Žemės ūkio naujienos: 2022-03-14

Europos Komisija yra nustačiusi bepiločių orlaivių naudojimo tvarką, kuri galioja ir Lietuvoje. Pagal ją žemės ir miškų ūkiui skirti agrodronai priskiriami specialiajai dronų kategorijai, todėl jiems kilti reikalingi leidimai. Juos Lietuvoje išduoda Transporto kompetencijų agentūra, pavaldi Susiekimo ministerijai.

Europos Sąjunga riboja ir pesticidų purškimą iš oro. Tokius pačius augalų apsaugos produktų naudojimo apribojimus yra nustačiusi ir Lietuva.

Šiuo metu ūkininkai, norintys purkšti augalų apsaugos produktus iš oro, turi gauti vienkartinius leidimus. Dėl jų reikia kreiptis į Valstybinę augalininkystės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos. Leidimų išdavimas užtrunka iki aštuonių dienų.

Žemės ūkio specialistai paskaičiavo, kad ši žemės ūkio inovacija yra ir ekonomiškas, ir ekologiškas sprendimas, kuris taupo laiką ir pinigus. Agrodronai purškia iš panašaus – 1-3 metrų aukščio, kaip ir prie traktoriaus prikabintas purkštuvas, tačiau bepiločiai orlaiviai leidžia preciziškai aptarnauti net sunkiai prieinamas lauko vietas, sutaupyti augalų apsaugos priemonių, nepalieka technologinių vėžių.

Dirbtinio intelekto valdomi žemės ūkio dronai galėtų purkšti, tręšti, sėti, naikinti kenkėjus. Mobiliąja programėle valdomas ir elektra įkraunama baterija varomas dronas-robotas gali dirbti ne tik ūkyje, bet ir padėti prižiūrėti parkus, miškus, atlikti teritorijų dezinfekciją.

Žemės ūkio ministerija sutarė su Susiekimo ministerija peržiūrėti teisės aktus, reglamentuojančius bepiločių orlaivių naudojimo žemės ūkyje sąlygas.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-03-10

Tai padaryti leis rezervavimo sutartys, kurios išplės galimybę Lietuvai turėti įvairesnį ir platesnį maisto rezervą. Tiekėjams bus atlyginama už maisto produktų saugojimą tam tikrą laiką, o produktų įsigyjama tik atsiradus realiam poreikiui. Tai – efektyvus ir ekonomiškai pagrįstas rezervo formavimo būdas“, – sako žemės ūkio ministras.

Kas keisis?

Iki šiol valstybės rezervui žemės ūkio produktai bei maisto prekės valstybės lėšomis perkami Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka ir saugomi tik valstybei priklausančiose įmonėse.

Nuo šiol paslaugos teikėjas, sudaręs rezervavimo sutartį su Žemės ūkio ministerija, turės užtikrinti, jog maisto produktai bus rezervuojami ir laikomi atskiruose statiniuose (atskirose patalpose) arba atskirtose jų patalpose Lietuvos Respublikos teritorijoje. Susidarius ekstremaliajai situacijai, krizės atveju, paskelbus mobilizaciją ir (arba) įvedus nepaprastąją padėtį ar karo padėtį, šie maisto produktai be Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos leidimo negalės būti naudojami jokiems kitiems tikslams.

Taip pat turės būti sudaryta galimybė ŽŪM įgaliotiems asmenims ne rečiau kaip du kartus per metus patikrinti, ar pardavėjas laikosi įsipareigojimų dėl produktų rezervavimo.

Rezervavimo sutartys bus sudaromos metams. Numatyta kas mėnesį tiekėjui mokėti rezervavimo mokestį už maisto produktų saugojimą ir sandėliavimą. Produktai, Vyriausybei priėmus sprendimą, bus įsigyjami tik esant poreikiui, ekstremaliųjų situacijų ar krizės metu, paskelbus mobilizaciją, įvedus nepaprastąją ar karo padėtį.

Tam įgyvendinti reikės apie 980 tūkst. Eur valstybės biudžeto lėšų per metus.

Kas sudarytų rezervo maisto produktų krepšelį?

Maisto produktų krepšelį galės sudaryti įvairūs produktai: geriamas vanduo, angliavandenių (pvz., makaronai, kruopos), baltymų (pvz., mėsos konservai) ir riebalų ( pvz., aliejus) šaltiniai, daržovių konservai ar ankštinės daržovės.

