Žemės ūkio naujienos: 2021-10-22

Ministras išklausė tarybos narių pareiškimų dėl daugiamečių ganyklų ir pievų atkūrimo, Europos žaliojo kurso tikslų įgyvendinimo Lietuvoje, situacijos kiaulininkystės sektoriuje, bendradarbiavimo galimybių.

„Žinau, kad ūkininkų yra daug ir jiems pokyčiai kelia nerimą. Kviečiu kalbėtis ne ultimatumų kalba, o apie turinį. Siūlau diskutuoti ir kartu ieškoti sprendimų, kurie atitiktų pasikeitusį kontekstą.

Ministerija girdi ir įsiklauso į ūkininkų reikalavimus bei siūlymus, tačiau politiniai sprendimai turi būti naudingi visai visuomenei – ne tik ūkininkams“, – susirinkusiems ūkininkams sakė ministras.

Europos Parlamentui rengiantis balsuoti dėl Europos žaliojo kurso tikslų, lobistinės organizacijos visose ES šalyse pradėjo plačią kampaniją, siekiant, kad Žaliojo kurso reikalavimai, pavyzdžiui, sumažinti pesticidų naudojimą, nebūtų tokie aukšti.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2021-10-21

Šiuo laikotarpiu paramos lėšos skiriamos atskirai šiems sektoriams:

pieninei galvijininkystei skirta 27 mln. Eur;
kiaulininkystei skirta 6,2 mln. Eur;
paukštininkystei, įskaitant kiaušinių gamybą skirta 6,2 mln. Eur;
mėsinei gyvulininkystei, įskaitant mėsinę galvijininkystę, avininkystę, ožkininkystę, triušininkystę skirta 3,1 mln. Eur;
sodininkystei, daržininkystei, uogininkystei skirta 8 mln. Eur.

Kas gali teikti paraiškas

Dėl paramos gali kreiptis fiziniai ir juridiniai asmenys, įregistravę valdą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre (fizinis asmuo turi būti įregistravęs ir ūkininko ūkį) ir ne trumpiau kaip 12 mėn. vykdantys žemės ūkio veiklą bei iš jos gaunantys pajamų. Pareiškėjo pajamos iš žemės ūkio veiklos per ataskaitinius metus iki paramos paraiškos pateikimo turi sudaryti ne mažiau kaip 50 proc. visų pareiškėjo veiklos pajamų. Paraiškos, pateiktos fizinio ar juridinio asmens kartu su projekto partneriu (-ais), nepriimamos.

Parama teikiama, jei pareiškėjo valdos ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte, yra didesnis kaip 8 tūkst. Eur (šis reikalavimas netaikomas pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, kurie superka ir realizuoja iš savo narių jų valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus arba supirktus iš savo narių jų valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus perdirba ir realizuoja iš jų pagamintus maisto ir ne maisto produktus).

Remiama žemės ūkio produktų gamyba, prekinių žemės ūkio produktų (pagamintų ar išaugintų valdoje) apdorojimas, perdirbimas ir tiekimas rinkai. Jei tai yra pripažintas žemės ūkio kooperatyvas, remiamas iš kooperatyvo narių jų valdose pagamintų ar išaugintų žemės ūkio produktų supirkimas ir realizavimas, supirktų jų valdose pagamintų ar išaugintų žemės ūkio produktų perdirbimas ir iš jų pagamintų maisto ir ne maisto produktų realizavimas.

Paramos intensyvumas

Paramos intensyvumas 50 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų, jei vykdoma žemės ūkio produktų gamyba gyvulininkystės, sodininkystės, daržininkystės ir uogininkystės sektoriuose.

Paramos intensyvumas gali būti padidintas 20 proc. punktų:

jaunajam ūkininkui, fiziniam asmeniui (kuriam dar nėra suėję 41 metai);

žemės ūkio kooperatyvui, įgyvendinančiam kolektyvines investicijas.

Paramos intensyvumas 50 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų, jei vykdomas prekinių žemės ūkio produktų (pagamintų ar išaugintų valdoje) apdorojimas, perdirbimas ir tiekimas rinkai.

