Žemės ūkio naujienos: 2021-07-14

Lietuvos agrarinių ir miškų centro kviečių selekcijos laukuose ministras supažindintas su moksliniais selekcijos metodais ir darbais: techniniu augalų auginimu, sėjomaina, trąšų naudojimu.

„Džiugu, kad ūkininkai gali naudotis mokslo teikiamomis žiniomis, atliktais tyrimais ir taip dirbti efektyviau. Pirmiausia, tai naudinga ūkininkams, susiduriantiems su iššūkiais. Moksliniai tyrimai būtini, tačiau kai kurie, deja, tie patys – atliekami eilę metų, o kitų tyrimų trūksta. Ministerija, užsakydama mokslinius tyrimus, neketina diskriminuoti jokių mokslo įstaigų, tačiau būtent jos, visų pirma, atsakingos už tyrimų tematiką, kitaip tariant, mokslinį turinį“, – susitikime teigė ministras.

Pasak LAMMC vadovo Gintaro Brazausko, mokslininkai pasirengę pasiūlyti sėjomainų, netradicinių maisto ir ne maisto paskirties, pašarams skirtų augalų auginimo, tausaus tręšiamųjų ir apsaugos produktų naudojimo technologijas.

„Būtina sukurti palankią terpę naujo pobūdžio verslo vystymui, kad užauginta žaliava būtų paklausi bei vertinama rinkoje. Vienas pagrindinių mūsų siekių – kad sukauptos žinios ir sukurtos, patikrintos technologijos bei produktai lengvai pasiektų galutinį vartotoją, o sprendimai būtų paremti šalies ir tarptautinių mokslinių tyrimų rezultatais“, – teigia G. Brazauskas.

Susitikime sutarta intensyviau keistis informacija ir atnaujinti Žemės ūkio mokslo tarybą.

Šaltinis: zum.lrv.lt., 2021-07-12

„Medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala atlyginama pagal Medžioklės įstatymą. Laisvėje gyvenančių saugomų rūšių laukinių gyvūnų padarytą žalą atlygina valstybė. Tačiau žąsys, gulbės, gervės nėra medžiojamieji gyvūnai, bet kartu šie paukščiai nėra saugomi, todėl iki šiol nėra kaip kompensuoti žalą.

Jau seniai vyksta diskusijos, kaip suskaičiuoti laukinių žąsų, gervių ir gulbių padarytus nuostolius ir juos atlyginti“, – sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. Anot jo, žalos įvertinimo ir kompensavimo mechanizmas turėtų būti kuo paprastesnis.

Lietuvoje migruojančių vandens paukščių kasmet daugėja. Kartu daugėja ir ūkininkų skundų dėl jų daromos žalos. Kai viename lauke kelioms valandoms nusileidžia keli tūkstančiai migruojančių paukščių, jų padaryta žala gali siekti tūkstančius eurų. Paukščiai išlesa pasėlius ir ūkininkai nepajėgia nuo to apsisaugoti.

Žemės ūkio ministerija pritaria Seimo Kaimo reikalų komiteto siūlymui Aplinkos ministerijai inicijuoti Medžioklės įstatymo pataisas, papildant žalą darančių gyvūnų sąrašą, į kurį būtų įtrauktos gervės, laukinės žąsys ir gulbės.

Žalą pasėliams siūloma apskaičiuoti pagal tą pačią Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodiką, pagal kurią nustatoma šernų ar kanopinių gyvūnų padaryta žala. Priėmus įstatymo projektą, reikėtų keisti ir šią metodiką.

Siūloma, kad žala būtų atlyginama iš savivaldybių fondų, skirtų kompensuoti įvairius ūkininkų patirtus nuostolius.

„Dažniausiai ūkininkai į savivaldybes kreipiasi dėl vilkų padarytos žalos. Tuomet įvertinami pasėliai – laukinių gyvūnų pėdsakai įprastai yra aiškiai matomi – nustatomas žalos dydis. Kai ūkininkai kreipiasi į savivaldybę dėl paukščių padarytos žalos, išgirsta atsakymą, kad net neverta apžiūrėti pasėlių – kompensacijos nebus. Tai ir norime pakeisti“, – sako K. Navickas.

Nerimą kelią ir vilkai

Vis didesnį nerimą ūkininkams kelia ir vilkai. Antai antradienį Alytaus rajono Rakatanskų kaime vilkai, preliminariais duomenimis, išskerdė keturias avis. Prieš savaitę tame pačiame ūkyje buvo paskerstos trys avys.

