Žemės ūkio naujienos: 2022-03-16. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Pakeistos Ekologinio žemės ūkio taisyklės – kas naujo?
Gera žinia norintiems ūkininkauti ekologiškai – jiems sumažėjo nacionalinių reikalavimų. Pavyzdžiui, nebebus privalomi Ekologinio ūkininkavimo arba akvakultūros pagrindų kursai. Tai – tik viena naujovių, kurias Žemės ūkio ministerija įtraukė į Ekologinės gamybos taisykles.
VšĮ „Ekoagros“ ekologiškai ūkininkaujančių oficialią kontrolę galės atlikti visus metus. t. y. panaikintas reikalavimas atlikti veiklos vykdytojų patikras iki tam tikros datos.
Kol Europos Komisija neparengė ES teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų augintinių pašarų gamybą, leidžiama juos gaminti ekologinės gamybos būdu, laikantis nustatytų pašarų gamybos ir bendrųjų ženklinimo reikalavimų.
Keičiama leidimų išdavimo tvarka
Kai kurie leidimai bus išduoti konkrečiam vienkartiniam veiksmui atlikti, pvz., naudoti neekologišką augalų dauginamąją medžiagą. Dauguma leidimų, kaip ir anksčiau, išduos kontrolės institucija, tačiau dalį jų išduos ŽŪM. Pavyzdžiui, norėdami gauti leidimą naudoti neekologiškas žemės ūkio kilmės sudedamąsias dalis gaminant perdirbtą ekologišką maistą, veiklos vykdytojai turės kreiptis į ministeriją.
Bus ir tokių leidimų, kai veiklos vykdytojai turės kreiptis į kontrolės instituciją, bet juos išduos ŽŪM. Kontrolės institucija parengs baigiamąjį rašytinį pareiškimą, tačiau galutinį sprendimą dėl leidimo išdavimo/neišdavimo priims ŽŪM.
Kitos naujovės
Taip pat Ekologinės gamybos taisyklėse detalizuoti ES reglamento reikalavimai dirvožemio tręšimui bei tvarkymui.
Jei tam tikrų augalų rūšių, porūšių arba veislių ekologiškos ir (arba) pereinamojo prie ekologinės gamybos laikotarpio augalų dauginamosios medžiagos būtų pakankamai ketinantiems ją naudoti ekologinės gamybos ūkiuose ir ji būtų tinkama Lietuvos klimatinėmis sąlygomis auginti, ŽŪM turės galimybę sudaryti jų sąrašą. Tokiu atveju leidimo naudoti neekologišką augalų dauginamąją medžiagą sąraše išvardytų rūšių, porūšių arba veislių augalams einamaisiais metais kontrolės institucija neišduotų.
Prieš kiekvieną naują auginamų naminių paukščių partiją pastatuose turės nelikti jokių ūkinių gyvūnų. Kiekvieną sykį, baigus auginti naminių paukščių partiją, lauko aptvarai ne trumpiau negu 2 savaites turės būti paliekami tušti. Jei augmenija dar nebus ataugusi, turėtų būti taikomas ilgesnis laikotarpis.
Lietuva naudosis Vokietijos ekologinio žemės ūkio tyrimų instituto (Forschungsinstitut für biologischen Landbau) sukurtomis Ekologiškos ir pereinamojo prie ekologinės gamybos laikotarpio augalų dauginamosios medžiagos ir Ekologiškai auginamų gyvūnų ir ekologinės akvakultūros gyvūnų jauniklių duomenų bazėmis.
Pasak žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko, ateitis priklauso tvariam ūkininkavimui, o ekologiškai ūkininkaujantiems 2023–2027 m. turėtų atitekti 405 mln. Eur. Iš jų 327 mln. Eur – ekologiniam ūkininkavimui, o 78 mln. Eur – perėjimui į ekologinį ūkininkavimą.
„Numatoma, kad 2030 m. Lietuvoje ekologiniai plotai turėtų sudaryti 15 proc. nuo visų žemės ūkio naudmenų. Siekiame rasti ir naudoti efektyviausius instrumentus šiems tikslams pasiekti. Norime, kad ekologiškai ūkininkaujantys ar dar tik svarstantys tuo užsiimti, nesusidurtų su pertekliniais reikalavimais, o kontroliuojančiai institucijai būtų nustatyti aiškūs kriterijai,“- teigia K. Navickas.