Produktai turės būti saugūs, nekenksmingi sveikatai ir aplinkai bei tikti ilgalaikiam saugojimui. Jų sąrašas derinamas su Sveikatos apsaugos ministerija ir Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentu prie Krašto apsaugos ministerijos.

Valstybės saugomas rezervas nereiškia, kad kritinės situacijos atveju maistu bus aprūpinti visi žmonės.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-03-10

Remiama veikla

Teikiama pagalba šioms veislininkystės veiklos kryptims:

ūkinių gyvūnų genetinės kokybės ir produktyvumo tyrimams, įskaitant veisimo organizacijų arba jų paskirtų trečiųjų šalių atliekamus galvijų genomo tyrimus;
konkursų, prekybos mugių ir (arba) parodų, kurios skirtos ūkinių gyvūnų veislininkystei populiarinti, skatinti ir plėtoti, organizavimui bei dalyvavimui juose (toliau – Parodos).

Pagalba skiriama pagal Europos Komisijos rekomenduojamus ir žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintus lėšų gavėjus ir pagalbos dydžius.

Šio kvietimo paraiškoms finansuoti ūkinių gyvūnų genetinės kokybės ir produktyvumo tyrimams, nurodytiems Taisyklių 5.2.2 papunktyje, skiriama:

veislininkystės darbams, susijusiems su galvijų genomo tyrimu, skiriama 300 000,00 Eur;
veislininkystės darbams, susijusiems su gyvūnų genetinės kokybės nustatymu, skiriama 22 000,00 Eur;
finansuojama iki 70 proc. genomo ir kitų tyrimų išlaidų, susijusių su grynaveislių veislinių gyvūnų genetinės kokybės nustatymu.

Jei paraiškose numatytas Parodų finansavimas, skiriama 150 000,00 Eur. Finansuojama iki 100 proc. pagal nurodytą veiklos kryptį susijusių einamųjų metų išlaidų.

Paraiškas gali teikti:

veisimo organizacija ir (arba) turintis leidimą tyrimų vykdytojas (informaciją apie veisimo organizacijas www.vmvt.lt) – kai paraiška teikiama veislininkystės darbams, susijusiems su galvijų genomo tyrimu;
veisimo organizacija ir (ar) jas vienijanti institucija ir kiti ūkinių gyvūnų veislininkystės veiklą vykdantys ir (ar) paslaugas teikiantys juridiniai asmenys – kai paraiška Parodoms.

Paraiškų teikimo tvarka

Taisyklių 1 priede nurodyta kompiuteriu užpildyta paraiškos forma ir pridedami dokumentai NMA teikiami pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu, juos siunčiant el. paštu dokumentai@nma.lt. Kartu su paraiška turi būti pateikiamos galutinių pagalbos gavėjų paraiškų kopijos (Taisyklių 7 priedas).

Paraiškos, kurios pateiktos Taisyklėse nenumatytu būdu, nevertinamos.

Lietuvių kalba užpildyti paramos paraiškų dokumentai gali būti teikiami šiais formatais: DOC, DOCX, PDF. Per vieną kartą gali būti keliami ne didesni nei 25 MB apimties dokumentai, didesnės apimties dokumentai gali būti išskaidyti ir teikiami per kelis kartus.

Paraiška ir prašomi dokumentai turi būti pateikti ne vėliau kaip iki kvietimo teikti paramos paraiškas paskutinės dienos 24 valandos.

Pagalbos gavėjai ir pareiškėjai

Galutiniai pagalbos gavėjai – pirmine žemės ūkio produktų gamyba užsiimantys fiziniai ar juridiniai asmenys, atitinkantys mažų ir vidutinių įmonių reikalavimus;
Galutinis pagalbos gavėjas negali būti sunkumų patirianti įmonė arba jeigu 2019 m. gruodžio 31 d. nebuvo sunkumų patirianti įmonė, tačiau tapo sunkumų patiriančia įmone laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. birželio 30 d.;

