Žemės ūkio naujienos: 2026-07-17. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Naujasis ŽŪM vadovas Mažeika siūlys atsisakyti Maisto tarybos: tęsti būtų netikslinga
Žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika sako siūlysiantis Vyriausybei atsisakyti dabartinio Maisto tarybos formato, nes, jo vertinimu, per metus jos veikla nedavė apčiuopiamų rezultatų. Anot ministro, steigiant Maisto tarybą buvo tikimasi, kad ji padės ieškoti sprendimų dėl maisto kainų mažinimo ir suburs tam reikalingus ekspertus bei socialinius partnerius. Tačiau šių lūkesčių pateisinti tarybai esą nepavyko. „Lūkesčiai tikrai buvo dideli, daug įdėta darbo, daug susitikimų, daug posėdžių, o apčiuopiamų rezultatų ir sprendimų nėra“, – ketvirtadienį „Žinių radijuje“ sakė K. Mažeika.
Pasak jo, vietoje dabartinės tarybos būtų siūloma grįžti prie ministro patariamosios tarybos modelio, kai konkrečiais klausimais būtų konsultuojamasi su mokslo, verslo ir socialinių partnerių atstovais.
„Tęsti to, kas neduoda rezultatų, turbūt nėra tikslinga“, – teigė ministras.
K. Mažeikos teigimu, siekiant didesnio poveikio maisto kainoms, dalį iki šiol Maisto tarybos nagrinėtų funkcijų reikėtų patikėti Konkurencijos tarybai.
„Dėl kainų stebėjimo, dėl tam tikrų susitarimų ir kitų dalykų – jų funkcija yra pagrindinė ir esminė. Galbūt daugiau dėmesio reikėtų skirti tam, kad jie atliktų tam tikrus pavedimus, kurie galėtų duoti rezultatą“, – kalbėjo jis.
ELTA primena, jog Maisto taryba buvo suformuota 2025 m. vasarį, kai Vyriausybei dar vadovavo ekspremjeras Gintautas Paluckas. Taryba nuo pat pradžių turėjo rūpintis maisto kainų skaidrumu, sveikesne visuomenės mityba ir stebėti importo konkurenciją su vietos produkcija.
Po 4 atstovus taryboje turi Lietuvos žemės ūkio taryba (LŽŪT) ir Žemės ūkio rūmai.
Po vieną atstovą turi Vyriausybės kanceliarija, Žemės ūkio, Ekonomikos ir inovacijų bei Finansų ministerijos, Žemės ūkio duomenų centras, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija, Vilniaus bei Sveikatos mokslų universitetai, Lietuvos socialinių mokslų centro Ekonomikos ir kaimų vystymo institutas.
Po vieną vietą Maisto taryboje taip pat teko Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų, mėsos perdirbėjų, Prekybos įmonių ir paukštininkų asociacijoms bei asociacijai „Lietuvos maisto pramonė“ ir Lietuvos pienininkų asociacijai „Pieno centras“.
Lietuvos pramoninkų konfederacija (LPK), Vartotojų teisių apsaugos taryba, Labdaros ir paramos fondas „Maisto bankas“ naujojoje taryboje irgi turi po vieną atstovą.
G. Palucko Vyriausybėje Žemės ūkio ministerijai vadovavęs Ignas Hofmanas tikėjosi, kad naujoji institucija gali būti darbdavių, profsąjungų ir institucijų atstovus vienijančios Trišalės tarybos atitikmuo žemės ūkio sektoriuje.
Europos prokurorai: dėl ES žemės ūkio skandalo kaltinami keturi Graikijos parlamentarai
Europos prokuratūra (EPPO) ketvirtadienį pranešė, kad keturi Graikijos parlamento nariai yra tarp 22 asmenų, kuriems pateikti kaltinimai dėl vyriausybę sukrėtusio Europos Sąjungos (ES) žemės ūkio subsidijų skandalo. Agentūra išplatintame pranešime nurodė, kad „pateikė kaltinimus 22 kaltinamiesiems, įskaitant keturis dabartinius Graikijos parlamento narius, kelis buvusius aukšto rango valstybės pareigūnus ir politinius darbuotojus, atliekant tyrimą dėl įtariamos organizuoto sukčiavimo schemos, susijusios su žemės ūkio fondais“.