Šaltinis: zum.lrv.lt,2022-03-15
NMA: bendradarbiavimas – sklandus paramos administravimas
Per daugiau kaip 20 metų Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) veikla plėtėsi, darbo apimtys sparčiai didėjo, todėl ir iššūkių viską aprėpti tikrai netrūko. Nepaisant to, NMA turi aiškius prioritetus – bendradarbiaujant su socialiniais partneriais ir klientais, Žemės ūkio ministerija ir jai pavaldžiomis bei kitomis institucijomis, užtikrintas greitas, kokybiškas, sklandus ir skaidrus paramos lėšų paskirstymas.
Mažiau biurokratijos – lengvesnis paramos gavimas
Svarbi NMA veiklos sritis, kuriai kasmet skiriama itin daug dėmesio – tai administracinės naštos mažinimas teikiant paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemones. NMA vadovas A. Muzikevičius žingsnius, nuveiktus šia kryptimi, vertina rimtai: „Ne vienerius metus tai yra vienas iš svarbiausių NMA veiklos prioritetų, juk perteklinis susirašinėjimas, dėmesio skyrimas mažareikšmėms detalėms ne tik trukdo ir painioja ūkininką, bet ir lėtina paramos administravimo, jos skyrimo procesą. Maži žingsniai atsisakant bereikalingos biurokratijos skirtinguose paramos administravimo etapuose gali tapti reikšmingais didinant viso paramos teikimo mechanizmo sukimosi greitį.“
Todėl praėjusiais metais, siekiant mažinti administracinę naštą, kaip ir paklausimai raštu tokią pat svarbą įgavo vertintojo skambutis pareiškėjui. Pareiškėjui skambinama, kai reikia išsiaiškinti projekto veiklos ar verslo modelį, paprašyti pateikti trūkstamus dokumentus ar paaiškinti smulkius neatitikimus.
Kitas svarbus pakeitimas, kuriam pritarė ir Žemės ūkio ministerija, dabar jau žymiai sumažinęs administracinę naštą ir taikytinų sankcijų skaičių, buvo leidimas paramos gavėjui nedrausti investicijų iki 10 tūkst. Eur vertės. Pagal daugelį KPP priemonių drausti privalu tik registruojamą turtą. Peržiūrėjus valdų skaldymo atrankų kriterijus ir juos patikslinus, sumažėjo valdų skaldymo neatitikimų skaičius – tai lėmė ir mažesnį pareiškėjų skaičių, iš kurių prašyta pateikti valdymo teisę patvirtinančius dokumentus.
Elektroniniai dokumentai – jau įprasti NMA
Popierinių dokumentų pildymas, jų taisymas ir tikslinimas ranka, teikimas NMA tik NMA darbo metu ir tik NMA padaliniuose – laikui bėgant aiškėjo, jog tai taip pat gali tapti tam tikru sklandaus administravimo proceso trukdžiu, todėl sudaroma vis daugiau galimybių visus dokumentus pagal KPP priemones teikti elektroniniu būdu. „2021 metais daug dirbome, kad galėtume įgyvendinti nuo 2022 metų pradžios KPP programos administravimo taisyklėse įsigaliojusių svarbių nuostatų, įpareigojančių NMA klientus paraiškas, mokėjimo prašymus ir ataskaitas su reikalingais priedais teikti tik elektroniniu būdu, įgyvendinimą. Šie pakeitimai labai svarbūs siekiant spartinti paramos administravimo procesą, užtikrinant informacijos saugą, o šalyje nuolat kintant pandeminei situacijai – tai ir saugus būdas teikti dokumentus, rūpinantis savo bei kitų sveikata.“ – tvirtina NMA vadovas A. Muzikevičius.
Tiek NMA klientai, tiek darbuotojai jau įvertino taip teikiamų dokumentų naudą, jiems tai nebėra naujiena, tad NMA aktyviai tobulina šiuos darbo metodus. NMA klientui stengiamasi suteikti kiek įmanoma daugiau informacijos apie tokį dokumentų teikimo būdą. Visus metus buvo vykdomi mokymai, tiesioginės transliacijos apie paraiškų, mokėjimo prašymų pagal populiariausias KPP priemones pildymą – jos bus vykdomos ir šiais metais. Taip pat NMA klientams pirmą kartą sudarytos galimybės konsultuotis per MS Teams platformą.
