Home » Žemės ūkio naujienos: 2022-02-07
Žemės ūkio naujienos

Žemės ūkio naujienos: 2022-02-07

NMA parama, žemės ūkio naujienos, pieno ukis

Žemės ūkio naujienos: 2022-02-07. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.

Lengvatinėms paskoloms Žemės ūkio ministerija siūlo skirti dar 25 mln. Eur

Europos Komisijai pritarus, žemdirbiai, kooperatyvai ir akvakultūros sektoriaus atstovai, dėl besitęsiančios koronaviruso pandemijos susidūrę su likvidumo problemomis, vėl galės gauti lengvatines paskolas.

Žemės ūkio ministerija siūlo skatinamajai finansinei priemonei ,,Paskolos ūkio subjektų, veikiančių žemės ūkio ir žuvininkystės produktų gamybos, perdirbimo ir prekybos srityse, likvidumui užtikrinti COVID-19 ligos protrūkio laikotarpiu“ papildomai skirti 25 mln. eurų.

Paskolų sutartys su paskolų gavėjais būtų pasirašomos ir paskolos išmokamos iki šių metų birželio 30 d. Nauja tai, kad paskolos būtų teikiamos laikotarpiui iki 6 metų, o jas galėtų gauti ir ūkio subjektai, jau gavę paskolą pagal šią priemonę anksčiau.

Bendra paskolų suma pagal priemonę vienam gavėjui negalėtų viršyti 1 mln. eurų, taip pat ribų, nustatytų 2020 m. kovo 19 d. Europos Komisijos komunikate „Laikinoji valstybės pagalbos priemonių, skirtų ekonomikai remti reaguojant į dabartinį COVID-19 ligos protrūkį, sistema“.

Priemonėje detaliai nurodytos tinkamos finansuoti išlaidos (anksčiau to nebuvo).Taip pat siūloma patikslinti už paskolas mokamų palūkanų normų dydį, kurios priklausytų nuo paskolos trukmės ir paskolos gavėjo dydžio, nustatant palankesnę palūkanų normą.

COVID-19 ligos protrūkio laikotarpiu tokia finansinė pagalba, sumažinant ūkio subjektų skolinimosi kaštus, yra itin reikalinga, kad rinka išliktų stabili ir būtų išsaugotas veiklos tęstinumas.

Lengvatinės paskolos – daugiausia smulkiems ūkiams

Žemdirbiai aktyviai domėjosi lengvatinėmis paskolomis apyvartiniam kapitalui finansuoti. Šiai finansinei priemonei įgyvendinti anksčiau skirta 134,8 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų.

Daugiausia finansinės pagalbos gavo smulkieji ūkiai, kurie skolinosi iki 50 tūkst. eurų. Lengvatinių paskolų teikime dalyvavo net 32 finansų tarpininkai su aptarnavimo tinklu visoje šalyje.

UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondas duomenimis, daugiausia skolinosi ūkininkai, kuriems reikėjo iki 50 tūkst. eurų dydžio paskolos. Tokių yra 57 proc. tarp visų paskolų gavėjų. 50-100 tūkst. eurų skolinosi 21 proc., 100-200 tūkst. – 11 proc., 200-500 tūkst. – 7 proc. žemdirbių, o nuo 500 tūkst. iki 1 mln. eurų siekiančias paskolas gavo 4 proc. ūkininkų.

Paskolos būtų teikiamos vadovaujantis 2020 m. kovo 19 d. Europos Komisijos komunikatu „Laikinoji valstybės pagalbos priemonių, skirtų ekonomikai remti reaguojant į dabartinį COVID-19 ligos protrūkį, sistema“.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-02-03

Investicijoms į žemės ūkio valdas – 36 mln. eurų

Ūkininkams, žemės ūkio bendrovėms ir kooperatyvams investicijoms į žemės ūkio valdas skirta 36,1 mln. eurų Europos Sąjungos ir valstybės paramos. Šiemet šias lėšas bus galima naudoti statyboms ir kitoms investicijoms į ūkius, tačiau nebus galima pirkti traktorių.

