Žemės ūkio naujienos: 2021-06-21

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sakė, kad didžiausią nerimą kelia tai, jog iki šiol dar nėra ES Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų tarybos, Europos Parlamento ir Europos Komisijos susitarimo dėl Bendrosios žemės ūkio politikos, ypač dėl kai kurių privalomų reikalavimų.

„Kol nėra susitarimo, tol kils neaiškumų, nebus gerai tiek sektoriams, tiek pačiai valstybei. Ieškome kompromiso, bandysime surasti vidurio kelią. Kai kalbėsime apie visą programą, tada matysime, kiek vienam ar kitam sektoriui bus skiriama dėmesio ir lėšų. Kol nematome bendro paveikslo, tol nuogąstauti iš anksto tikrai nėra dėl ko. Konsultacijas tęsime, tai, ką pristatėme šiandien, yra vienas iš galimų siūlomų variantų”, – teigė žemės ūkio ministras.

Kam susietoji parama kiltų labiausiai?

Kai ES Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryba ir Europos Parlamentas susitars, Lietuva susietajai paramai 2023–2027 m. planuoja numatyti maksimalų beveik 451 mln. Eur tiesioginių išmokų finansinio voko. Žemės ūkio ministerija siūlo ženkliai didinti pieninių karvių, daržovių bei vaisių sektoriams skiriamas išmokas. Šiuo metu už pieninę karvę mokama 129 Eur. Naujuoju periodu siūloma mokėti vidutiniškai 190 Eur. Iš viso pieninių karvių sektoriui būtų skirta 227 mln. Eur.

Už atvirame grunte auginamas daržoves dabar mokama 340 Eur/ha, siūloma susietąją paramą didinti iki 400 Eur/ha. Šiam sektoriui būtų skirta 11,6 mln. Eur susietosios paramos.

Nuo 272 Eur/ha iki 400 Eur/ha numatoma kelti išmokas vaisių (sodų) sektoriui. Iš viso susietosios paramos šiam sektoriui būtų skirta 10,2 mln. Eur.

Būtų didinamos ir išmokos už mėsinius galvijus, avis, pienines ožkas, uogas ir riešutus, cukrinius runkelius ir sėklines bulves. Mažinti išmokas siūloma baltyminių augalų ir uždarame grunte auginamų daržovių sektoriams.

Susietosios paramos siūloma nebemokėti dviem sektoriams

Javų, užaugintų iš sertifikuotų sėklų, sektoriui susietosios paramos naujuoju laikotarpiu siūloma nebemokėti. Daugeliu atveju, naudoti sertifikuotą sėklą yra ekonomiškai naudinga, todėl jos rėmimas susietosios paramos lėšomis Europos Komisijai kelia abejonių šios paramos racionalumas, pagrįstumas. Tačiau kaip alternatyva susietajai paramai už pasėlius, užaugintus iš sertifikuotos sėklos, siūloma taikyti vadinamąją „Eko – schemą“.

Siūloma nebeskirti išmokų už pieninių bulių auginimą. Pieninių veislių buliai Lietuvoje tradiciškai naudojami mėsos gamybai. Nors šių bulių mėsos savikaina mažesnė, tačiau kokybė bei supirkimo kaina taip pat gerokai mažesnė negu mėsinių.

Šiuo metu Lietuvoje viena iš prioritetinių krypčių – mėsinės galvijininkystės vystymas. Todėl pieninių veislių bulių rėmimas dėl mėsos kirstųsi su paramos tikslu aprūpinti šalį geros kokybės mėsa. Dėl šių priežasčių siūloma koncentruoti paramą pieno sektoriui remiant pienines karves, o mėsos sektoriui – remiant mėsinius galvijus.

Lėšų dalis, kuri šiuo metu yra skiriama pieninių veislių bulių rėmimui, būtų 100 proc. perkelta į pieninių karvių sektorių.

Jei Europos Parlamentas ir Taryba susitars, išmokas galės gauti ir maistinių bulvių augintojai, kurie iki šiol susietosios paramos negalėdavo gauti. Jie gautų apie 165 Eur/ha, o iš viso šiam sektoriui būtų galima skirti 9,2 mln. Eur.

Pienininkystės ūkiams stiprinti siūlomi du keliai

Siekiant palaikyti ir stiprinti vidutinius pienininkystės ūkius, mokant paramą už pienines karves siūloma išmokų dydį diferencijuoti pagal ūkyje laikomų gyvulių skaičių arba laikytis dabar esamo modelio, kai visiems, nepriklausomai nuo turimų gyvulių skaičiaus, ūkiams už karvę mokama vienodai.

Pirmuoju atveju karvių laikytojai 2023 m. išmokas gautų taip: už pirmas 10 karvių – 158 Eur/gyv., už paskesnes 40 karvių (nuo 11 iki 50) – 186 Eur/gyv., už paskesnes 100 karvių (nuo 50 iki 150) – 223 Eur/gyv., už 151–ą ir paskesnę karvę – 167 Eur/gyv.

Be to, pasiūlytas ir 10 Eur priemokos dydis už tas karves, kurioms atliekami gyvulių produktyvumo tyrimai.

Susietąja pajamų parama siekiama išlaikyti atskirų sektorių gaminamos produkcijos lygį, palaikyti ūkių pajamas bei didinti jų gyvybingumą, taip pat – didinti remiamų sektorių konkurencigumą ir tvarumą.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2021-06-18

Lietuvoje šie pinigai, skirtingai nuo kai kurių Europos valstybių, neapmokestinami, tačiau tai gali greitai pasikeisti – apmokestinti šias pajamas paskelbė Finansų ministerija. „Ūkininkai susiduria su naujais iššūkiais. Tai nauji mokesčiai, žalinimas, ekologinių ūkių plėtros politika. Kalbant apie tiesioginių išmokų apmokestinimą, pamirštama, kad jos duodamos tam, jog būtų kompensuojamos prarandamos pajamos, kai reikia laikytis vis naujų gamtosaugos ir panašių reikalavimų. Šie pinigai padeda išlikti rinkoje“, – sako Arūnas Svitojus, Žemės ūkio rūmų pirmininkas ir siūlo nežiūrėti vien tik į savo kiemą ir neužsižaisti savo smėlio dėžėje.