Galutinis pagalbos gavėjas negali būti gavęs pagalbos, kuri suteikta pagalbos teikėjo Lietuvoje ir Europos Komisijos sprendimu buvo pripažinta neteisėta ir nesuderinama su vidaus rinka, arba jis turi būti sugrąžinęs visą neteisėtos ir nesuderinamos pagalbos sumą, įskaitant palūkanas, teisės aktuose nustatyta tvarka;
Galutinis pagalbos gavėjas turi pateikti pareiškėjui paraišką gauti finansavimą, kaip nurodyta Taisyklių 23 punkte, ir (arba) rašytinį prašymą suteikti jam subsidijuojamas paslaugas, kaip nurodyta Taisyklių 40 punkte;
Pareiškėjas prisiima atsakomybę už galutinių pagalbos gavėjų atitiktį Taisyklių 17 punkte nurodytiems reikalavimams;
Pareiškėjas prisiima atsakomybę už paraiškoje ir prie jos pridėtuose dokumentuose pateiktos informacijos teisingumą apie galutinius paramos gavėjus;
Pareiškėjas prisiima atsakomybę už pagal Taisyklių nuostatas patirtų išlaidų tinkamumą;
Pareiškėjas įsipareigoja tvarkyti atskirą valstybės pagalbos lėšų panaudojimo finansinę apskaitą pagal Taisyklių 5punkte nurodytas veiklos kryptis.

Šaltinis: nma.lt, 2022-03-10

Svarbu žinoti, kad vaistai turi būti tvarkomi, laikomi ir transportuojami atsižvelgiant į veterinarinio vaisto gamintojo/registruotojo rekomendacijas. Veterinariniai vaistai turi būti vežami taip, kad būtų išsaugoti jų atpažinimo duomenys, jie nebūtų užteršti ir nebūtų pažeista jų pakuotė, turinti įtakos veterinarinio vaisto saugumui ir kokybei. Medikamentai, kuriems reikia tam tikrų laikymo sąlygų, turi būti vežami specialiai pritaikytomis transporto priemonėmis su tinkamais matavimo prietaisais. Transporto priemonės turi būti švarios, tvarkingos, reguliariai valomos.

Šaltinis: vmvt.lt, 2022-03-08

„Grūdų kainos šiandien yra viena iš svarbiausių temų, kuri yra labai jautri, – sako Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos prezidentas Karolis Šimas. – Noriu priminti, kad tai antroji kainų kilimo banga. Pirmoji buvo praėjusių metų rudenį ir tai buvo pandemijos pasekmė, kuomet buvo sutrikusios logistikos grandinės. Kainos jau tada visoms grūdinėms kultūroms kilo nuo 30 iki 50 proc. ir tokiu būdu buvo pasiektos rekordinės aukštumos. Pirmoji banga jau vasario mėnesį baigė atslūgti ir buvo ženklų, kad kainos jau turėjo gerokai kristi ir stabilizuotis. Tačiau dabar turime antrąją grūdų kainų kilimo bangą, kuri susiformavo dėl karo Ukrainoje.“

Ir Ukraina, ir Rusija yra svarbūs žaidėjai grūdų rinkoje. Ir abi šalys savo turėtą „svorį“ galį gerokai „numesti“, tiesa, dėl skirtingų priežasčių.

„Rusijai jau pradeda įsigalioti sankcijos. Aišku, grūdai ir maistas nėra sankcionuojama prekė ir žaliavų judėjimą sunku „uždaryti“. Tačiau logistika dėl sankcijų neišvengiamai pakriks, o tai kels žaliavos kainą, net jei Rusija ras pirkėjus, kurie galės su ja atsiskaityti net ir galiojant sankcijoms, kurios susijusios su bankiniais atsiskaitymais, pavedimais ir t.t. Visai kita situacija yra su Ukraina. Logistika apsunkinta karo padėties. Ji praktiškai sustabdyta, nes negalima ir dėl techninių dalykų – uostai neveikia, geležinkeliai išardyti ir pan.

Artėja sėja, neaišku, kaip keisis situacija. Yra daug nežinomųjų, kurie darys įtaką kainoms, – sako K.Šimas. – Kalbant apie eksportą – 20 proc. pasaulio kukurūzų rinkos sudaro kukurūzai, užauginti Rusijoje ir Ukrainoje. Apie 30 proc. – kviečiai. Konkrečiau – tai 33–34 mln. tonų kukurūzų eksportas iš Ukrainos, apie 35 mln. tonų kviečių eksportas iš Rusijos. Apie 90 mln. tonų visų produktų – kartu iš abiejų šalių. Ukrainai bus gerokai sunkiau, nes ji eksportuoja ir miežius – 6 mln. tonų. Europai Ukrainos, kaip grūdinių kultūrų eksportuotojos netektis, darys tiesioginę įtaką, nes apie pusė kiekio kukurūzų buvo eksportuojama į Europą. Ukrainoje užauginti miežiai ir kita pusė kukurūzų buvo eksportuojami į Kiniją, tad tai veiks ir Kinijos rinką.“

Pasak Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos prezidento, situacija Ukrainoje keičia pasaulio kainas. Kainų svyravimai – milžiniški. Kiekvieną dieną kainos svyruoja nuo 5 iki 15 proc. K.Šimas pastebi, kad istorijoje niekada nėra buvę tokių kilimų – ir tai labai sunku suvaldyti, nes nežinoma ir sunkiai prognozuojama, kaip klostysis situacija.