Paslaugų greitis, kokybė, skaidrumas
NMA aktyviai darbuojasi siekdama kito prioritetinio tikslo – savo klientams paslaugas teikti greitai, kokybiškai, skaidriai. Tam pasitelkiamas LEAN metodas, kurį pirmiausia stengiamasi pritaikyti paraiškų, pateiktų pagal KPP priemones, vertinimo, administravimo ar paramos skyrimo etapuose. Pavyzdžiui, NMA skyrė daug dėmesio administratorių rengiamų paklausimų kokybei gerinti: atliekama paklausimų kokybės kontrolė, pradėtos rengti tipinės klausimų formuluotės, siekiant trumpinti paklausimų rengimo laiką.
Parama ūkininkus pasiekia greičiau
Iš pirmo žvilgsnio smulkūs, bet reikšmingi pakeitimai išsivysto į iškalbingus bendrus NMA veiklos rezultatus. Kasmet NMA klientams pervedama vis didesnė bendra paramos suma – 2021 m. ji rekordiškai didelė ir siekia beveik 1 mlrd. Eur (2019 m. – 853 mln. Eur). Taip pat svarbu pažymėti, jog 2021 metais buvo išmokėta dar daugiau avansinių išmokų, kurios prieš pora metų apskritai nebuvo mokamos – tai išmokų avansai įgyvendinantiems projektus pagal KPP priemones „Ekologinis ūkininkavimas“ ir „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“. Pasak NMA vadovo, tokia iniciatyva – mokėti avansus šioms pareiškėjų grupėms – taikoma tik keliose Europos Sąjungos valstybėse, tačiau dabar tai daroma ir Lietuvoje: „Šiemet pirmą kartą ėmėmės mokėti anksčiau dar daugiau išmokų, ir mums pavyko – papildomai išmokėjome 82 mln. Eur, kuriuos pagal ankstesnę mokėjimo schemą ūkininkai gautų tik šiemet. Maža to, NMA kasmet stengiasi likusią paramos sumą išmokėti ne iki ateinančių metų birželio 30 d., kaip numatyta reglamente, bet iki einamųjų metų gruodžio 31 d., tad daugumos Lietuvos ūkininkų sąskaitas paramos lėšos papildė dar metams nesibaigus – tuo mes lenkiame daugelį kitų Europos šalių mokėjimo agentūrų“.
2021 m. NMA gauta ir mažiau skundų – jų sumažėjo beveik 70 proc., 78 proc. sumažėjo skolų, 74 proc. sumažėjo ir didelių pažeidimų tyrimų, 48 proc. mažiau pradėta teisminių ginčų. Tai leidžia daryti išvadą, kad paramos schema kelia mažiau klausimų, administraciniai procesai tampa aiškesni, esama daugiau susikalbėjimo
NMA ir toliau vystys elektroninių paslaugų diegimą
Vystant teikiamų paslaugų greitį, kokybę, skaidrumą, itin pasiteisina pasitikėjimas informacinėmis sistemomis, jose esančiais ir perduodamais duomenimis. 2021 m. ieškota sprendimų, kaip skirtų pasėlių atpažinimui, palydovinių atpažinimo duomenų saugojimui bei šių duomenų administravimui. Sukurti visuomenei atveriamų NMA duomenų rinkiniai bei atverti patys duomenys. Paskelbti atviri duomenys gali būti naudojami be apribojimų komerciniams ir nekomerciniams tikslams. Tai dar vienas žingsnis, didinantis NMA darbo skaidrumą.
NMA nesustoja ir toliau plėtoja elektroninių paslaugų galimybes – numatyta procesų automatizuoti ir robotizuoti tam tikrus procesus, „įdarbinti“ dirbtinį intelektą, kad konsultuotų NMA klientus, taip pat kuriamas vieningas el. paslaugų portalas – klientai bus raginami naudotis vieninga elektronine sistema, kuri padės paprasčiau ir lengviau valdyti duomenis, tobulinti paramos teikimo procesus.
Mažiau bausmių, daugiau konsultacijų
NMA supranta, jog tam, kad klientas, jo lūkesčiai būtų patenkinti, pirmiausia jis turi būti išgirstas, ir tik kraštutiniais atvejais baudžiamas. Todėl NMA kryptingai dirba ieškodama būdų mažinti taikomų sankcijų NMA klientams skaičių. Imtasi priemonių, kad paramos gavėjas būtų dažniau konsultuojamas, jam būtų paaiškintos grėsmės ir būtų padėta jų išvengti. NMA nuolat komunikuoja apie sankcijų prevenciją, būdus jų išvengti ir kasmet rengia sankcijų ir skolų mažinimo planą.