Didžiosios valstybės jau kalba ne kaip atimti, o kaip paremti ne tik žemės ūkį, bet ir kitus verslus, kuriems reikia prisitaikyti prie klimato kaitos reikalavimų. Tam, pasak A. Svitojaus, ES skirs apie 100 mlrd. eurų. „Mokesčius reikia įvesti ne tam, kad pinigai būtų tik atimami. Pirmiausia reikia nuspręsti, kur tuos pinigus, kurie bus surinkti, panaudosime. Kitas klausimas, tai išmokų ribojimas, kai nebus mokama daugiau kaip 150 tūkst. eurų. Tačiau vien paprastas ribojimas nieko neatneš, nes dideli ūkiai skaldomi ir iš smulkių ūkių paimama parama bei stabdomas jų vystymasis“, – dėlioja A. Svitojus. Saulius Daniulis, Ekologinių ūkių asociacijos vadovas sako, kad negalime lyginti olandų ir lietuvių, nes Nyderlandų žemdirbiams mokamos kartais didesnės išmokos.

„Sodros duomenimis 80 tūkst. mūsų ūkininkų gali gauti pašalpas, nes jų pajamos menkos. Ar kaime pilna jaunimo, ūkiai klesti? Ir šios paskutinės pajamos bus apmokestinamos, nors tiesioginės išmokos skirtos tam, kad būtų palaikomos pajamos ir jiems nereikėtų eiti su ištiesta ranka“, – dėsto S. Daniulis ir sako, kad visi mato Ramūna Karbauskį ir jo bendroves tapatina su visu mūsų ūkiu. Tai neatitinka tiesos. S. Daniulis sako, kad reikia galvoti ne apie tai, kaip atimti pinigus, o kaip sukurti naujas darbo vietas. „Vokiečiai apribojo išmokas iki 150 tūkst. eurų, tačiau pinigai skaičiuojami atėmus darbuotojų atlyginimus.

Jei mes darysime kitaip, tiesiog atiduosime rinką vakariečiams, kurie atveš čia pigesnius produktus. Ar kas nors skaičiavo, kiek kainuos bedarbių pašalpos atleistiems žmonėms? Visi mato kelias dideles bendroves ir nori iš jų atimti“, – dėsto S. Daniulis ir sako, kad jei būtų apmokestinamos tiesioginės išmokos, jam, kaip ūkininkui, tai būtų smūgis. Dabar paskolų trukmė 7-10 metų. Apmokestinus daugiau pajamų šie terminai ilgėtų iki 15 metų ir tai būtų tik papildomas uždarbis bankams. „Ateina žalinimo politika, įplaukos mažėja, viskam reikia investicijų, o mokesčiai didėja. Nežinia ką pasieksime ir kur nueisime“, – liūdnai konstatuoja S. Daniulis.

Šaltinis: delfi.lt, Arūnas Milašius,2021-06-19

Savo sėkmės receptu ūkininkas pasidalijo su jo ūkyje apsilankiusiu žemės ūkio ministru Kęstučiu Navicku, kuris itin domisi tvariu ūkininkavimu ir nearimine žemdirbyste.

V. Genys 1 tūkst. ha ekologiniame ūkyje augina kmynus, motiejukus, spelta rugius, avižas, grikius. Viskas, išskyrus kmynus, skirta sėklai. Naudojami padargai ir įranga: diskinis skutikas, daugiafunkcinė puspriekabė ir mobili grūdų džiovykla, visa tai įsigyta pasinaudojus Lietuvos kaimo plėtros programos ūkio modernizavimo parama.

„Teko ne vienerius metus mokytis iš kitų šalių praktikų apie neariminį ūkininkavimą, kuris būtų dar ir ekologinis. Tikslas – užauginti ne mažesnį derlių, kaip ir naudojant įvairius chemikalus. Ekologiškai ūkininkaudamas ne tik sveiką produkciją augini, bet ir neterši gamtos“, – teigia ūkininkas, žemės neariantis ir jokių chemikalų nenaudojantis daugiau kaip dvidešimt metų.

Gamtą tausojančiame, ekologiniame V. Genio ūkyje apsilankęs ir javų laukus apžiūrėjęs ministras teigė, kad šis ūkis – puikus atsakas skeptikams, netikintiems, kad žemdirbystė ir gamta gali veikti išvien.

„Nustebino ne tik Valentino kantrybė ir požiūris į aplinką, kurioje ūkininkauja, bet ir jo žinios bei sukaupta biodinaminio ūkininkavimo patirtis. Dirvožemio apsaugos programai, kurią įsirašėme į savo darbotvarkę, turime dar vieną sektiną pavyzdį“, – teigia ministras.

Ūkininko pareiga – mylėti žemę

V. Genys savo ūkyje taiko 9 laukų sėjomainą. Tai, anot jo, kiekvieno ūkininko pareiga. Juose tam tikrą laiką auga vis kiti augalai. Ta pati kultūra į buvusį lauką grįžta po devynerių metų. Pavyzdžiui, pirmais ir antrais metais lauke auga kmynai, trečiais – paliekamas žaliasis pūdymas, ketvirtais – bręsta rugiai, penktais ir šeštais – motiejukai, septintais – žaliasis pūdymas, aštuntais – dera rugiai, o devintais – avižos. Tuomet seka kartojama.

Pasak ūkininko, taikant tokią sėjomainą pradeda veikti gamta – dirvožemyje vyksta mikrobiologiniai procesai: daugėja mikroorganizmų, grybų, padedančių užauginti didesnį ir kokybiškesnį derlių.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2021-06-18

Ekstensyviai ūkininkaudami žemdirbiai prisideda prie biologinės įvairovės, stabilios ir stiprios ekosistemos išsaugojimo. Aplinką tausojantis ūkininkavimas skatinamas KPP paramos lėšomis. Viena iš gamtai palankių ūkininkavimo veiklų – „Ražienų laukai per žiemą“.