Paramos intensyvumas gali būti padidintas 20 proc. punktų:

pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, kurie superka ir realizuoja iš savo narių jų valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus arba supirktus iš savo narių jų valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus perdirba ir realizuoja iš jų pagamintus maisto ir ne maisto produktus, įgyvendinantiems kolektyvines investicijas vieno iš pripažinto žemės ūkio kooperatyvo narių valdoje (taikoma tik gyvulininkystės, sodininkystės, daržininkystės ir uogininkystės sektoriuose);

pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, kurie patys užsiima žemės ūkio produktų gamyba ir įgyvendina kolektyvines investicijas (taikoma tik gyvulininkystės, sodininkystės, daržininkystės ir uogininkystės sektoriuose).

Didžiausia paramos suma projektui – 300 tūkst. Eur, 2014–2020 metų laikotarpiu 900 tūkst. Eur, susijusių įmonių, sutuoktinių didžiausia bendra gauta paramos suma 2014–2020 metų laikotarpiu negali viršyti 1,3 mln. Eur.

Projektų atrankos kriterijai

Pieninės galvijininkystės sektoriaus paraiškos vertinamos pagal 8 atrankos kriterijus, už atitiktį kiekvienam iš kriterijų suteikiama nuo 5 iki 30 balų.

Mėsinės galvijininkystės, kiaulininkystės, avininkystės, ožkininkystės, triušininkystės, paukštininkystės, įskaitant kiaušinių gamybą, sektorių paraiškos vertinamos pagal 10 atrankos kriterijų, už atitiktį kiekvienam iš kriterijų suteikiama nuo 5 iki 20 balų.

Sodininkystės, daržininkystės ir uogininkystės sektorių paraiškos vertinamos pagal 10 atrankos kriterijų, už atitiktį kiekvienam iš kriterijų suteikiama nuo 5 iki 20 balų.

Atrankos kriterijai, taikomi paminėtų žemės ūkio sektorių paraiškoms, išvardyti įgyvendinimo taisyklių XI skyriuje.

Privalomasis mažiausias projektų atrankos balų skaičius visuose žemės ūkio sektoriuose – 35 balai. Jeigu projektų atrankos vertinimo metu nustatoma, kad projektas nesurinko 35 balų skaičiaus, paramos paraiška atmetama.

Paraiškų priėmimas

Paraiškos priimamos Nacionalinės mokėjimo agentūros Kaimo plėtros ir paramos regionams departamento teritoriniuose paramos administravimo skyriuose adresais, nurodytais NMA interneto svetainės skiltyje „Susisiekite“.

Šaltinis: nma.lt, 2021-10-21

VMI duomenimis, šiemet žemės mokestis apskaičiuotas 719 tūkst. privačios žemės savininkų, kurie į savivaldybių biudžetus sumokės apie 40 mln. eurų: apie 33,6 mln. eurų sumokės gyventojai, 6,6 mln. eurų – įmonės. Dėl pritaikytų įvairių lengvatų 323 tūkst. žemės savininkų žemės mokesčio mokėti nereikės. 2020 m. 704 tūkst. mokesčių mokėtojų buvo apskaičiuota 39,4 mln. eurų žemės mokesčio.

„Gyventojus, kurie naudojasi VMI e. paslaugomis, informacija apie mokesčius pasiekia greičiau ir patogiau. Nuo šių metų sužinoti ir sumokėti žemės mokestį yra dar paprasčiau, nes Mano VMI Beta versija tapo pagrindine – prisijungęs gyventojas iš karto mato „Mokesčių ir baudų“ kortelę, o prie žemės mokesčio sumos ir tiesioginio apmokėjimo mygtuką“, – teigia VMI Mokestinių prievolių departamento direktorė Stasė Aliukonytė – Šnirienė.

VMI atstovė taip pat priduria, kad Elektroninio deklaravimo sistemoje (toliau – EDS) e. pašto adresus nurodę mokesčių mokėtojai apie jiems suformuotą ir EDS skelbiamą išsamią žemės mokesčio deklaraciją sulauks asmeninio e. laiško.

Žemės mokestis yra mokamas už gyventojams ir įmonėms nuosavybės teise priklausančią privačią žemę, išskyrus už miško žemę ir žemės ūkio paskirties žemę, kurioje įveistas miškas, primenama VMI pranešime. Mokesčio suma apskaičiuojama pagal Registrų centro pateiktas žemės sklypų mokestines vertes, kurios yra tokios pat kaip ir praėjusiais metais, ir pagal kiekvienos savivaldybės tarybos individualiai nustatytus žemės mokesčio tarifus, kurie svyruoja nuo 0,01 iki 4 proc. Nauji žemės savininkai mokestį moka, jei žemę įsigijo iki birželio 30 d., o įsigiję po liepos 1 d. – žemės mokestį pradės mokėti nuo kitų metų.