Vilkų padarytą žalą ūkininkams kompensuoja valstybė, tačiau ši žala nuo 2019 metų pradėjo reikšmingai augti. Iki 2018 metų vilkų padaryta žala per metus nesiekdavo 100 tūkst. eurų, o 2019 m. vilkai pridarė žalos už beveik 150 tūkst. eurų, pernai – jau už beveik 170 tūkst. eurų.

Labiausiai žala didėjo tuose regionuose, kur vilkų buvo sumedžiota mažiau. Šiemet neramumų labiausiai gali tikėtis Klaipėdos regiono, Suvalkijos ūkininkai.

Žemės ūkio ministerija atkreipia dėmesį, kad nemažoje dalyje ūkių, kur įsisuko vilkai, naudojamos minimalios apsaugos priemonės, tokios, kaip elektrinis piemuo, kurios neleidžia naminiams gyvuliams pabėgti, bet neapsaugo nuo plėšrūnų išpuolių.

Šaltinis: zum.lrv.lt., 2021-07-13

Rugpjūčio 1 d. aktuali ūkininkams, siekiantiems tiesioginių išmokų bei paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemones „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ir kitų specifinių kliūčių“, „Ekologinis ūkininkavimas“. Taip pat nustatyto šienavimo darbų pabaigos termino turi laikytis dalyvaujantys KPP priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veikloje „Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“ pareiškėjai – antraisiais ir paskesniais metais po įsėjimo pirmąją žolę privalu nupjauti ir išvežti. Įgyvendinant veiklą „Dirvožemio apsauga“ įsėtas daugiametes žoles privalu nušienauti iki rugpjūčio 1 d.

Reikalavimai dėl žolės smulkinimo

Deklaruojantys pievas (kodais GPŽ, GPA, DGP) ūkininkai turi jas nušienauti bent 1 kartą per metus ne vėliau kaip iki einamųjų metų rugpjūčio 1 d. Tuo tarpu bitininkams, kurių laikomos bitės užregistruotos Ūkinių gyvūnų registre iki einamųjų metų liepos 1 d., šienavimo terminas baigiasi mėnesiu vėliau – rugsėjo 1 d.

Taip pat ne mažiau kaip 1 kartą per metus iki einamųjų metų rugpjūčio 1 d. reikia nušienauti sodų ir uogynų tarpueilius, kuriuose yra pieva (kodai: OBS, KRS, SLS, VYS, TRS, KTS, ASU, JSU, RSU, BSU, AVU, ARU, SVU, ŠIU, GEU, BKU, SPU, PUU, ŠAU, ERK, GUD, ŠRM, SMD, AKT, RŠT, SOM, UOM). Iki šios datos būtina pašalinti negyvus vaismedžius ir vaiskrūmius arba jų liekanas. Svarbu neužmiršti sodų ir uogynų tarpueilius (išskyrus tuos tarpueilius, kuriuose yra pieva) periodiškai įdirbti taip, kad juose būtų sunaikintos piktžolės. Sodų ir uogynų tarpueiliuose leidžiama žolę smulkinti ir tolygiai ją paskleisti (mulčiuoti).

Pareiškėjai, kurių laikomų sutartinių gyvulių (SG) vidurkis laikotarpiu nuo sausio 1 d. iki birželio 30 d. sudaro ne mažiau kaip 0,3 SG hektarui pievų ar žolinių azotą kaupiančių augalų ariamojoje žemėje, ganytų plotų neprivalo papildomai šienauti. Nebus laikoma, kad paramos gavėjas nevykdo įsipareigojimų, jei lauke po ganymo bus likusios nenuėstos žolės arba plotai netinkamai nuganyti ar nušienauti. Svarbu tai, kad ne vėliau kaip iki rugpjūčio 1 d. deklaruojamuose laukuose būtų matomi gyvulių ganymo lauke požymiai – ekskrementų liekanos, išguldyta žolė, arba laukai turi būti nušienauti, t. y. nupjauta žolė laukuose turi būti sutvarkyta (išvežta iš lauko arba supresuota, arba šienas sudėtas į kūgius, arba susmulkinta ir tolygiai paskleista).

Šiais metais įsigaliojo draudimas smulkinti žolę, jei pareiškėjų laikomų gyvulių vidurkis sudaro mažiau kaip 0,3 SG pievos hektarui. Nepadengti SG plotai (1 SG padengia 3,33 ha) ne vėliau kaip iki rugpjūčio 1 d. turi būti sutvarkyti, t. y. nupjauta žolė turi būti iš lauko išvežta arba supresuota, arba šienas sudėtas į kūgius. Susmulkintą žolę paskleisti lauke draudžiama. Pavyzdžiai, kaip turi būti sutvarkyti (nušienauti) deklaruoti plotai atsižvelgiant į laikomų gyvulių vidurkio santykį su deklaruotu plotu, pateikti NMA straipsnyje.