Ši veikla užtikrina, kad dirvožemio paviršius nebūtų paliktas atviras žiemos metu. Paliktos laukuose ražienos per žiemą saugo dirvožemį nuo erozijos, gerina jo kokybę, struktūrą bei derlingumą. Po žiemos ražienų šaknys apraizgo dirvos paviršių, taigi jis tampa atsparesnis ne tik vandens ir vėjo sukeliamai dirvos erozijai, bet ir tvirta kliūtimi medžiagų išsiplovimui į vandens telkinius – taigi mažinama paviršinio vandens telkinių eutrofikacija. Žiemos metu paliktos ražienos yra vertingas maisto šaltinis migruojantiems ir žiemojantiems paukščiams, taip pat tai svarbus prieglobstis žvėreliams. Tokiuose laukuose maisto ir ramybę atranda stirnos, pilkieji kiškiai, kurapkos ir kiti laukiniai gyvūnai.

Ūkininkų, vykdančių įsipareigojimus pagal veiklą „Ražienų laukai per žiemą“, patiriamos papildomos išlaidos ir negautos pajamos kompensuojamos Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ paramos lėšomis. Tai, kad ūkininkai šiuose plotuose augina vasarines grūdines kultūras, kurios savo biologine prigimtimi yra mažiau derlingos, taip pat laukas ariamas pavasarį (išlieka rizika, jog pasėliai gali būti paveikti ligų ir piktžolių), laikoma, kad reikalavimų įgyvendinimas 15 proc. mažina plotų, paliktų ražienoms, derlingumą.

Įsipareigojimų laikotarpis – 3 metai

Praėjusiais metais pagal KPP priemonę „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ iš viso pateiktos 6 825 paraiškos, deklaruota per 109 093 ha ploto. Iš 13 priemonės veiklų „Ražienų laukai per žiemą“ veikla yra populiariausia – pateikta 2 440 paraiškų, deklaruota 34 111 ha ploto.

2020 m. aktyviausiai paraiškas pagal šią veiklą teikė Vilniaus apskrities (493 paraiškos), Panevėžio apskrities (470 paraiškos), Šiaulių apskrities (311 paraiškų) ūkininkai. Kauno ir Klaipėdos apskrityse buvo pateikta po 213 paraiškų, Alytaus apskrityje 195, Utenos apskrityje 189, Telšių apskrityje 127, Tauragės apskrityje 119, Marijampolės apskrityje 110 paraiškos.

Nuo šių metų pareiškėjai pagal veiklą „Ražienų laukai per žiemą“ deklaruotuose plotuose gali prisiimti ir laikytis įsipareigojimų 3 metus (anksčiau šis terminas buvo 5 metai).

Kompensacinės išmokos dydis

Kompensacinė išmoka už ražienų, paliktų per žiemą, vieną hektarą – 99 Eur.

Įsipareigojimai

Kompensacinė išmoka mokama už šiuos įsipareigojimus:

Nupjovus javus, laukai paliekami neaparti iki kitų metų kovo 1 d.
Įsipareigotame plote nenaudoti pesticidų ir herbicidų po derliaus nuėmimo.
Ražienų netręšti, nekalkinti ir neskusti.
Ražienų laukuose sužėlusių augalų nešienauti ir (arba) nesmulkinti.

Vykdant veiklą taip pat būtina laikytis šių papildomo reikalavimų:

Veiklą vykdyti ne didesniame kaip 30 proc. ražienų laukams tinkamų augalų rūšių plote. Didžiausias neapartas ražienų plotas, už kurį skiriama parama, kai dalyvaujama veikloje, gali būti ne didesnis kaip 50 ha. Pareiškėjams, kurie tiesioginėms išmokoms gauti deklaruoja iki 10 ha žemės ūkio naudmenų, ražienų plotas neribojamas.
Per žiemą paliekamas ražienų plotas kasmet gali būti paliekamas vis kitoje vietoje, tačiau pagal veiklą įsipareigotas plotas kiekvienais metais neturi mažėti.
Pagal veiklą įsipareigotame plote po derliaus nuėmimo sutvarkyti šiaudus, surišti juos į ryšulius (ritinius) ir išvežti iš lauko arba susmulkinti ir paskleisti juos dirvos paviršiuje.

Prioritetinės seniūnijos

Pateiktame žemėlapyje išskirtos seniūnijos patenka į vadinamąją rizikos vandenų apsaugos zoną ir didelę žemės ūkio naudmenų dalį čia sudaro ariamoji žemė. Todėl šiose vietovėse tarša lengviausiai pasiekia mūsų vandenis, o iš dirbamų žemės laukų išsiplovusios maisto medžiagos kaip mat suaktyvina paviršinio vandens telkinių eutrofikaciją. Būtent šiose vietovėse yra labai svarbu taikyti priemones, kurios gerina vandens telkinių būklę. Tad neleisdami erozijai ardyti palikto atviro dirvožemio, ūkininkai kartu prisideda ir prie paviršinių vandens telkinių ir juose gyvenančių rūšių būklės gerinimo, augalų apsaugos priemonių kiekių sumažinimo.

Šaltinis: nma.lt, 2021-06-21

Jos metu NMA atstovė Alma Valskytė žiūrovams papasakos apie paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ galimybes, pristatys jos teikimo sąlygas, paaiškins, į ką reikėtų atkreipti dėmesį teikiant paraiškas. Paraiškos pagal veiklos sritį renkamos nuo birželio 1 d. iki liepos 30 d.

Tiesioginė transliacija taip pat bus matoma visose šalies bibliotekose. Visi žiūrovai galės užduoti jiems rūpimus klausimus adresu klausimas.lnb.lt, į kuriuos bus atsakyta tiek transliacijos metu, tiek jai pasibaigus, jei užduodant klausimą bus nurodytas žiūrovo el. pašto adresas. Renginiui pasibaigus, bus paskelbtas jo įrašas.

