Navickas: paramos milžiniškiems kompleksams ir dešimtims biojėgainių nebus. Šio kelio šalininkai aiškina, kad nepaisant milžiniškos paramos gyvulininkystės plėtrai, kurią skiriame dešimtmečius, gyvulių skaičius tik mažėja. Apie tai kalbėta laidoje Delfi Tema. „Vienareikšmio atsakymo kaip elgtis nėra. Pernai Europos Komisija paskelbė ataskaitą dėl gyvulininkystės plėtros. Jie sako, kad laikantis Žaliojo kurso negalima perlenkti mažinant gyvulininkystę, nes, jei kalbėsime apie daugiametes pievas prastuose dirvožemiuose, kurias reikia išsaugoti ir kurios palankios klimato kaitai, tai geresnės priemonės jas palaikyti kaip ten ganyti žolėdžius gyvūnus nėra. To nepakeis nei kompostavimas, nei biodujos. Galvijas vis tiek geriausiai perdirba fitomasę“, – aiškina ministras ir sako, kad nesutinka su tuo, jog gyvulininkystė „peilis“ klimato kaitai. Tačiau kalbėti reikia apie ekstensyvią kryptį. Raguočių turi būti tik tiek, kiek jų reikia palaikyti dirvožemiui. Be papildomo šėrimo. Kalbant skaičiais, tai iki 1 sąlyginio galvijo hektarui. Plačiau
Vidutinės natūralaus pieno supirkimo kainos 2020 m. gruodžio mėnesį. 2020 m. gruodžio mėnesį vidutinė natūralaus (4,38 proc. riebumo ir 3,46 proc. baltymingumo) pieno supirkimo kaina buvo 316,0 Eur už t, 0,3 proc. didesnė, palyginti su praėjusiu mėnesiu (2020 m. lapkritį pieno supirkimo kaina buvo 315,2 Eur už t). Palyginti su 2019 m. gruodžio mėn., 2020 m. gruodį pieno supirkimo kaina buvo 3,3 proc. didesnė (2019 m. gruodį natūralaus pieno kaina buvo 306,0 Eur/t). Vidutinė bazinių rodiklių pieno supirkimo kaina 2020 m. gruodžio mėnesį, palyginti su 2020 m. lapkričiu, padidėjo 1,2 proc. ir buvo 244,0 Eur už t. Per 2020 m. gruodžio mėn. buvo supirkta 103,62 tūkst. t pieno, 0,3 proc. mažiau, palyginti su 2019 m. gruodžiu. Per 2020 m. iš viso buvo supirkta 1348,6 tūkst. t. pieno, 0,1 proc. daugiau, palyginti su 2019 m. Plačiau
ŽŪM tirs kur išmetamas maistas. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) užsakė mokslo tiriamąjį darbą, kuriuo bus siekiama išsiaiškinti maisto švaistymo priežastis ir pateikti rekomendacijas. Kaip pranešė ministerija, jau šiemet mokslininkai pateiks duomenis, kiek ir kokiuose sektoriuose (pirminė gamyba, maisto pramonė, prekyba, viešasis maitinimas, namų ūkiai) ši problema labiausiai paplitusi, taip pat kiekvienam sektoriui pateiks įmonės, ūkio, savivaldybės ir valstybės lygmeniu rekomendacijas, kaip mažinti maisto švaistymą ir maisto praradimus. Trečdalis visų pasaulyje pagaminamų maisto produktų nėra panaudojami pagal paskirtį, o tai reiškia, kad kasmet 1,3 mlrd. tonų gero ir valgyti tinkamo maisto nepasiekia vartotojų. ŽŪM nurodo, kad kasmet Europoje sunaikinama per 50 mln. tonų vaisių ir daržovių. Plačiau
Ūkininkai įvardino didžiausias šių metų baimes. Apklausoje dalyvavę 20-ies rajonų ūkininkai pripažino, kad didžiausiu iššūkiu 2020 metais jiems buvo gegužę iškritęs sniegas. Jeigu dar prieš keletą metų Lietuvos ūkininkai pagrinde draudėsi nuo iššalimo ir liūties rizikos, tai 2021-ųjų derliaus sezonui jie jau ruošiasi visų rūšių rizikoms žemės ūkyje, – rodo pasėlių savidraudos fondo atlikta apklausa, rašoma pranešime. Vertindami, kokios rizikos žemės ūkyje bus aktualiausios ateityje, Lietuvos ūkininkai ypač akcentuoja naujų, per pastaruosius 3 metus išryškėjusių rizikų pavojų: vėlyvąsias šalnas, pailgėjusį sausringą laikotarpį ir ugnį. „Apklausos metu ūkininkai vardino plačiausią spektrą rizikų žemės ūkyje ir teigė pastebintys, kad kasmet jų tikimybė didėja. Dažniausiai, net 94 proc. ūkininkų, paminėta ateities grėsmė – stichinė sausra. Plačiau