Žemės mokestį galima sumokėti prisijungus prie e. bankininkystės. Taip pat pateikus deklaraciją pašto skyriuose, „Maximos“ kasose, „Perlo“ terminaluose, spaudos kioskuose, kitose mokėjimų įstaigose. Mokant žemės mokestį už kitą asmenį, mokėjimo dokumente svarbu nurodyti žemės savininko vardą, pavardę, asmens kodą bei žemės mokesčio įmokos kodą, kuris yra 3011.

Šaltinis: valstietis.lt, 2021-10-21

Jų reikia daugiau nei 250 ūkininkų laikomų mėsinių galvijų bandai. Anksčiau vyrai laikė ir beveik 120 melžiamų karvių, tačiau prieš keletą metų, supratę, kad situacija pieno sektoriuje tikrai nepagerės, šių galvijų atsisakė.

Pagrindiniai ūkio rūpesčiai jau keletą metų gula ant Roko pečių. Su jais jaunas žemdirbys puikiai susitvarko. Jis kasmet sėkmingai plečia valdas, prižiūri, kad darbai vyktų sklandžiai ir neštų gerus rezultatus.

Kalbėdamas apie neseniai pasibaigusį javapjūtės sezoną, R.Šlivinskas jį pavadino neblogu, tačiau prastesniu nei tikėtasi.

„Kaip ir pas daugelį, šiemet teko kovoti su šliužų daroma žala. Jie apgraužė rapsus. Tokie drėgni metai kaip šie – tikras rojus šliužams. Be abejo, jų invazija susijusi su bearime žemdirbyste. Tie, kas arė žemę, apvertė šliužus, o kitiems teko nuo jų kentėti. Turint daugiau nei 700 ha, visus plotus arti būtų didelis finansinis iššūkis. Vienoje dalyje valdų vykdžiau tiesioginę sėją, kitoje – su minimaliu žemės dirbimu. Rezultatai iš esmės nesiskyrė“, – pastebėjimais dalijosi ūkininkas.

Anot jo, pastarieji ketveri metai ūkyje yra gana panašūs. Net pernai, kai daugelis gyrėsi rekordiniais derliais, Rokas iš hektaro prikūlė šiek tiek mažiau nei tikėjosi. To priežastis – kone visose geriausiose žemėse pasėtus, bet dar nesubrendusius javus išguldžiusios liūtys. Šiais metais žemdirbiui taip pat netrūko iššūkių.

„Iš hektaro rapsų prikūliau vidutiniškai po 3,8 tonos. Tai – maždaug 800 kilogramų mažiau nei pernai. Žieminių kviečių biro po 6,5–7 tonas. Tai irgi bent tona mažiau nei praėjusiais metais. Vasariniai kviečiai apskritai nuvylė – biro vos po 3,5–4 tonas. Tikslių skaičių kol kas negaliu įvardyti, nes dalis derliaus dar guli sandėliuose“, – sakė pašnekovas.

Nors grūdų supirkimo kainos šiemet ūkininkų negalėjo netenkinti, R.Šlivinskui dalį derliaus teko parduoti pagal išankstines sutartis, kuriose buvo užfiksuotos daug mažesnės nei tuo metu rinkos kainos.

„Problemų žemės ūkyje atsiranda kiekvienais metais, tačiau tikrai nenoriu skųstis. Bet kokiu atveju judame į priekį. Kasmet gamta ūkininkams iškrečia kokių nors šunybių, bet su jomis jau mokame kovoti. Pavyzdžiui, šiais metais priėmiau labai gerą sprendimą – iš anksto išsinuomojau dar vieną galingą javų kūlimo kombainą. Pavasarį, prasidėjus lietums, šiek tiek supanikavau, bet kaip parodė vėlesni įvykiai, tai pasiteisino. Su dviem kombainais viską spėjome nukulti dar iki rugpjūčio pradžioje į šalį atslinkusio drėgnojo periodo“, – priimtu sprendimu džiaugėsi R.Šlivinskas.

Mainytis niekas nesutinka

R.Šlivinskas savarankiškai ūkininkauti pradėjo 2009 metais, nors iš tikrųjų, kaip pats juokavo, žemę ardavo jau būdamas 6–7 metų. Iš pradžių jis dirbo vos 40 ha plote, tad nesunku paskaičiuoti, kiek kartų per dešimtmetį išsiplėtė vyro valdos.

