Žemės ūkio naujienos: 2021-08-09

Šis sprendimas buvo visiškai netikėtas LŽŪBA. Lietuvos teisinis reguliavimas numato, kad Vyriausybės nariai, rengdami įsakymų ir kitų teisės aktų projektus, privalo remtis numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos nuostatomis ir vertinimo rezultatus pateikti šioje metodikoje nustatyta tvarka. Taigi LŽŪBA pagrįstai tikėjosi, kad bus atlikta privaloma tokio sprendimo analizė.

„Stebina tai, kad sprendimas, kuris turės įtakos ne tik didžiosioms žemės ūkio bendrovėms, bet ir kitiems didesniems ūkiams, EK buvo perduotas patyliukais, nederinus su socialiniais partneriais ir net nepristačius Seimo Kaimo reikalų komitete. Nebuvo dialogo, sutarimo. EK pateikto dokumento mes net nematėme, apie jo turinį galime spręsti tik iš formalaus ŽŪM atsirašinėjimo į mūsų užklausas.

Be to, premjerė Ingrida Šimonytė taip pat viešai žadėjo, kad pasiūlymas dėl išmokų mažinimo bus vertinamas plačiame kontekste. Ar tai reiškia, kad žemės ūkio ministras ignoravo Vyriausybės vadovės poziciją? Vienpusiškai primestas sprendimas dėl išmokų pažeidžia ES teisinės valstybės principus ir sukuria negarbingą precedentą“, – pažymi LŽŪBA generalinis direktorius Jonas Sviderskis.

LŽŪBA pasigenda galimų pasekmių žemės ūkiui ir maisto pramonei, konkurencijai, socialinėms sąlygoms kaimo vietovėse vertinimo. Asociacija perspėja, kad didelių neigiamų pasekmių kaimo plėtrai gali turėti nuostata, naikinanti galimybę tiesioginių išmokų sumą didinti faktiškai darbuotojams išmokėtu darbo užmokesčiu, įskaitant su juo susijusių mokesčių sumą.

„Dėl to šalys narės gali apsispręsti savarankiškai. Lietuva nutarė kirsti dvigubai – ir mažinti tiesiogines išmokas, ir atimti galimybę sumažintas išmokas kompensuoti darbo užmokesčiu. Daugelis kitų ES šalių renkasi kitus kelius. Juk šios išmokos – vienintelė paskata ūkininkams kurti gerai apmokamas darbo vietas ir mažinti skurdą kaime, stiprinti regioninę politiką, kurią taip įkyriai prieš rinkimus akcentuoja kandidatai į Seimą. Bet po rinkimų šis susirūpinimas kaimu kažkur išgaruoja“, – apgailestauja J.Sviderskis.

Taikyti tiesioginių išmokų mechanizmą nuo 2023 m. leidžia, bet neįpareigoja ES priimti teisės aktai, kartu leisdami šalims narėms apsispręsti dėl atlyginimo išskaičiavimo. 2022-aisiais Lietuva turėjo teisę netaikyti išmokų mažinimo ir ribojimo priemonės, nes mūsų šalyje naudojamas pirmųjų hektarų paramos modelis, kai išmokoms už pirmuosius 30 ha skiriama bent 5 proc. visų šalies tiesioginių išmokų voko. Lietuva pagal šį rodiklį yra lyderė – išmokoms už pirmuosius 30 ha mūsų šalis skiria 15 proc. gauto paramos voko.

„Lietuvoje yra 120 tūkst. ūkininkų ūkių ir žemės ūkio įmonių. Skaičiuojama, kad naujasis teisinis reguliavimas leis sutaupyti apie 15 mln. Eur, kurie esą bus padalinti smulkiesiems. Taigi jiems teks po 125 eurus – argi ne juokinga? Pavyks nusipirkti 100 l dyzelino, o bus trimituojama, kad kaime mažinamas skurdas. Susidaro įspūdis, kad ministerijai ir jos vadovui kaimo sektorius ir jame dirbantys žmonės visiškai neįdomūs, nėra žemės ūkio plėtros vizijos bent keliolikai metų į priekį.

Priimami vienasmeniai sprendimai stumia žemdirbius į neviltį. Kam bendrovių vadovai su darbuotojais vyko mitinguoti į Briuselį, susitikinėjo su valstybių vadovais, EK nariais, jei čia, Lietuvoje, politikai lengva ranka viską griauna? Tokia politika niekada neleis pasiekti proveržio, ir toliau pagal ES bendrosios žemės ūkio produkcijos gamybą iš hektaro liksime paskutiniai, pavydžiai stebėdami žengiančius pirmyn kaimynus“, – svarsto J.Sviderskis.