Daugiausia paramos – pieno sektoriui

Daugiausia investicinės paramos sulauks pieninės galvijininkystės sektorius – 19,4 mln. Eur, kiaulininkystės – 6,2 mln. Eur, paukštininkystės ir kiaušinių gamybos – 5,7 mln. Eur, mėsinės galvijininkystės, avininkystės, ožkininkystės ir triušininkystės – 1,1 mln. Eur, sodininkystės, daržininkystės ir uogininkystės – 3,7 mln. Eur.

Nebus galima pirkti traktorių

Pasinaudojus Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ bus galima statyti naujus gamybinius pastatus ir rekonstruoti jau esamus, sutvarkyti valdos infrastruktūrą, įsigyti žemės ūkio technikos ir kitos reikalingos įrangos.

Pakeitus paramos teikimo taisykles, šiemet nebus galima įsigyti traktorių.

Planuojantieji įgyvendinti investicinius projektus turėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad šiemet atnaujinti plokščiadugnių grūdų saugojimo bokštų ir naujų pieno ūkio fermų statybos fiksuotieji įkainiai.

Kompensuos pusę investicinio projekto išlaidų

Kiekvieno sektoriaus paraiškos bus vertinamos pagal jam nustatytus atrankos kriterijus. Balai bus suteikiami atsižvelgiant į gamybos padidinimą, aplinkos išsaugojimą ir tvarią plėtrą, klimato kaitos švelninimą. Pagal žemės ūkio sektorius bus sudaromos ir paramos paraiškų pirmumo eilės.

Paramos lėšos padengs pusę visų tinkamų išlaidų – kitą pusę investicijoms reikalingų lėšų ūkininkai turės investuoti patys. Tačiau kolektyvines investicijas įgyvendinantiems pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams ir jauniesiems ūkininkams, pateikusiems paramos paraiškas penkerių metų laikotarpiu nuo įsikūrimo dienos, bus kompensuojama net iki 70 proc. tinkamų išlaidų.

Paramos dydis vienam pareiškėjo projektui negalės viršyti 300 tūkst. Eur. Visu 2014–2022 metų laikotarpiu pareiškėjo įvykdytų projektų bendra suma negalės būti viršyti 900 tūkst. Eur, o susijusių įmonių ir sutuoktinių projektų – 1,3 mln. Eur.

Kada galima teikti paraiškas?

Paraiškas investicinei paramai gauti Nacionalinei mokėjimo agentūrai bus galima teikti nuo kovo 1 d. iki balandžio 29 d.

Paramos paraiška ir su ja teikiami dokumentai agentūrai turi būti pateikiami užpildant ŽŪMIS portalo (https://zumis.lt) elektroninę dokumento formą. Tai galima padaryti asmeniškai arba per įgaliotą asmenį.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-02-03

Vilkas ir žmogus – net turėdamas ginklą ūkininkas galėtų gintis nuo žvėries tik mojuodamas rankomis

Lietuvoje sumedžiojus leistą 190 vilkų limitą, užvakar paskelbta šių žvėrių medžioklės pabaiga. Panevėžio medžiotojai per sezoną, trukusį nuo spalio vidurio, nušovė tris vilkus. Sprendimas vilkų medžioklę leisti tik nuo rudens atrodo kaip didžiulis nesusipratimas avių bandos netekusiai Panevėžio rajono ūkininkei Ritai Povilonytei.

Netoli Stumbriškio ūkį turinti R. Povilonytė įžvelgia paradoksą: medžiotojams į vilkus nusitaikyti leidžiama spalį, nors patys pilkiai į medžioklę išeina jau gegužę. Didžiausią vilkų siautėjimą dorojant gyvulius ūkininkai stebi rugpjūtį. „Vasaros pabaigoje ir reiktų tuos vilkus pradėti medžioti, kol jie dar mūsų pačių nesumedžiojo“, – rėžia R. Povilonytė.