„Mane nuo mažens tėtis ruošė gyvenimui. Ir dabar su juo dažnai pasikonsultuoju, nes jis yra sukaupęs milžinišką patirtį. Kartais pagalvoju, kad jei būčiau gimęs šiek tiek anksčiau, galbūt šiandien turėčiau dar daugiau žemių. Dabar jų įsigyti nėra lengva“, – mintimis dalijosi R.Šlivinskas.

Jis teigė, kad geras žemdirbys turi mylėti savo darbą, mėgti gamtą bei nebijoti dėl ūkio reikalų aukoti savo laisvalaikio.

„Būna, kad vasarą draugai kviečia prie jūros ar ežero, o išvykti negaliu, nes laukia darbai. Klysta tie, kurie įsivaizduoja, jog ūkininkų gyvenimas yra lengvas, o jie patys aptekę pinigais. Ne vienam siūliau bent kuriam laikui keistis vietomis: su mano paskolomis, įsipareigojimais, kasdieniniais rūpesčiais. Niekas nesutiko. Neneigsiu, ūkininkai gyvena šiek tiek geriau nei vidutinį atlyginimą Lietuvoje gaunantys asmenys, tačiau dėl to mes daug ir aukojame. Tikrai ne visi galėtų kiekvieną dieną nuo ryto iki vakaro, net ir savaitgaliais, praleisti traktoriuje. O mums tai yra įprastas dalykas“, – kalbėjo R.Šlivinskas.

Didžiausia aistra

Rokas tik prieš keletą dienų pabaigė rudeninę sėją. Vyras norėjo pagrindinius laukų darbus pabaigti iki spalio 2 dienos, kuomet startavo Nacionalinės krepšinio lygos (NKL) sezonas. Šiose varžybose jau antrus metus žaidžia R.Šlivinsko įkurta ir vadovaujama Vilkaviškio „Perlo“ komanda. Praėjusiais metais debiutuodama tokio lygio pirmenybėse ši ekipa pateko į atkrintamąsias kovas, tad ne prastesnio sezono tikimasi ir šiemet.

Vilkaviškio „Perlas“ – didžioji R.Šlivinsko aistra. Žvelgiant į netolimą praeitį, gali pasirodyti neįtikėtina, kaip per tokį trumpą laiką „Perlas“ tapo profesionaliu klubu. Dar prieš keletą metų tik mėgėjų varžybose žaidę vilkaviškiečiai galiausiai nusprendė išbandyti savo jėgas regionų krepšinio lygoje. Iš pradžių laimėjęs B divizioną, o po metų tapęs stipriausia A diviziono komanda, „Perlas“ iškovojo teisę varžytis antroje pagal pajėgumą šalies lygoje.

„Net ir patiems kartais atrodo keista, kad pavyko taip greitai visko pasiekti. Dabar esame visiškai profesionalus klubas – turime nemažą biudžetą, kurį sudaro ir asmeninio ūkio lėšos, bendraujame su žaidėjų agentais, rėmėjais, pasirašinėjame profesionalias sutartis, rūpinamės ne tik sportininkų treniruočių procesu, bet ir gyvenimo sąlygomis, daugybe kitų paprastiems sirgaliams retai matomų niuansų. Šį sezoną pagaliau rungtyniausime naujoje Vilkaviškio arenoje. Pernai visas rungtynes žaidėme varžovų tvirtovėse. Smagu, kad taip garsiname savo rajoną. Dabar Vilkaviškis jau gerai žinomas ir krepšinio pasaulyje“, – džiaugėsi R.Šlivinskas.

Jis pripažino, kad rūpinimasis „Perlo“ komanda atima daug laiko tiek iš ūkio, tiek iš žmonos Ievos, iš kurios Rokas jaučia besąlygišką palaikymą.

„Galbūt vieną dieną pavargsiu nuo viso šito, tačiau kol kas nesinori visko apleisti. Juk mesti ką pradėjai yra daug lengviau nei sukurti. Gal kažkada atsiras žmonių, kurie norės ir galės pratęsti mano pradėtą darbą. Aš tikrai mielai sutikčiau pabūti eiliniu komandos sirgaliumi. Taip – daug lengviau ir maloniau. Kita vertus, krepšinis man visuomet labai rūpėjo. Kadaise ir pats sportavau. Komandos valdymą net galima kažkiek lyginti su ūkiu. Tiek vienur, tiek kitur rūpesčių netrūksta, tik jie – skirtingi“, – šypsojosi pašnekovas.