„Kas matyti jau dabar? Senesnio derliaus kainos kyla, naujo – šiek tiek stabilizavosi. Tačiau turime turėti omenyje, kad rinka reaguoja į kiekvieną naują informaciją. Paprastas pavyzdys: kai praėjusią savaitę Bulgarija ir Rumunija kreipėsi į ES uždaryti eksportą, ši žinia iš karto paveikė kainas, eksportuotojai išsigando ir kainos ėmė kristi, o JAV – kilti. Todėl nereiškia, kad kainos vien tik kils. Kainų svyravimą lems daugybė faktorių, tarp kurių ir atskirų valstybių ar ES sprendimai, – sako K.Šimas. – Prieš karą Ukrainoje biržose grūdai kainavo apie 260 eurų ir ši kaina jau buvo šiek tiek pakritusi. Prasidėjus karui, kainos staigiai pašoko ir praėjusį ketvirtadienį jau siekė 370 eurų.

Pasak K.Šimo, Lietuvos grūdų sektorius nėra susijęs su Rusija, o prekybą su Ukraina apibūdina kaip simbolišką. „Iš Ukrainos importuodavome keliasdešimt tūkstančių tonų kukurūzų bei įvairių išspaudų: saulėgrąžų, rapsų, kurie buvo naudojami pašarams. Kartais, esant poreikiui, būdavo importuojami nedideli rugių kiekiai. Grūdų produktų eksportas į Ukrainą taip pat nebuvo labai žymus ir sudarė keliolika milijonų eurų per metus“, – su skaičiais supažindina K.Šimas.

Kol kas Lietuva turi grūdų atsargų ir perteklinį derlių, todėl nerimauti nėra dėl ko, pažymi pašnekovas. Tačiau kalbėti apie naują derlių dar sudėtinga, nes čia veiks keli aspektai – trąšų trūkumas ir nenuspėjama gamta.

„Ar jis užaugs ir koks užaugs, matysime. Lygiai taip pat sunku prognozuoti kainas, tačiau turime galvoti apie tai, kad dabar, kol vyksta karas, kainos tarsi užprogramuotos kilti, dar pridėkime žaliąjį kursą ir brangstančią energiją. Ar galime kažką padaryti? Verslas ieškos sprendimų, bet šiuo metu bus labai reikalingi ir politikų sprendimai, kad jie nepaverstų maisto prabangos preke“, – pažymi Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos prezidentas.

Neramus pavasaris Nemakščiuose

Nemakščiuose (Raseinių r.) kartu su partneriais tūkstantyje hektarų javus auginantis Alfredas Bardauskas neslepia – per beveik trisdešimt metų trunkančią ūkininko karjerą tokio neramaus pavasario dar neturėjo. Jam per šiuos dešimtmečius teko įveikti nemažai gamtos ir ekonomikos sukeltų problemų, tačiau karas Ukrainoje – visai kas kita. „Savijauta prasta“, – atsidūsta ūkininkas. Ir nors kalbama, kad kviečių augintojams tai gali būti galimybė papildyti Europos Sąjungos (ES) šalių aruodus už aukštą kainą, A.Bardauskas į tai reaguoja skeptiškai.

„Jau pernai buvo aišku, kad trąšų naudosim mažiau dėl kainų ir žaliosios politikos. Dabar dar karas prasidėjo. Nerimo yra daug, net nebandau prognozuoti. Dirbsim, kiek galėsim: neturėsim trąšų – netręšim, neturėsime chemijos – nepurkšime. Ir ką čia gali pakeisti? Derlingumas ir taip jau mažesnis suprogramuotas“, – sako A.Bardauskas, mintyse būsimo derliaus vidurkį sumažinęs tona iš hektaro.

Pasak jo, kviečių supirkimo kainą sunku nuspėti. „Šiandien kviečių kaina 300 eurų už toną, o po kelių savaičių ukrainiečiai tuos sudaužys, ir kainos gali nukristi. Tiesiog turime viltį, kad karas pasibaigs ir kainos stabilizuosis“, – svarstė „Valstiečių laikraščio“ pašnekovas.

