Neseniai konsultavau didelį pienininkystės ūkį dėl tinkamo melžimo procedūrų įdiegimo. Iki mano konsultacijų šio ūkio melžėjos buvo linkusios permelžti karves ir melžimo aparatus tempti žemyn melžimo metu. Mano straipsnį apie karvių permelžimą galite rasti čia. Norėčiau pasidalinti pastebėjimais ir pasiektais rezultatais.
Pirmiausia, kiekvieno melžimo laikas sutrumpėjo mažiausiai po 30 min. Tai buvo pasiekta tik dėl to, kad sumažėjo vienos karvės melžimo laikas, nes pakeitus melžimo režimą melžimo aparatas nusiimdavo automatiškai. Tik tos karvės, kurių ketvirčiuose buvo likusio pieno, buvo melžiamos pakartotinai. Netgi melžėjos buvo nustebusios, bet kartu džiaugėsi, kad karvės ėmė atiduoti visą pieną, nebereikėdavo pakartotinai melžti neišmelžtų ketvirčių.
Kitas teigiamas pokytis buvo tas, kad vis daugiau ir daugiau karvių pradėjo ateiti į melžimo aikštelę pačios. Nebetaikant karvių permelžimo, ne tik sutrumpėjo melžimo laikas, bet svarbiausia, sumažėjo karvių patiriamas stresas varant jas į melžimo aikštelę. Kai karvės pačios ateina į melžimo aikštelę tai reiškia, kad melžimo procedūros yra tinkamos ir nekenksmingos karvių sveikatai ir gerovei.
Vienas iš esminių karvės instinktų, be ėdimo ir gėrimo, yra melžimas. Taigi, jeigu pusė ar didesnė bandos dalis nenori eiti į melžimą, tai signalas, kad reikia melžimo procese daryti korekcijas.
Labai garsus, pernelyg greitas ir žiaurus karvių varymas į melžimo aikštelę sukelia stresą karvei ir jai į kraują išsiskiria adrenalinas. Adrenalinas sustabdo oksitocino išsiskyrimą 15-20 min., o tai reiškia, kad sustresavusi karvė neatiduoda viso pieno, kurį turi. To pasekmės gali būti žema pieno produkcija, padidėjęs somatinių ląstelių skaičius, mastito atsiradimas. Taigi, karvių varymui į melžimo aikštelę aš siūlau taikyti tam tikrus signalus (jeigu neturite automatinio ar elektrinio varovo) arba naudoti savo balsą, bet jis turi skambėti kaip švelnus kvietimas, o ne garsus rėkimas.
Vienas iš svarbiausių teisingo ir švelnaus melžimo, kai netaikomas permelžimas, rezultatų yra pieno primilžis. Pirmomis teisingo melžimo mano konsultuotame ūkyje dienomis pieno primilžis sumažėjo neabejotinai dėl to, kad nustota „išmelžti karvės tešmenį iki paskutinio lašo“. Bet po kelių teisingo melžimo dienų pieno primilžis padidėjo ir parduodamo pieno kiekis buvo toks pats kaip ir prieš mano konsultacijas. O šiuo metu pieno primilžis po truputį auga.
Kitas ne mažiau svarbus aspektas yra bakterijų ir somatinių ląstelių skaičius. Švelnus melžimas greitai davė teigiamų rezultatų. Po dviejų dienų somatinių ląstelių skaičius sumažėjo iki 40 vienetų, bakterinių ląstelių skaičius sumažėjo iki 10. Tai atsitiko dėl to, kad nepažeisti speniai greičiau užsiveria po melžimo ir, karvei būnant garde, mažesnis mikroorganizmų ir bakterijų skaičius gali patekti į tešmenį.
Taigi, kaip parodė praktika, švelnus požiūris į tešmenį, spenius ir apskritai karvę turi teigiamą įtaką pieno primilžiui, karvės gerovei ir melžimo procesų trukmei. Svarbu paminėti ir tai, kad mano konsultuotame ūkyje įdiegus naują požiūrį į melžimą, dėl greito, tylaus ir švelnaus melžimo proceso laimingesnės ne tik karvės, bet ir melžėjos.
Daugiau straipsnių apie pieno ūkio valdymą rasite čia.