Didžiulis populiarumas

Šiais metais Rokas, kaip pats juokauja, įsitaisė dar vieną „galvos skausmą“. Kartu su bičiuliu Mariumi Rudzevičiumi jis atidarė didžiulio populiarumo sulaukusį kukurūzų labirintą Vilkaviškio pakraštyje. Tokia atrakcija buvo vienintelė visame Suvalkijos regione.

R.Šlivinskas pasakojo, kad šią idėją jis su tėčiu Arvydu svarstė jau prieš keletą metų, tačiau vis nesiryždavo jos įgyvendinti. Galiausiai M.Rudzevičiaus spaudžiamas Rokas ryžosi ilgiau nelaukti ir viename iš savo auginamų kukurūzų laukų įkurti labirintą.

Iš pradžių nežinoję ko tikėtis, vyrai greitai suprato, kad toks objektas išties traukia lankytojų dėmesį. Šią vasarą į Vilkaviškį būriais vyko turistai ne tik iš viso Suvalkijos regiono, bet ir iš tolimesnių kraštų. Jei oras būdavo palankus, savaitgaliais kukurūzų labirintas pritraukdavo net iki pusės tūkstančio lankytojų.

„Visa tai tikrai pasiteisino. Aišku, daug kas priklausė nuo orų sąlygų. Jei ištisą vasarą būtų švietusi saulė, lankytojų būtų buvę dar daugiau. Kvietėme žmones vaikščioti ir nepasiklysti labirintuose, sugalvojome ir kitokių pramogų. Vaikai galėjo šokinėti ant šalimais stovinčio batuto, tėvai – atsigerti kavos. Rengėme putų šou, naktinius žygius. Darėme ir socialines akcijas: kvietėme nemokamai pas mus apsilankyti globos namų gyventojus, neįgaliųjų draugijos narius. Šiemet planuojame dar vieną akciją – surengsime Helovyno šventę su moliūgais ir tada jau nukirsime visus kukurūzus“, – pasakojo R.Šlivinskas.

Jo teigimu, kitais metais Vilkaviškyje kukurūzų labirintai taip pat bus daromi. Tik jau kitokie. Galbūt didesni, painesni, su dar daugiau pramogų.

Šaltinis: valstietis.lt, Valentinas Jakimavičius, 2021-10-20

Antradienį paskelbta, kad dalis šalies ūkininkų turės atkurti per pastaruosius dvejus metus suartas pievas bei daugiametes ganyklas. Lietuva Europos Sąjungai (ES) yra įsipareigojusi užtikrinti, kad daugiamečių pievų ir ganyklų rodiklis neturi sumažėti daugiau kaip 5 proc., palyginti su referenciniu santykiu. Vis dėlto aiškėja, kad ši riba galimai peržengta dar prieš porą metų.

Tikslesnių detalių dėl to, kiek ūkininkų turės atsėti buvusius plotus, kol kas nėra. Šiuo metu Žemės ūkio ministerija ruošia pievų atkūrimo tvarkos aprašo pakeitimą. Jame bus detalizuota, kas ir kokius pievų plotus turės atkurti bei kokios finansinės sankcijos bus taikomos, jeigu ūkininkai to nepadarytų. Skelbiama, kad atkuriant suartas pievas bus taikomas proporcingumo principas – visi, per pastaruosius dvejus metus išarę pievas, turėtų atkurti nustatytą procentinę jų dalį.

„2012 m. yra referenciniai metai, kuriais remiantis buvo nustatytas pievų plotas 2015 metams. Skaičiavimas nėra paprastas, EK yra patvirtinusi metodiką, kaip yra kiekvienais metais apskaičiuojamas daugiamečių pievų ir ganyklų plotas. Šiuos skaičiavimus atlieka Nacionalinė mokėjimo agentūra“, – 15min paaiškino žemės ūkio ministro patarėjas Saulius Jarmalis. Per pastaruosius šešerius metus daugiamečių ganyklų bei pievų plotai šalyje reikšmingai sumažėjo. 2015 m. buvo deklaruotas 647 tūkst. ha daugiamečių ganyklų ir pievų plotas, kuris iki 2021 m. sumažėjo daugiau nei 11 proc. (74 tūkst. ha).

