Žemės ūkio naujienos

Žemės ūkio naujienos: 2021-07-12

NMA parama, zemes ukio naujienos, pieno ukis

Žemės ūkio naujienos: 2021-07-12. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.

Ekspertai pristatė ES bendrosios žemės ūkio politikos naujoves

Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijų bei joms pavaldžių institucijų ekspertų darbo grupė ūkininkus vienijančioms organizacijoms ir aplinkosaugos nevyriausybinėms organizacijoms  pristatė viziją, kaip naujoji Europos Sąjungos bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) „žalioji architektūra“ turėtų pakeisti žemės ūkį Lietuvoje. Su socialiniais partneriais aptartos 2023–2027 m. agrarinės aplinkosaugos naujovės.

Pasak žemės ūkio viceministro Donato Dudučio, Europos Sąjunga aplinkosaugai ir klimato kaitos švelninimui skirs dar didesnį dėmesį nei iki šiol – ketvirtadalis visos paramos žemės ūkiui teks su tuo susijusioms priemonėms.

Būtent dėl to Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijos sudarė bendrą darbo grupę, kuri pasiūlytų ūkininkams patrauklių ir kartu veiksmingų priemonių, padėsiančių išsaugoti biologinę įvairovę, natūralias buveines ir mums įprastą kaimo kraštovaizdį.

„Į Žemės ūkio ministerijos rengiamą Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginį planą turi būti įtrauktos pačios efektyviausios agrarinės aplinkosaugos priemonės. Priimdami galutinius sprendimus, mes atsižvelgsime ir į darbo grupės įžvalgas, ir į argumentuotus socialinių partnerių pasiūlymus“, – pabrėžia viceministras D. Dudutis.

Iki šiol ūkininkai galėjo savo noru pasirinkti kaimo plėtros (BŽŪP II ramstis) priemones, kuriomis siekiama klimato kaitos švelninimo bei prisitaikymo tikslų, ir gauti už jas kompensacines išmokas. Norintieji gauti tiesiogines išmokas (BŽŪP I ramstis), turėjo privalomai laikytis žalinimo ir kompleksinio paramos susiejimo reikalavimų.

Nuo 2023 metų ūkininkai savo noru galės pasirinkti ne tik II-ojo ramsčio aplinkosaugos priemones, kurioms turėtų būti skirta ne mažiau kaip 342 mln. Eur ES lėšų, bet ir I-ojo ramsčio naujovę – ekologines schemas. Pastarosioms turėtų būti skirta ne mažiau kaip 25 proc. viso šaliai numatyto tiesioginių išmokų voko – Lietuvos atveju tai yra 753 mln. Eur. Iš jų 327 mln. Eur yra numatyti ekologiniams ūkiams, o kitoms pagal ūkio specifiką pasirenkamoms aplinkosaugos veikloms – 426 mln. Eur.

Planuojama, jog kiekvienas Lietuvos ūkis, dalyvaujantis ekologinėje schemoje, turėtų įnešti bent minimalų indėlį įgyvendindamas visus aplinkosauginius BŽŪP tikslus.

2023-2027 m. laikotarpiu ūkininkų laukia ir patobulinta paramos sąlygų sistema, kuri bus privaloma visiems, norintiems gauti Europos Sąjungos paramą. Ši sistema – tai vienas iš kertinių BŽŪP „žaliosios architektūros“ elementų. Ji apima valdymo reikalavimus bei geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės standartus. Visi jie nustato sąlygas, kurias privalomai turės įgyvendinti kiekvienas ūkininkas pagal ūkio specifiką. Naujoji paramos sąlygų sistema yra nukreipta į klimato kaitos ir vandens užterštumo mažinimo, dirvožemio, biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio išsaugojimo, maisto saugos ir gerovės bei tinkamo augalų apsaugos produktų naudojimo tikslus.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2021-07-09

Pradedamos deklaruotų laukų patikros

Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) pradeda pareiškėjų deklaruotų laukų patikras. Šiais metais, kaip ir pernai, planuojama atlikti mažiau patikrų, be to, tikrintojai nevyks į laukus, jei tik tai leis tikrinamų įsipareigojimų specifika.