Tuo tarpu pareiškėjai iš užliejamųjų pievų teritorijų (Kintų, Lumpėnų, Rusnės, Stoniškių seniūnijos) laukų žolės ritinius turi išvežti iki spalio 1 d.

Pažymėtina, kad, šiais metais pakeitus tiesioginių išmokų reikalavimus, ekologinių ūkių valdytojų laukams, deklaruojamiems sėklai ir įsėliui (požymiai ESĖ ir ĮS), netaikomi šienavimo reikalavimai.

Šaltinis: nma.lt, 2021-07-13

Pagal šią priemonę ūkininkai lengvatinėmis sąlygomis gali pasiskolinti iki 25 tūkst. eurų.

Pakenkė gausus ir ilgai išsilaikęs sniegas

Sniegas ūkininkams šią žiemą nuostolių pridarė ne tik dėl to, kad iškrito gausiai, bet ir dėl to, kad išsilaikė pakankamai ilgai. Tokiu būdu jis pažeidė žieminių pasėlių plotus ir pastarieji iššuto bei išretėjo. ŽŪPGF jau sulaukė paskolas norinčių gauti ūkininkų paraiškų dėl šių padarinių, o pirmoji lengvatinė paskola dėl 2020-2021 m. žiemos sniego suteikta ūkiui iš Varėnos raj., rašoma pranešime. „Kol kas dėl gausaus žiemos sniego sulaukėme tik pirmųjų besikreipiančių, tačiau žinant, kad visoje Lietuvoje sniego buvo gausu ir jo danga išsilaikė ilgai – tikėtina, kad besikreipiančiųjų bus daugiau“, – situaciją komentuoja ŽŪPGF l. e. direktorės pareigas Romalda Globienė.

„Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos“ (LHMT) duomenimis, vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje 2021 m. sausį buvo 58 mm, o sausio 25–27 d. vietomis registruoti pavojingo snygio atvejai. Daugiausiai kritulių Lietuvoje sulaukė vakarų, pietryčių ir centro regionai (žr. LHMT grafiką). Ūkiai ir ūkininkai, norintys gauti lengvatinę paskolą, privalo iš savivaldybės, kurioje vykdo veiklą, pateikti pažymą, patvirtinančią nukentėjimo nuo nepalankaus klimato reiškinio faktą.

Paskolos teikiamos iki šių metų pabaigos

Lengvatinės paskolos pagal šią priemonę teikiamos ne tik nuo sniego, bet ir nuo kitų nepalankių klimato reiškinių, pavyzdžiui, sausros, liūčių, šalnų, vėjo, per paskutinius trejus metus nukentėjusiems pirmine žemės ūkio produktų gamyba užsiimantiems ūkio subjektams. 25 tūkst. eurų paskolos iki 36 mėn. laikotarpiui bus teikiamos iki 2021 m. gruodžio 31 d. „Ūkininkai gali nukentėti dėl įvairių klimato reiškinių ir dėl to susidurti su laikinu lėšų trūkumu, kas apsunkina jų galimybes atsiskaityti su tiekėjais, darbuotojais ar vykdyti investicijas.

Finansavimas, teikiamas šios priemonės pagalba, gali būti skirtas investicijoms, apyvartinėms lėšoms finansuoti ir darbo užmokesčiui bei su juo susijusiems mokesčiams sumokėti“, – sako R. Globienė. Ūkio subjektai turėtų kreiptis į savo savivaldybę, išsiimti pažymą, patvirtinančią nukentėjimo nuo nepalankių klimato reiškinių faktą, ir tuomet kreiptis į tarpininkaujančią finansų įstaigą – vieną iš priemonės įgyvendinime dalyvaujančių LCKU kredito unijų – dėl lengvatinės paskolos suteikimo.

Bendra lengvatinės paskolos palūkanų norma siekia iki 2 proc. Paskolos gavėjui pageidaujant, gali būti taikomas iki 1 metų paskolos grąžinimo atidėjimas. Taip pat paskolai taikomas paskolos administravimo mokestis, kuris siekia 1 proc. nuo paskolos sumos, tačiau ne mažiau kaip 100 eurų. Paskolai pagal šią priemonę taip pat gali būti suteikta ŽŪPGF individuali garantija bei palūkanų kompensacija kartu su ja.

Šaltinis: delfi.lt, 2021-07-13

„Žmonės už tuos pinigus pirko keturračius ir naujus automobilius. Užteko įsigyti patentą, kad būsi pavežėjais ir gavai iki 19 tūkst. eurų, už kuriuos galėjai įsigyti naują ar naudotą automobilį. Dabar kaimuose pas mus masiškai ūkininkai važinėja su naujais automobiliais, nors taksistais būti jie net neplanuoja. Milijonai buvo ištaškyti.