Kalbama apie kelis milijonus eurų.
Tarp kaltinamųjų yra valdančiosios partijos „Naujoji demokratija“ buvęs politinis sekretorius ir keli buvę subsidijas skirstančios agentūros OPEKEPE pareigūnai. Vienas jų – buvęs agentūros pirmininkas.
Pasak Europos prokuratūros, parlamentarams pateikti kaltinimai apima kurstymą piktnaudžiauti pasitikėjimu, kurstymą neteisėtai tvarkyti ES lėšas, kurstymą klastoti dokumentus ir bandymą vykdyti kompiuterinį sukčiavimą.
Parlamentarai įtariami tuo, kad sudarė sąlygas dešimtims privačių asmenų prašyti subsidijų už jiems nepriklausančią žemę ir padidinti ūkiuose esančių gyvulių skaičių.
EPPO pranešime teigiama, kad įrodymai „be kita ko, rodo neteisėtą kišimąsi į administracines ir tikrinimo procedūras, atgaline data atliktus duomenų pakeitimus po privalomos kontrolės, neteisėtą kišimąsi į patikrinimus vietoje, patikrinimų išvadų slėpimą ir manipuliavimą jomis bei melagingus sertifikatus“.
Kai kurie išmokas gavę asmenys neturėjo jokių sąsajų su žemės ūkiu.
Dauguma apgaulingu būdu gautų subsidijų nukeliavo į Kretą.
Ši byla padidino spaudimą konservatorių ministrui pirmininkui Kiriakui Micotakiui (Kyriakos Mitsotakis), kurio šeima Kretoje jau daugiau nei šimtmetį daro politinę įtaką.
Jei bus pripažinti kaltais, kaltinamiesiems gresia laisvės atėmimo iki penkerių metų bausmės ir baudos.
Kaltinimai septyniems kitiems parlamento nariams ir dviem buvusiems įstatymų leidėjams buvo atmesti pritrūkus įrodymų, o trys buvę parlamento nariai tebėra tiriami, nurodė EPPO.
Šaltinis: lrt.lt, 2026-07-16
Užimtumo tarnyba: laisvas darbo vietas žemės ūkyje vis dažniau užpildo užsieniečiai
Žemės ūkio sektoriuje vis labiau jaučiamas kvalifikuotų darbuotojų trūkumas, o sunkiausiai užpildomas vietas vis dažniau užima užsieniečiai, teigia Užimtumo tarnyba. Tarnybos duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį 658 darbdaviai paskelbė 2,8 tūkst. laisvų darbo vietų. Daugiausia darbuotojų ieškota Vilniaus, Radviliškio, Pakruojo, Panevėžio, Šalčininkų, Kelmės ir Raseinių rajonuose.
Nurodoma, kad labiausiai trūksta žemės ūkio technikos operatorių, kombainų ir kitos specializuotos technikos vairuotojų, mechanikų, remonto specialistų, sunkiasvorių transporto priemonių vairuotojų, agronomų, veterinarijos specialistų, gyvulių priežiūros darbuotojų. Taip pat paklausūs miškininkystės ir miško ruošos darbuotojai, medkirčiai, daržininkai, sodininkai, augalininkystės ir gyvulininkystės ūkių darbuotojai.
„Pastaraisiais metais žemės ūkio sektorius sparčiai keičiasi, auga kvalifikuotų darbuotojų, gebančių valdyti automatizuotą techniką, dirbti su GPS sistemomis, skaitmeniniais sprendimais ir precizinio ūkininkavimo technologijomis, poreikis. Tokių kompetencijų turinčių darbuotojų pasiūla išlieka ribota. Todėl tradicinių fizinių darbų dalis sektoriuje nuosekliai mažėja“, – pranešime cituojama Užimtumo tarnybos atstovė Jurgita Zemblytė.
Per pusmetį žemės ūkio įmonėse įsidarbino 3,2 tūkst. Užimtumo tarnybos klientų, o pernai žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektoriuje pradėjo dirbti 5,9 tūkst. gyventojų.