Patikros ūkiuose vykdomos norint įsitikinti, kad pareiškėjai tinkamai vykdo prisiimtus įsipareigojimus, ir tai daryti įpareigoja Europos Sąjungos teisės aktai. Dėl pasaulyje kilusios COVID-19 pandemijos Europos Komisija leido valstybėms narėms sumažinti patikrų imtis 2020 m., taip pat ir šiais metais. Tad 2021 m. planuojamas panašus patikrų skaičius kaip ir pernai, sakoma NMA pranešime. Jau nuo praėjusių metų NMA nuotoliniu būdu atlieka ne tik laukų matavimus, bet ir nustato auginamą pasėlį, pievų šienavimą/ganymą.

Šių reikalavimų nustatymas atliekamas vadovaujantis palydoviniais duomenimis arba gavus nuotraukas per mobilią programėlę „NMA agro“. Naudodamiesi programėle pareiškėjai gali patys dalyvauti patikrinimuose ir pranešti apie įvykdytas veiklas (atsiųsti dirbamo lauko nuotraukas), taip pat informuoti apie force majeure aplinkybes.

Pareiškėjai, siekiantys susietosios paramos už vaisius, uogas ir daržoves ir deklaravę 3 ha ir didesnį plotą, privalo pateikti mobiliąja programėle „NMA agro“ kiekvieno lauko, kuriame turi matytis užaugintas derlius, nuotraukas. Nuotraukas būtina atsiųsti iki spalio 1 d., likus ne mažiau kaip 10 darbo dienų iki derliaus nuėmimo, pažymi NMA. Šiais metais įsigaliojo naujas reikalavimas – draudimas smulkinti žolę, jei pareiškėjų laikomų gyvulių vidurkis (SG) sudaro mažiau kaip 0,3 SG pievos hektarui. Tikrinant šį reikalavimą pirmiausia įvertinami nuotolinių patikrinimų rezultatai ir tik tuo atveju, jei nustatomas biomasės sumažėjimas, bus vykstama atlikti patikrą vietoje.

Vykdant patikrą vietoje vizualiai nustatomas faktas, ar žolės mulčiavimo ganyklose arba pievose arba žolinių azotą kaupiančių augalų ariamojoje žemėje buvo atliekamas. Siekis vengti besidubliuojančių reikalavimų tikrinimo bei mažinti vizitų pas tikruosius ūkininkus skaičių taip pat paskatino NMA peržiūrėti bei atnaujinti atitinkamas patikrinimų atlikimo tvarkas su pagrindinėmis ūkininkus prižiūrinčiomis institucijomis: Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), VšĮ „Ekoagros“, Valstybine augalininkystės tarnyba, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, Aplinkos apsaugos departamentu, Valstybinė miškų tarnyba ir kt.

Šaltinis: lrytas.lt, 2021-07-12

Chaosas tiekimo grandinėje pražudė beveik 2 tūkst. galvijų: jei nebus pokyčių, visuomenei gresia rimtas pavojus

Gruodžio pabaigoje apie 1 800 jaučių laivu „Elbeik“ buvo išgabenti iš Ispanijos į Turkiją. Kelionė turėjo trukti apie vienuolika dienų, tada galvijus planuota parduoti, daugiausia „Halal“ sertifikatą turinčioms skerdykloms, kur jie turėjo būti paskersti sukeliant minimalius kentėjimus, kaip reikalaujama pagal religinį įstatymą.

Visas procesas bent jau neturėjo užtrukti ilgai. Tačiau pandemijai pasėjus sumaištį tarptautinėje pervežimų jūra pramonėje, kitus tris mėnesius laivas niekaip negalėjo iškrauti savo krovinio, ir gyvuliai ėmė badauti, rodo Ispanijos vyriausybės atliktas tyrimas. Beveik 10 proc. jaučių nugaišo, jų gaišenos buvo išmestos už borto arba paliktos pūti aptvare tarp gyvų galvijų.

Kai „Elbeik“ grįžo į Ispaniją, valdžia nurodė, kad likę 1 600 gyvulių yra pernelyg ligoti, kad galėtų būti parduoti, ir turi būti pribaigti. „Elbeik“ tapo svariu argumentu uždrausti kontroversišką 18 mlrd. dolerių vertės tarpvalstybinę prekybą gyvais gyvuliais. Pandemija pablogino kasmet eksportuojamų maždaug 2 mlrd. karvių, avių, ožkų, kiaulių ir vištų sąlygas, ir epidemiologai prisijungia prie raginimų imtis ryžtingų reformų. Gyvuliai įstringa tranzito grandinėje daug ilgiau, nei tikimasi, o saugumo patikrinimai ženkliai sutrumpinti.