Pasak jo, dėl neatsakingos politikos kenčia ir kitos sritys – pavyzdžiui, buvo nutrauktas finansavimas Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Agrocheminių tyrimų laboratorijai, kurioje buvo atliekami klimato kaitos atžvilgiu žemdirbiams aktualūs tyrimai. Taigi apskritai menksta paskatos įgyvendinti žaliojo kurso sprendimus.

Šaltinis: www.lrytas.lt, 2021-08-09

Sezoninėms ir aukštos kvalifikacijos nereikalaujančioms paslaugoms teikti žmonės gali būti įdarbinti supaprastinta tvarka – išrašant žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitus. Fiziniai asmenys gali teikti trumpalaikes ar vienkartinės žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas, kurioms nereikalingi specialūs įgūdžiai, kvalifikacija ir leidimai.

Paslaugų kvitai susegti į knygeles. Beveik aštuonerius metus kvitų blankus gamino ir pardavinėjo SODRA. Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų gavėjai, iš anksto sumokėję už paslaugų kvitų knygeles, galėjo jas atsiimti teritoriniuose SODROS skyriuose.

Seimui pakeitus Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymą, knygeles dabar ruošiasi gaminti ir pardavinėti Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras. Nuo šių metų rugsėjo 1 d. žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų gavėjai, iš anksto sumokėję Centrui už paslaugų kvitų knygeles, galės jas gauti registruotu laišku paštu arba atsiimti jas asmeniškai Centro būstinėje Vilniuje (V. Kudirkos g. 18).

Šaltinis: www.zum.lrv.lt, 2021-08-06

Ūkininkavimas – gyvenimo būdas

Penkis vaikus užauginusi Anelė Kaškevičienė save kukliai vadina ūkininko Valenco žmona. Tai jis yra ūkio šeimininkas, o Anelė tik laiko tris ūkio kampus. Šioje vietoje, šalia Kuktiškių (Utenos r.), Kaškevičiai ūkininkauja nuo 1989 – ųjų. Senjorų amžiaus sulaukę žmonės ne tik patys ūkininkauja, bet savo pavyzdžiu užkrėtė ir vieną sūnų – ūkininkavimo pradžiai jam skyrė dalį savo nedidelio sklypo.

Kaškevičiams ūkininkavimas yra ne šiaip užsiėmimas, bet labiau gyvenimo būdas. Nors ne tik dėl to senjorai ūkininkauja. Pensija – labai maža. „Todėl kiek galėsim, kiek sveikata leis, tiek ūkininkausim. Deja, pastaraisiais metais, dėl kaimynų skundų, mūsų sveikata labai pablogėjo“, – sakė A. Kaškevičienė.

Susipažinimas su naujaisiais kaimynais

Per 32 – jus ūkininkavimo metus A.Kaškevičienė sakė bendravusi su daugybe žmonių. Gerai sugyvenusi ir su kaimynu, tačiau tas dėl amžiaus ir kitų reikalų prieš 3-4 metus pardavė savo sodybą, kuri ribojosi su Kaškevičių ūkio žemėmis. Sodybą nusipirko jauni žmonės iš Utenos miesto. Mieste jie dirba, o gyvena Kuktiškėse.

Netrukus naujieji kaimynai prisistatė, susipažino. Nuotaika nepablogėjo, bet iš to susipažinimo Anelė sako prisimenanti tik kaimynės priminimą, kad ji baigusi kelias aukštąsias mokyklas. „Ne iš karto supratau, kodėl naujoji kaimynė pabrėžė savo išsilavinimo reikalus. Dabar spėju – gal tai buvo užuomina, kad ji mokanti rašyti ir ne bet kaip, ir ne bet ką“, – svarstė A.Kaškevičienė.

Konflikto krizė sutapo su pandemija

Konflikto krizė sutapo su trečiąja pandemijos banga šį pavasarį. Kai tik Kaškevičiai išgena karves į ganyklas, taip policija sulaukia skambučio, kad trikdoma ramybė. Taigi policininkai tapo nuolatiniai Kaškevičių karvių melžimo dalyviai. Nespėja ūkininkai pamelžti karvių, o policininkai jau laukia jų prie ganyklos tvoros.