Lyginant su praėjusių metų pavasariu, kuras pabrango du kartus, o trąšos – kiek daugiau nei tris kartus. „O grūdų kaina, galima sakyti, ir dvigubai neaugo“, – pastebi A.Bardauskas. Jam nerimą kelia ne tik reali mažesnio derliaus galimybė, bet ir kokybė: „Jei sočiai netręši, ji gali būti ne tokia, kokios norėtume.“

Grūdai augins dešros kainą

Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius Egidijus Mackevičius pastebi, kad Ukrainoje vykstančio karo tiesioginis poveikis šalies mėsos perdirbimo pramonei yra minimalus. „Bet gali įtaką gali daryti globalūs poveikiai. Ukraina ir Rusija yra dideli grūdų gamintojai, ir aišku, kad dėl karo derliai bus žymiai mažesni, tai mažins pasiūlą ir kels grūdų kainą“, – sako E.Mackevičius.

Grūdai yra pašarų pagrindas, tad brangstant jiems, brangs ir mėsos žaliava, vadinasi, ir mėsos produktai – potencialią brangimo schemą braižo E.Mackevičius. Kiek gali pabrangti mėsos produktai? „Sunku pasakyti, kiek, bet įvertinus ir energetiką, labai tikėtina, kad trečdaliu. Visa tai pradžioje bus pramonės problema, paskui persiduos ir vartotojams“, – prognozuoja Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius.

Kalčiausias žmogus sėdi bunkeryje

Žemės ūkio ministerijos Tarptautinių reikalų ir eksporto skatinimo skyriaus vedėjas Antanas Venckus neslapukauja – 2022-ieji yra iššūkių metai. Tačiau jis džiaugiasi Lietuvos verslo sąmoningumu. „Kai Kinija užsidarė, galvojome, kad jau blogai, sunku. O dabar bus šimteriopai sunkiau. Bet svarbu, kad dabar verslai supratingai žiūri: ne pelnai pirmoj vietoj – pirmoj vietoj visai kiti prioritetai“, – sako A.Venckus.

Pasak jo, kai užsidarė Kinijos rinka, verslas, pasižymintis pragmatišku požiūriu, manė, kad Vyriausybė turi žengti kitokius žingsnius – tada žiniasklaidoje netrūko šurmulio. „Dabar gi visi supranta, kad nėra ko kaltinti. Yra vienintelis žmogus, kurį galima kaltinti, ir jis sėdi kažkur bunkeryje, – sako A.Venckus. – Smagu, kad lietuviai sugeba susivienyti, kai yra didelė išorinė grėsmė. Nuo eilinio gyventojo iki verslininko supranta, kad ukrainiečiai kovoja už laisvę, aukštesnio ir kilnesnio tikslo negali būti.“ Pašnekovas pasidžiaugė, kad Lietuvos įmonės kovojančiai Ukrainai aktyviai teikia humanitarinę pagalbą.

Rusijos agresyvus įsiveržimas į Ukrainą, jau pareikalavęs tūkstančių gyvybių, kardinaliai perbraižys ir Lietuvos prekybinius ryšius su Ukraina, Baltarusija ir Rusija. „Ryšiai nutrūks su visoms – su Ukraina laikinai, kol vyksta karas, kol prasidės atstatymas. Su Rusija ir Baltarusija, manau, kad labai ilgam. Labai labai ilgam, – įžvalga mintimis dalijasi A.Venckus. – Nebebus tų verslo ryšių – visi, kurie gali, užbaiginėja juos.“

Kukurūzų klausimas

Per pastaruosius penkerius metus Lietuvos žemės ūkio ir maisto sektoriaus eksporto, ir importo rodikliai tik kilo į viršų. Tiesa, žymiai daugiau buvo perkama nei parduodama – praėjusiais metais į Ukrainą buvo importuota produkcijos už 65,5 mln. euro (lietuviškos kilmės produkcija sudarė 44,5 proc.) o įsivežta – už 144,6 mln. euro.

Bene didžiausią galvos skausmą kelia karo sutrikdyta prekybinė grandinė su Ukraina apsirūpinant kukurūzais. Šios pašarams naudojamos kultūros į Lietuvą buvo įvežama už 6 mln. eurų, o ES poreikiams Ukrainoje išauginti kukurūzai sudarydavo 57 proc. viso kukurūzų „pyrago“. Ukraina taip pat gana reikšminga žaidėja ES rinkoje kalbant apie rapsų sėklas bei saulėgrąžas.