Atsirandant naujoms rizikoms, kurias sergantys gyvuliai gali kelti žmogui, vis daugiau šalių riboja šią praktiką arba palaipsniui visiškai jos atsisako. „Kai kalbama apie gyvūnų gerovę, jų transportavimas jūra yra didelė juoda skylė, – sakė Thomas Waitzas, ekologiškai ūkininkaujantis ūkininkas iš Austrijos, Europos Parlamento atstovas, komiteto, atsakingo už tarpvalstybinio gyvūnų pervežimo taisyklių atnaujinimą, narys. „Transportavimui laivais visiškai netaikomas joks reglamentas ar gyvūnų gerovės standartai.

Visuomenės sveikatai gresia rimtas pavojus, jei gyvūnai bus transportuojami aplinkoje, kur gali tarpti mikrobai ir bakterijos.“ Europos Sąjunga, kuri sudaro per 75 proc. pasaulinio gyvų gyvūnų eksporto, yra „nepajėgi užtikrinti gyvūnų gerovės“, rašoma komiteto užsakytoje ataskaitoje. Tikimasi, kad komitetas iki metų pabaigos rekomenduos naujas, griežtesnes taisykles eksportuotojams. Jungtinė Karalystė žengė dar toliau, planuodama apskritai uždrausti gyvų gyvūnų gabenimą į skerdyklas, nors ji dar ir nenurodė tikslios datos. Naujoji Zelandija balandį pranešė palaipsniui iki 2023 metų atsisakysianti prekybos gyvais gyvūnais.

Šaltinis: delfi.lt, 2021-07-10

Lietaus tik kai kam, karščio – visiems

Permaininga vasara nevienodai dovanų atseikėja šalies regionams ir net atskiriems kaimams. To paties rajono, o gal ir tos pačios seniūnijos vienus kaimus liūtis tiesiog užpila, o kaimyniniame – saulė toliau degina kaip deginusi. Tuo teko įsitikinti pamačius liūties išguldytus laukus, o vos už kilomet­ro ar dviejų – tvarkingus tos pačios kultūros plotus.

Liūtis išlaužė javus

Keletą išguldytų žieminių kviečių laukų teko matyti Kretingos r. Žalgirio seniūnijoje. Pirmadienį čia praošė smarki liūtis, neatsparesnius javų plotus išguldžiusi taip, kad patenkinamo derliaus iš jų kažin ar galima tikėtis.

Kreipėmės į Žalgirio seniūną Bronių Talmontą, kad įvertintų, kas čia dėjosi. „Palijo nevienodai. Baubliuose, Raguviškiuose lietaus liūtimi net nepavadinčiau. O štai Jokūbave, Rubuliuose žliaugė labai stipriai, teko matyti šiuose kaimuose išguldytų javų. Nemanau, kad ūkininkai netinkamai panaudojo augimo stimuliatorius – tiesiog liūtis praėjo gūsiais, vienus kliudydama, kitų – ne“, – aiškino seniūnas.

Paklaustas, ar po tokio išgulimo javai dar galėtų atsitiesti, B. Talmontas sakė abejojantis: „Jie jau bus palūžę, bet tai tik mano nuomonė.“

Javapjūtė prasidės anksčiau

Nepavykus išsiaiškinti, kas yra itin nukentėjusių laukų savininkai, kreipėmės į kaimyninės seniūnijos Rūdaičių kaime gyvenantį ūkininką Stasį Sandarą – gal ir čia būta liūties?

„Liūtis buvo nebloga, mano matavimais, į kiekvieną kvadratinį metrą per pusvalandį išpylė po du kibirus vandens. Po dviejų mėnesių sausros tai buvo išties įspūdinga. Tačiau man labai didelių nuostolių nepadarė – šiek tiek nukentėjo tik vienas žieminių kviečių laukas, kitų praktiškai nepaveikė. Galbūt pagelbėjo tinkamai panaudoti augimo stabilizatoriai“, – svarstė S. Sandaras.