Iš pradžių pareigūnai ūkininkus įspėdavo. „Tiesą pasakius, iš pradžių maniau, kad jie juokauja, bet vieną dieną išsitraukė aplanką ir parašė protokolą. Viešosios tvarkos pažeidimas! Ir užsiminė, kad padėkotume savo kaimynams“, – prisimena konflikto pradžią A. Kaškevičienė.

Naujoji kaimynė Jūratė Miškinienė neslepia, jog kreipėsi pagalbos į policiją. „Turime teisę tai daryti, nes kaimynai pažeidžia neseniai pakeisto ir dabar galiojančio Administracinių teisės pažeidimų kodekso 488 straipsnį „Viešosios rimties trikdymas“, kuriame numatyta, kad negalima triukšmauti nuo 22 val. iki 7 val. (anksčiau – nuo 22 iki 6 val.)“, – sakė J. Miškinienė.

Pridursime, kad šis pažeidimas užtraukia baudą nuo dvidešimt iki aštuoniasdešimt eurų, o padarytas pakartotinai – iki 300 eurų. „Taip, mes esame miesto žmonės, miegame iki 7 val. ryto, o savaitgaliais norime pailsėti net ilgiau, todėl ir norime, kad kaimynai laikytųsi įstatymų. Suprantu, kad ūkininkai pradeda dirbti anksti, bet kodėl mes turėtume kentėti?“, – klausė J. Miškinienė.

Karvės negali palaukti

Taip jau yra, kad Kaškevičiai karves melžia apie 6 val. ryto. Daugiau karvių turintys ūkininkai karves melžia dar anksčiau. „Karvėms nepasakysi – palaukite valandėlę, nes kaimynai miega. Be to, jeigu uždelsi melžti, tai jos pradės baubti, taigi sukels dar didesnį triukšmą“, – aiškina A.Kaškevičienė.

Tačiau J. Miškinienė atkerta: „Kaškevičiai mums sugadino visas šių metų atostogas. Pandemija, niekur negali išvažiuoti, todėl atostogavome namuose, o čia nuo ankstyvo ryto – triukšmas! Ir taip – kiekvieną rytą nuo gegužės 11 d., kai tik atvedė gyvulius į ganyklą“.

Pardavė karvę ir bylinėsis

Kelis kartus kompetentingos tarnybos atliko triukšmo matavimus. Abi pusės skirtingai aiškina matavimo rezultatus. Kol kas galime pasakyti tik tiek, kad vieną kartą melžimo aparato skleidžiamas triukšmas viršijo nustatytus reikalavimus, tačiau kitą kartą triukšmo lygis buvo leistinose ribose.

Kaimynai pateikia skirtingus teiginius apie atstumus matuojant triukšmo lygį nuo sklypų ribų. Vieni sako, kad melžimo aparatas buvo už 15-50 metrų nuo sklypo ribos, kiti – 200-300 metrų.

Skirtingi duomenys ir apie triukšmo lygio matavimo aplinkybes – ar triukšmo lygis buvo matuotas nuo kaimynų namo, t.y. nuo lovos, kurioje miega kaimynai, ar nuo sklypų ribos. Matyt, šiuos duomenis ir aplinkybes turės tikslinti jau teismas, į kurį kreipėsi Kaškevičiai.

„Pardavėme vieną karvę ir veršį, kad galėtume bylinėtis. Jeigu valstybė mūsų, ūkininkų, negina štai nuo tokių įvykių, tai reikia gintis patiems ir parodyti pavyzdį“, – aiškino A. Kaškevičienė. Rugpjūčio 31 d. Utenos teisme numatytas pirmasis posėdis.

Susikirtimo nuostoliai

Abu kaimynai vieni kitiems negaili kaltinimų ir dėl kitų susikirtimų ir, kaip tokiais atvejais dažnai nutinka, tikėtina, kad iš tikrųjų jau neprisimena, arba nenori prisiminti, kas ir dėl ko įskėlė pirmą konflikto kibirkštį.

Abu kaimynai skundžiasi dėl įsisiūbavusio konflikto pablogėjusia sveikata – ir vieniems, ir kitiems prireikė medikų pagalbos. „Esame miesto žmonės, įsigijome sodybą tikėdamiesi ramybės, tylos, o štai kas nutiko“, – guodėsi J.Miškinienė.

„Prisimenu, net apsidžiaugėme, kai sužinojome, kad turėsime jaunus kaimynus, juk prireikus gali iš jų tikėtis pagalbos. Be to, kai matai jaunus žmones, tai ir pats pajaunėji. Negalėjome įsivaizduoti, kad po 32 metų ūkininkavimo pateksime į tokį pragarą“, – pasakojo A.Kaškevičienė.