Nukentėjusiems žemdirbiams suteikta 90 mln. eurų lengvatinių paskolų. Žemės ūkio paskolų garantijų fondas pernai rugpjūtį-gruodį beveik 700 ūkininkų ir žemės ūkio bei žuvininkystės bendrovių, nukentėjusių nuo koronaviruso, suteikė 88,5 mln. eurų lengvatinių paskolų. Paskolų sumos siekė nuo 2,3 tūkst. iki 1 mln. eurų – vidutiniškai vienam gavėjui paskolinta 131,6 tūkst. eurų, pranešė fondas. „Pandemijos laikotarpiu krito ūkininkų ir ūkių apyvarta, jie susidūrė su pajamų ir apyvartinių lėšų trūkumu. Lėšos jiems pagelbėjo laiku sumokėti atlyginimus darbuotojams, atsiskaityti su tiekėjais už trąšas, pašarus, kurą ir kitus būtinus resursus, padengti kitas būtinas einamąsias išlaidas“, – teigė laikinoji fondo vadovė Romalda Globienė. Daugiausiai paskolų suteikta ūkininkams – 44 proc. visų lėšų, žemės ūkio, gamybos, perdirbimo ir prekybos bendrovės – atitinkamai 24 ir 18 proc. Likusios lėšos paskolintos žemės ūkio kooperatyvams, individualioms įmonėms ir mažosioms bendrijoms. Plačiau
Įgyvendinti projektą be sankcijų – įmanoma. Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) analizuoja konkrečias projektų vykdytojų situacijas – kiek, už ką ir dėl kokių priežasčių yra taikomos sankcijos, nuolat teikia siūlymus bei imasi konkrečių veiksmų, kad paramos gavėjams sankcijų būtų taikoma kuo mažiau. Dažniausiai projekto priežiūros laikotarpiu paramos gavėjams taikoma sankcija dėl įsipareigojimo, susijusio su turto draudimu, nevykdymo, nes nepateikiami turto draudimo faktą įrodantys dokumentai. Pastebėjus, kad draudiminių įvykių įvyksta nedaug, o sankcijos faktiškai taikomos už teisės akto reikalavimo nesilaikymą, Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) buvo pateiktas siūlymas šį reikalavimą taikyti tik privalomai registruojamam turtui. Į siūlymą buvo atsižvelgta ir jam pritarta. NMA taip pat pastebėjo, jog sankcijos buvo taikomos už tai, kad paramos gavėjai nepateikdavo projektų įgyvendinimo ataskaitų. Plačiau
Pasisavinęs ūkininko turtą mechanikas nubaustas kalėti. Šiaulių apygardos teismas paskelbė nuosprendį byloje, kurioje turto pasisavinimu kaltu pripažintas 34-erių metų transporto priemonių mechanikas. Vyrui skirtas 3 metų ir 1 mėnesio laisvės atėmimas. Bausmės vykdymas iš dalies atidėtas – 6 mėnesius laisvės atėmimo bausmę nurodoma atlikti nuosprendžiui įsiteisėjus nedelsiant, o likusios bausmės vykdymą atidėti 2 metams. Nuteistasis praeityje teistas 8 kartus – jam buvo skiriamos laisvės apribojimo bausmės, bausmės vykdymas atidėtas, tačiau vyras išvadų nepadarė. Teismas nustatė, kad šį kartą vyras taip pat padarė nusikaltimą – dirbdamas mechaniku pasisavino remontuojamus ūkininko traktorius. Tyrimo, kuriam vadovavo Šiaulių apygardos prokuratūra, duomenimis, ūkininkui 2019 metų pavasarį vienas Šiaulių rajono ūkininkas ieškojo specialisto, kuris galėtų suremontuoti jo žemės ūkio techniką. Plačiau