Pasak jo, gali būti, kad šiais metais būsimam derliui daugiau nuostolių padarė ne liūtis, o sausra. „Du mėnesiai be lietaus labai neigiamai paveikė augalų vegetaciją. Pavasaris pas mus buvo šaltas, vegetacija prasidėjo vėlai. O dabar nuolatinė saulė, kuri paankstino grūdų brandą. Tikėjomės, kad ankstyvąsias veisles reikės kulti rugpjūčio pradžioje, bet dabar jau aišku, kad javapjūtė prasidės apie liepos 25 dieną. Žemės pas mus nenašios, pernai iš hektaro prikūliau per 7 t žieminių kviečių, tačiau šiemet gausiu gal net tona ar dviem mažiau“, – prognozavo Rūdaičių ūkininkas S. Sandaras.

Pragaištinga saulė

Apie derliaus prognozes pakalbintas kaimyninio – Klaipėdos – rajono ūkininkas Petras Montvydas prisiminė pavasarinę sausrą, kuri, jo nuomone, tapo lemiamu veiksniu, galinčiu sumažinti šiųmetį derlių 30 proc.

„Pas mus šią savaitę liūties nebuvo. Tačiau prieš keletą dienų praėjęs škvalas išlaužė 20 ha pupų lauką. Jis ir taip buvo nukentėjęs nuo pavasarinės sausros – nudegė viršutiniai žiedai, išliko tik apatinės ankštys. Auginau pupas pabandymui, galvojau, jei seksis – padidinsiu jų plotą. Tačiau dėl ekstremalios vasaros kažkokių išvadų daryti negalėsiu“, – kalbėjo „Ūkininko patarėjo“ pašnekovas.

Didžiausių nuostolių sausra pridarė ūkininko auginamoms grūdinėms kultūroms. Pasak jo, pavasario pabaigoje–vasaros pradžioje vos ne per savaitę situacija aukštyn kojomis apsivertė. „Iš pradžių buvo užliję, žydintiems rapsams buvo labai gerai ir didelių problemų nematėme. Tačiau paskui plūstelėjo karščio banga, vieną dieną buvo net 36 laipsniai karščio. Per savaitę ta kaitra labai pakenkė pasėliams. Žieminiai rapsai geriau išsilaikė, o vasariniai kviečiai, žirniai ir pupos nukentėjo. Pernai žieminių kviečių prikūliau po 6 t/ha, o šiemet daugiau nei keturių nesitikiu. Darbas tas pats, išlaidos tos pačios, o pajamų gausiu 30 proc. mažiau“, – šiandienę padėtį apibūdino Klaipėdos r. ūkininkas P. Montvydas.

Šios savaitės liūtis, išguldžiusi javus Žalgirio seniūnijoje, kitur, matyt, pridarė mažiau žalos. Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Skuodo biuro augalininkystės konsultantas Marius Jakumas ŪP teigė, kad vietomis rajone lijo, tačiau stipresni lietūs pasėliams žalos nepadarė, greičiau atvirkščiai – po sausros vanduo augalams labai pravertė. Permainingus orus meteorologai prognozuoja ir artimiausiomis dienomis – vienur kepins saulė, o kitur, daugiausia Lietuvos vakaruose, lis.

Šaltinis: ukininkopatarejas.lt, Juozas SKRIPKAUSKAS, 2021-07-10

„Žemaitijos pienas“ svarsto, ar skųsti teismo sprendimą dėl baudos

Teismui sumažinus Lietuvos banko skirtą baudą pieno perdirbimo bendrovei „Žemaitijos pienas“ iki 125,5 tūkst. eurų ir įmonės skundą patenkinus iš dalies, pastaroji dar svarsto, ar tokį sprendimą skųs.

Vilniaus apygardos administracinis teismas ketvirtadienį sumažino įmonei skirtą baudą nuo 158 tūkst. iki 125,5 tūkst. eurų. Sprendimas priimtas po to, kai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas balandį grąžino bylos nagrinėjimą į pirmąją instanciją. „Bendrovė analizuoja sprendimą, vertina jo motyvus bei artimiausiu metu nuspręs dėl apeliacinio skundo (ne) teikimo perspektyvų“, – per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė „Žemaitijos pienas“.