Pernai vilkai sudraskė bemaž pusšimtį jos augintų avių. Ūkininkę iki šiol persekioja vaizdai, kuriuose – šių plėšrūnų išdraskytos, po apylinkes ištampytos, pro šalį tekančioje Pyvesoje nuskandintos aptvaruose augintų avelių gaišenos. Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Panevėžio skyriui vadovaujantis Rimantas Misevičius teigia, jog medžiotojai Panevėžio miškuose po vilką sumedžiojo pernai spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesiais. Sėkmingoje vilko medžioklėje su varovais ir jam pačiam teko dalyvauti.

Tąsyk netoli Vadoklių esančiame miške lemiamą šūvį į plėšrūną paleido ūkininkas iš Mikėnų kaimo Remigijus Ramaškevičius. Nušovus vilką paaiškėjo, kad tai – dvejų metų patelė. „Mes, medžiotojai, niekada nesakome, kad žvėrį nušovėme, mes žvėris medžiojame“, – patikslino R. Misevičius.

Vilkų nedaugėja

Sumedžioto vilko kaukolė tampa išskirtiniu medžioklės trofėjumi. Pasak R. Misevičiaus, mokslininkams pateikiami tirti vienas plėšrūno dantis bei dalis raumenų. Atliekant tyrimus aiškinamasi genetiniai šių gyvūnų duomenys. Nušauto žvėries kaukolė bei jo kailis atitenka medžiotojui, kurio paleista kulka vilkui tapo lemtinga. Vilko gaišena būna užkasama medžiotojų būrelių specialiai parinktose vietose. Žvejų ir medžiotojų draugijos Panevėžio skyriaus vadovas įsitikinęs, kad vilkų Lietuvoje nedaugėja.

„Netgi pasakyčiau, kad jų ir drastiškai nemažėja, laikosi tolygus skaičius“, – tvirtina medžiotojas. Visgi, R. Misevičiaus nuomone, galbūt ir būtų galima didinti šių plėšrūnų sumedžiojimo kvotas – ne vienas ūkininkas skundžiasi, jog vilkai žudo naminių gyvūnų bandas. Tačiau medžiotojas teigia taip pat susiduriantis su vilkų gynėjais. „Neslėpsiu, gaila ir man sumedžioto vilko. Tačiau turbūt visi suvokiame, kad šių žvėrių skaičius turi būti reguliuojamas ir reikia išlaikyti žvėrių balansą. Mes, medžiotojai, vykdome tą reguliavimą ir taip pasitarnaujame pačiai valstybei“, – pabrėžė R. Misevičius.

Taiklesnė ranka

Anot medžioklės žinovo, vilkai daugmaž vienodai pasiskirstę po Lietuvos miškus. Komentuodamas, kodėl per pastarąjį medžioklės sezoną Panevėžio rajono miškuose sumedžioti trys, o Kėdainių miškuose 13, Anykščių ir Rokiškio miškuose – po 12 vilkų, R. Misevičius pasidžiaugė šių vietovių medžiotojų sėkme. Beje, rokiškėnai medžiotojai pernai lapkričio 10 dieną sumedžiojo vieną vilką, o po dviejų dienų – dar keturis. Ukmergės medžiotojams lapkričio 13-ąją pavyko sumedžioti tris vilkus. Viena sėkmingiausių dienų visos šalies medžiotojams buvo spalio 23-ioji, tuomet Lietuvoje sumedžioti šeši vilkai, vienas jų – Panevėžio rajone.

