Žemės ūkio naujienos: 2021-12-22. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Saugantiems daugiametes pievas siūlomos dvigubai didesnės kompensacinės išmokos
Geros žinios žemdirbiams – Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos įgyvendinimo stebėsenos komitetas pritarė Žemės ūkio ministerijos siūlymui dvigubai padidinti kompensacines išmokas išsaugantiems daugiametes pievas ir skirti lėšų žemės ūkio rizikos valdymo fondams nelaukiant naujojo finansinio laikotarpio – tai yra, jau kitąmet.
Išmoka už pievų ,,įdarbinimą”
Lietuva yra įsipareigojusi Europos Komisijai, jog daugiamečių ganyklų ir pievų plotai negali sumažėti daugiau nei 5 proc. Tačiau pievų ir ganyklų mažėjimas 2019 ir 2020 metais mūsų šalyje beveik pasiekė nustatytąją ribą. O šiemet pievų plotas sumažėjo daugiau nei 12 proc., palyginti su referenciniu 2015 m. laikotarpiu.
„Kad ateityje ūkininkai turėtų daugiau paskatų išsaugoti esamas daugiametes pievas bei ganyklas ir bendras jų plotas nesumažėtų, norime dvigubai padidinti išmokas už ekstensyvų pievų tvarkymą ganant galvijus“, – sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. Anot jo, būtent galvijai yra vienas efektyviausių būdų „įdarbinti“ pievas.
Jei Europos Komisija pritars, Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklos „Ekstensyvus pievų tvarkymas ganant gyvulius“ kompensacinė išmoka, kuri šiuo metu yra 101 Eur/ha, padidėtų iki 192 Eur/ha. Taigi, išmokos padidėtų nelaukiant naujojo finansinio laikotarpio.
Kompensacinės išmokos bus skirtos pareiškėjams, trejus metus įsipareigojantiems nearti pievų, neįrengti naujų sausinimo, drėkinimo sistemų, taip pat nenaudoti augalų apsaugos produktų, netręšti mineralinėmis ir organinėmis trąšomis, neskleisti nuotekų dumblo, laikyti ir ganyti gyvulius.
Ūkininkas šienautų pievą po birželio 20 d., o po to privalėtų ganyti – ganiavos laikotarpis neribojamas. Nušienautą žolę būtų privaloma išvežti iki spalio 30 d.
Prarastoms pajamoms – kompensacijos
Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos įgyvendinimo stebėsenos komitetas pritarė, kad žemdirbiai turėtų dar vieną instrumentą žemės ūkio rizikoms valdyti – KPP priemonė „Rizikos valdymas“ bus papildyta nauja veiklos sritimi „Pajamų stabilizavimo priemonė (žemės ūkio rizikos valdymo fondai)“.
Parama bus skiriama kuriamiems žemės ūkio rizikos valdymo fondams. Šiuo metu žemdirbiai turi galimybę naudotis pasėlių, augalų bei gyvūnų draudimo paslaugomis, tačiau jos padengia tik dalį rizikų – augalų žuvimo ar derliaus praradimo dėl klimato reiškinių bei gyvūnų, nuostolius dėl pavojingų užkrečiamų ligų. Iš fondo lėšų, be šių minėtų rizikų, bus galima kompensuoti pajamų praradimus, atsiradusius dėl rinkų svyravimo ar kitų nenumatytų aplinkybių. Kompensacijomis būtų galima padengti iki 70 procentų prarastų pajamų.
Pajamų stabilizavimo priemonei iki 2025 m. pabaigos numatyta skirti 1,6 mln. Eur KPP lėšų. Fondų lėšas sudarys ne tik KPP parama, bet ir jo narių įnašai bei kitos lėšos.
Šiam Stebėsenos komiteto sprendimui taip pat reikės Europos Komisijos pritarimo.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2021-12-21
Pateikti dokumentams liko visai nedaug laiko
Siekdami padėti ūkinių gyvūnų laikytojams išvengti galimų sankcijų primename, kad iki šių metų pabaigos būtina atnaujinti informaciją apie praėjusiais metais valdoje naudotas trąšas. Jei bendrojo azoto kiekis dirvoje viršytų nustatytą didžiausią leidžiamą kiekį (170 kg/ha), gali būti nustatomas pažeidimas, dėl kurio taikomos sankcijos.
Iki gruodžio 31 d. ūkinių gyvulių laikytojai dar gali įkelti į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registrą mėšlo pardavimo (perdavimo) dokumentus ir (ar) sutartis dėl srutų išlaistymo. Svarbu laiku pateikti reikalingus dokumentus, nes skaičiuojant azoto kiekį dirvoje, gali paaiškėti, jog jis viršija 170 kg/ha.
