Žemės ūkio naujienos: 2021-07-13

Kaip nustatyta programų administravimo taisyklėse, mokėjimo prašymas bei kartu su juo pateikiami papildomi dokumentai NMA turi būti pateikti iki paramos sutartyje ar paramos paraiškoje numatyto mokėjimo prašymo pateikimo termino. Taigi, įsigijus investicijas ar baigus įgyvendinti projektą nebūtina laukti sutartyje ar paraiškoje nustatytų mokėjimo prašymo pateikimo terminų – reikalingus dokumentus galima teikti ir anksčiau. Tokiu atveju, laikantis teisės aktuose nustatytų terminų, pateiktas mokėjimo prašymas bus pradėtas nedelsiant vertinti, parama, jei bus išmokėta, paramos gavėją pasieks anksčiau, o projektas bus įgyvendintas greičiau. Tiesa, būtina laikytis paraiškoje ar paramos sutartyje numatyto mokėjimo prašymų eiliškumo, t. y. negali būti teikiama antrojo mokėjimo prašymo dokumentacija nepateikus pirmojo mokėjimo prašymo ir pan.

Tuo tarpu tais atvejais, kai būtina pratęsti projekto įgyvendinimo laikotarpį, projekto vykdytojas turi paprašyti NMA leisti mokėjimo prašymo pateikimo terminą nukelti – svarbu, kad nebūtų viršytas tam tikros priemonės įgyvendinimo taisyklėse nustatytas projekto įgyvendinimo terminas. Prašymą NMA taip pat būtina teikti, jei norima sujungti du ar kelis mokėjimo prašymus į vieną ar perskirstyti sumas tarp etapų. NMA, apsvarsčiusi pateiktus prašymus, atitinkamai fiksuoja keitimus ir apie tai informuoja projekto vykdytoją. Tokiais atvejais mokėjimo prašymą galima teikti tik gavus NMA sutikimą keisti mokėjimo prašymo pateikimo datas.

Atkreiptinas dėmesys, jog šiuo metu šalyje paskelbtos ekstremalios situacijos dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo grėsmės metu paramos gavėjai gali pateikti mokėjimo prašymus dažniau, nei numatyta paramos sutartyje arba paramos paraiškoje. Pateikti papildomi mokėjimo prašymai neįskaičiuojami į priemonės įgyvendinimo taisyklėse nustatytą mokėjimo prašymų skaičių.

Primintina, jog mokėjimo prašymus NMA galima teikti asmeniškai ar per įgaliotą asmenį, registruotu paštu, jei priemonių įgyvendinimo taisyklėse nenumatyta kitaip, taip pat elektroniniu būdu naudojantis ŽŪMIS portalo interneto prieiga, adresu www.zumis.lt, o karantino ar ekstremalios situacijos dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo grėsmės metu – ir per kurjerį bei „paraiškų dėžutes“, įrengtas visuose teritoriniuose NMA padaliniuose. Per kurjerį pateiktas mokėjimo prašymas ir (arba) papildomi dokumentai turi būti išsiųsti ne vėliau kaip paskutinę paraiškoje ar paramos sutartyje numatyto mokėjimo prašymo pateikimo termino dieną. Mokėjimo prašymą teikiant per „paraiškų dėžutę“, jį būtina pateikti ne vėliau kaip 2 darbo dienos iki paraiškoje ar paramos sutartyje nustatyto mokėjimo prašymo pateikimo termino.

Šaltinis: nma.lt, 2021-07-12

Pievų deklaravimas ir šienavimas tapo galvos skausmu tiek ūkininkams, tiek pievų savininkams, kurie deklaravo pievą, tačiau neturi kur dėti žolės ir bijo netekti pinigų. Ūkininkai tikina, kad nebeatsigina prašymų paimti žolę pašarams ir piktinasi, kad sprendimas, turėjęs sutramdyti sofos ūkininkus, sukūrė tik dar daugiau problemų.