Sankcijų mažėja
„Tai reikalingi prevenciniai veiksmai, siekiant kuo mažiau bausti ir varginti tikrus ūkininkus“, – mintimis dalijosi NMA direktorius A. Muzikevičius. – „Džiugu, kad bendras sankcijų kiekis kasmet mažėja – 2019 m. sankcijos buvo pritaikytos 10 394 pareiškėjams pagal plotines priemones ir 647 – pagal investicines priemones, o 2021 metais – atitinkamai 6 063 ir 626. Žinoma, imituojantiesiems ūkininkavimą jokių išlygų nebus.“
Daug pakeitimų laukia ūkininkų dėl ekosistemų, deklaruotų plotų monitoringo, todėl NMA taip pat rengia planą, kaip komunikuodama su ūkininkais galėtų jiems paaiškinti prie reikalavimus, kad ūkininkai išvengtų sankcijų. Apie tai informacija bus pateikta artimiausiu metu.
Mažiau patikrų – mažiau vargo ūkininkams
Orientuojamasi į stambius pažeidimus
NMA daug laiko skiria ir patikrų optimizavimui – dar vienai prioritetinei savo veiklos krypčiai.
Tikslinių patikrų dėka sutaupyti 2 mln. Eur atiteko tikriesiems ūkininkams
Tikslingos patikros ne tik taupo ūkininkų laiką, bet ir sudaro sąlygas, kad paramos lėšos pasiektų tik tikruosius ūkininkus. 2021–aisiais NMA ėmėsi aktyvių veiksmų, kad būtų nustatyti atvejai, kai deklaruojami laisvi valstybinės žemės plotai, taip pat aktyviai buvo tikrinami žemės plotai, kuriuose galimai nėra auginamos deklaruotos daržovės, ir pan. Tad kalbant apie plotinių paramos priemonių patikras 2021 m. buvo 4 kartus padidintas šiuo tikslu vykdomų patikrų skaičius – jų atlikta net 8 000, susigrąžinta apie 2 mln. Eur.
Tuo tarpu per 2021 m. ženkliai sumažėjo projektų, įgyvendinamų pagal KPP priemones, patikrų imtys – daugiau orientuojamasi į stambius nusižengimus, pažeidimus: patikros rizikingus projektus vykdančiuose ūkiuose vykdomos dažniau, stengiamasi, kad jos būtų tikslingos, tuo tarpu esant smulkiems nusižengimams prašoma pateikti paaiškinimus ir smulkius pažeidimus leidžiama išsitaisyti. Priklausomai nuo sunkumo ir sudėtingumo, pataisymus leidžiama atlikti ir naudojantis NMAagro programėle – tuomet papildomai į patikrą nebevykstama.
Patikros – vienos institucijos rankose
Vienas iš svarbių darbą optimizavusių sprendimų, vystytas ilgą laiką ir pagaliau įgyvendintas – besidubliuojančių patikrų atsisakymas: nuo praėjusių metų susietosios paramos už pienines karves, mėsinius galvijus, mėsines avis, pieninių veislių bulius ir pienines ožkas patikras leista atlikti tik Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (VMVT). Institucijoms sutarus, siekiant kuo mažiau trukdyti ūkininką, susietosios paramos už gyvulius patikros nebesidubliuoja – VMVT, jas atlikusi, reikalingus duomenis perduoda NMA.
NMA ir toliau tariasi su kitomis institucijomis (šiuo metu su aplinkosaugos), ieškodama daugiau sąlyčio taškų visų darbo procesuose, kuriuos, galimai sujungus, būtų galima išvengti darbų dubliavimosi.
„NMA agro“ mobilioji programėlė – nepamainoma pagalba
Labai svarbus įrankis ne tik optimizuojant NMA darbą, ypač projektų kontrolę, bet ir žymiai mažinant administracinę naštą ūkininkams yra mobilioji programėlė „NMA agro“. Ši nemokama, funkcionali ir lengvai naudojama visiems ūkininkams prieinama priemonė leidžia jiems patiems atlikti bet kokius patikrinimus – tiek pagal KPP investicines priemones, tiek pagal su plotu susijusias priemones. Ūkininkas gali savarankiškai teikti duomenis NMA, taigi atlikti patikrą savo ūkyje netrukdomas bet kuriuo sau patogiu metu. 2021 m. naudojantis „NMA agro“ mobiliąja programėle buvo atlikta 2,5 tūkst. investicinių ir plotinių patikrų. Tai labai ryškus visų – tiek paramos gavėjų, tiek NMA – resursų taupymas.