Lietuvos bankas 2018-ųjų vasarį „Žemaitijos pienui“ skyrė 158 tūkst. eurų baudą. Anot centrinio banko, įmonės vadovai nesilaikė biržoje listinguojamų bendrovių kodekso principų ir apie tai 2016 metų ataskaitoje atskleidė neteisingą informaciją, be to, jie neveikė visų akcininkų ir bendrovės interesais. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 metų liepą priimtu sprendimu „Žemaitijos pienui“ paskirtą baudą buvo sumažinęs iki 138 tūkst. eurų. Praėjusių metų pabaigoje 57,98 proc. „Žemaitijos pieno“ akcijų valdė Algirdas Pažemeckas ir Danutė Pažemeckienė, 9,74 proc. – „Baltic Holding“, 6 proc. – „Klaipėdos pienas“. „Žemaitijos pieno“ akcijos kotiruojamos biržos Papildomajame prekybos sąraše.

Šaltinis: delfi.lt, 2021-07-09

VMVT direktorius sudarė patariamąją ekspertų grupę gyvūnų gerovės klausimams

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktoriaus Manto Staškevičiaus įsakymu sudaryta patariamoji ekspertų grupė, teiksianti savo pasiūlymus sprendžiant gyvūnų gerovės klausimus. Pasak Manto Staškevičiaus, bendradarbiavimas su nevyriausybinėmis gyvūnų gerovės organizacijomis ir visuomenės aktyvumas davė gerų rezultatų, tačiau tam tikrų problemų ir iššūkių išlieka.

„Siekiant esminių pokyčių gyvūnų gerovės užtikrinimo srityje, stiprinama ne tik kontrolė, būtini ir sisteminiai sprendimai, aktyvesnės švietėjiškos, konsultavimo veiklos. Akivaizdu, kad vienos institucijos sprendimų ir resursų neužtenka. Todėl inicijavau patariamąją ekspertų grupę, kad sujungus įvairesnių nuomonių, daugiau žinių ir skirtingų patirčių, teigiami pokyčiai vyktų sparčiau.

Šioje ekspertų grupėje dirbs ne tik VMVT, Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovai, bet ir visuomeninių gyvūnų teises ginančių organizacijų – viešųjų įstaigų „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, „Tušti narvai“, „Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacija“ ir kitų atstovai, Lietuvos kinologų, Lietuvos felinologų draugijų nariai, specialistai iš Aplinkos bei Žemės ūkio ministerijų, Žemės ūkio rūmų, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos mokslininkai, Lietuvos veterinarijos gydytojų bei Lietuvos smulkiųjų gyvūnų veterinarijos gydytojų, Gyvūnų apsaugos ir gerovės asociacijų atstovai, kurie stengsis užčiuopti, kodėl kyla vienos ar kitos problemos, kokios to priežastys ir teiks savo siūlymus jas sprendžiant, taip pat siūlys teisėkūros iniciatyvas, sustiprinant gyvūnų augintinių apsaugą mūsų šalyje“, – komentuoja VMVT direktorius.

Per pirmąjį šių metų pusmetį VMVT sulaukė daugiau kaip 700 pranešimų, iš kurių daugiau kaip pusė (469) susiję su gyvūnų augintinių gerove.

Šaltinis: vmvt.lt, 2021-07-09

Už siūlymus keisti konkrečius teisės aktus – lobisto vardas

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) nusprendė, kad Lietuvos pieno gamintojų asociacija (LPGA) vykdė neteisėtą lobistinę veiklą, kai, nebūdama registruota lobiste, prašė ministro keisti teisės aktus. AB „Žemaitijos pienas“ lobistinės veiklos reguliavimo nepažeidė, o tyrimas dėl Kooperatinės bendrovės BIO LEUA nutrauktas.

Nustatyta, kad LPGA šių metų kovą kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją (ŽŪM), konkrečiai siūlydama, kad iki 2023-ųjų būtų atidėtas (nepriimtas) ministro įsakymu patvirtintų Pieno supirkimo taisyklių pakeitimas, susijęs su mėginių ėmimu. Esą dėl sunkios, ypač smulkių, pieno gamintojų padėties sunku užtikrinti kokybinius pieno reikalavimus, todėl iki to laiko jiems reikia sudaryti sąlygas investuoti į melžimo bei šaldymo įrangą.

VTEK nekvestionuoja LPGA pateiktuose pasiūlymuose keltų problemų, tačiau pabrėžia, kad, siekdami daryti įtaką, jog būtų pakeistas teisės aktas ar atidėtas jo įsigaliojimas, juridinis asmuo privalėjo įsiregistruoti kaip lobistas.