„Reikia žiūrėti, kaip galima išsaugoti maisto ir žaliavų tiekimo grandines. Jei nebus kviečių derliaus Ukrainoje, dalį turėsime kompensuoti. Lietuvos grūdų eksportuotojams gerai – kainos kils. Klausimas – ar turės kuo tręšti, nes daug trąšų buvo įvežama iš tų šalių. Turės rasti tiekėjų kitose šalyse“, – svarsto A.Venckus.

Maisto kainos kils

Valdininko prognozė, kalbant apie maisto kainas, vienareikšmiška – jos kils. „Neaišku, kiek kils – tai lemia pasaulinė rinka. Galime konstatuoti, kad pakils ir energetikos kaina. Kaštai didės stipriai – ir žaliavų, ir gamybos“, – prognozuoja A.Venckus, pažymėdamas, kad pabrangsiantis maistas yra mažiausia kaina, kurią galime sumokėti už savo laisvę.

Žvelgiant į statistikos skaičius, praėjusiais metais žemės ūkio ir maisto produktų eksportas į Rusiją sudarė 512 mln. eurų ir eksporto struktūroje pagal šalis Rusija buvo 3 vietoje iš 158 eksporto partnerių. Tačiau tik 14,7 proc. į Rusiją 2021 metais eksportuotų žemės ūkio ir maisto produktų buvo lietuviškos kilmės – kiek daugiau nei 85 proc. produkcijos sudarė reeksportas.

Į Baltarusiją pernai žemės ūkio ir maisto produktų eksportuota už 118 mln. eurų (27,2 proc. mažiau nei 2020 m.) ir eksporto struktūroje pagal šalis Baltarusija buvo 15 vietoje iš 158 eksporto partnerių. Tik 11,6 proc. į Baltarusiją 2021 metais eksportuotų žemės ūkio ir maisto produktų buvo lietuviškos kilmės.

Šaltinis: valstietis.lt, Jurius Baliutavičius, 2022-03-12

Valdžios atstovai sutinka, kad kainos išaugo, tačiau ramina, kad trąšų nepritrūks.

Kai kurie ūkininkai neturi trąšų

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius sako, kad dalis šalies ūkininkų be azoto trąšų liko tada, kai jų labiausiai reikia – pavasarį dirva tręšiama būtent šia veikliąja medžiaga.

„Smulkieji ūkininkai anksčiau važiuodavo tiesiai pas tiekėją, didmenininką, pirkdavo, kiek reikia ir atsargų nekaupdavo, todėl dabar daugelis iš jų neturi nė gramo trąšų, skėsčioja rankomis ir nežino, ką daryti, sunku kažką jiems patarti“, – sakė jis.

Anot ūkininko, pavasarį labiausiai reikalingos azoto trąšos – jis sėkme vadina tai, kad jam prieš du mėnesius pavyko salietros įsigyti mokant už toną 616-650 eurų (be pridėtinės vertės mokesčio).

„Norint suprasti kainų skirtumą reikia žinoti, kad prieš tai už tą patį kiekį buvo mokama apie 200 eurų, o šiuo metu kaina jau gali būti padidėjusi gal ir penkis kartus. Rytų kryptis užsidarė, anksčiau buvo galima pirkti jų iš Rusijos, Baltarusijos, Uzbekistano, dėl didelės pasiūlos mūsų rinka buvo labai patogi, buvo daug pasiūlos ir kaina buvo mažesnė“, – sakė R. Juknevičius.

Prieš metus paskelbti Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro statistinių tyrimų duomenys rodo, kad 2017-2021 metais amonio nitrato (salietros) kaina Lietuvoje siekė 216-235 eurus už toną be PVM.

SEB banko ekonomisto Tado Povilausko teigimu, tiek pasaulio rinkose, tiek į Lietuvą importuojamų trąšų kainų augimas, praėjusio gruodžio duomenimis, siekė nuo 40 proc. iki 3 kartų.

Seimo ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius sako, kad dėl aprūpinimo trąšomis problemų kilti neturėtų, tačiau sutinka, kad už jas gali tekti mokėti trigubai daugiau nei pernai.

„Manau, kad pavasariui reikiamų trąšų nepritrūks, tačiau sutinku, kad kaina yra didelė, išaugusi 2,5-3 kartus. Prieš karą Ukrainoje amonio salietros kainos biržoje atpigo, tikėjomės, jog bus gera tendencija, kaina kris. Bet Rusijai pradėjus karą visos prognozės susimaišė“, – teigė jis.