Tiesiog taip perkami rinkėjai, nors ekonominių rezultatų jokių nesiekiame“, – piktinasi Saulius Daniulis, Lietuvos ekologiškų ūkių asociacijos vadovas. Albertas Gapšys, Ekonomikos ir kaimo vystymo instituto skyriaus vadovas sako, kad tokios paramos, kaip ir lėšos dėl pandemijos, už kurias pirko prabangius automobilius, parodo, kad tie, kurie nustato paramos rūšis ir reikalavimus neįvertina tikros situacijos kaime. „Kaime darbo rinkos praktiškai neliko. Pavyzdžiui, šiemet paaiškėjo, kad nėra kam rinkti uogas. Pagalbos reikia ne kuriant darbo vietas, o automatizuojant procesus“, – aiškina A. Gapšys.

Priešrinkiminis palikimas

Ši parama buvo sukurta žemės ūkio ministru būnant Giedriui Surpliui, vėliau, artėjant rinkimams, tuometinis ministras Andrius Palionis ją padidino. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) pripažįsta, kad pinigai praktiškai buvo „ištaškyti“, nes artėjo rinkimai ir sako, kad neketina skirti lėšų ir neplanuoja priimti paraiškų paramai ekonominės veiklos pradžiai kaime. Pagal ankstesnės Vyriausybės patvirtintas veiklos srities „Paramos ekonominės veiklos pradžiai“ paramos taisykles buvo surinkta paraiškų didesnei sumai, negu buvo numatyta lėšų, o šios paramos tikslingumas sukėlė abejonių.

Naujajai ŽŪM vadovybei teko priimti sprendimą ir skirti daugiau nei 13 mln. eurų iš pereinamojo laikotarpio (t.y. 2021-2022 m. kaimo plėtros biudžeto) finansuoti jau surinktus ir patvirtintus verslo pradžios projektus. Dėl to atitinkamai priimtas sprendimas sumažinti paramą ir verslo plėtrai – t.y. kaimiškose vietovėse jau veikiantiems verslams. Dėl tokių ankstesnės Vyriausybės sprendimų iš pereinamojo laikotarpio (2021 – 2022 m.) lėšų paraiškos pagal šią veiklą nebebus renkamos ir didžioji dalis ne žemės ūkio verslo lėšų bus skiriama kitai paramos sričiai, t.y. veiklai „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“, kur paramos lėšos panaudojamos tikslingiau.

Žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko teigimu, ankstesnės kadencijos parama pagal veiklos sritį „Parama ekonominės veiklos pradžiai“ labiau priminė priešrinkimines ankstesnės Vyriausybės pinigų dalybas nei paramą realią vertę ir darbo vietas kaime kuriantiems ūkininkams.

Pinigai be įsipareigojimų

„Pagal šią priemonę parama buvo dalinama be jokių įsipareigojimų kaimo gyventojams ir naujai įsteigtoms įmonėms, kurios esą kaime turėjo įkurti ne žemės ūkio veiklą. Kilo daug įtarimų dėl sukurtų dirbtinių sąlygų paramai gauti, o žmonės už paramą, kuri galėjo siekti 19 tūkst. eurų, jeigu sukuriama viena darbo vieta, pirkosi automobilius (buvo leidžiama įsigyti ir naudotus), keturračius, tačiau neįsipareigojo neva sukurto verslo išlaikyti. Tai buvo neatsakingas žingsnis, ypač įvertinant pandemijos poveikį realiai veiklą kaime vykdantiems žmonėms, kuriems tos paramos iš tiesų reikėjo.

Tos lėšos verčiau būtų nukreiptos jauniesiems ir smulkiesiems ūkininkams – labiausiai pažeidžiamai kaimo bendruomenės daliai. Todėl pereinamojo laikotarpio lėšas perkėlėme į kitą sritį – žemės ūkį“, – sako K. Navickas. Svarbu pažymėti, kad žemės ūkis susiduria ne tik su pandemijos pasekmėmis, bet ir su „Žaliojo kurso“ iššūkiais. Tačiau tuometinis žemės ūkio ministras Giedrius Surplys sako, kad jo kelias buvo teisingas: „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ modeliai, taip vadinami „16-ukai“ ir „40-ukai“, buvo sukurti atsižvelgiant į kaimo bendruomenės nusiskundimus dėl galimybės gauti ES paramą biurokratizmo.