Šaltinis: nma.lt, 2021-06-21

Teigia, kad blogai valdo

Ši Vyriausybė, kaip ir ankstesnė, nori atsikratyti Lietuvos veislininkystės įmonių – tarp privatizuoti numatytų įmonių įtrauktos UAB „Šilutės veislininkystė“, UAB „Panevėžio veislininkystė“, AB „Kiaulių veislininkystė“ ir AB „Lietuvos veislininkystė“.

Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jovita Neliupšienė aiškino, kad minėtų įmonių pertvarkos reikia įgyvendinant Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos rekomendacijas. Anot jos, valstybė neturėtų dalyvauti versle, kai rinkoje veikia kiti komercinio kapitalo subjektai. „Valstybės koordinavimo centras atlieka visų valstybės valdomų ir kai kurių savivaldybės valdomų įmonių monitoringą ir vertinimą. Pagal skaidrumo ir kitus kriterijus veislininkystės įmonės pasižymi kaip vienos iš blogiausiai besilaikančių gerojo valdymo principų“, – tvirtino ji.

Ankstesnė Vyriausybė taip pat norėjo veislininkystės įmones pasiųsti po privatizavimo aukciono plaktuku, tačiau išgirdo specialistų ir ūkininkų organizacijų argumentus, kad šių įmonių privatizavimas būtų istorinė klaida bei smūgis nacionalinei veislininkystei ir gyvulininkystei. Remiantis kitų šalių patirtimi motyvuojama, kad privatizavus panašią ar tokią pačią veiklą vykdančias įmones, jos tampa tik kitų šalių genetinės medžiagos platintojomis, nebelieka atsvaros kainų kilimui, dėl to ūkininkai patiria didesnių nuostolių.

Daugelyje ES šalių veislininkystę valdo žemdirbių organizacijos. Tačiau ir valstybės nelieka nuošalyje, daugiau ar mažiau padeda finansiškai. Ir suprantama, nes nacionalinės veislininkystės, kitaip nei genetinę medžiagą kuriančių ir platinančių kompanijų, interesai turi būti grįsti ne vien gryna komercija.

Mūsų ūkininkai mini estų, kuriems buvo suteiktos galimybės perimti valstybės valdomus veislininkystės objektus, patirtį. Jie prašė sudaryti specialias sąlygas privatizuojant žemės ūkiui itin svarbius objektus, ir tai buvo bandyta padaryti, tačiau nepavyko.

Siūlo atidžiau įvertinti

Seimo Kaimo reikalų komitete (KRK) svarstant šį klausimą buvo atskleista daug įdomių povandeninių srovių ir galimų interesų. Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) kancleris Valdas Aleknavičius sakė, kad iš privatizuojamų įmonių sąrašo siūloma išbraukti „Lietuvos veislininkystę“, nes norima kompleksiškai apsvarstyti genetinių išteklių išsaugojimą. Taip pat paaiškino, kodėl reikia privatizuoti kitas tris įmones: „Tokių kaip „Panevėžio veislininkystė“ rinkoje yra bent 12 įmonių, „Kiaulių veislininkystė“ ir „Šilutės veislininkystė“ nuostolingai dirba. Jeigu šių įmonių neprivatizuosime, jų vertė sumažės. O išlaikyti Panevėžio įmonę nematome prasmės, nes ji neturi jokių įsipareigojimų valstybei.“

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Veislininkystės skyriaus vedėja Dalia Laureckaitė-Tumelienė išsakė šios įstaigos poziciją: „Manome, kad reikėtų labai gerai išanalizuoti kiekvieną šių įmonių vykdomą funkciją, nes kalbėti bendrai, jog jos teikia tokias paslaugas, kokias ir privatus verslas, nėra visa tiesa. Šios įmonės teikia daug įvairių smulkių paslaugų, reikia įvertini, ar galima kiekvieną jų kam perduoti. Jeigu ir yra sudarytos sąlygos jas perimti privačiam verslui, bet neatsiranda tų privačių teikėjų, reikia įvertinti, ar neprarasime tų funkcijų.“

Veislininkystė – ne tik komercija

„Lietuvos veislininkystės“ direktorius Gediminas Valiulis apgailestavo, kad norima leisti privatizuoti gerai dirbančią įmonę. „Mes daug metų dirbame pelningai, atliekame mums pavestas funkcijas, sumokame valstybei dividendus ir turime visas sąlygas tai daryti ateityje. Kasmet sumokame valstybei pusę milijono mokesčių, manome, kad būtų netikslinga privatizuoti“, – kalbėjo jis.

„Kiaulių veislininkystės“ vadovas Vilius Rekštys sakė, kad reikėtų išgirsti kiaulių augintojus, kurie naudojasi įmonės paslaugomis. „Vieniems šių paslaugų nereikia, bet yra ūkių, atsiranda ir naujų, kuriems to reikia. Juolab kad kiaulininkystė yra jautrus sektorius, dabartinė valdžia nori jį suaktyvinti. Mes prie to prisidedame. Galima būtų sakyti, kad veislinę medžiagą leidžiama atsivežti, išvežti, bet, manau, tokia veikla turi būti vystoma ir vidaus rinkoje“, – argumentus dėliojo įmonės direktorius. V.Rekštys pridūrė, kad tokios įmonės veikla nėra tik aklas pelno siekimas, ji grįsta tam tikrais selekcinių programų darbais, o tai svari veislininkystės sektoriaus veikla.

„Panevėžio veislininkystės“ direktorius Nerijus Gricius kvietė panagrinėti giliau: „Buvo minėta, kad 12 įmonių užsiima tuo pačiu. Taip, pavadinimas toks pats, bet kokia jų veikla? Tai dažniausiai užsienio kapitalo, pavyzdžiui, Izraelio, įmonės, kurios išveža sau mažus veršelius. Taigi, jie išveža galimai visą didžiąją pridėtinę vertę. O mūsų įmonė orientuojasi į tai, kad šalyje patys veistume kuo daugiau veislinių galvijų, kurie atneša daugiausia naudos“, – skirtumus aiškino jis.

