Žemės ūkio naujienos: 2026-06-08. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Žemės ūkio ministerijoje – dėmesys dronų naudojimo supaprastinimui ir būsimoms investicijoms
Žemės ūkio ministerijoje įvyko Tarpinstitucinės prioritetinių darbų koordinavimo darbo grupės posėdis. Jo metu aptarti bepiločių orlaivių naudojimo reglamentavimo klausimai, pristatytas Nacionalinio pažangos plano (NPP) projektas 2028–2034 m. laikotarpiui bei diskutuota su socialiniais partneriais dėl teisėkūros procesų.
Siekiama paprastesnio dronų naudojimo žemės ūkyje
Vienas pagrindinių posėdžio klausimų – bepiločių orlaivių (dronų) panaudojimas žemės ūkyje. Darbo grupės nariai supažindinti su techniniais ir teisiniais jų naudojimo aspektais. Šiuo metu tręšimo ir purškimo darbams naudojami dronai pagal savo techninius parametrus priskiriami specialiajai kategorijai. Dėl galiojančio teisinio reguliavimo jų naudojimas praktikoje išlieka gana sudėtingas: būtina turėti bepiločio orlaivio sistemos (UAS) naudotojo registracijos numerį, įgyti nuotolinio piloto kvalifikacijos pažymėjimą ir Transporto kompetencijų agentūros išduodamą naudojimo leidimą.
Atsižvelgiant į tai, kad dronų naudojimo reglamentavimas priklauso Susisiekimo ministerijos kompetencijai, posėdyje nutarta oficialiai kreiptis į šią instituciją su siūlymu supaprastinti tvarką žemės ūkyje naudojamiems bepiločiams orlaiviams.
Pristatytas NPP projektas 2028–2034 m. laikotarpiui
Darbo grupė susipažino su Žemės ūkio ministerijos siūlymais NPP 2028–2034 m. projektui.
Svarbu pažymėti, kad ateities investicijos iš Nacionalinio ir regioninio partnerystės plano lėšų bus atrenkamos griežtai tik iš tų siūlymų, kurie bus pateikti NPP rengimo etape. Valstybės biudžeto lėšos investicijoms galės būti pasitelkiamos tik išimtinais atvejais, kai investicijų neįmanoma finansuoti iš kitų šaltinių arba jų nepakanka.
Sutarta, kad socialiniai partneriai savo pastabas ir pasiūlymus dėl NPP projekto gali teikti iki ateinančios savaitės vidurio.
Posėdžio metu taip pat aptarti Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos pasiūlymai dėl derinimui teikiamų teisės aktų projektų. Ministerijos specialistai priminė, kad teisėkūros procesą reglamentuoja Teisėkūros pagrindų įstatymas, ir paaiškino, kokiais būdais galima teikti pastabas, pritarimą ar nepritarimą teisės aktų projektams.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2026-06-05
Aktuali informacija apie 2026 m. nuotolines patikras su ALNSIS
Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) šiemet, kaip įprastai, vykdys patikras visoje Lietuvos teritorijoje naudodamasi Automatine laukų nuolatinio stebėjimo sistema (ALNSIS) – susipažinkite su 2026 m. planuojamais stebėti laukais ir informacija, kada bus galima pamatyti ALNSIS rezultatus. NMA, naudodamasi ALNSIS, 2025 m. patikrino visus 2,9 mln. ha deklaruotų plotų bei iš anksto, artėjant įsipareigojimų terminams, įspėjo ūkininkus apie dar neįvykdytas veiklas.
2025 m. informaciniai pranešimai apie iki reikalavimo termino pabaigos neįvykdytas veiklas išsiųsti dėl beveik 2 000 laukų. Po priminimo net 85 proc. laukų reikalavimas įdirbti juodąjį pūdymą buvo įvykdytas.