Reikalavimą vadina „pagudravimu“

15min kalbintas Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos vadovas Vytautas Buivydas teigė, kad natūralių pievų itin sparčiai sumažėjo po to, kai buvo uždraustas žolės smulkinimas ir paskleidimas tame pačiame lauke – dar kitaip vadinamas mulčiavimu. Už šienaujamas pievas visi ūkininkai gaudavo išmokas, tačiau nuo šių metų balandžio, siekiant apriboti fiktyvius ūkininkus, dar vadinamus „sofos ūkininkais“, kurių ūkinė veikla apsiribodavo pievos nušienavimu, smulkinimas uždraustas.

Pagal naująją tvarką nušienauta žolė turi būti išvežta arba supresuota. Tai lėmė, kad kai kurie gyvulių neturintys ir žemdirbyste užsiimantys ūkininkai pradėjo pievas arti ir jose auginti žemės ūkio kultūras. Apie tokį galimą posūkį birželio mėnesį įspėjo Lietuvos žaliųjų partija: oficialiame rašte Žemės ūkio ministerijai teigta, kad bus viršytos leistinos pievų suarimo apimtys, o tai grės pareiga valstybei jas atkurti.

„Neturėdami kur dėti nupjautos žolės gyvulių neauginantys ūkininkai šiemet pradėjo masiškai arti daugiametes pievas, įterpdami žolę į žemę. Dėl to kyla grėsmė, kad pievų plotas žymiai sumažės. „Natura 2000“ teritorijose šiuo metu nėra jokių saugiklių pievų suarimui”, – rašyta pranešime spaudai. Naujajai tvarkai prieštaravo ir Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA), motyvuodama tuo, kad mulčiavimo kontrolei reikės daugiau resursų, be to, nustatyti patį pažeidimo faktą sunku.

Tokios pat nuomonės laikėsi ir tebesilaiko V.Buivydas. Jis piktinosi, kad ministerija nepaklausė rekomendacijų nedrausti žolės smulkinimo. Anot jo, žala jau padaryta, o naudos iš atsėjamų pievų nebus daug. „Šiek tiek nesuprantu, kaip galima daugiametę pievą imti ir atkurti. Ji jau yra iš principo sugadinta. Visuomenė, Lietuva, tų pievų nebeturi, o atkūrimas bus po dešimtmečio. Žiūrint ne iš ūkininko pozicijų, o iš visuomenės, tai didelę biologinę įvairovę turinti natūrali žemė“, – komentavo jis.

V.Buivydas pabrėžė, kad ūkininkams dėl pievų ir ganyklų padėties Lietuvoje buvo pateikta tik bendro pobūdžio informacija. „Pagal dabartinį ministerijos pranešimą kyla klausimų, kodėl visuomenei nepateikiama bendra informacija, kiek tokių pievų reikės atstatyti – ar kalbama apie kelis šimtus, tūkstančius ar dešimtis tūkstančių hektarų“, – sakė jis. Pašnekovas mano, kad Žemės ūkio ministerijos įpareigojimas atkurti natūralias pievas yra šioks toks „pagudravimas“ – plotai formaliai vėl taps pievomis, bet sukels pasekmių ūkininkams.

„Reikia suprasti, kad ūkininkai nebuvo apie tai įspėti. Pasėlius deklaruojant mažomis raidėmis būdavo parašyta, kad pievoms Lietuvoje sumažėjus daugiau kaip 5 proc., ūkininkai įpareigoja jas atkurti. Ūkininkai nebuvo informuoti, kokia ta faktinė situacija. Ministerijos ir NMA nesugebėjo sukontroliuoti, o dabar kentės visi“, – teigė V.Buivydas.

Ministerijos nesusitvarkymą įžvelgia ir Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus. „Įvyko didelis blogumas – per trejus metus pasikeitė keturi ministrų kabinetai su keturiomis komandomis. Vieni įsipareigojo, kitiems vienodai rodė, viskas ėjo blogyn. Dabar atėjome prie ribos, kai jau visai blogai“, – 15min sakė jis. Vis dėlto Žemės ūkio ministerija su kritika dėl informavimo nesutinka. Ministro Kęstučio Navicko patarėjas Saulius Jarmalis 15min teigė, kad visiems ūkininkams kiekvieno deklaravimo metu primenama, kad savavališkai mažinti pievų ploto negalima.