N.Gricius ragino nepamiršti ir kitos veiklos, kurią vysto „Panevėžio veislininkystė“, – veislinių gyvūnų parodų organizavimo, be to, norima organizuoti jų aukcionus. „Panevėžio veislininkystės“ direktorius taip pat priminė, kad prieš 5 metus į įmonės bazę buvo investuota valstybės pinigų, parengti strateginiai planai. „Jau 5 metus dirbame pelningai, baigiame išlipti iš senų laikų nuostolių. Kitais metais gal pradėsime mokėti dividendus. Juk vienas mūsų strateginių tikslų – nauda visuomenei. Tai neneša jokių papildomų pajamų, tik patiriame išlaidų“, – tvirtino „Panevėžio veislininkystės“ vadovas.

„Šilutės veislininkystės“ direktorius Remigijus Sakalauskas vardijo nuostolingos veiklos priežastis ir pabrėžė, kad įmonėje yra gera bazė veiklai. „Įdėta daug kapitalo, būtų labai gaila, jeigu tai panaikins. Jeigu gyvulininkystė – prioritetas, įmonė turėtų veikti. Mes jaučiamės labai reikalingi ūkininkams“, – įtikinėjo jis.

Kritikavo įmones

KRK narys Andrius Vyšniauskas tvirtino, kad daugelio šių įmonių vaizdas ganėtinai liūdnas tiek finansine ir genetinių išteklių saugojimo, tiek komercijos prasme. „Ką girdime iš ūkininkų, kurie rimtai užsiima gyvulininkyste? Jie nelabai perka šių įmonių veislinę medžiagą – sėklą, jauniklius. Kiek pervažiavau ūkių, jie perka iš privačių įmonių. Lietuviškos įmonės neužtikrina tinkamos sėklos. Problema ta, kad ūkininkai neaprūpinami žaliava, kurios jiems reikia“, – kirto parlamentaras.

Jis tęsė, kad kalbant apie perspektyvą, verta galvoti apie šių įmonių pertvarką, nebūtinai privatizavimą. „Pirmiausia reikėtų susižiūrėti funkcijas, galbūt jas apjungti. Buvo kalbėta apie vieną genetinių išteklių centrą, kuris užsiimtų visų rūšių gyvulių genetinių išteklių išsaugojimu ir prekyba. Aišku, tų funkcijų, kurių valstybei nereikia, būtų verta atsisakyti“, – kalbėjo A.Vyšniauskas.

Kauno rajono ūkininkas, mėsinių galvijų augintojas Nikolajus Dubnikovas sumalė į miltus šio seimūno išsakytą kritiką. „Panevėžio veislininkystė, kurios paslaugomis naudojuosi beveik 10 metų, būtina ūkininkams, ypač smulkiems ir vidutiniams, jeigu galvojame apie gyvulininkystės plėtrą. Daugiau kaip 6 metus buvau šios įmonės nepriklausomu valdybos nariu, puikiai žinau situaciją. Mane persekioja mintis, kad kažkam tai gardus kąsnis, kurio vis nepamiršta“, – rėžė ūkininkas.

Jis be užuolankų kirto ir ŽŪM kancleriui: „Atsiprašau, kancleri, bet kalba apie rinkoje veikiančias 12 panašių įmonių – visiška netiesa. Negalima lyginti šios įmonės su privačiu tvarteliu, kuriame įrengtas karantino centriukas, o jo paskirtis – išeksportuoti mūsų veršelius. Gal klystu, bet tie, kurie inicijuoja veislininkystės įmonių privatizaciją, turbūt visiškai nesupranta žemės ūkio ir jo poreikių. Dabar mesime į privatizavimą ir bet kam parduosime? Prarasime investuotas lėšas, jau nekalbant apie patį objektą ir paslaugas.“

Atkirto parlamentarui

Lietuvos žalųjų galvijų gerintojų asociacijos pirmininkas Juozas Darbutas, pabrėžęs, kad kalbės ir Lietuvos juodmargių galvijų gerintojų asociacijos vardu, pirmiausia sureagavo į A.Vyšniausko pasisakymą. „Jo nuomonė labai artima seniai sklindančiai iš Vokietijos dukterinės įmonės „Litgenas“, kuri siekia užimti Lietuvos rinką ir uzurpuoti visą veislininkystės veiklą. Komiteto posėdžio dalyviai klaidinami, kad „Lietuvos veislininkystė“ tiekia mažai spermos ir ji esą nevertinga. Ši įmonė užima beveik 48 proc. rinkos. Apie 50 proc. tiekiamos spermos pagaminama pačioje įmonėje, 50 proc. – importuojama. Šios įmonės buliai gerai reitinguojami. Tad prieš sakant tokias demagogines kalbas būtų gerai pasiremti informacija“, – seimūnui atkirto žalųjų galvijų augintojų atstovas. Kol J.Darbutas kalbėjo nuotoliniu būdu vykusiame KRK posėdyje, ekrane matėsi, kaip A.Vyšniauskas ėmė dėliotis savo daiktus, atsistojo ir dingo iš ekrano.