2026 m. pareiškėjų atitiktis bazinės išmokos, papildomos pajamų paramos išmokos jaunajam ūkininkui, papildomos perskirstomosios pajamų paramos išmokos, susietosios pajamų paramos už baltyminių augalų, sėklinių bulvių ir cukrinių runkelių auginimą, ekologinės sistemos išmokos (kompleksinės ekologinės sistemos veiklos „Augalų kaita“, „Tarpiniai pasėliai“, „Sertifikuotos sėklos naudojimas“, „Neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos“, „Trumpaamžių medingųjų augalų juostos“, „Daugiamečių žolių juostos“, ekologinės sistemos „Tausojanti vaisių, uogų ir daržovių programa (NKP)“, „Ariamosios žemės keitimas pievomis, jų išlaikymas ir priežiūra“), Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano kaimo plėtros intervencinių priemonių „Ekologinis ūkininkavimas. Ekologinio ūkininkavimo tęstiniai įsipareigojimai“, „Vietovės su gamtinėmis ar kitomis specifinėmis kliūtimis“ reikalavimams visoje Lietuvos teritorijoje bus vertinama pagal ALNSIS rezultatus.
Paramos gavėjai su ALNSIS rezultatais galės susipažinti NMA Informaciniame portale.
Šiemet NMA Informaciniame portale bus atvaizduojami šie ALNSIS rezultatai:
-šienavimas / ganymas pagal Tiesioginių išmokų taisyklių reikalavimus;
-ar žemės ūkio augalų plotuose ariamojoje žemėje auginami žemės ūkio augalai;
-juodojo pūdymo įdirbimas;
-ar deklaruota pieva nesuarta nuo praėjusių metų rugpjūčio 1 d. iki einamųjų metų birželio 30 d.;
-ar deklaruoti tinkami gauti paramą plotai – nėra sumedėjusios augmenijos;
-ar deklaruoti tinkami gauti paramą plotai – nėra žemės ūkio veikloje nenaudotinų plotų (pvz.: kūdra, statiniai);
-ar deklaruotas pasėlis atitinka esantį lauke (KVV, KVŽ, MIV, MIŽ, RAŽ, RUŽ, KRŽ, PUP, ŽIR, AVV, CUR, KUK, GRI).
Nuo liepos 15 d. ALNSIS rezultatus planuojame rodyti NMA Informaciniame portale, jie bus atnaujinami kas 10 dienų.
Deklaruotiems laukams bus suteikiamos 4 spalvos:
-žalia spalva deklaruotame lauke rodo, jog įsipareigojimas yra įvykdytas,
-geltona spalva nurodo, jog įsipareigojimas yra stebimas,
-oranžinė spalva reiškia, jog įsipareigojimas neįvykdytas ir artėja termino pabaiga,
-raudona spalva reiškia, kad įsipareigojimas neįvykdytas pasibaigus terminui.
Nuo liepos 15 d. juodojo pūdymo įdirbimo atveju ir nuo rugpjūčio 17 d. šienavimo / ganymo atveju pareiškėjai bus individualiai informuojami apie ALNSIS nustatytus neatitikimus. Išankstinis informavimas padės iki reikalavimų įvykdymo termino pabaigos atlikti reikiamus veiksmus ir išvengti neatitikimų.
Šaltinis: nma.lt, 2026-06-04
Birželio 12 d. – paskutinė pagrindinio deklaravimo diena, pavėluotai paraiškos priimamos iki birželio 22 d.
Žemdirbiai iki birželio 12 d. dar gali deklaruoti žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei ūkinius gyvūnus. Paraiškas dar bus galima teikti pavėluotai nuo birželio 13 d. iki birželio 22 d., tačiau už kiekvieną pavėluotą darbo dieną išmokos suma bus mažinama 1 proc. (savaitgaliai, šventinės dienos ir po jų einanti pirma darbo diena laikoma viena darbo diena).