Ūkininkai galvoja ir apie teismus

V.Buivydas teigė, kad labiausiai dėl to ŽŪM sprendimo nukentės jaunieji ūkininkai. „Jie yra labiausiai pažeidžiami. Jie planavo, kad toje žemėje augins grūdines kultūras ir neturėjo informacijos, kad čia bus galima auginti tik pievą. Jam reikės laikyti pievą, kuri jam neduoda naudos. Tokiu atveju atsiranda rizika nebeįgyvendinti verslo plano, kuriam esi įsipareigojęs.

Gali tekti ir grąžinti europinę investiciją, jeigu tokia yra“, – sakė pašnekovas. Kiek anksčiau šią savaitę apie galimus teismų procesus žiniasklaidai dėl tokio sprendimo kalbėjo grūdininkai. V.Buivydas patvirtino, kad tokių minčių esama ir tarp jo asociacijos narių. Tiesa, kol kas laukiama, kol Žemės ūkio ministerija paviešins daugiau naujosios tvarkos detalių ir skaičių. Žadama, kad NMA pareiškėjus, kuriems bus nustatyta prievolė atkurti suartas pievas, iki šių metų gruodžio 31 d. informuos asmeniškai.

„Kol nėra sukuriama pasekmių, tol negalima kalbėti apie teismus. Bet iš principo aš neatmetu galimybės, kad jeigu mūsų sąjungos nariai jas pajus, gali prasidėti kolektyviniai ieškiniai valstybei. Jeigu lietuviai nepadės, yra tam tikros Europos institucijos. Bus prašoma teisminio išaiškinimo, kas šioje situacijoje kaltas“, – sakė V.Buivydas.

Norėtų diskusijų ir pereinamojo laikotarpio

Aiškindamas pievų nykimo priežastis, Žemės ūkio rūmų pirmininkas A.Svitojus atskleidė, kad pievų ir ganyklų Lietuvoje mažėja, kadangi ūkininkai vis dažniau atsisako užsiimti gyvulininkyste.

„Parama grūdų ūkiams didesnė, darbo mažiau, o visi nori lengvesnio darbo. Su gyvuliais yra daug vargo, ypač pieno ūkiuose, o parama yra neadekvati. Uždarai pieno ūkį, susiari pievą ir augini grūdus. Apsimoka, neapsimoka, bet gauni išmoką“, – dalies ūkininkų logiką paaiškino jis. Komentuodamas naująjį ŽŪM planą, A.Svitojus teigė, kad tarp suinteresuotų šalių turėtų būti daugiau diskusijų. „Kiekvienais metais žemės ūkiui iš ES gauname apie 1 mlrd. eurų lėšų, iš jų galima balansuoti paramą be prievartinių dalykų. Jeigu mes per ekoschemas padėsime ūkininkams atitinkamai kompensuodami patiriamus nuostolius, daugiamečių pievų gali atsirasti kad ir du tris kartus daugiau“, – sakė Žemės ūkio rūmų pirmininkas.

Pašnekovas pasisako už pereinamąjį laikotarpį, per kurį žemdirbiai dar kurį laiką galėtų kultivuoti išartas pievas ir perplanuoti savo veiklą. „Pereinamieji laikotarpiai turi būti. Ne taip, kad vieną sprendimą priima ir visi pradeda arti, tada priima kitą ir visi nustoja. Žemės ūkis yra inertinis, čia vyksta biologinis procesas. Ministerija turi kalbėtis ir sutarti, priimti protingus kompromisinius sprendimus. Bet pirma turi būti motyvas, dėl ko mes tai darome“, – teigė A.Svitojus.

Žemės ūkio ministerija tokio varianto nesvarsto. „Ūkininkai, teikdami deklaracijas pasirašė, kad žino, jog sumažėjus pievų plotui daugiau nei 5 proc. nacionaliniu lygiu turės atkurti nurodytą pievų plotą, tai reiškia, kad ardami pievas jie žinojo, kad gali tekti jas atkurti. Dėl to pereinamojo laikotarpio nebus“, – komentavo S.Jarmalis.

Apskritai, A.Svitojaus teigimu, susidariusi situacija gali tapti geru pretekstu platesnėms diskusijoms apie tvaresnę žemdirbystę. Jis ragina pasiremti užsienio patirtimi ir naudotis papildomomis kompensavimo sistemomis, kurios leistų vienos auginamos kultūros laukuose įterpti natūralių plotų. „Lietuvoje yra mažiau palankių dirbti žemių, kur gali būti pievos. Jeigu tu turi gerą dirvožemį, nebūtina laikyti pievas – dirbi visą žemę, taikai sėjomainą, ji yra ir saugoma ir teisingai naudojama“, – pridūrė jis.

