Žemės ūkio naujienos: 2026-07-20. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Tautiečiai dirbti nenori: Lietuvos ūkiuose – vis daugiau darbuotojų iš Afrikos, Pakistano
Lietuvos ūkiuose daugėja darbuotojų iš užsienio ir ūkininkai prognozuoja, kad ateityje jų bus vis daugiau. Daržovių augintojų asociacijos duomenimis, darbuotojų trūksta kone visuose ūkiuose ir ypač sunku jų rasti trumpiems darbams, todėl vis populiaresnė darbuotojų užsienio nuomos paslauga. Ūkyje Kauno rajone trečdalis darbuotojų – iš Ukrainos. Olha – viena iš jų, į Lietuvą atvykusi pas sūnų Andrijų.
„Atvažiavau prižiūrėti anūkės, mėnesį pasėdėjau ir išėjau dirbti. Darome mėsos suktinukus, dešras, dirbame visus darbus ceche – reikia padėti pieninėje, einame ten“, – LRT TELEVIZIJAI pasakoja Olha.
„Mus Audrius priėmė, dirbame, atlyginimas geras, sąlygos normalios“, – sako ukrainietis Andrijus. Ūkininkas Audrius Banionis sako, anksčiau turėjęs darbuotojų ir iš Kazachstano, Tadžikistano, Uzbekistano, Mozambiko. „Galima kurti iš jų darbo ir anekdotus“, – tikina ūkininkas. Pasak ūkininko, su ukrainiečiais sutarti – paprasčiau.
„Kaip ir mūsų lietuviukų visokiausių yra – ir išgeriančių, ir pavalgančių, ir patinginiaujančių, ir paklajojančių. Taip ir ukrainiečių yra, bet taip jei kaip darbo jėga, aš sakyčiau, gal artimesnė mūsų kultūrai yra“, – priduria vyras.
Ūkininkas sako, darbuotojams iš užsienio apgyvendinti nupirko butų ir namų, reikia pasirūpinti ir laisvalaikiu.
„Neįsivaizduokite, mes su jais šokam ir dainuojam, bet stengiamės padėti įsikurti“, – kalba ūkininkas.
Pasak daržovių asociacijos valdybos pirmininko, darbuotojų trūksta beveik visuose ūkiuose, ypač sunku, kai papildomų rankų prireikia trumpam – pavyzdžiui, derliui nuimti.
Panorama
„Turime kelis nuomotus darbuotojus, tai jie yra iš Afrikos, iš Pakistano, bet tai bandom, darom pirmuosius žingsnius, žiūrėsime, kaip seksis“, – kalba Daržovių augintojų asociacijos valdybos pirmininkas Paulius Andriejavas.
Lūkesčius esą pateisina du iš dešimties užsieniečių.
„Jau nebėra ūkiai tie, kur vadinkime, darbą gali atlikti bet kaip. Ne. Yra reikalavimai ir pakavimui, reikalavimai prekių kokybei, produkcijos paruošimui. Standartai yra aukšti“, – aiškina pašnekovas.
Ūkininkai prognozuoja, kad artimiausius penkerius metus darbuotojų iš užsienio daugės, nes norinčių dirbti lietuvių rasti vis sunkiau.
„Daugiausiai, ko ieško – prie gyvulių dirbti, tai kaip taisyklė, Lietuvoje, ypatingai aplink miestus, niekas iš lietuvių nenori eiti – ten mėšlas, jiems ten dar kažką“, – sako Ūkininkų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas Mindaugas Maciulevičius.
Užimtumo tarnybos duomenimis, ūkiuose dirba vis daugiau užsieniečių, dabar – per 5 tūkstančius. Didžioji dalis – iš trečiųjų šalių, tačiau daugėja ir iš Europos sąjungos. Žemės ūkiams modernėjant, vis labiau trūksta aukštos kvalifikacijos darbuotojų.
„Apie 20 procentų sudaro maždaug dirbantys nekvalifikuotus darbus, tai yra visi kiti dirbantys yra tam tikrų specialybių atstovai, kurie yra reikalingi mūsų žemės ūkyje. Tai pirmiausia žemės ūkio technikos operatoriai, tai yra traktorių, kombainų ir kitos specializuotos technikos vairuotojai, kita grupė yra sunkiasvorių transporto priemonių vairuotojai“, – kalba Užimtumo tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė.
Užimtumo tarnybos duomenimis, daugiausia laisvų darbo vietų Pakruojo, Radviliškio, Panevėžio rajono ūkiuose, didžiausi atlyginimai siūlomi žemės ūkio technikos vairuotojams, mažiausi – augalininkystės ūkiuose.