Didžiuliai nuostoliai

„Man pakanka išgirsti žodį „vilkas“ ir sukyla pyktis, nuoskauda, prisimenu išgyventą siaubą ir jaučiu neviltį“, – teigė ūkininkė R. Povilonytė. Po vienos vilkų viešnagės praėjusią vasarą ji neteko 27 avių, po antrojo plėšrūnų apsilankymo buvo išskersta dar 16 avių. „Avys buvo ne tik išskerstos ir paliktos. Jų dalis vilkai išnešiojo po apylinkes. Turbūt savo avių griaučių rasiu rudenį išėjusi į mišką grybauti“, – sako ūkininkė. Ji kvietėsi komisiją apskaičiuoti valstybės saugomų vilkų padarytą žalą ir tikėjosi už tai kompensacijos.

Kad ją gautų, ūkininkas turi komisijai parodyti avies galvą ir dar gyvūno ausyje esantį specialų apskaitos ženklą, vadinamą auskaru. Be to, skaičiuojamos tik tos avys, kurios laisvai ganėsi aptvare. „Mano avys tikrai ganėsi aptvare, bet vilkai jas, dar gyvas ar jau nugalabytas, išsinešiojo, tad ne visų galvas radome, ne už visas buvo kompensuota“, – aiškino ūkininkė. Kiek anksčiau į jos avelių bandą vis įsisukdavo lūšis, tačiau toji nužudydavo po vieną gyvulį. Vilkai žudo jų dešimtis. „Žinovai spėja, kad į mano aptvarus vienu metu buvo atsėlinę nuo šešių iki dešimties vilkų“, – teigė R. Povilonytė. V

Užpultas šauti negalėtų

Pavardės nesutikęs viešinti Panevėžio rajone, netoli Tiltagalių ūkininkaujantis Arminas pasakojo, jog peršokę 1,2 metro aptvarą vilkai praėjusią vasarą išpjovė jo 25 avis. Dvi iš jų ūkininkas rado vilkų apėstas, kitoms buvo vien perkąstos gerklės. „O avių aptvaras įrengtas visai šalia mūsų sodybos“, – teigė Arminas.

Ūkininkas laiko savigynai skirtą šautuvą, tad juo galėtų gintis nuo vilkų. „Tačiau išsiaiškinau, kad šauti vilko negalima ne tik tada, kai jis puola mano gyvulį, bet, nebūdamas medžiotoju, kulkos negaliu į jį paleisti net ir tada, jei pats būsiu užpultas. Man paaiškinta, kad vilką nuvyti turiu mosuodamas rankomis“, – reikalavimais stebėjosi ūkininkas. Jo manymu, ginant žmonių interesus, vilkų sumedžiojimo kvotas būtina padidinti.

Panevėžio rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjos Zitos Bakanienės teigimu, komisija nustatė, jog 2021 metais vilkai Panevėžio rajone sudraskė 34 avis, už patirtą nuostolį sudraskytų gyvulių savininkai iš valstybės gavo 3452 eurų kompensaciją. Vedėja sutinka, kad vilkų išskerstų gyvulių buvo gerokai daugiau, tačiau ne visus atvejus pavyko įrodyti.

Šaltinis: delfi.lt, Daiva Smailytė, „Sekundė“ 2022-02-04

Pieno supirkimo kainos Estijoje 2021-aisiais pakilo penktadaliu

Vidutinė pieno supirkimo kaina Estijoje per praėjusius metus (pernai gruodį, palyginti su užpernai gruodžiu) išaugo 20,2 proc. iki 357,77 euro už toną, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba.

Supirkimo apimtys paskutinį praėjusių metų mėnesį buvo 4,3 proc. didesnės nei prieš metus – 67,5 tūkst. tonų. Pernai gruodį supirkto pieno vidutinis riebumas buvo 4,0 proc., vidutinis baltimingumas – 3,4 procento. Palyginti su tuo pačiu mėnesiu metais anksčiau, pirmas rodiklis pakilo 0,1 procentinio punkto, o antras – nepakito.

Šaltinis: delfi.lt, Svajūnas Laukineitis,BNS, 2022-02-03

Ankstesnės žemės ūkio naujienos