Tai, kad žmonės galėjo greitai ir paprastai gauti ES paramą nedidelio verslo pradžiai kaime, paskatino ne vieno novatoriško verslo gimimą. Tai, kad tarp daugybės gerų projektų radosi vienas kitas sukčiavimo atvejis, yra kontrolės spragų pavyzdys. Dėl to nereikėtų žlugdyti programų, kūrusių darbo vietas ir išlaikiusių žmones, ypač jaunimą, kaime. Dabartinio ministro, kuris pats dirbo XVII Vyriausybėje, kaltinimus dėl priešrinkiminių pinigų dalybų vertinu kaip pigų politikavimą.”

47 milijonai

Parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama ekonominės veiklos pradžiai“, pasak ŽŪM, ypač suaktyvėjo 2019 metais, po to, kai 2018 metų pabaigoje tuometinis Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys pasirašė įsakymą, gerokai supaprastinantį šios paramos gavimo sąlygas. Jį 2019 metais pakeitęs ministras Andrius Palionis padvigubino paramos sumą, kuri galėjo siekti beveik 38 tūkst. eurų vienam paramos gavėjui, jeigu sukuriami du etatai.

Iš viso 2019 – 2020 metais daugiau nei 1700 paramos paramos gavėjų suteikta per 47 mln. eurų paramos. Iš jų apie 20 mln. eurų verslo kūrimui kaimiškose vietovėse paremti pernai skirta iš valstybės biudžeto numatant lėšas pandemijos poveikį patyrusiems sektoriams. Tai daugiau negu prasidėjus pandemijai iš valstybės biudžeto skirta paramai smulkiesiems ūkininkams (10 mln. eurų) ar jaunųjų ūkininkų įsikūrimui (8 mln. eurų). Nacionalinė mokėjimų agentūra (NMA), nustatė pažeidimų ir sankcijų pritaikė 77 projektuose. Dar 19 sutarčių, kurių vertė – apie 380 tūkst. eurų, buvo nutraukta. Tikimasi, kad NMA atidžiai vertins ir likusius projektus.

Šaltinis: delfi.lt, Arūnas Milašius, 2021-07-13

Draudimas nebūtų taikomas žemės ūkyje ir naudojimui naikinant kenksmingus žmogaus sveikatai invazinių rūšių augalus, kai nėra galimybių panaudoti kitas priemones. Seimas pradėjo svarstyti tai numatančias Au­ga­lų ap­sau­gos įsta­ty­mo pataisas. Anot jų iniciatoriaus socialdemokrato Lino Jo­naus­ko, jas parengti paskatino atvejai, kai šia me­džia­ga ke­li­nin­kai pernai iš­purš­kė pa­ke­les Že­mai­ti­jos na­cio­na­li­nia­me par­ke.

Pasak jo, „dėl to vi­sos pa­ke­lės bu­vo nu­ru­da­vu­sios ir ūki­nin­kų lau­kams kliu­vo ši­to che­mi­ka­lo po­vei­kio“. Seimui išvadą teikiančiam Ministrų kabinetui ministerija argumentuoja, kad minimos ribojimo priemonės yra neproporcingos, kadangi, be kita ko, teisės aktuose jau yra nustatyti augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimai ir ribojimai, siekiant apsaugoti žmonių, gyvūnų sveikatą ir aplinką. Be to, augalų apsaugos produktai yra plačiai naudojami ES valstybėse narėse geležinkelio tinklo priežiūrai ir šiuo metu niekuo nepakeičiami, kadangi alternatyvūs piktžolių kontrolės būdai (šienavimas, ravėjimas, naikinimas ugnimi, garais ir kita) dėl geležinkelių specifikos yra tik pagalbiniai, todėl nevertinti kaip reikšmingi.

ŽŪM teigimu, duomenų apie glifosato ar Lietuvoje registruotų augalų apsaugos produktų, kurių sudėtyje yra glifosato, riziką, pavojų žmonių, gyvūnų sveikatai, aplinkai nėra gauta. „Remiantis tuo, įstatymo projekte numatytos teisinio reguliavimo priemonės yra neproporcingos ir perteklinės galiojančiam teisiniam reguliavimui“, – konstatuoja ministerija. Pataisų aiškinamajame rašte teigiama, jog įvairios studijos rodo, kad neigiamas glifosato poveikis pasireiškia augalams, gyvūnams, vabzdžiams. Tyrimai taip pat rodantys, kad miškuose naudojamas glifosatas turi ilgalaikį efektą miško dirvožemiui ir pasilieka jame iki 360 dienų.