Šaltinis: lrt.lt, Jūratė Anilionytė, LRT TV naujienų tarnyba, 2026-07-19
Prasidėjo žieminių miežių kūlimas, derlius neblogas
Prasidėjus žieminių miežių kūlimui, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas šiemet tikisi neblogo derliaus – nuo šalčio augalus apsaugojo snieginga žiema, o sauso pavasario padarinius pašalino vėlesni lietūs. Audriaus Vanago teigimu, tikimasi vidutiniško derliaus, o ūkininkai skuba miežius, kurie daugiausia skirti gyvulių šėrimui, kulti iki naujų liūčių, kurios gali išlaužyti miežių varpas.
„Žieminių miežių jau prasideda pirmosios kūlimo dienos. Lyginant su praėjusiais metais… na, eilinių metų derlius, ne išskirtinis, mums įprastas žieminių miežių derlius“, – BNS teigė jis.
„Šiemet stebime, kas praktiškai šiomis dienomis išvažiavo kulti visuose rajonuose. Dažniausiai pradeda pietiniai rajonai kulti“, – pridūrė A. Vanagas.
Anot jo, žiemą pusnys saugojo pasėlius, paskui vanduo dėl ištirpusio sniego susigėrė į žemę, o pavasarinės sausros padarinius ištaisė vėlesni lietūs.
„Žiemą pasėliai pakankamai saugiai gulėjo po dideliu sluoksniu sniego, kai buvo dideli šalčiai. Paskui labai tvarkingai nuleido vandenuką. Aišku, tuose rajonuose, kur labai daug sniego buvo, pavyzdžiui, Plungėje pažeidimų po žiemos buvo daugiau. Bet daugiau dėl pašutimo po sniegu“, – kalbėjo grūdininkų atstovas.
„Sausesnis pavasaris buvo daugumoje rajonų, tai ta sausra ypač žieminiams miežiams buvo juntama, nes jų greitai vegetacija prasideda, anksčiausiai. Tai kiek padarė tos įtakos. Bet tolimesni lietūs gelbėjo – pataisė situaciją daugelyje rajonų. Yra, aišku, vietų rajonų, kur kiek prasčiau. Tokie normalūs vidutiniai metai. Kalbant apie bendrą vaizdą Lietuvoje, tai situacija nėra tokia katastrofiška“, – tvirtino A. Vanagas.
Jo teigimu, žieminių miežių derlių skubama nuimti, nes vėl prasidėjusios liūtys gali pakenkti.
„Žieminių miežių, kai pasiekia brandą ir užeina lietingas laikotarpis, varpos gali nulūžinėti ir nukristi. Ūkininkai žino, kad su žieminiais miežiais ilgai laukti negalima“, – pasakojo Lietuvos grūdų augintojų asociacijos vadovas.
A. Vanago teigimu, žieminių miežių plotai yra sumažėję: „Pernai jų yra pasėta mažiau, nes dėl buvusių nepalankių orų nebuvo spėta pasėti. Ir dėl to, kad buvo šlapia, kai kas dar nenukulta“.
Žieminiai miežiai yra viena iš kultūrų, kurios derlius nuimamas anksčiausiai.
Žemės ūkio duomenų centro duomenimis, žieminius miežius augina 104 įmonės, deklaravusios 8 tūkst. hektarų, ir 3,4 tūkst. ūkininkų – jie šią kultūrą augina beveik 33,56 tūkst. ha.
Paramos injekcija pieninių galvijų veislės gerinimui – netrukus startuos kvietimas teikti paraiškas
Žemės ūkio ministerija kviečia pieninių galvijų laikytojus teikti paraiškas paramai už įsigytas lytiškai frakcionuotas pieninių veislių bulių spermos dozes. Paraiškas bus galima teikti visą mėnesį – nuo rugpjūčio 1 d. iki rugpjūčio 31 d. Parama skiriama kompensuoti dalį išlaidų už einamaisiais metais nuo sausio 1 d. iki liepos 31 d. įsigytas spermos dozes. Kompensacijos dydis – iki 25 Eur už vieną dozę, tačiau ne daugiau kaip už vieną dozę vienai 11–24 mėn. amžiaus telyčiai. Daugiau informacijos apie paramos teikimo sąlygas ir paraiškų teikimo tvarką rasite čia.
Kas gali gauti paramą?
Parama gali pasinaudoti pieninių veislių galvijų laikytojai, kurie:
-Lietuvos Respublikoje laiko pieninių veislių galvijų bandą;
-verčiasi pirmine žemės ūkio produktų gamyba;
-turi bent vieną 11–24 mėn. amžiaus telyčią;
-jų bandos sėklinimo indeksas neviršija 1,6;
-yra įsigiję lytiškai frakcionuotos pieninių veislių bulių spermos dozių.
Parama teikiama kaip de minimis pagalba.
Kaip pateikti paraišką?
Paraiškos teikiamos elektroniniu būdu per Žemės ūkio duomenų centro Paramos žemės ūkio veiklos subjektams apskaičiavimo informacinę sistemą (PŽŪVSAIS). Kartu su paraiška būtina pateikti spermos dozių įsigijimo išlaidų apmokėjimą patvirtinančius dokumentus.