Jei per metus patenkantis į dirvą bendrojo azoto kiekis viršija 170 kg/ha (tręšiant organinėmis trąšomis, ganant gyvulius), taikomos sankcijos, kurios gali siekti 1–5 proc. (pakartotinai nustačius pažeidimą – iki 15 proc.) išmokų pagal paramos paraišką sumos. Azoto kiekis, tenkantis vienam dirvos hektarui, apskaičiuojamas pagal gyvulių laikytojo valdos kodą, valdoje laikomus sutartinio gyvūno (SG) vienetus dalijant iš valdoje deklaruoto žemės ūkio naudmenų ploto ir dauginant iš 100.
Sankcijos už kompleksinės paramos reikalavimų nesilaikymą taikomos visai paraiškai, tad ūkininkai pažeidę reikalavimus gali netekti reikšmingos išmokų sumos.
Kompleksinės paramos reikalavimų privalo laikytis pareiškėjai, gaunantys tiesiogines išmokas, taip pat paramą pagal su plotu susijusias Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones.
Naudingą informaciją apie kompleksinės paramos reikalavimus galite rasti skaitmeniniu formatu NMA parengtame leidinyje „Reikalavimų įgyvendinimo gerosios praktikos vadovas“.
Šaltinis: nma.lt, 2021-12-21
Informacija apie vidutines bazinių rodiklių pieno kainas pagal pristatymo būdą ir grupes
Informuojame, kad 2021 m. gruodžio 20 d. paskelbta informacija apie vidutinę svertinę 2021 m. spalio mėnesio bazinių rodiklių žalio pieno pirkimo kainą pagal kiekvieną žalio pieno pirkėją, perkantį žalią pieną iš pieno gamintojų, ją išskiriant pagal žalio pieno pristatymo būdą ir pagal žalio pieno pardavėjo grupes. Taip pat paskelbta informacija apie vidutinę svertinę 2021 m. spalio mėnesio bazinių rodiklių žalio pirkimo kainą, superkant pieną iš pieno supirkimo ir (ar) perdirbimo įmonių, ją išskiriant pagal žalio pieno pristatymo būdą ir pagal žalio pieno pardavėjo grupes. Informacija čia.
Detali informacija apie vidutines bazinių rodiklių žalio pieno kainas pagal pristatymo būdą ir pardavėjo grupes skelbiama interneto tinklalapyje https://www.vic.lt/pieno-rinka/ meniu punkte „Vidutinė bazinių rodiklių pieno kaina pagal grupes ir pristatymo būdą“ (2021 m. spalio mėn.).
Šaltinis: vic.lt, 2021-12-21
Žemės paveldėjimo ypatumai
Žemę, vidaus vandenis ir miškus Lietuvos Respublikos teritorijoje gali įsigyti Lietuvos Respublikos piliečiai ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstituciniame įstatyme nurodyti Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkantys užsienio juridiniai asmenys, taip pat kitos užsienio organizacijos, įsteigti valstybėse, kurios neįeina į buvusios Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjungos pagrindu įkurtas politines, karines, ekonomines ar kitokias valstybių sąjungas.
Arba sandraugas ir kurios yra Europos Sąjungos, Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos, Europos ekonominės erdvės susitarimo, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos narės, šių valstybių piliečiai ir nuolatiniai gyventojai bei Lietuvos Respublikos nuolatiniai gyventojai, neturintys Lietuvos Respublikos pilietybės.
Kitų, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstituciniame įstatyme neišvardytų, užsienio valstybių juridiniai asmenys, kitos užsienio organizacijos, tokių valstybių piliečiai ir nuolatiniai gyventojai negali įsigyti žemės Lietuvos Respublikoje.
Vienas iš žemės įsigijimo būdų yra žemės paveldėjimas. Kai žemės sklypą paveldi asmuo, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus negalintis turėti nuosavybės teisių į žemę, jis turi teisę į pinigų sumą, gautą pardavus paveldėtą žemės sklypą.
Paveldintis žemės sklypą asmuo pirmiausia turi kreiptis į notarą, kad jam būtų išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Labai svarbu paveldėjimo teisės liudijime nurodyti, kad įpėdinis turi teisę ne į žemės sklypą, o į pinigų sumą, gautą pardavus paveldėtą žemės sklypą.
Įpėdinis gali pasirinkti, ar paveldėtą žemės sklypą parduoti jo pasirinktam pirkėjui, ar aukcione. Parduodamo žemės sklypo kainą visais atvejais nustato įpėdinis.