Neima net už ačiū

Pasvalio rajone ūkininkaujantis Jonas tikina, kad neatsigina žmonių prašymų nupjauti pievas ir pasiimti šieną. „Daugelis jų deklaravo pievas, o pagal taisykles, jos turi būti nušienautos iki rugpjūčio 1 dienos. Negana to, lauką reikia palikti tuščią, t. y., žolę reikia išvežti. Tad žmonės ir siūlo mano gyvuliams šieną. Tačiau tokių siūlymų jau sulaukiau labai daug, man net nebereikia tiek šieno. O gyventojai pyksta, kad va nemokamai siūlo, o neimu“, – pasakojo ūkininkas. Tuo metu Kupiškio rajone gyvenanti pensininkė Ona pasakojo, kad pievą nuomoja. „Vienas hektaro nuomos kaina 100 eurų per metus, jeigu deklaruočiau žemę pati, už hektarą gaučiau 120 eurų tiesioginių išmokų. Šiek tiek daugiau, bet juk žemę reikia dirbti, prižiūrėti. Ramiau ir paprasčiau ją išnuomoti“, – sakė moteris.

Daugiau problemų nei naudos

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius patvirtino, kad šiuo metu ūkininkai sulaukia labai daug prašymų nušienauti pievas. „Kai įsigaliojo tvarka, kad nebeužtenka tik susmulkinti žolę, dabar ją reikia surinkti ir išvežti žmonės, kurie deklaravo pievas, ieško kas tai galėtų padaryti.

Tad daugiamečių pievų žolės, kuri dažnai jau yra peraugusi pasiūla šiuo metu yra labai didelė. Ūkininkai nelabai nori ją paimti, nes ir toliau mažėjo gyvulių skaičius. Pašarų poreikis traukiasi. Taip pat šie metai buvo lietingi, tad žolė užaugo ir ūkininkų pievose. Papildomai jiems nebereikia“, – pasakojo ūkininkų atstovas. Anot jo, žolė pievų savininkams tampa galvos skausmu. „Nežinia, ką su ja daryti. Neturime technologijų, kad pavyzdžiui žolę galėtume panaudoti biokuru ar kitokioms reikmėms. Jeigu tiesiog surinksime žolės masę ir sukrausime lauko gale turėsime nemalonų akiai kraštovaizdį, šiukšlynus ir tiek. Reikėjo iš anksto apsispręsti, kur biomasę naudosime. Kai valdžia priėmė sprendimą, kuriuo reikalaujama žolę išvežti nepagalvojo, kaip tai įgyvendinti. Šis sprendimas sukūrė daugiau problemų nei naudos. Žinoma, suprantu, kad valdžia tokiu būdu norėjo sumažinti sofos ūkininkų gretas. Tačiau tokiu būdu tik sukėlė dar daugiau bėdų“, – komentavo ūkininkų atstovas.

Pasak R. Juknevičiaus, ūkininkai džiaugiasi, kad valdžia juos girdi ir bando spręsti sofos ūkininkavimo problemą, reikia stabdyti šį ūkininkavimo būdą, tačiau kitokiais būdais.

Tikrins, ar gyventojai išvežė žolę

Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) informavo, kad 2021 metais pievų deklaravimas vyko nuo balandžio 12 d. iki birželio 7 d., pavėluotai paraiškas buvo galima teikti nuo birželio 8 d. iki liepos 2 d. „Pažymima, kad šiemet sankcijos už pavėluotą paraiškų teikimą pareiškėjams nebus taikomos, išimtis 2021 m. numatyta atskiru žemės ūkio ministro pavedimu dėl Covid-19 pandemijos. Deklaruotas pievas reikia nušienauti vieną kartą per metus, bet ne vėliau kaip iki einamųjų metų rugpjūčio 1 d. Pareiškėjams, kurie ūkinių gyvūnų registre yra įregistravę bičių šeimas, privalo pievas nušienauti iki rugsėjo 1 d“, – komentavo NMA. Agentūra atlieka nuotolines pievų patikras, t. y. naudojantis palydovų duomenimis tikrinam, ar pievos nušienautos.

„Esant reikalui patikrą atliekame ir vietoje, jeigu pagal nuotolinio patikrinimo rezultatus yra nustatomas poreikis įvertinti situaciją vizualiai. Plotai patikroms vietoje atrenkami ir atsitiktinės atrankos būdu. Patikros metu nustačius pažeidimus, taikomos sankcijos. Parama nemokama už nenušienautą plotą bei papildomai taikomas paramos sumažinimas. O už nupjautos žolės sutvarkymo reikalavimų neatitikimą parama nemokama už lauką“, – apie gresiančias baudas komentavo NMA. NMA pažymėjo, kad naudojantis palydovų duomenimis galima nustatyti faktinę lauko būklę, ar lauke yra pieva, ar ji šienauta, nepriklausomai nuo to, ar lauke deklaruota kita kultūra nei faktiškai yra ir tokius pareiškėjus patikrinti.