Turėtų būti gėda

Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos vadovas Saulius Daniulis apmaudavo, kad kiekviena nauja valdžia vis stumia veislininkystės įmonių privatizaciją. „Gal pirmiausia reikėtų kalbėtis su žemdirbiais, asociacijomis, kooperatyvais, kaip jie mato tų įmonių perspektyvą. Gal būtų galima jiems padėti jas privatizuoti? Jeigu paleis į aukcioną, žemdirbiai nesusilygins su privačiu kapitalu. Išparduoti – lengviausia“, – pastebėjo ūkininkas.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis tvirtino, kad Lietuvos veislininkystė yra „sudaužyta“ ir toliau „daužoma“. „Melas, kad tos įmonės dirba nepelningai. Praeitos kadencijos valdžia buvo parengusi atskirą šių įmonių privatizacijos įstatymą, nes veislininkystė – ne pastatas. Gal kas nors panorės privatizuoti ir Nemuną? Plaukuota ranka nusitaikė į veislininkystę, kuri yra šalies gyvulininkystės identitetas. Tiems, kurie siūlo privatizuoti daug metų puoselėtą ir remtą nacionalinę veislininkystę, turėtų būti gėda. Kvepia kažkokiu kosmopolitizmu“, – piktinosi jis. J.Sviderskis pastebėjo, kad galbūt reikalinga įmonių pertvarka, bet ne buldozerinis privatizavimas.

Prilygino žigulių tikrinimui

Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos (LKAA) direktorius Algis Baravykas „Kiaulių veislininkystės“ veiklą prilygino žigulių patikrinimo stočiai: „Asociacijos nariai išaugina 85 proc. kiaulių, tokių tikrinimų mums nereikia. Kam tada valstybė skiria paramą tai įmonei, jeigu ji neduoda naudos augintojams. Tai miręs reikalas. Kaip su žiguliais dabar niekas nevažinėja, taip ir jų kiaulėmis nesinaudoja“, – rėžė kiaulių augintojų atstovas. Jis pabrėžė, kad priešingai girdimai demagogijai, kad LKAA atstovauja danams ar norvegams, ši asociacija atstovauja Lietuvos kiaulių augintojams.

KRK narys Juozas Baublys replikavo, kad A.Baravyko vadovaujama asociacija niekada neatstovavo smulkiems kiaulių augintojams.

Po visų pasisakymų ŽŪM kancleris tarstelėjo, kad veislininkystės įmonių auditai parodytų daug dalykų, kurių geriau nežinoti. „Tuomet gal nuo audito ir reikėtų pradėti“, – pasiūlė J.Baublys. KRK narys, buvęs žemės ūkio ministras Vigilijus Jukna antrino, kad priėmus neteisingus sprendimus galima padaryti neatitaisomų klaidų. Parlamentarai nutarė kreiptis į ŽŪM, kad būtų atliktas veislininkystės įmonių auditas.

Šaltinis: valstietis.lt, Vida Tavorienė, 2021-06-19

Prašalaičiams dar kelia nuostabą prie galingo šiuolaikinio traktoriaus vairo pamatyta jauna mergina. Tačiau Pasvalio rajono Dumblinėlių kaime ūkininkaujančiam Antanui Zubavičiui tai – įprasta kasdienybė. Gyvulininkyste užsiimančio A.Zubavičiaus ūkyje dirba dešimt samdinių ir pusė jų – jaunos panelės. „Kaime jaunų, darbščių vaikinų beveik nebelikę. Su merginomis kur kas lengviau, jos ne tik kantresnės bei darbštesnės, bet ir smalsios, viską nori išbandyti.

Mano paties dukterys Onutė ir Agnytė taip pat vairuoja įvairią techniką“, – džiaugėsi ūkininkas.

Ieva Suknevičiūtė uždarbiauti pas ūkininką pradėjo būdama dar visai vaikas. Per atostogas ar savaitgaliais būrelis aplinkinių kaimų vaikų belsdavosi į ūkininko namų duris ir prašydavo darbo. Nors A.Zubavičius turėdavo kur kas rimtesnių rūpesčių ir veiklos, nei prižiūrėti darbo bei patiems užsidirbti pinigų ištroškusius mažuosius talkininkus, tačiau nė vieno vaiko iš kiemo neišgujo.

Dviračiu mindavo net 13 kilometrų Nors vasara – pats darbų įkarštis, 24 metų I.Suknevičiūtė rado laiko papasakoti apie aplinkiniams kiek dar neįprastą savo darbą bei žmonių reakciją, pamačius ją vairuojant galingą traktorių.

Mergina neslėpė, kad jos šeima vertėsi labai sunkiai, tad su broliu Svajūnu nuo mažens svajojo apie tuos laikus, kai patys galės užsidirbti. Mergaitė suprato, kaip sunku uždirbti pinigus ir kaip juos reikia taupyti. Žinodama, kad ūkininkams reikia darbščių rankų, ji nusprendė nebijoti – eiti pas artimiausius ūkininkus ir siūlyti pagalbą. A.Zubavičius buvo tas, kuris neatstūmė.

Šeima gyveno atokesniame vienkiemyje, o ūkininko valdos – ne taip jau arti. Mergaitė važiuodavo dviračiu – kaskart jai tekdavo įveikti net 13 kilometrų. Ryte šis atstumas neatrodydavo toks ilgas, tačiau po darbų pedalai taip lengvai nebesimindavo. Pirmieji darbai nebuvo labai sudėtingi ar sunkūs, bet ištvermės reikalavo.

„Su pussesere lėkdavom nuo laukų akmenų rinkti ar per javapjūtę grūdų kasti. O kai sukako keturiolika, tai jis pats pasisiūlė išmokyti mane vairuoti traktorių. Po poros metų jau mokėjau arti, sėti, laukus valkiuoti. Puikiai valdžiau traktorių dar ir teisių neturėdama, bet kad galėčiau dirbti savarankiškai, skubėjau gauti vairuotojo pažymėjimą“, – pasakojo mergina. Ji išmoko viso to, ko išmoko ir tame pačiame ūkyje triūsiantis brolis.

Atstoja dešimtį berniokų Vos tik sulaukusi pilnametystės I.Suknevičiūtė skubėjo laikyti vairavimo egzaminus. Pirmiausia įsigijo vairuotojo pažymėjimą, o po to laukė patikrinimas, kaip ji susidoroja su sunkiąja technika. Kadangi mergina buvo pasiryžusi dirbti su įvairaus galingumo technika, teko išlaikyti net trijų kategorijų egzaminus.