Anot parlamentaro, padidėjusius ūkininkų kaštus trąšoms galėtų kompensuoti produkcijos pardavimai po javapjūtės.

„Nemaža dalis žiemkenčių pasėta rudenį, kai kainos buvo mažesnės, todėl juos pardavus kaštai bus bent iš dalies kompensuoti“, – sakė K. Starkevičius.

Perka vakarietiškas trąšas

R. Juknevičius sako, kad Jonavos azoto trąšų gamyklos „Achema“ produkcijos šiuo metu įsigyti neįmanoma.

„Turime gamyklą Lietuvoje, deja, ji šalies rinkos šiuo metu neaprūpina. Nors nesu rinkos žinovas, bet savo akiratyje nepastebėjau, kad būtų parduodama „Achemoje“ pagaminta azotinė trąša – perkama suomiška, prancūziška, lenkiška trąša“, – kalbėjo ūkininkų sąjungos vadovas.

Lietuvos jūrų krovinių kompanijų asociacijos prezidentas Vaidotas Šileika sako, kad į Lietuvą keliauja vakarietiškos trąšos, kurios čia naudojamos jau seniai.

„Šis procesas tęsiasi gana seniai ir gana dideliais kiekiais, kurie skirti naudoti Lietuvos žemdirbiams. Tai ne naujiena, ta logistinė schema seniai veikia. Pokyčius, susijusius su karu, dar anksti vertinti, aišku tik viena – kroviniai iš Rytų stoja, į Rytus – taip pat“, – sakė V. Šileika.

K. Starkevičiaus žiniomis, daugiausiai trąšų į Lietuvą atvežama iš Belgijos gamintojų.

Tačiau R. Juknevičius sako, kad ir Vakarų gamyklos neturi reikiamo kiekio produkcijos, nes prognozuota, kad dėl išaugusios trąšų kainos ūkininkai šiemet jų naudos mažiau.

„Azotinių trąšų gamybai suvartojama daug gamtinių dujų, kurioms pabrangus ir savikainai padidėjus kelis kartus gamintojai darė prielaidą, kad jų šiemet reikės mažiau, nes ūkininkams neapsimokės ekonomiškai: išankstinės būsimo grūdų derliaus supirkimo kainos nieko gero nežadėjo, manyta, jog bus tręšiama mažiau. Tačiau karo akivaizdoje grūdų kainos biržose šovė aukštyn, viskas pasikeitė“, – kalbėjo jis.

Didmeninės trąšų prekybos bendrovės „Svaita“ vykdomoji direktorė Rasa Pacenkienė teigė, kad kainų šuolį nulėmė trąšų gamintojų pastaruoju metu patirti sukrėtimai.

„Kainų šuolis yra tikrai labai didelis, galutiniam pirkėjui trąšos šiemet brango labai smarkiai. Rinka patyrė stiprią turbulenciją, rudenį atsitiko tai, ko niekada anksčiau nebuvo, stojo gamyklos, brango žaliava. Nebuvo žinoma, kaip į tokius pokyčius reaguoti. Visi sėdėjo ir laukė, sprendimai priimti paskutinėmis minutėmis. Niekas nenorėjo ir negalėjo patikėti, kad viskas taip brangsta, kad pokyčiai rinkoje turės tokią didelę įtaką galutinei prekės kainai“, – BNS sakė ji.

Lietuva trąšas eksportuoja

Kėdainių fosforo trąšų gamintoja „Lifosa“ iki šiol Lietuvoje realizuodavo vos 7 proc. produkcijos ir nepanašu, kad artimiausiu metu kas nors keistųsi, sako bendrovės atstovas.

„Pernai 93 proc. produkcijos išvyko iš Lietuvos. Produkcija parduota pusšimtyje šalių. Šiemet kardinalių pasikeitimų pardavimuose dar nejaučiame“, – sakė „Lifosos“ viešųjų ryšių specialistas Nauris Vilkevičius.

Jonavos azoto trąšų gamintoja „Achema“ skelbia, kad Lietuvoje realizuojama 24 proc. jos produkcijos, didelių pokyčių pastaruoju metu nepastebima.