Pievos atsikurs per du dešimtmečius

Ieškant, kas kaltas dėl susidariusios situacijos, pro akis neturėtų prasprūsti faktas, kad per trumpą laiką suartoms pievoms pilnai atsėti prireiks nuo keliolikos iki kelių dešimčių metų. Natūraliose pievose gali būti iki kelių dešimčių augalų rūšių, todėl grąžinti suartą plotą į pirminę būklę nėra lengva. Žemės ūkio ministerija nurodo, kad pievas reikės atsėti „žoliniais, pievoms ir ganykloms būdingais augalais“, tačiau jų rūšių ir augalų įvairovės kriterijų nekonkretizavo.

Pievas išlaikyti reikės ne mažiau kaip penkerius metus. 15min kalbintas Aukštaitijos nacionalinio parko biologinės įvairovės skyriaus vedėjas Tautgirdas Masiulis susidariusią situaciją vertino kaip prastą. „Nelabai suprantu sprendimo. Pirma leido suarti, o dabar liepta atkurti. Nelabai įsivaizduoju atkūrimo greitu laiku. Įsivaizduokite, įsės kokias kultūrines žoles kelių rūšių – šunažolė, motiejukas ir viskas. Po metų – dvejų ten bus pieva, bet ne tokia, kokia buvo prieš suarimą. Kol susiformuos natūrali pieva turi praeiti maždaug du dešimtmečiai“, – aiškino jis.

„Įsivaizduokite, atvažiuoja traktorius, suaria derlingą sluoksnį ir jis atsiduria 30 cm gylyje. Reikia laiko tarpo, kol iš gretimos pievos atneš vėjas sėklas, susidarys sąlygos gilumoje esančioms sėkloms“, – pridūrė T.Masiulis. Pašnekovo nuomone, tinkamiausias sprendimas ateičiai galėtų būti apsaugoti tam tikras pievas, bent jau esančias „Natura 2000“ teritorijose. Tuo tarpu Baltijos aplinkos forumo aplinkosaugos specialistas Justas Gulbinas sakė sprendimą vertinantis teigiamai.

„Ilga laiką ši problema nebuvo sprendžiama, galbūt atrodo, kad ji atsirado iš giedro dangaus, nors ji buvo žinoma iš seniau. Pievų intensyviai mažėja, jos yra ariamos, taip prarandame didelę dalį Lietuvos tradicinio kraštovaizdžio ir ekosistemų“, – 15min kalbėjo ekspertas. Jis nenorėjo spėlioti, kada tiksliai buvo peržengta 5 proc. riba, tačiau teigė, kad pastaraisiais metais aiškiai buvo fiksuojamas pievų ir ganyklų mažėjimas.

Komentuodamas pievų atkūrimą jis sakė, kad, jo žiniomis, valstybinės atkūrimo metodikos nėra. Tačiau metodų paskubinti natūralų atkūrimą esama. „Dabar pievos bus užsėjamos populiariausių žolių mišiniu ir per tam tikrą laikotarpį natūralės. Neseniai suartoje dirvoje išsilaiko sėklų bankas, tai paspartins procesą. Kitas dalykas – bent jau užsienyje yra taikomos praktikos, kai iš natūralių pievų įvairiais metodais renkamos sėklos ir jos paskleidžiamos atkuriamuose plotuose“, – sakė jis, tačiau kartu pridūrė, kad net ir tokiu atveju atkūrimas truks ne vienerius metus.

Ekspertas pridūrė, kad į problemą galima žvelgti giliau, kaip į aiškios žemės ūkio strategijos trūkumą. „Iki šiol buvo daugiau žiūrima ir remiami intensyvūs monokultūriniai ūkiai. Problema neatėjo per vieną dieną, ji krovėsi ir turime tokį rezultatą“, – sakė J.Gulbinas. Vis dėlto, jo nuomone, iš to būtina pasimokyti – žemdirbius, kurie savo veiklą balansuoja su aplinkosauga, būtų galima remti išmokomis. „Tai valstybės žemės ūkio politikos klausimas – ar remiame intensyvius monokultūrinius ūkius ar tokius, kurie prisideda prie bioįvairovės ir ekosistemų išsaugojimo“, – apibendrino J.Gulbinas.

Šaltinis: www.15min.lt, Gytis Kapsevičius, 2021-10-21