„Kuo galingesnė technika, tuo man įdomiau su ja dirbti. Labai apsidžiaugiau, kai ūkininkas nusipirko teleskopinį krautuvą, kurio strėlė išsitiesia iki 20 metrų. Be jokio vargo raudavau kelmus, ritindavau didžiulius akmenis. Pratisas dienas praleisdavau kabinoje, nes reikėjo ir laukus melioruoti, griovius kasti ar iš miško rąstus partempti“, – vardijo darbus traktorininkė.

Mergina juokiasi prisiminusi pirmą ūkyje dirbančių vyrų reakciją, kai ji sėdo prie galingo traktoriaus vairo. Tąkart jie svaidė visokias replikas ir prognozavo, kad iš blondinės geros vairuotojos tikrai nebus. Bet užsispyrusi panelė greitai nušluostė jiems nosį ir savo gabumais pranoko visus iš jos besišaipiusius.

„Galiu drąsiai sakyti, kad viena Ieva su savo jaunatviška energija atstoja dešimt apsiseilėjusių, dirbti tinginčių berniokų. Ji ne tik laukus su įvairiais padargais apdoroja, bet ir prasidėjus javapjūtei sėda prie kombaino vairo. O jei kas sugenda, pati nulekia į miestą nupirkti detalių ir pati jas vėliau pakeičia. O vyrus prie remonto darbų pasikviečia tik tuomet, jei pati nepajėgia pakelti kokios sunkios detalės“, – samdinę nuoširdžiausiai gyrė ūkininkas.

Užpakalį kratantys – nemėgstama atgyvena A.Zubavičiaus ūkyje dauguma technikos – šiuolaikinė, bet ūkininkas turi ir senos, sovietinės. Šioji I.Suknevičiūtei labai nepatinka. „Retai važiuoju su tais užpakalį kratančiais senais traktoriais. Tos atgyvenos kaip diena ir naktis skiriasi nuo šiuolaikiškų patogių traktorių. Rudenį, kai tenka arti laukus, rytais įlipi į kabiną ir tik vėlai vakarais iš jos išlipi. Ir nieko – viskas gerai.

Neįsivaizduoju, kaip sename traktoriuje reikėtų visą dieną išsėdėti. Naujos technikos kabinose groja radijas, pučia kondicionierius, sėdynė patogi – tik dirbk ir norėk!“ – šiuolaikiškos technikos privalumus vardijo vairuotoja.

Ji apgailestavo, kad tik kombaine nėra radijo, bet ten jo išties ir nereikia – pypsi įvairiausi signalai, reikia stebėti, ar jau prisipildė bunkeris prikultų grūdų. I.Suknevičiūtė vidutiniškai per dieną nukulia apie 30 hektarų laukų.

Laimės ieškojo ir užsienyje

Pinigų vertę žinančiai merginai pavyko susitaupyti ir Daujėnų seniūnijos Smilgių kaime nusipirkti sodybą. Ji džiaugiasi, kad pakeitus gyvenamąją vietą sutrumpėjo kelias iki darbo. Tuo labiau kad pas ūkininką ji jau rieda automobiliu. Jauna traktorininkė, nors ir kaip jai patinka vairuoti, užsibūti pas A.Zubavičių neplanuoja. Svajoja išvažiuoti padirbėti į užsienį. Porą kartų jau buvo tai išbandžiusi.

„Labai norėjau pakeisti darbą ir pamatyti pasaulį. Danijoje dirbau šeškų fermoje, o Anglijoje teko padirbėti net keliuose fabrikuose. Svečioje šalyje dirbti tenka sunkiai, bet ten trumpesnės darbo valandos ir didesnis atlyginimas. Vykstu ten, nes labai noriu susiremontuoti prieš porą metų nusipirktą namą“, – paaiškino mergina.

Su merginomis – apie valgį Lietuvoje per darbymetį merginai tenka dirbti 6 dienas per savaitę, nuo ankstyvo ryto iki išnaktų. Dėl tokio įtempto darbo grafiko Ieva sulaukia priekaištų iš savo širdies draugo. Vaikinas didžiuojasi, kad jo panelė dirba neįprastą darbą, tačiau norėtų su ja praleisti daugiau laiko. Pašnekovė neslepia, kad draugų vakarėliuose ji niekada pirma nepasisako, kuo dirba.

Tačiau visuomet atsiranda koks nors bendras pažįstamas, kuris garsiai praneša, kad Ieva yra traktorininkė ir pati remontuoja techniką. „Tai išgirdę vakarėlių dalyviai labai nustemba, tuomet su vaikinais atsiranda bendrų pokalbio temų. Su merginomis galėčiau irgi diskutuoti – apie maisto ruošimą, nes tai mano įgyta profesija. Nors, teisybė, virėja niekada nedirbau“, – atviravo smilgietė. Su broliu mergina dažnai pajuokauja, kad jai vyras nebūtinas – ir moteriškus, ir vyriškus darbus ji įveikia pati.

Šaltinis: Šaltinis: valstietis.lt, Vida Tavorienė, 2021-06-21

Lietuva ESTT skundė pernai sausį priimtą Europos Sąjungos Bendrojo Teismo (ESBT) priimtą nutartį. Ja atmestas Lietuvos ieškinys, kuriuo šalis prašė panaikinti 2017-ųjų EK sprendimą pripažinti netinkamomis finansuoti 10,292 mln. eurų Lietuvos išlaidas, susijusias su Europos žemės ūkio garantijų fondo ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšomis.

ESTT ketvirtadienį visiškai arba iš dalies atmetė visus keturis Lietuvos skundo pagrindus, susijusius su mažos ar vidutinės įmonės (MVĮ) statuso nustatymu, kontrolės sistema, siekiant eliminuoti paraiškas, kai jų teikėjas dirbtinai sukuria ES išmokoms gauti reikalingas sąlygas, taip pat dėl įsigytų prekių naudojimo kitiems tikslams, nei numatyta projekte.

„Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia atmesti apeliacinį skundą“, – rašoma ESTT nutartyje. Lietuva apeliaciniame skunde tvirtino, kad ESBT nenurodė motyvų, kodėl valdžios institucijų kriterijai buvo nepakankami, siekiant patvirtinti MVĮ statusą, tuo metu kai kuriuos įrodymus, susijusius su kontrolės sistema, iškraipė. Pasisakydamas dėl MVĮ statuso nustatymo, ESTT teigė, kad Lietuva turėjo nustatyti kontrolės sistemą, užtikrinančią veiksmingą visų pareiškėjų, siekiančio finansavimo, atitikties patikrinimą.

„Ši kontrolės sistema turėjo sudaryti sąlygas patikrinti, ar pareiškėjas yra MVĮ, nepriklausanti įmonių, kurių ekonominė galia viršija MVĮ galią, grupei“, – teigė teismas. Argumentus, susijusius su kontrolės sistema, ESTT atmetė nustatęs, kad jie pirmą kartą pateikiami Teisingumo Teisme. Teismas taip pat atmetė Lietuvos teiginius, kad išlaidos, skirtos ne su projektu susijusiais tikslams, nepadarė finansinės žalos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai.

Šaltinis: www.15min.lt, 2021-06-17

Seimo Kaimo reikalų komitetas jau pritarė šioms pataisoms. „Pateikiant aiškią informaciją apie žalio pieno rinkos kainas bus sustiprintos žalio pieno pardavėjų derybinės galios“, – teigiama vienbalsiai balsavusio komiteto pranešime.

Panašių galių norėtų ir kitų sektorių atstovai, tačiau jie kol kas paliekami nuošalyje. Taisyti įstatymą prireikė po to, kai viena įmonė kreipėsi į teismą dėl viešinamų supirkimo kainų. Teismas nurodė, kad nesant pakankamo teisinio pagrindo, toks įkainių skelbimas yra negalimas.

„Teismas pastebėjo, kad yra tik žemės ūkio ministro įsakymas dėl kainų viešinimo, nors tai turi būti įtvirtinta įstatyme. Todėl mes surengėme diskusijas dėl šių pataisų ir jas parengėme“, – sakė Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis.

Norėtų ir kiti

Tačiau akylai stebėti ketinama tik pieno gamintojų bei supirkėjų santykius, nors kitų sektorių ūkininkai irgi būtų už didesnį skaidrumą. Kaip anksčiau portalui Lrytas.lt sakė Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorės Zofijos Cironkienės, bulvių ir daržovių didmeninių kainų skelbimas galbūt pagelbėtų augintojams tam tikrose situacijose. „Augintojai yra žemiausia grandis, kuri neturi kam užkrauti padidėjusių išlaidų. Pavyzdžiui, ankstyvųjų bulvių supirkimo kainos yra tokios pačios, kaip pernai – 0,6 euro už kilogramą. Tačiau jų auginimo savikaina šiemet yra gerokai didesnė, nes paaugo sėklinių bulvių kaina. Sėklų augintojai savo didesnes sąnaudas sudėjo į pardavimo kainą, o mūsų ūkininkai to padaryti negali“, – aiškino Z.Cironkienė.

Daržovių kaina žemyn spaudžiama ir kiekvieną rudenį, kai ūkininkai nuima derlių, o modernių saugyklų – neturi.
„Supirkėjai žino apie tokią situaciją ir nustato kainas „aukciono būdu“ – paskambinę klausinėja, už kiek bus parduodamos daržovės. Pasako ūkininkai kainą, o vėliau nebegauna jokios žinios, ar skambinusieji rado pigiau, ar ne. Sutarčių juk jokių nėra“, – kalbėjo asociacijos vadovė. Anot jos, reikia didesnės politinės valios, kai sprendžiami žemės ūkio produkcijos gamintojų ir jos supirkėjų santykiai. Panašios nuomonės ir kiaulių augintojai. „Kiaulių skerdenų kainas fiksuoja Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras. Mes taip pat stebime šias kainas, nors jų pateikimas vėluoja maždaug porą savaičių. Kainų viešinimas yra svarbus, nes reikia, kad ūkininkai ir valdžia orientuotųsi bendroje rinkoje. Tai daro visos ES šalys, jos yra reglamentu įpareigotos rinkti kiaulių skerdenų pagal kategorijas kainas ir jas publikuoti“, – sakė Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas.

Problemų vis tiek liktų

Anot V.Pranckiečio, buvo keliami klausimai ir dėl kitų žemės ūkio sektorių, tačiau juose galiojančios supirkimo kainos nebus skelbiamos. „Tie sektoriai yra atviresni. O pieno rinkoje ribotas supirkėjų skaičius, pardavėjai – tie patys. Pastarieji nori žinoti, kodėl jiems tenkanti galutinė produkto kainos dalis siekia vos 30 procentų“, – aiškino komiteto vadovas. Tiesa, jis sutiko, kad pataisos, jei ir būtų priimtos, netaps panacėja visais atvejais. „Yra kitų bėdų. Pavyzdžiui, žmogus laiko kelias karves, o supirkėjas tėra vienas, ir tai dažniausiai šiuo verslu užsiimantis kooperatyvas. Tai net ir skelbiant kainas šiam ūkininkui jos nesikeis, nes nėra, kas kitas supirktų. Bet kuriuo atveju mes turime stengtis, kad nustotų mažėję karvių ūkiai, kaip vyksta jau ne vienerius metus, nes tai kelia grėsmę ir perdirbimo grandinei. Mūsų žemės ūkio eksportas siekia 17 procentų viso eksporto, ir mes turime tai išlaikyti.

Žinoma, suprantame ir pieno perdirbėjų problemas. Dabar sutartys su pieno pardavėjais dažniausiai sudaromos vos vienam mėnesiui, todėl perdirbimo įmonės sėdi lyg ant adatų“, – svarstė V.Pranckietis.

Šaltinis: lrytas.lt, Vakaris Deksnys, 2021-06-17