Užimtumo tarnyba teigia, kad nors žemės ūkio sektorius iki šiol nepasižymėjo dirbančių užsieniečių gausa, tačiau pastaraisiais metais jų skaičius nuosaikiai augo.
Liepos 1 dienos duomenimis, šiame sektoriuje dirbo 5,4 tūkst. asmenų. Iš jų 4,6 tūkst. yra trečiųjų šalių piliečiai, o 774 – europiečiai.
„Atvykstančiųjų užimtumo struktūra rodo, kad atvykėliai dažniausiai užima tas darbo vietas, kurias šalies darbdaviams sunkiausia užpildyti vietos darbo jėga“, – pažymėjo J. Zemblytė.
Tarp žemės ūkyje dirbančių užsieniečių daugiausiai yra ukrainiečių, baltarusių, indų, uzbekų, filipiniečių, azerbaidžaniečių, tadžikų, vietnamiečių, rusų, kirgizų, pakistaniečių ir kitų trečiųjų šalių piliečių.
Tarp Europos Sąjungos piliečių dominuoja lenkai, rumunai, latviai ir moldavai.
Šaltinis: lrt.lt, 2026-07-16
NMA primena: įsipareigojimų svarbu laikytis visu kontrolės laikotarpiu
Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) atliko projektų, įgyvendintų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programą (KPP), priežiūros patikras bei išanalizavo ir apibendrino šių patikrų rezultatus. NMA, atsižvelgdama į dažniausias neatitikimų priežastis ir siekdama, kad ateityje jų būtų nustatyta kuo mažiau, primena, kad paramos gavėjas kontrolės laikotarpiu įsipareigoja nekeisti remiamos veiklos pobūdžio, tikslų, projekto įgyvendinimo sąlygų ir nuosavybės formos, neparduoti ir kitaip neperduoti kitam asmeniui už paramos lėšas įgytos nuosavybės, nenutraukti projekto veiklos, nekeisti projekto įgyvendinimo vietos.
Matydama konkrečius pasikartojančius atvejus, NMA papildomai atkreipia ūkininkų dėmesį, kad projekto kontrolės laikotarpiu privaloma:
-jei projekto vykdytojas už nuosavas lėšas įsigijo investicijas, kurioms paramos neprašė, bet jos būtinos projektui – jas naudoti ir išlaikyti iki kontrolės pabaigos, kaip ir už paramos lėšas įsigytas investicijas;
-saugoti su parama susijusius dokumentus – paramos gavėjas privalo sudaryti paramos paraiškos bylą, kurioje turi būti:
-paramos paraiškos ir jos priedų kopijos;
-paramos sutarties, kai tokia sutartis sudaroma, ir visų paramos sutarties pakeitimų originalai;
-išlaidų pagrindimo ir išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentų originalai bei mokėjimo prašymų kopijos;
-susirašinėjimo su NMA dokumentai;
-viešųjų pirkimų arba pirkimų vykdymo dokumentų originalai arba kopijos;
-įgyvendintų viešumo priemonių įrodymų dokumentai;
-kiti su paramos paraiška ir projekto įgyvendinimu susiję dokumentai.
Visi su projekto įgyvendinimu susiję dokumentai turi būti saugomi mažiausiai 10 metų po projekto įgyvendinimo.
Jei įsipareigojimų vykdymą sutrikdė nenugalimos jėgos (force majeure) arba išimtinės aplinkybės (stichinės nelaimės, ligos bei kiti), apie šių atvejų atsiradimą būtina informuoti NMA. Rekomendacijas, ką daryti ištikus nenugalimos jėgos (force majeure) arba išimtinėms aplinkybėms, rasite šiame straipsnyje.