Teisininko argumentai

Advokatų kontoros „Triniti Jurex“ vyresnysis teisininkas Laimonas Stančikas tikina, kad policijos pareigūnai priėmė galimai klaidingą sprendimą. „Iškyla klausimas – kaip vertinsime: ar kaip viešosios tvarkos pažeidimą, ar kaip higienos normų pažeidimą?

Svarbios ir kitos aplinkybės, pavyzdžiui, suprantame, kad ribojamas triukšmas viešuosiuose parkuose. Tačiau Kuktiškių seniūnijoje konfliktas kilo dėl triukšmo vidury lauko, ganykloje, kur vykdoma žemės ūkio veikla. Taip, tą vietą galime vadinti vieša vieta, bet esu įsitikinęs, kad nėra pagrindo skirti baudą dėl viešosios tvarkos pažeidimo. Šio veiksmo negalima vadinti įžeidimu – galima svarstyti tik dėl triukšmo lygio“, – svarstė L.Stančikas.

Ar tokio pobūdžio bylinėjimaisi dažni? L.Stančikas sakė, kad konfliktai, kuriuose susikirstų miesto ir kaimo žmonių interesai, kol kas reti. Tai – nestandartinė situacija.

KOMENTARAI
Reikia tikslinti teisės aktus Sigitas Dimaitis, LR Žemės ūkio rūmų direktorius

Situacija išskirtinė, bet ateityje gali būti dažna. Todėl reikia tikslinti teisės aktus, nustatyti aiškias ribas. Štai miesto žmonės neįvertinę aplinkybių nusiperka sodybą ir tikisi gaivaus oro, ramybės, paukščiukų čiulbėjimo. Tačiau prieš perkant sodybą poilsiui reikėtų įvertinti ir šalia gyvenančius žmones, kurie jau kelis dešimtmečius čia ūkininkauja, ir tai yra čia gyvenančių žmonių kasdienis darbas.

Taigi tikėtina, kad šalia sodybos pravažiuos traktorius su kokia nors žemės dirbimo įranga, kombainas, kad žemė bus ariama, žolė šienaujama. Miestiečiai turi suprasti, kad kaime žmonės ne poilsiauja, o dirba, ir tai yra jų kasdieninė ir nepertraukiama veikla, o ne tyčinis noras erzinti kaimynus garsais, ar kvapais.

Ar teisingai į tokias situacijas reaguoja kontroliuojančios institucijos? Ar įvertinami visų ir visi argumentai ir apskritai – ar vadovaudamiesi dabar galiojančiais teisės aktais įmanoma įvertinti visas aplinkybes? Juk vieni žmonės kaime tik gyvena, nakvoja, o dirba mieste, o kiti – ir gyvena, ir dirba kaime. Čia – jų darbovietė.

Ragino susitarti geruoju (Aistis Kukutis, Kuktiškių seniūnas)

Valstybė leidžia teisės aktus ir kontroliuoja, kaip jų laikomasi. Aš esu valstybės tarnautojas, todėl turiu reaguoti ne vadovaudamasis emocijomis, o įstatymais. Aš nežinau, kuri pusė teisi. Šiuo atveju pirmuosius sprendimus priėmė policijos pareigūnai. Jie ir atsako už savo sprendimus.

Kita vertus, gyvenimo patirtis rodo, kad dauguma konfliktų kyla dėl abiejų pusių kaltės. Ne vieną kartą buvau susitikęs ir Kaškevičiais, ir su Miškiniais, išklausiau jų argumentus ir vis dėlto patariau susitarti draugiškai. Toks atvejis Kuktiškių seniūnijoje pirmasis.

Siūlo pasinaudoti Prancūzijos patirtimi (Renata Vilimienė, Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos pirmininkė)

Nenormali situacija. Stebėjausi informacija iš Prancūzijos, kai į kaimą atsikėlęs gyventi miestietis padavė į teismą ūkininką, nes šio gaidys jį pažadindavo anksti ryte. Mano žiniomis, po šio įvykio Prancūzijoje buvo patikslinti teisės aktai ir dabar atsikeliantys gyventi į kaimo vietoves turi susitaikyti su čia esamomis aplinkybėmis – žemės ūkio veikla. Kitaip ūkininkai nebegalėtų ūkininkauti.