Europos Komisija 2017 metų rudenį numatė, kad glifosatas Europos Sąjungoje (ES) bus naudojamas iki 2022 metų pabaigos. Tam pritarė ir Lietuva. Tačiau Valstybinės augalininkystės tarnybos Augalų apsaugos produktų registravimo skyriaus atstovė Raimonda Grigaitė BNS yra sakiusi, kad situacija gali pasikeisti, kai keturios ES valstybės išanalizuos naujausius mokslinius tyrimus apie glifosato poveikį. Tuomet, pasak jos, bus sprendžiama dėl glifosato patvirtinimo atnaujinimo arba ne.

ŽŪM nurodo, kad kol nėra atliktas glifosato vertinimas ir priimtas sprendimas ES lygiu, įstatymo projektu siūlomi draudimai prieštarauja ES teisės viršenybės principui. Glifosatą sukūrė ir 1974 metais juo pradėjo prekiauti JAV chemijos bendrovė „Monsanto“, herbicidą pavadinusi „Roundup“. Pasaulio sveikatos organizacijos tyrimas parodė, kad glifosatas gali sukelti vėžį, bet vėliau atlikti tyrimai ne visada tai patvirtindavo.

Šaltinis: delfi.lt, 2021-07-14

Šiaulių apygardos prokuratūroje tyrimas dėl šių sandorių pradėtas sausį, pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) raštą.

VMI mokestinio tyrimo metu nustatė, kad neįvardijama Pakruojo rajono žemės ūkio bendrovė suteikė paskolų įsigyti žemės ūkio paskirties sklypams šios įmonės vadovui, kuris kaip fizinis asmuo šiuos sklypus įsigijęs, vėliau juos išnuomojo tai pačiai bendrovei.

Tyrimo metu surinkta duomenų, kad bendrovė valdo daugiau nei 497 hektarų žemės ūkio paskirties žemės plotą. Įstatymai numato, kad asmuo Lietuvoje gali įsigyti tiek žemės šalyje, kad bendras jiems priklausantis iš valstybės ir kitų asmenų įsigytos žemės ūkio paskirties žemės plotas nebūtų didesnis kaip 500 hektarai.

Prokuratūra teigia mananti, kad siekiant išvengti šio įstatymo apribojimų, bendrovė bandė kitais būdais valdyti didesnį nei leidžia įstatymas žemės plotą. Pirkimo-pardavimo sutartys dėl daugiau nei 147 ha žemės ploto buvo sudarytos nuo 2015 metų rugpjūčio iki 2019 metų birželio. Vadovas iš bendrovės sklypams įsigyti gavo beveik 1 mln. eurų paskolų, kurių grąžinimui numatytas 100 metų terminas. Jų metinės palūkanos identiškai sutapo su žemės sklypų metiniu nuomos mokesčiu, o pats nuomos terminas nustatytas taip pat 100 metų laikotarpiui.

Prokuroras prašo teismo šias paskolos ir nuomos sutartis pripažinti negaliojančiomis, pirkimo-pardavimo ir dovanojimo sutartis pripažinti apsimestinėmis.

Šaltinis: valstietis.lt, 2021-07-13

Pasirinkimo metas

2020 m. gegužės 7 d. Seimui priėmus Elektros energetikos įstatymo pataisas, Lietuva prisijungė prie daugumos Europos Sąjungos šalių, kuriose visi vartotojai gali rinktis tinkamiausią elektros energijos tiekėją.

Iki šių metų pradžios tą padarė gyventojai, sunaudojantys daugiau nei 5000 kWh per metus, per šiuos metus tą turės padaryti gyventojai, sunaudojantys 1000–5000 kWh per metus, o ateinančiais metais apsispręsti teks gyventojams, sunaudojantiems iki 1000 kWh per metus. Iki pasirinkimo gyventojai elektros energiją perka iš visuomeninio tiekėjo, o jos kainą nustatė Valstybinė energetikos reguliavimo taryba.

Laiku savo pasirinkimo neišreiškusiems gyventojams yra užtikrinamas laikinas – iki pusės metų garantinis elektros energijos tiekimas. Pasirinkti elektros tiekėją gyventojai gali ir nelaukdami, kol ateis apsisprendimo ir pasirinkimo terminas.

Grįžo nesusimokėjusi

Birželiui baigiantis, į „Valstiečių laikraščio“ redakciją paskambinusi Prienų rajono gyventoja tiesiai šviesiai sakė nesugebanti susimokėti už sunaudotą elektros energiją ir paprašė pagalbos. Mat Stuomenų kaimo (Šilavoto sen., Prienų r.) gyventojai Dalė ir Juozas Karaliai internetu nesinaudoja, todėl sutartį su „Ignitis“ sudarė telefonu dar balandžio 23 dieną. Pasak Dalės, darė taip, kaip buvo liepta. Padedant sūnui, kuris pasidomėjo elektros tiekėjais. „Ignitis“ pasirinko tikėdamiesi, kad pas juos bus pigiau. „Atsiuntė mums raštą, kuriame parašyta, kad nuo birželio 1 dienos turėsime mokėti pagal naują kliento kodą. Jį suteikė vyro vardu“, – sakė D.Karalienė.