Pieninių veislių galvijų bandos sėklinimo indeksą (2026 m. liepos 1 d. duomenimis) galima pasitikrinti prisijungus prie Ūkinių gyvūnų registro informacinės sistemos (ŪGRIS) ir pasirinkus: Ataskaitos → Individualiai registruojamų gyvūnų → Sėklinimų indekso ataskaita.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2026-07-17
Sudaryta SP priemonės „Trumpos tiekimo grandinės“ paraiškų pirmumo eilė
Informuojame, kad sudaryta paraiškų, Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) pateiktų pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (SP) priemonę „Trumpos tiekimo grandinės“ pirmumo eilė. Paraiškų priėmimo laikotarpiu (gegužės 4 d. iki birželio 30 d.) pagal priemonę buvo pateikta 10 paraiškų. Paraiškų pirmumo eilė – čia.
Šiam paraiškų teikimo etapui skirta: 7 517 653 Eur paramos lėšų.
Paraiškų pirmumo eilėje atsidūrė visos 10 paraiškų – visos jos surinko privalomąjį 30 atrankos balų skaičių. Primintina, jog bendra jų prašoma suma – 4 454 486 Eur, taigi, paramos lėšų pakaks visoms tinkamumo kriterijus atitikusioms paraiškoms.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2026-07-17
Pieninių galvijų laikytojai jau gali pasitikrinti bandos sėklinimo indeksą
Pieninių galvijų laikytojai jau gali pasitikrinti, ar jų bandos sėklinimo indeksas atitinka vieną iš sąlygų pretenduoti į paramą lytiškai frakcionuotos pieninių veislių bulių spermos dozėms įsigyti. Žemės ūkio duomenų centras Ūkinių gyvūnų registro informacinėje sistemoje (ŪGRIS) įdiegė naują „Sėklinimo indekso ataskaitą“.
Joje pateikiamas pagal 2026 m. liepos 1 d. duomenis apskaičiuotas bandos sėklinimo indeksas. Ataskaita taip pat gali būti papildomas orientyras vertinant bandos reprodukcijos rezultatus.
Ką parodo sėklinimo indeksas?
Sėklinimo indeksas parodo vidutinį sėklinimų skaičių, tenkantį vienai apvaisintai pieninių veislių karvei ar telyčiai.
Kuo rodiklis arčiau 1, tuo mažiau sėklinimų vidutiniškai prireikė sėkmingam gyvulio apvaisinimui. Pavyzdžiui, 1,0 reikštų, kad vienai apvaisintai karvei ar telyčiai vidutiniškai teko vienas sėklinimas. Todėl šis rodiklis gali būti naudingas vertinant bandos reprodukcijos efektyvumą.
Rodiklis apskaičiuojamas pagal ŪGRIS registruotus pieninių veislių karvių ir 11–24 mėn. amžiaus telyčių sėklinimo bei karvių atsivedimų duomenis.
ŪGRIS ataskaitoje sėklinimo indeksas pateikiamas vieno skaitmens po kablelio tikslumu. Rodiklis apvalinamas pagal įprastą aritmetinę taisyklę: pavyzdžiui, 1,64 rodomas kaip 1,6, o 1,65 – kaip 1,7. Tai svarbu vertinant paramai nustatytą 1,6 sėklinimo indekso ribą.
Kodėl indeksą verta pasitikrinti dabar?
Pagal žemės ūkio ministro 2026 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 3D-260 patvirtintas taisykles viena iš paramos sąlygų – kad ŽŪDC duomenimis 2026 m. liepos 1 d. nustatytas bandos sėklinimo indeksas būtų ne didesnis kaip 1,6.
Naujoji ataskaita leidžia šį rodiklį pasitikrinti dar prieš paraiškų teikimo pradžią ir iš anksto įsivertinti, ar banda atitinka šią paramos sąlygą.
Parama skirta kompensuoti dalį 2026 m. sausio 1 d.–liepos 31 d. patirtų lytiškai frakcionuotos pieninių veislių bulių spermos dozių įsigijimo išlaidų. Paraiškos bus priimamos 2026 m. rugpjūčio 1–31 d.
Kur rasti ataskaitą?
Ataskaitą galima rasti prisijungus prie ŪGRIS ir pasirinkus:
Registruotiems naudotojams → Ūkinių gyvūnų duomenų įvedimas → Ataskaitos → Individualiai registruojamų gyvūnų → Sėklinimo indekso ataskaita.
Fiziniai asmenys gali prisijungti per ŪGRIS prisijungimo lange esančią parinktį „E. valdžios vartai“.
Išsamią informaciją apie paramos reikalavimus ir paraiškos pildymą ŽŪDC paskelbs atskirai.
Daugiau informacijos apie paramos sąlygas pateikiama Paramos teikimo pieninių veislių galvijų genetinės medžiagos produktams įsigyti taisyklėse.