VTEK taip pat nusprendė, kad AB „Žemaitijos pienas“ neteisėtos lobistinės veiklos nevykdė ir Lobistinės veiklos įstatymo nepažeidė. Tyrimas dėl Kooperatinės bendrovės BIO LEUA jai galbūt užsiėmus nelegaliu lobizmu nutrauktas.

Tyrimai atlikti gauto pranešimo pagrindu. Esą šių metų kovą AB „Žemaitijos pienas“ prašė ŽŪM padidinti mokinio krepšelį vienam vaikui iki 3,10 Eur ministro įsakymu patvirtintoje Vaisių ir daržovių bei pieno ir pieno produktų vartojimo skatinimo vaikų ugdymo įstaigose programos 2017–2023 mokslo metų strategijoje. Pranešime nurodyta, kad į ŽŪM kreipėsi ir Kooperatinė bendrovė BIO LEUA – prašė koreguoti Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ įgyvendinimo taisykles, taikomas nuo 2021 metų.

Iš tyrimo metu surinktos medžiagos matyti AB „Žemaitijos pienas“ siekis, kad vaikams būtų skirta daugiau pieno produktų, tačiau konkretus teisės aktas, kurio nuostatas reikėtų pakeisti, kad mokinio krepšelis būtų padidintas nuo 2,01 iki 3,10 Eur, nenurodytas. Bendrovės rašte ŽŪM įvardyta strategija, kuri nustato vaisių ir daržovių bei pieno ir pieno produktų vartojimo skatinimo vaikų ugdymo įstaigose programos tikslus, naudojamas priemones jiems pasiekti, programos biudžetą ir pagrindinius jos įgyvendinimo principus. Tačiau šioje strategijoje nenustatomos konkrečios sumos vienam mokinio krepšeliui.

VTEK atkreipia dėmesį, kad lobistine veikla laikomas įtakos darymas dėl konkretaus teisės akto, o bendros problemos iškėlimas į šią kategoriją nepatenka. VTEK nuomone, „veiksmai, kuriais siekiama daryti įtaką“, yra įtikinėjimas, aiškinimas, bandymas įtikinti, kad teisės aktas būtų suformuluotas vienu ar kitu būdu ir tai gali būti vertinama kaip lobistinė veikla. Taigi tirtuoju atveju AB „Žemaitijos pienas“ vykdyta veikla, VTEK vertinimu, nebuvo lobistinė: tai – nuomonė, kurią pareiškė juridinis asmuo.

Tyrimas dėl kooperatinės bendrovės BIO LEUA nutrauktas nesant pagrįstų duomenų, kad ji vykdė lobistinę veiklą, kai šių metų kovą siuntė raštą ŽŪM dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės įgyvendinimo taisyklių.

Tiriant nustatyta, kad bendrovė ŽŪM patarėjui raštu pateikė konkretų pasiūlymą dėl minėtojo teisės akto nuostatų pakeitimo ir tuo metu nebuvo įrašyta į lobistų sąrašą. Tačiau kooperatinė bendrovė BIO LEUA nurodė, kad iniciatorius buvo žemės ūkio ministras. Esą jis žodžiu paprašė pateikti siūlymus dėl minėtojo teisės akto nuotoliniame susitikime su ŽŪM ir Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos atstovais, į kurį kooperatinės bendrovės BIO LEUA direktorių kvietė ministras.

ŽŪM teigia, kad susitikimą, skirtą probleminiams sektoriaus klausimams aptarti, rengė minėta asociacija, tačiau jo protokolas nebuvo rašomas, o garso įrašas nebuvo daromas. Dėl šių priežasčių VTEK negali įvertinti, ar kovą vykusio nuotolinio susitikimo metu žemės ūkio ministras žodžiu prašė kooperatinės bendrovės BIO LEUA pateikti konkrečius pasiūlymus dėl minėtų taisyklių pakeitimo, ar ne. Kitų tai paneigiančių ar patvirtinančių faktinių duomenų VTEK taip pat negavo.

VTEK primena, kad, siekdami veikti skaidriai, verslo atstovai ir kiti asmenys gali pateikti VTEK prašymą įrašyti juos į lobistų sąrašą. Tai galima greitai ir paprastai padaryti internetu – per sistemą SKAIDRIS, pasiekiamą VTEK interneto svetainėje. Registruojantis taikomas vienkartinis 10 Eur valstybės rinkliavos mokestis.

Šaltinis: ukininkopatarejas.lt, 2021-07-11

Ankstesnės žemės ūkio naujienos