Manau, tokia tvarka turėtų galioti ir Lietuvoje. Lauksiu, kuo baigsis ši byla. Tikiuosi, kad teismo sprendimas bus objektyvus ir įsigalios vadinamoji teismo praktika kitiems konfliktams spręsti, jeigu tokie kiltų. O miesto gyventojams priminsiu – ūkininkai su savo gyvuliais neateina į miesto aikštes ir skverus, todėl ir jūs supraskite, kad mes, ūkininkai, kaime ne tik gyvename, bet ir dirbame.

Šaltinis: www.delfi.lt, Žemės ūkio rūmai, 2021-08-06

Pirmasis apie šią vasarą per karščius nukentėjusius cukrinius runkelius užsiminė Žemės ūkio rūmų Marijampolės atstovas Sigutis Jundulas, tačiau jis pats savame ūkyje cukrinių runkelių jau neaugina, tik tokį reiškinį pastebėjo Suvalkijos ūkininkų laukuose. Tai, kad cukriniams runkeliams karščiai iš tiesų pakenkė, patvirtino ir Žemės ūkio kooperatyvo (ŽŪK) „Sūduvos cukriniai runkeliai“ vadovas Juozas Valaitis, kurio ūkis yra Degutinės kaime (Šakių r.). Liepai baigiantis J.Valaitis tą akivaizdžiai pamatė savo runkelių pasėliuose.

„Praėjusią savaitę (liepos 26 dieną) važiuodamas mačiau, kad cukrinių runkelių lapai lauke „iškritę“ – guli ant žemės. Jie pavytę ir guli išvirtę ant dirvos“, – matytą vaizdą apibūdino J.Valaitis, pridurdamas, kad tai jau nebe kalbos, o tikra tiesa.

Ūkininkas pamena, kad jau ne pirmus metus cukriniai runkeliai per sausras šitaip nuleipsta. Jo teigimu, pernai panašiai buvo, kai ilgai vyravo sausa, ir šiemet per liepos sausrą vėl yra „išgriuvusių“ plotų. „Ten, kur labiau prie molio, kur sunkesnė žemė, tai tikrai tokių pakepusių runkelių plotų, plotelių yra“, – teigė J.Valaitis.
Ūkininkas neabejoja, kad toks sausmetis galėjo pakenkti runkelių derlingumui. Mat, jo teigimu, kiekviena diena yra vegetacija, skirta augimui, o kai pasitaiko toks sausros periodas, jis abejoja, ar runkeliai auga, mano, kad labiau „stovi vietoje“.

„Jeigu šitaip tęstųsi dar ilgiau, tai derlingumas gali būti mažesnis, galime turėti derliaus praradimus“, – teigė J.Valaitis, atkreipdamas dėmesį, kad jų krašte lietaus nebuvo, nors per Lietuvą apie Šv. Oną jis daug kur nuvilnijo ir palaistė laukus, o Zanavykijoje tomis dienomis, anot ūkininko, iškrito tik tokia menka raselė.

Cukrinių runkelių augintojai teigia, kad labiausiai cukriniams runkeliams sudavė liepos karščiai. Augintojai stebi, kad augalai atrodo tarytum užkonservuoti, užmigę. Panašių atvejų yra buvę ir ankstesniais metais, tačiau vėliau atvėsus ir palijus jie atsigaudavo. „Yra taip buvę. Jie atsigauna, bet jau yra paveikti. Nes jau skiriasi tie, kurie augo visą laiką, ir tie, kur per sausros laiką sustojo augti. Mokslininkai yra pasakoję, kad svarbus net kiekvienas aplink runkelį augantis lapų ratas“, – sakė J.Valaitis.

Tyko ligos

Kaip pranešė „Nordic Sugar Kėdainiai“ agrocentras, nors daugumos ūkininkų mintys liepą sukosi apie grūdinių kultūrų laukus, šiems darbams pasibaigus prasidės kiti, todėl verta pasižvalgyti, kas naujo cukrinių runkelių laukuose.

Agrocentro specialistai-konsultantai sako, kad runkeliai sparčiai auga ir laukia savo eilės. Todėl specialistai lankėsi cukrinių runkelių laukuose. „Kaip ir anksčiau minėjome, kritulių kiekis pasiskirstė nevienodai. Vienuose rajonuose vienu kartu iškrito viso mėnesio norma, kituose rajonuose kritulių nė nematyti.