Sudarius sutartį telefonu, Karaliai iš bendrovės „Ignitis“ paprastu paštu gavo du laiškus. Moteris tikino, kad iš juose esančio turinio jai nepaaiškėjo, kaip ji gaus sąskaitą, nes interneto iki šiolei neturi. Sutuoktiniai jau yra pensinio amžiaus ir neplanuoja mokytis kompiuterinio raštingumo, įsirengti internetą. Tą ji pasakė ir paskambinusi naujiems elektros tiekėjams. Tačiau D.Karalienę išklausiusi „Ignitis“ darbuotoja jiems vis tiek patarė susikurti savo paskyrą savitarnos svetainėje. Taip, esą, jiems bus daug paprasčiau deklaruoti elektros skaitiklio rodmenis ir sužinoti, kiek turi mokėti už sunaudotą elektrą.

Kaip ir įprastai darydavo, kai sutartis dar buvo su ankstesniu elektros tiekėju ESO, taip ir dabar, vos atsirado poreikis važiuoti į miestą nusipirkti maisto, Dalė namuose atidžiai ant popieriaus lapelio užsirašė elektros skaitiklio rodmenis. Buvo sunaudota 60 kilovatvalandžių dieną ir 60 kilovatvalandžių naktį. Nuvažiavusi į Prienus nuėjo į parduotuvę susimokėti terminale už elektrą, bet sužinojo, kad jos vyro vardu registruotas abonentas sunaudojęs 0 elektros energijos. „Labai nustebau, nes nuo gegužės 28 dienos beveik mėnesį naudojome elektrą ir nulis. Pagalvojau, stebuklai dedasi“, – VL pasakojo D.Karalienė.

Nesusikalba tarpusavyje

Moteris vėl siekėsi su „Ignitis“. Telefonu darbuotojos jai paaiškino, kad pirmiausia reikia deklaruoti skaitiklio rodmenis. Kadangi ji internetu nesinaudoja, todėl darbuotoja paprašė rodmenis padiktuoti telefonu. Pasakė, kad atsiųs sąskaitą, bet moteris prašė jos nesiųsti. „Kur gi aš tą sąskaitą gausiu, aš užsirašau, ką rodo skaitiklis, ir susimoku. Ir mes niekaip nesusikalbame“, – įspūdžiais dalijosi Dalė.

Rūpestinga moteris kiek palaukusi vėl pabandė susimokėti už elektrą. Jos teigimu, pirmiausia pabandė atsiskaityti „Norfos“ parduotuvėje Prienuose, kur veikia „Perlo“ terminalas, bet nepavyko, tada pasuko į „Maxima“ parduotuvės terminalą. Bet tiek vienur, tiek kitur sunaudotos kilovatvalandės buvo rodomos, bet kiek mokėti – ne.

„Vėl paskambinau į „Ignitis“. Išklausė ir nusprendė, kad gali būti sugedę terminalai. Bet į du buvau nuėjusi. „Ignitis“ darbuotoja man patarė dar nueiti į paštą“, – pasakojo nesėkmingai bandžiusi už elektrą susimokėti Prienų rajono gyventoja. Nusivylusi moteris per karščius į paštą jau nėjo, skubėjo namo į savo kaimą.

„Ir likau nesumokėjusi. Dabar bijau gąsdinimų, kad jeigu nors vieną dieną pavėluosiu, gal jau ten negerai bus. Aš nesuprantu, kas bus negerai? Mane nubaus? Kas čia bus?“, – guodėsi D.Karalienė.

VL Dalė minėjo, kad už jų sunaudotą dieninę elektrą susidarė 15,07 euro, o už naktinę – 10 eurų. „Tai čia ne po daug. Bet vis tiek juos reikia sumokėti. O dar yra pastovioji dedamoji – trijų eurų abonentinis mokestis. Bet nė vieno cento nesumokėjau, nes niekas pinigų nepriėmė. Gal čia naujoves ir išgalvoja tam, kad paskui uždėtų dar kokių delspinigių ar dar ką“, – svarstė Prienų rajono gyventoja.