„Jei pieva suariama ar paliekamas pūdymas ar auginami žemės ūkio augalai, atitinkamai pareiškėjas turi laikytis reikalavimų keliamų pūdymui, ar augalams ariamojoje žemėje. Nupjauta pievų žolė (šienas, žalioji masė ar kt.) pievų plotuose turi būti sutvarkyta – išvežta iš lauko, supresuota, šienas sudėtas į kūgius. Jeigu pareiškėjas laiko gyvulius, tada pievų, kuriose jie yra ganomi nereikia šienauti. Tačiau iki rugpjūčio 1 d. pievų plotuose turi būti būtini gyvulių buvimo lauke požymiai. Kitu atveju laukai turi būti nušienauti, t. y. nupjauta žolė šiuose laukuose turi būti sutvarkyta, išvežta iš lauko arba supresuota, arba šienas sudėtas į kūgius, arba susmulkinta ir tolygiai paskleista“, – komentavo NMA.

Šaltinis: valstietis.lt, Vilija Mačiulskytė, 2021-07-12

Gervės kukurūzų lauke

Gegužės mėnesį sėdamas kukurūzus Darius Viliušis tikėjosi pasigaminti vertingo siloso, juo įvairinti karvučių dienos davinį pasibaigus ganiavos sezonui. Ūkininkai sako: karvei pienas ant liežuvio – tai reiškia, kad primilžis daug priklauso nuo pašaro maistingumo.

Kokybės standartai ypač griežti ekologinės gamybos ūkiuose, koks yra ir Dariaus ūkis. Tenka išsiversti beveik be jokių priedų, kurie naudojami chemizuotuose ūkiuose. Ekologinio ūkininkavimo taisyklės lemia, kad gaunama produkcija yra didesnės biologinės vertės, tačiau derliai mažesni, iš karvutės gaunama mažiau pieno.

Pasėlis gražiai sudygo, tačiau vieną dieną į lauką įjunko pulkas gervių. Kad paukščiai kukurūzų lauke pasidarytų valgyklą – iki tol čia su tuo niekas nebuvo susidūręs. Šilalės rajono Upynos seniūnijos apylinkėse, kur vyrauja nedideli ūkiai, kukurūzai dar nėra paplitę, mat šios kultūros sėja taškinė, reikalinga speciali sėjamoji.

Paaiškėjo, kad gervės augalus ne skabo, o iš dirvos išpeša su visomis šaknimis – nepalieka jokios galimybės atželti.

Prasidėjo beviltiška ūkininko kova siekiant apsaugoti pasėlius. Pabaidyti paukščiai pakildavo, tačiau po kurio laiko vėl sugrįždavo. 9 hektarų laukas dabar atrodo graudžiai: paukščiai sunaikino beveik pusę pasėlio.

Visur kaip į sieną

Su bėda susidūręs jaunasis ūkininkas pradėjo ieškoti – gal tokiu atveju galėtų tikėtis iš kažkur pagalbos? Tačiau visur jis atsimuša kaip į sieną.

Jeigu lauką būtų išknisę šernai, ūkininkui padėtų medžiotojai. Mat kai ūkiui nuostolių pridaro medžiojamieji gyvūnai, žalą ūkiui pagal Medžioklės įstatymą privalo kompensuoti vietos medžiotojų klubas ar būrelis. Tačiau D.Viliušio atveju medžiotojai atsisakė bent keliais šūviais pabaidyti paukščius, galimai to būtų pakakę, išgąsdinti sparnuočiai būtų atsisakę pagundos maitintis kukurūzų lauke.

Jeigu gervės būtų valstybės griežtai saugoma rūšis, žala pagal Laukinės gyvūnijos įstatymą būtų kompensuota iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos. Numatytas kompensavimo mechanizmas veikia, kai nuostolių ūkiams pridaro, tarkime, stumbrai ar vilkai.

Tačiau pilkosios gervės iš Raudonosios knygos oficialiai išbrauktos nuo 2019 m., kaip ir gulbės giesmininkės, pilkosios žąsys, baltieji garniai, kai kurios kitos rūšys. Taigi dabar jos nepriskiriamos nei saugomoms rūšims, nei medžiojamiems gyvūnams. Pareigos atlyginti laukinių paukščių padarytą žalą žemės ūkio pasėliams neturi nei medžiotojai, nei valstybė.