Sausesniuose rajonuose cukriniai runkeliai yra mažesni, sunkiau auga, čia runkelių lapai pradėjo vysti nuo drėgmės trūkumo. Taip pat jau trečia savaitė kaip pradėjome vykdyti cukrinių runkelių lapų ligų monitoringą. Lapų ligos labai retos, kol kas didelio jų plitimo nematyti“, – sako „Nordic Sugar Kėdainiai“ agrocentro agrocentro darbuotojai.

Tačiau, anot jų, cukriniuose runkeliuose pastebimas boro trūkumas. Jis ypač pasireiškia esant sausiems orams, kurie šiuo metu vyrauja daugumoje rajonų. Boras didina atsparumą ligoms ir yra reikalingas, kad gerai augtų bei vystytųsi cukrinių runkelių šaknys. Jis yra reikalingas visos vegetacijos periodu.

Daugiausia cukrinių runkelių auginama Vidurio Lietuvoje, kur boro yra vidutiniškai arba daug, tačiau šiuose rajonuose dirvožemiai kalkingesni, juose yra kalcio, kuris, ypač sausuoju periodu, borą padaro sunkiai prieinamą augalams.

„Trūkstant boro, pradeda vysti jauni lapai, jie pradeda juoduoti, o augalai suserga viduriniųjų lapų puviniu“, – įspėja specialistai-konsultantai, raginantys ūkininkus atkreipti dėmesį į savo cukrinius runkelius.

Dr. Dovilė Avižienytė, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto Rumokų bandymų stoties vyresnioji mokslo darbuotoja, VL teigė, kad šiais metais cukriniai runkeliai tikrai atrodo prasčiau. Lapai apleipsta, bet atvėsus vakare ir vėl atsigauna. „Čia nėra taip, kad nuleipo ir visi nuvyto. Jie yra atsparūs. Kaip ir gėlė nuvysta, bet paliejus vėl atgyja“, – sakė dr. D.Avižienytė.

Ji minėjo, kad Rumokų stotyje bandymų sklypelyje į auginamus cukrinius runkelius neseniai įsimetė bakterinė liga. Ant runkelių lapų atsirado dėmėtumas – pilkšvos dėmės. Vėliau tose vietose lapuose lieka skylės. „Tą stebime apie savaitę laiko – maždaug nuo antros liepos mėnesio pusės. Mes manome, kad čia pasireiškė bakterinė liga. Augalas nežūsta, o tai sukelia kontrastingos klimato sąlygos“, – aiškino vyresnioji mokslo darbuotoja.

Priežastys įvairios

Cukriniai runkeliai dėl savo biologinių ir morfologinių savybių (gili šaknų sistema, sugebėjimas atkurti dėl nepalankių sąlygų sunykusią šaknų sistemą) yra vieni pakančiausių sausrai augalų. Tačiau šių metų kaitra pakenkia ir cukriniams runkeliams.

Dažname lauke karštomis dienomis matome suglebusius cukrinių runkelių lapus. Ir, nors į vakarą jie vėl atsigauna, būdami suglebę lapai nevykdo fotosintezės, todėl sulėtėja organinių medžiagų gamyba ir tuo pačiu šakniavaisių augimas.

Cukrinių runkelių jautrumas karščiui ir sausroms nėra vienodas, to priežastys gali būti kelios:
•Veislės savybė. Skirtingų veislių runkelių šaknų sistema skiriasiir tai lemia augalo sugebėjimą apsirūpinti vandeniu kritiniais momentais.
•Dirvožemis. Supuolęs, prieš tai buvęs užmirkęs dirvožemis ardirvožemio padas apsunkina šaknų augimą, šaknys nepasiekia gilesnių dirvožemio sluoksnių, iš kurių jos galėtų aprūpinti antžeminę dalį pakankamu vandens kiekiu.
•Kenkėjai ar ligos, darančios žalą augalų šaknims: runkelinėsnematodos, virusinė liga rizoktonija.

Kas nutiko Šakių rajono ūkininko J.Valaičio laukuose, iš nuotraukų nelabai galiu pakomentuoti. Sausros poveikis aiškus, bet nemačius dirvožemio, runkelių šaknų, negalima pasakyti, ar to poveikio nesustiprino mano jau minėtos priežastys. Taip pat nuotraukoje ant lapų matyti pelėdgalvio pažeidimai. Šįmet jo runkeliuose nemažai, bet paprastai jis didelės žalos nepadaro.

Šaltinis: www.valstietis.lt, Rima Kazakevičienė, 2021-08-06