„Kalbant apie trąšų pardavimus Lietuvoje, ryškių pokyčių, lyginant su buvusiais sezonais, nepastebime. Tiesa, Latvijoje lietuviškų trąšų pardavimas nuolat didėja, nes kaimyninės šalies ūkininkai jau spėjo įvertinti operatyvų trąšų pristatymą iš gamyklos“, – sakė „Achemos grupės“ valdomos trąšų prekybos ir agroverslo grupės „Agrochema“ komunikacijos specialistė Giedrė Raišienė.

Ji patvirtino, jog padidėjusią paklausą patenkinti yra sudėtinga.

„Kaip ir dauguma trąšų gamintojų pasaulyje, susiduriame su gamybos iššūkiais – dėl žiemos sezonu sumažėjusių Europos ir pasaulio gamyklų pajėgumų, staigiai padidinti pagaminamą kiekį ir patenkinti pavasarį išaugančią paklausą itin sudėtinga, nekalbant apie logistikos iššūkius“, – sakė „Agrochemos“ atstovė.

Ūkininkų sąjungos pirmininko teigimu, apie dabartinę situaciją informuota Vyriausybė, tikimasi jos pagalbos, o paklaustas, kaip ji galėtų padėti, R. Juknevičius svarstė apie įtaką Lietuvos trąšų gamintojams.

„Gal yra galimybių visą tą likusį laiką, kol azotas bus svarbi prekė, padaryti taip, kad azoto gamykla Lietuvoje tiektų lietuviškai rinkai, reikia bet kokia kaina pirkti tas dujas, trąšų savikaina tikrai bus didelė, bet be jų praradimai gali būti dar didesni jeigu valstybei rudenį reikės pirkti trūkstamą maistą – tada išlaidos bus didesnės“, – kalbėjo R. Juknevičius.

K. Starkevičius nesutinka, kad tai galėtų būti išeitis: „Kaip galima priversi taip elgtis laisvoje rinkoje“.

Panaši idėja dėl „Achemos“ šią savaitę svarstyta ir Seimo Kaimo reikalų komitete, tačiau žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas į tai atsakė, kad valstybės intervencijos nereikia – jis pabrėžė, jog 80 proc. ūkininkų trąšomis yra apsirūpinę, tai esą parodė apklausa, BNS sakė ministro atstovas.

„Informacija surinkta atlikus žemės ūkio specialistų regionuose ir trąšų pardavėjų apklausą“, – teigė ministro atstovas spaudai Algirdas Igorius.

Anot jo, trąšų pritrūkę ir dėl to sunkumų patiriantys ūkiai galės pasinaudoti lengvatinėmis paskolomis, kurioms numatyta 25 mln. eurų.

Prasto derliaus nuojauta

Ūkininkų sąjungos vadovas teigia, kad rudens derlių visoje Europoje paveiks ir aplinkybė, kad ypač daug žemės ūkio produkcijos eksportuodavusi Ukraina karo sąlygomis negalės įvykdyti savo įsipareigojimų klientams.

„Neeilinė situacija. Karo metu maistas laikomas didžiule vertybe, viso pasaulio valstybes priverčia peržiūrėti savo maisto atsargas, jas ima kaupti eiliniai gyventojai, todėl žaibiškai išaugo produktų paklausa, o galimybės pasiūlyti tokį kiekį tampa globalia problema“, – sakė R. Juknevičius.

Jo teigimu, yra ir kitų prastų ženklų dėl būsimo derliaus, nes kai kuriuose Europos regionuose ūkininkai baiminasi sausros.

„Pastaruosius dvejus metus derlius buvo tikrai geras, kaip bus šiemet – neaišku, žemės ūkyje didelę įtaką daro ir gamta, o iš Europos ūkininkus vienijančios organizacijos „Copa and Cogeca“ jau pasigirdo Ispanijos bei Portugalijos žemdirbių nerimas dėl ankstyvos sausros. Derlių, kaip visada, skaičiuosime rudenį, kad jo bus mažiau nei pernai, tai jau akivaizdu, o norinčių valgyti juk nemažėja“, – kalbėjo R. Juknevičius.

Statistikos departamento duomenimis, 2020 metais šalies žemės ūkyje sunaudota apie 315 tūkst. tonų mineralinių trąšų, iš jų daugiausiai – 185 tūkst. tonų – buvo azotinės trąšos, kalio trąšų suvartota apie 75 tūkst. tonų, fosfatų – apie 55 tūkst. tonų. Departamentas BNS informavo, kad ši statistika paremta žemės ūkio bendrovių ir ūkininkų pateikta informacija.

Šaltinis: valstietis.lt, 2022-03-10