Trukt už vadžių – vėl iš pradžių

Problema iškilo ne šiandien. Ji gerai žinoma Aplinkos nei Žemės ūkio ministerijoms. Ne kartą buvo diskutuojama praėjusios kadencijos Seimo Aplinkos apsaugos, Kaimo reikalų komitetuose. Buvo peržiūrimi teisės aktai. Teikiami pasiūlymai, kaip spręsti problemą. Registruotos net įstatymų projektų pataisos, tačiau jos taip ir liko pusiaukelėje.

Padėtis nepakito nė per gaidžio žingsnį. O žemdirbių skundų nuolat sulaukiantis Seimo Kaimo reikalų komitetas nuo pavasario vėl svarsto: ką daryti?

Su raginimu ieškoti sprendimo į politikus bei atsakingas institucijas ne kartą kreipėsi Žemės ūkio rūmai (ŽŪR).

ŽŪR vicepirmininkas, Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos (LJŪJS) vadovas bei ūkininkas Vytautas Buivydas sako: „Mylime gamtą, paukščiai mums patinka, bet jeigu yra daroma žala, kažkas turėtų prisiimti atsakomybę“.

Jis svarsto, kad laukinių gyvūnų daroma žala ūkininkams turėtų būti kompensuojama. Jei medžiotojai negali medžioti, savivaldybių Žemės ūkio skyriai negali pagelbėti, gal Aplinkos ministerija tokiems atvejams turėtų numatyti atskirą fondą.

Reikėtų kalbėti apie pažeidžiamus ūkininkus

V.Buivydas siūlo žvelgti pirmiausia į labai pažeidžiamus ūkininkus – jaunuosius ūkininkus. Didieji ūkiai paprastai turi sukaupę lėšų – „lašinių“, kurie leidžia amortizuoti netikėtus praradimus. Besikuriantys ūkiai tokių vidinių resursų neturi, todėl patiriami nuostoliai gali paskatinti atsisakyti ūkininkavimo.

„Ir taip mūsų sparčiai mažėja. Per kiek daugiau nei 10 metų skaičius sumažėjo perpus. Bėdų yra daug, tačiau tai yra viena iš priežasčių, kodėl ta veikla nepatraukli“, – teigia LJŪJS vadovas.

Štai ir šilališkis D.Viliušis optimizmu dėl savo šeimos ūkio ateities netrykšta, nors Vyriausybės programa ir Europos žaliasis kursas turėtų įkvėpti – juk tiek daug dėmesio planuose skiriama ekologinei žemdirbystei, daugiau paramos skirti jauniesiems ūkininkams.

Darius palankiai vertina Europos žaliojo kurso tikslus, bet prie jų įgyvendinimo turi prisidėti ir valdžia, priimdama atitinkamus sprendimus, o esant bėdai – numatyti pagalbą. Šiandien į galvą lenda niūrios mintys. Šeimos ūkis, prieš gerą dešimtmetį perimtas iš tėvelių, nuolat balansuoja ties nuostolio riba. Ekologinė kryptis tęsiama labiau iš inercijos. Rankos svyra dėl ekologiškų produktų supirkimo kainų, kurios yra neadekvačios sąnaudoms: už ekologiško pieno kilogramą supirkėjai moka vos 2 ct, kviečių toną – apie 30 Eurų brangiau, nors derlius kone tris kartus mažesnis, o sąnaudos – ženkliai didesnės, ir jos kasmet auga, skirtingai nei produkcijos supirkimo kainos. Ūkis su melžiamomis karvėmis, kurių apie šešios dešimtys, reikalauja darbo be jokių šventinių dienų nuo 5 val. ryto iki nakties. Dirbdamas dar ir „valdišką“ darbą ūkininkas prošvaisčių nemato, be skolų išgyventi nepavyksta. „Kai esi pradedantis ūkininkas, galvoji, ar dar ilgai tempsi“, – karčiai išsitaria. Upynos ūkininko nusivylimą didina matymas, kad ūkių likimus įvairiose institucijose sprendžia tuose ūkiuose nesilankę, žalio supratimo apie ūkininkavimą neturintys darbuotojai. Prieš kelerius metus jaunasis ūkininkas siekė investicinės paramos, norėjo pieno fermą statyti. Įdėta buvo ir pastangų, ir išlaidų, bet – Kaimo plėtros programos priemonėje projektui nepakako finansavimo lėšų.

Kai tokie realybė, su laukine gamta priverstinai pasidalytas derlius gali tapti paskutiniu kantrybės taurės lašu.

Žalos skaičiavimo metodika yra, trūksta tik lėšų?

