bus dar kartą koreguojamas, tad siūlome būti aktyviais ir prisidėti prie šio dokumento tobulinimo.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2026-05-22
Ankstesnės žemės ūkio naujienos