Įpėdinis arba jo įgaliotas asmuo turi kreiptis į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinį skyrių pagal paveldėto žemės sklypo buvimo vietą ir pateikti prašymą parduoti paveldėtą žemės sklypą. Kai įpėdinis prašo parduoti paveldėtą žemės sklypą jo pasirinktam pirkėjui, prašyme nurodoma fizinio asmens, kuriam parduodamas žemės sklypas, vardas, pavardė, gyvenamosios vietos adresas arba juridinio asmens pavadinimas, kodas ir buveinė. Prašyme taip pat nurodoma žemės sklypo pardavimo kaina. Kai žemės sklypą prašoma parduoti aukcione, nurodoma žemės sklypo pradinė pardavimo kaina. Taip pat nurodomas atsiskaitymo už žemės sklypą būdas – iš karto ar išsimokėtinai. Prašyme nurodomi ir kiti duomenys bei pateikiami dokumentai, nurodyti Žemės sklypų, kuriuos paveldėjo įpėdiniai, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus negalintys turėti nuosavybės teisių į žemę, pardavimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. balandžio 18 d. nutarimu Nr. 475 „Dėl Žemės sklypų, kuriuos paveldėjo įpėdiniai, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus negalintys turėti nuosavybės teisių į žemę, pardavimo taisyklių patvirtinimo“.
Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį pasirašo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinio skyriaus vadovas.
Pinigų suma, gauta pardavus žemės sklypą, atskaičius žemės sklypo pardavimo ar aukciono organizavimo išlaidas, pervedama į privačios žemės savininko įpėdinio nurodytą sąskaitą.
Kai žemės sklypas parduodamas išsimokėtinai, pirkėjas atsiskaito už žemės sklypą pagal pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytą atsiskaitymo tvarką ir terminus. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys pirkėjo pervestas įmokas per 10 darbo dienų nuo įmokos gavimo perveda į privačios žemės savininko įpėdinio nurodytą sąskaitą.
Šaltinis: nzt.lt, 2021-12-21
Informacija apie vidutines pieno supirkimo kainas ir supirktą pieną 2021 m. lapkričio mėnesį
Informuojame, kad 2021 m. lapkričio mėnesį vidutinė natūralaus (4,44 proc. riebumo ir 3,57 proc. baltymingumo) pieno supirkimo kaina buvo 400,29 Eur už t, t. y. 6,8 proc. didesnė, palyginti su praėjusiu mėnesiu (2021 m. spalio mėn. – 374,72 Eur už t). Vidutinė bazinių rodiklių pieno supirkimo kaina š. m. lapkričio mėnesį, palyginti su spalio mėn., padidėjo 7,7 proc. ir buvo 299,24 Eur už t.
Š. m. lapkričio mėn. natūralaus pieno supirkimo kaina buvo 27,0 proc. didesnė, palyginti su 2020 m. lapkričio mėn. (2020 m. lapkričio mėn. – 315,1 Eur už t).
Stambiems pieno gamintojams, parduodantiems daugiau kaip 40 t žalio pieno per mėnesį, pieno supirkimo įmonės 2021 m. lapkričio mėnesį už natūralų pieną (4,39 proc. riebumo ir 3,64 proc. baltymingumo) mokėjo vidutiniškai 444,64 Eur už t. Per mėnesį ši pieno kaina padidėjo 5,8 proc. (2021 m. spalio mėn. ji buvo 420,12 Eur už t). Bazinių rodiklių pieno kaina stambiems pieno gamintojams 2021 m. lapkričio mėn. padidėjo daugiau kaip 6 proc. ir buvo 329,7 Eur už t (2021 m. spalio mėn. – 310,69 Eur už t).
Detali informacija apie vidutines pieno kainas pagal pieno pirkėjus skelbiama interneto tinklalapyje https://www.vic.lt/pieno-rinka/ meniu punkte „Vidutinė žalio pieno kaina pagal kiekvieną pieno supirkėją“ (2021 m. lapkričio mėn.).
2021 m. lapkričio mėn. buvo supirkta 102,42 tūkst. t pieno, 1,2 proc. daugiau, palyginti su 2020 m. lapkričio mėn. Per 2021 m. sausio–lapkričio mėn. iš viso buvo supirkta 1 227,84 tūkst. t pieno, t. y. 1,3 proc. mažiau, palyginti su 2020 m. tuo pačiu laikotarpiu. Daugiau informacijos apie parduotą pieno kiekį, pieną parduodančių ūkių struktūrą rasite https://www.vic.lt/pieno-rinka/.