Kaip pastebi V.Buivydas, galima būtų išvardyti ir daugiau pavyzdžių, kai LJŪJS nariai dėl laukinių gyvūnų rūšių patiria nuostolių, tačiau jais dalintis su ūkininku niekas nenori. Žuvų augintojų pajamas smarkiai mažina garniai, uogų augintojų – kiti sparnuočiai, kartais per dvi valandas nurenka visą derlių.

Būdų apsaugoti didelius plotus nuo atsitiktinių „antskrydžių“ nėra. Kai užpuolimai tampa nuolatiniai, iš dalies gelbsti garsinės dujinės patrankos, kurių įsigijimas pradedančiam ūkininkui yra prabanga.

Ne vienas pasinaudotų galimybe drausti pasėlius ar uogynus, sodus nuo laukinių gyvūnų rūšių žalos. Tačiau tokios rūšies draudimo nėra.

Taigi išeitis – savivaldybėse fiksuoti daromą žalą, ją apskaityti, o paskesnis žingsnis – nuostolius kompensuoti. Žalos apskaičiavimo metodika yra. Esminė problema yra lėšos – iš kur jų paimti?

„Jei valstybei tai atrodo per didelė našta, reikia pagalvoti apie tam tikrų gyvūnų rūšių populiacijos mažinimą. Dabar viskas paliekama likimo valiai – neva ūkininkas susitvarkys. Paaiškėjus, kad tai valstybei kainuoja, galbūt atsiras kitokia iniciatyva tiems kaštams sumažinti, gal ir iniciatyva populiacijai sureguliuoti“, – svarsto V.Buivydas.

Neradus alternatyvių sprendimų ir neatsižvelgiant į iškylančias problemas, naivu tikėtis, kad žemės ūkio sektorius bus patrauklus, ypač jauniems žmonėms. Žemdirbystės veikloje nuolat susiduriama su rizikomis, todėl labai svarbu žinoti, kad bėdai ištikus nebūsi paliktas vienas.

Šaltinis: valstietis.lt, 2021-07-12

Finansine išraiška šis Rusijos eksportas sumenko kukliau – 4,5 proc. iki 2,555 mlrd. JAV dolerių, rodo Federalinės muitinės duomenys. Gegužę, palyginti su ankstesniu mėnesiu, eksportas kiekybine išraiška sunyko 42,8 proc. iki 457,2 tūkst. tonų, finansine – 39,4 proc. iki 139,8 mln. dolerių. Rusijos vyriausybė vasario viduryje iki metų vidurio padidino muitus grūdų eksportui už Eurazijos Ekonominės Sąjungos ribų. 2020-aisiais Rusija kviečių ir kvietrugių eksportavo 20,9 proc. daugiau nei užpernai – 38,554 mln. tonų.

Šaltinis: 15min.lt, 2021-07-12

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos atstovė pristatys informaciją apie drėgmės režimo dirvožemyje reguliavimą. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos specialistai papasakos apie infraraudonųjų spindulių kamera reguliuojamų specifinių žymenų panaudojimą karvių sveikatai gerinti, didinti šėrimo efektyvumą ir produktyvumą. Taip pat vyks diskusija bei bus atsakyta į renginio dalyvių klausimus.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2021-07-12

Panevėžio rajone nuo 1992 m. veikianti UAB „Panevėžio veislininkystė“ teikia ūkinių gyvūnų karantinavimo paslaugas, tarpininkauja parduodant Lietuvos ūkininkų išaugintus veislinius gyvūnus, rengia veislininkystės parodas, muges.

Kita Panevėžio rajone esanti UAB „Genetiniai ištekliai“ įsteigta 2019 m., reorganizavus ir sujungus bendroves „Šeduvos avininkystė“ ir „Upytės eksperimentinis ūkis“. Vienas svarbiausių bendrovės tikslų – saugoti ir gerinti Lietuvos gyvulių veisles ir jų genofondą. Bendrovėje yra beveik 800 karvių, veislinių telyčių ir buliukų bei apie 2200 Lietuvos juodgalvių ir vietinių šiurkščiavilnių avių.

Pagrindiniame bendrovės padalinyje Upytės kaime laikomos karvės, auginamos aliejinės ir grūdinės kultūros sėklai bei pašarui. Avininkystės padalinyje Radviliškio rajone auginamos genofondinės avys.

Žemės ūkio ministerija jau inicijavo ar planuoja atlikti pavaldžių įmonių veiklos auditus.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2021-07-11