Žmonės blaškosi

Niekaip negalinti už suvartotą elektros energiją atsiskaityti jos vartotoja iš Stuomenų kaimo pasiguodė kaimynams. Jos teigimu, jos kaimynai turi internetą, bet minėjo, kad po permainų ir jiems vis kas nors ne taip – vis kažkas kliūva. Kitas kaimynas, kuris gyvena Kaune, o Stuomenų kaime tik vasaroja sodyboje, jau tikrai mokytas, inžinerijos mokslus baigęs žmogus, pasak Dalės, sakė pykstąs už tai, kad sudėtinga su elektros tiekėjais išsiaiškinti. O terminale Prienuose viena pardavėja D.Karalienei esą pasakė taip: „Dabar ne jūs pirma, turbūt, ir ne paskutinė, čia jau daug kam šitaip, ateina žmogus ir nemato sumos, išeina nesusimokėję“.

„Turi man kas nors paaiškinti, kas čia vyksta, kodėl iš manęs pinigų nepaima. Neišgalvoju į ką man kreiptis pagalbos“, – guodėsi „Valstiečių laikraščiui“ D.Karalienė, pridurdama, kad jiems su vyru šioje painiavoje sunku susigaudyti, todėl liko nesusimokėję. Moteris neprieštarauja, kad kiekvieną mėnesį teks skambinti į „Ignitis“ bei deklaruoti skaitiklio rodmenis, nors jai buvo patogiau, kai to daryti nereikėdavę – užsirašydavo rodmenis ant lapelio ir terminale, liaudiškai tariant, viską pati susitvarkydavo, be niekieno pagalbos.

D.Karalienė VL teigė, kad ne tik ji, bet ir daugiau kaimo žmonių nesupranta elektros tiekimo gyventojams rinkos liberalizavimo prasmės, nes elektros laidai lieka tie patys, elektros skaitiklių taip pat niekas nekeitė – liko tie patys. „Viskas liko kaip buvo, tik aptarnaujanti bendrovė persikrikštijo. Aš ir dabar nesuprantu, kaip suprasti šį išmislą: kaimynas vienokį tiekėją pasirinks, o aš – kitą, bet elektros linija ir laidai juk eina tie patys, tai kaip čia bus?“, – retorišku klausimu situaciją apibūdino pašnekovė.

Jos teigimu, gal elektros tiekėjai neįsigilina, kad kaimo žmogus nevažinėja kasdien į miestą, nes nuvažiavimas jam kainuoja. Važiuoja tik, kai reikia nusipirkti maisto. Tuo pačiu ir mokesčius susimoka. Ir nėra gerai, kai to padaryti terminaluose nepavyksta.

Visada yra pagalba

Neringa Pikčilingienė, Šilavoto seniūnė (Prienų r.)

Man kol kas šiomis dienomis neteko sulaukti gyventojų nusiskundimų, kad kam nors būtų iškilusi panaši problema. Jeigu vienišas ar vyresnio amžiaus žmogus ko nors pats nesupranta, visada yra kaimynai. Be to, mūsų seniūnijoje yra nemažai tokių žmonių, pas kuriuos į namus ateina socialiniai darbuotojai. Ir pas vienišus, ir pas tuos, kuriems reikalinga priežiūra namuose. Ten socialinis darbuotojas aplankęs ir padeda viską susitvarkyti. Tada jiems ir maistą perka, ir mokesčius padeda sumokėti.

Dar vis aiškina

Artūras Ketlerius, „Ignitis grupės“ ryšių su visuomene vadovas

Pasiaiškinau šią situaciją. Klientė nuo birželio 1 dienos pasirinko „Ignitis“ kaip nepriklausomą elektros energijos tiekėją. Taigi, klientei birželis yra pirmasis mėnuo, todėl mokėtinos sumos dar nebuvo, ji galėjo tik deklaruoti rodmenis arba sumokėti avansu.

Tokiais atvejais įprastai klientams pirmąjį mėnesį rekomenduojame elgtis taip: iki mėnesio pabaigos deklaruoti skaitiklio rodmenis savitarnoje e.ignitis.lt arba paskambinus tel. 1802 arba +370 611 21802. Pirmąjį mėnesį atsiskaityti nereikia. Reikia sulaukti sąskaitos ir ją apmokėti kitą mėnesį (šiuo atveju iki liepos 31 d.) bet kuriuo klientui patogiu būdu. Klientė liepos mėnesį apmokėdama už praėjusį – birželio – mėnesį, tuo pačiu metu jau galės deklaruoti skaitiklių duomenis už einamąjį mėnesį. Sąskaitos apmokėjimui gali būti pateikiamos klientui patogiu būdu: e.ignitis.lt savitarnoje, el. paštu ar paštu.

Šaltinis: valstietis.lt, Rima Kazakevičienė, 2021-07-13