Pareiškėjai iki birželio 22 d. gali pakeisti patvirtintos paraiškos duomenis savivaldybėje, kurioje registruotas pareiškėjo valdos centras, seniūnijoje ar struktūriniame padalinyje ir patys, prisijungę prie Paraiškų priėmimo informacinės sistemos (PPIS).
Prašymas pakeisti paraiškos duomenis, pateiktas pavėluotai teikiamų paraiškų laikotarpiu, laikomas pavėluotai pateiktu ir už kiekvieną pavėluotą darbo dieną tiesioginės išmokos už visą lauką (jei yra įbraižomas naujas laukas ar įbraižytas laukas dalijamas į kelis laukus) arba didinamą lauko dalį (jei yra didinamas jau įbraižytas laukas) mažinamos 1 proc., išskyrus šiuos atvejus:
-kai keičiami paraiškos pirmajame lape nurodyti duomenys ar atsisakoma paramos už atskirus laukus ar paramos pagal visą paraišką;
-kai keičiamas deklaruojamų naudmenų ar kito ploto klasifikatoriaus kodas, nekeičiant prašomos paramos sumos;
-taisoma įbraižytų laukų grafinė konfigūracija (netikslaus deklaruojamų laukų įbraižymo atveju), ir toks taisymas galimas be paraiškos 2 lapo lentelės duomenų (įbraižytų laukų ploto) keitimo.
Atkreipiame dėmesį, kad, pasibaigus pavėluotai teikiamų paraiškų laikotarpiui, paraiška priimama tik tais atvejais, kai vėlavimą lėmė nuo pareiškėjo valios nepriklausančios aplinkybės (nenugalimos jėgos (force majeure) ar išimtinės aplinkybės). Tokiais atvejais pareiškėjas ar jo įgaliotas asmuo per 15 darbo dienų nuo tos dienos, kai sužinojo arba galėjo sužinoti apie nuo pareiškėjo valios nepriklausančias aplinkybes, bet ne vėliau kaip iki spalio 1 d., padedamas seniūnijos darbuotojo ar pats užpildydamas paraišką per PPIS išsiunčia Nacionalinei mokėjimo agentūra (NMA) prašymą priimti pavėluotai teikiamą paraišką ir vėlavimo priežasties pagrindimo dokumentus.
Pareiškėjai gali atsisakyti paramos už visą paraišką arba jos dalį nuo paraiškos pateikimo iki paramos gavimo dienos. Paramos sumos sumažinimas pareiškėjui už atsisakytą visą paraišką arba jos dalį netaikomas, jei iki paramos už atskirtus laukus ar paramos pagal visą paraišką atsisakymo dienos jis nebuvo informuotas apie NMA planuojamą patikrą vietoje ar paraiškoje aptiktas klaidas (išskyrus Automatinės laukų nuolatinio stebėjimo sistemos nustatytas neatitiktis žemės ūkio veiklos vykdymo kriterijams) arba apie NMA prašymą pateikti deklaruojamų plotų valdymo teisę patvirtinančius dokumentus.
Šaltinis: nma.lt, 2026-06-04
Audrius Vanagas. Ar įmanoma bitininkystė be ūkininkų?
Prasidėjusi vasara ne visiems atneša atostogų nuotaiką. Ūkininkams – tai beprasidedantis intensyviausias darbymetis, kuris neatsiejamas nuo oro sąlygų. Būtent nuo jų priklauso, kada galime išvažiuoti į laukus. Visgi gyvenimas pagal gamtos laikrodį ne visiems suprantamas. Pastaruoju metu viešojoje erdvėje vėl aštrėja diskusija dėl ūkininkų, bitininkų ir augalų apsaugos produktų naudojimo. Dažnai ji pateikiama kaip konfliktas tarp žemdirbių ir bičių. Toks požiūris klaidina.
Ūkininkai nėra bičių priešai. Bitės yra svarbi žemės ūkio ekosistemos dalis. Atsakingas augintojas neturi jokio intereso joms kenkti. Priešingai – sveika aplinka, stiprūs pasėliai ir gyvybinga bitininkystė yra bendras interesas.