Primename, kad labai svarbu laikytis visų prisiimtų įsipareigojimų ir užbaigus projektą – visu kontrolės laikotarpiu, kuris, atsižvelgiant į konkretų atvejį, gali trukti nuo 3 iki 5 metų. Kontrolės laikotarpiu NMA kasmet tikrina duomenis apie paramos gavėjų atitiktį įgyvendinimo taisyklėse nustatytiems įsipareigojimams, atrankos kriterijams, projekto priežiūros rodikliams.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2026-07-16
VMVT kreipiasi į visuomenę: praneškite, kai matote gyvūno kančią – delsimas gali kainuoti per daug
Po prieš mėnesį paviešinto Kelmės rajono atvejo, kai dėl prastų laikymo sąlygų iš ūkio buvo paimta 20 galvijų, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai fiksuoja dar vieną žiauraus elgesio su gyvūnu atvejį. Šį kartą pradėta administracinė teisena dėl ilgalaikės arklio nepriežiūros Šiaulių rajone, Bubių seniūnijoje.
Į vietą atvykę inspektoriai surado apie 20 metų amžiaus žaizdotą arklį su dideliu dariniu prie uodegos. Gyvūnas buvo akivaizdžiai išsekęs ir stokojantis elementarios priežiūros, nors vis dar naudotas ūkiniams darbams, nesuteikiant jam būtino gydymo, poilsio ir priežiūros.
VMVT pradėjo administracinę teiseną dėl galimo žiauraus elgesio su gyvūnu. Apie situaciją informuota Šiaulių rajono savivaldybė, siekiant užtikrinti tolesnę gyvūno priežiūrą.
Šis atvejis dar kartą parodo tą pačią problemą – gyvūnų gerovės pažeidimai retai atsiranda staiga. Dažniausiai jie formuojasi ilgą laiką, o pirmieji nepriežiūros požymiai gali būti matomi aplinkiniams ir neturėtų būti ignoruojami.
„Gyvūnai negali pasakyti, kada jiems skauda, trūksta vandens ar kai jau nebegali dirbti. Jų gerovė visiškai priklauso nuo žmonių, kurie yra šalia ūkyje, kaimynystėje, kasdienybėje ir mato situaciją iš arti. Kuo anksčiau gauname pranešimą, tuo didesnė tikimybė sustabdyti kančią ir išvengti skaudžiausių pasekmių“, – sako VMVT Šiaulių apygardos priežiūros skyriaus vedėja Daiva Kazlauskienė.
Pastebėjus gyvūną, kuris akivaizdžiai liesėja, kuriam trūksta vandens ar pašaro, kuris laikomas netinkamomis sąlygomis ar negauna būtinos priežiūros, svarbu nelaukti ir pranešti VMVT.
„Kartais žmonės abejoja, ar pranešti, manydami, kad situacija nėra pakankamai rimta. Tačiau to delsimo kaina – nepakeliama kančia ir skausmas gyvūnui. Prie kiekvieno laikytojo inspektoriaus nepastatysi, todėl labai svarbu, kad žmonės, matantys situaciją iš arti, neliktų abejingi. Būti neabejingam – taip pat atsakomybė, kuri gali lemti, ar gyvūnas sulauks reikalingos pagalbos laiku“, – pastebi D. Kazlauskienė.
VMVT šiuo metu tęsia prevencinę informavimo kampaniją „Kaip jie gyvena? Tavo sprendimas“, kuria siekiama stiprinti supratimą, kad gyvūnų gerovė priklauso nuo kasdienių sprendimų – nuo laikymo sąlygų iki biosaugos reikalavimų laikymosi ir ligų prevencijos.
Šį kartą kampanijoje naudojama visiems gerai atpažįstamo šviesoforo spalvų sistema padeda dar labiau atkreipti visuomenės dėmesį į gyvūnų gerovės būklę ūkiuose ir lengviau įvertinti situaciją. Žalia spalva reiškia, jog ūkyje viskas gerai, geltona – įspėjimą veikti, o raudona – būtinybę skubiai reaguoti.
Tokiu būdu akcentuojama, kad prevencija ir biosauga nėra formalumas – tai kasdieniai sprendimai, tiesiogiai lemiantys gyvūnų sveikatą, ūkio stabilumą ir ilgalaikį tvarumą.
Gyventojų prašoma apie įtariamus gyvūnų gerovės pažeidimus ar nepriežiūrą pranešti VMVT tel. 1879 arba +370 5 242 0108, taip pat internetu, užpildant pranešimo formą.