Daugelyje Lietuvos vietovių ūkininkai ir bitininkai palaiko gerus, žmogiškus santykius: susiskambina, susitaria, aptaria laukų būklę, pataria, kur saugiausia ir naudingiausia statyti avilius medunešiui. Tokia praktika veikia geriau nei įtarumu paremti reikalavimai. Pavieniai atvejai, kai viena ar kita pusė nesusitaria, negali tapti norma, pagal kurią teisės aktais reguliuojami visi tarpusavio santykiai.
Tačiau šiandien ūkininkai pagrįstai kelia klausimą: ar dabartinė purškimų registravimo ir informavimo sistema iš tiesų saugo bites, ar tik didina administracinę naštą?
Dabartinis modelis reikalauja iš anksto registruoti planuojamus žydinčių augalų purškimus per PPIS sistemą. Teoriškai tai atrodo logiška. Praktikoje laukuose viskas kur kas sudėtingiau. Purškimo laikas priklauso nuo oro, vėjo, lietaus, temperatūros, augalo būklės ir kenkėjų plitimo. Kartais tinkamas darbų langas trunka vos kelias valandas. Jei sistema verčia ūkininką pranešti per anksti, pranešimas gali tapti netikslus. Jei purškimas neįvyksta dėl pasikeitusio oro, ūkininkas turi tikslinti ar kartoti informaciją. Tokia tvarka ne visada padeda bitininkui ir ne visada leidžia ūkininkui laiku apsaugoti pasėlius.
Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pozicija aiški: bičių apsauga turi būti reali, o ne formali. Mes nepritariame žydinčių augalų purškimui dienos metu, kai bitės aktyviai skraido. Atsakingi ūkiai laikosi produktų etikečių, saugos reikalavimų ir gerosios praktikos. Tačiau dėl pavienių pažeidėjų negalima visos ūkininkų bendruomenės laikyti potencialiais kaltininkais.
Jeigu kažkas purškia netinkamu laiku, naudoja neleistinus produktus ar pažeidžia taisykles, tokį asmenį turi nustatyti ir bausti atsakingos institucijos. Tam reikia ne dar daugiau formalios biurokratijos, o tikslios kontrolės, aiškios atsakomybės ir patikimų tyrimų.
Svarbiausia – informavimas turi būti abipusis. Šiandien ūkininkai privalo aktyviai pranešti bitininkams apie planuojamus darbus. Tačiau patys ūkininkai ne visada laiku gauna informaciją apie prie jų laukų atvežtus avilius. Tai nesubalansuota. Jei bitininkas pastato avilius šalia žydinčių pasėlių, žemės naudotojas turi apie tai žinoti iš anksto. Jis turi matyti tikslią bityno vietą ir turėti kontaktą žmogaus, su kuriuo gali susisiekti.
Lygiai taip pat bitininkas turi gauti aiškią ir aktualią informaciją apie realiai planuojamus darbus laukuose. Ne formalią, ne spėjamą, o tikslią ir naudingą.
Turime kalbėti ir apie atsakomybės balansą. Ne kiekviena bičių žūtis reiškia neteisėtą purškimą. Bičių sveikatai įtakos turi ligos, parazitai, bityno priežiūra, maistas, žiemojimo sąlygos ir kiti veiksniai. Todėl kiekvienas atvejis turi būti tiriamas pagal faktus: kada purkšta, kuo purkšta, kokios buvo oro sąlygos, kokia buvo bityno būklė ir ką parodė laboratoriniai tyrimai.
Bitininkai taip pat turi pareigų. Jie atsakingi už tai, kad bitynai būtų aiškiai identifikuojami, saugiai įrengti, teisėtai pastatyti ir prižiūrimi taip, kad nekeltų rizikos aplinkiniams, ūkininkų darbuotojams, kitiems bitininkams ir pačioms bitėms. Praktikoje šių reikalavimų ne visada laikomasi, todėl kontrolė turi būti taikoma ne vien ūkininkams, bet abiem pusėms.
Ūkininkų lūkestis paprastas – taisyklės turi būti aiškios, praktiškos ir vienodai teisingos abiem pusėms. Reikia operatyvaus informavimo, realių kontaktų apsikeitimo, patikimos kontrolės ir konkrečių pažeidėjų atsakomybės. Reikia mažiau įtarumo ir daugiau tiesioginio bendradarbiavimo.
Lietuvos žemės ūkiui reikia ir stiprių ūkių, ir stiprios bitininkystės. Šios sritys neturi kovoti viena su kita. Tačiau bendradarbiavimas atsiranda tik tada, kai pareigos yra abipusės, taisyklės – įgyvendinamos, o kaltinimai – pagrįsti įrodymais.
Šaltinis: lrt.lt, Audrius Vanagas, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas, 2026-06-05
Teksase užfiksuotas antras gyvulių kenkėjų mėsėdžių musės lervų atvejis
JAV Žemės ūkio departamentas (USDA) penktadienį pranešė, kad Teksase aptiko antrą pavojingo gyvulių kenkėjo atvejį. Tuo tarpu Kanada įvedė laikiną draudimą įvežti gyvulius iš šios valstijos. Naujas Naujojo pasaulio mėsmusės (NWS), kurios mėsėdės lervos gali pražudyti galvijus, atvejis buvo nustatytas veršeliui pietų Teksase, maždaug už devynių kilometrų nuo pirmojo atvejo, apie kurį pranešta ketvirtadienį, socialiniame tinkle „X“ nurodė departamentas.
Teksaso gubernatorius Gregas Abbottas vėliau penktadienį paskelbė „nelaimės padėtį visoje valstijoje“, pareigūnams skubant užkirsti kelią kenkėjo plitimui.
Teksasas nustatė 19 kilometrų karantino zoną, o tai reiškia, kad visi šiltakraujai gyvūnai, įskaitant naminius augintinius, prieš palikdami šią teritoriją turi būti patikrinti.
Kanada laikinai uždraudė į šalį įvežti bet kokius gyvulius, kurie per pastarąsias 21 dieną buvo Teksase, pranešime spaudai nurodė jos Maisto inspekcijos agentūra.
Manyta, kad NWS musė JAV buvo išnaikinta 1966 metais. Tačiau 2016 metais Floridoje kilo protrūkis, kuris daugiausia paveikė elnius ir buvo likviduotas kitais metais, teigia departamentas.
Ši musė išliko Pietų Amerikoje, o pastaraisiais metais persikėlė į šiaurę.
Pirmasis iš šių naujų atvejų, aptiktas netoli sienos su Meksika, sukėlė nerimą tarp ūkininkų, ypač tų, kurie augina galvijus.
Musės deda kiaušinėlius į atviras šiltakraujų gyvūnų žaizdas ar gleivinę, kur išsirita lervos ir minta mėsa. Negydoma infekcija gali būti mirtina, o parazitai gali greitai plisti.
Kenkėjas taip pat gali paveikti laukinius gyvūnus, naminius augintinius ir net žmones.
JAV ši musė buvo išnaikinta daugiausia dėl to, kad buvo išmesta milijonai sterilių musių, kurios poravosi su laukinėmis patelėmis.
JAV pareigūnai teigė, kad dabar kas savaitę iš dangaus paleidžiama apie 4 mln. sterilių musių, o dar apie 4 mln. lėliukės stadijos musių išleidžiama antžeminėse kamerose.
Praėjusiais metais atliktame USDA tyrime apskaičiuota, kad mėsaėdžių musių atgimimas Teksase valstijos ekonomikai gali atsieiti 1,8 mlrd. dolerių (1,53 mlrd. eurų).