Ateityje „NMA agro“ programėlę numatoma toliau tobulinti, daryti ją naudotojui dar patogesnę – planuojama ją personalizuoti, t. y. daryti keitimus, kad programėlės naudotojas matytų jam aktualią informaciją – su jo vykdoma veikla susijusius pranešimus, teisės aktus ir kt.
Pereinama prie nuotolinių patikrų
Verta paminėti ir tai, kad NMA jau naudoja automatinės laukų nuolatinės stebėsenos informacinę sistemą (ALNSIS). Jos teikiama nauda akivaizdi: iš palydovo perduodamuose vaizduose identifikuojami visų rūšių pasėliai, taip pat matomi apleisti plotai, suartos pievos, įdirbti pūdymai, išdegintos žolės plotai, galima patikrinti ūkininko deklaruotas force majeure situacijas, pvz., užlietos pievos plotus ir kt., stebėti derliaus nuėmimą. Visi šie duomenys leis atlikti visiškai nuotolines patikras – taip bus dirbama daug greičiau, produktyviau, tiksliau.
Kol kas ši sistema naudojama tik atrinktuose ūkiuose, tačiau NMA turi tikslą – 2023 metais ALNSIS naudoti visoje Lietuvos teritorijoje. Tai atvira sistema, tad duomenys, kurie bus naudojami patikroms, nuasmeninti galės būti stebimi visų ūkininkų. Tuo tarpu ūkių savininkai, naudodamiesi ALNSIS, gali nuolat stebėti savo laukų būklę, laiku ištaisyti neatitikimus ir taip išvengti sankcijų.
Kokybiškos paslaugos – kompetentingų specialistų dėka
NMA rūpinasi ir savo darbuotojų kompetencija – juk geri, savo darbą išmanantys specialistai yra produktyvios NMA veiklos pagrindas.
NMA daug dėmesio skyrė bei skirs ir šiais metais regioniniams NMA padaliniams, į kuriuos 2021 m. priimta daugiau darbuotojų, taip pat numatyti veiksmai, didinantys darbuotojų konsultavimo ir administravimo kompetencijas. Be to, NMA numatyta įdiegti terminuoto įdarbinimo praktiką, kai, atsižvelgiant į iškilusius iššūkius, terminuotam laikotarpiui bus kviečiami konkrečias kompetencijas turintys specialistai. Darbuotojai taip pat savo žinias bei suvokimą apie skirtingų veiklų vykdymą gilino dalyvaudami lauko dienose „NMA darbuotojai – arčiau paramos gavėjų“. Darbuotojai yra įtraukiami ir į kitas iniciatyvas ir projektus, padedančius plėsti jų kompetencijas.
„Įvertinę NMA veiklos efektyvumą, taikomų priemonių naudas, laikydamiesi nusimatytų NMA veiklos krypčių ir toliau stengsimės ne tik išpildyti, bet ir viršyti savo klientų lūkesčius. Mus labai džiugina, kad ne tik patys apčiuopiame savo darbo rezultatus, bet ir sulaukiame įvertinimo iš savo paslaugų gavėjų: atliktų apklausų duomenimis, mūsų veiklą teigiamai vertina 96 proc. socialinių partnerių, 94 proc. pareiškėjų ir paramos gavėjų yra patenkinti NMA veikla ir paslaugomis, 92 proc. paslaugų vartotojų teigiamai vertina asmenų aptarnavimo NMA kokybę“, – mintimis dalijosi NMA vadovas A. Muzikevičius. – „Pasitikiu savo komanda ir manau, kad aktyviai stiprindami ryšį su savo klientais, augindami jų pasitikėjimą mumis, mes užtikrintai susidorosime ir su ateities iššūkiais bei sklandžiai pereisime į 2023–2027 metų finansinį laikotarpį.“
Šaltinis: nma.lt, 2022-03-14
Pieno supirkimas iš pieno gamintojų 2022 m. sausio mėn.
VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro tvarkomos Pieno apskaitos informacinės sistemos (toliau – ŽŪIKVC PAIS) duomenimis, patvirtintos pieno supirkimo įmonės (toliau – supirkimo įmonės) 2022 m. sausio mėn. iš 13 217 pieno gamintojų supirko 106,5 tūkst. t vidutinio 4,44 proc. riebumo ir 3,57 baltymingumo pieno (2021 m. sausio mėn. – 102,1 tūkst. t vidutinio 4,28 proc. riebumo pieno, o 2020 m. sausio mėn. – 103,6 tūkst. t vidutinio 4,28 proc. riebumo pieno).
Šaltinis: vic.lt, 2022-03-10
Pieno supirkimo kaina per metus didėjo 41 proc.
Sausio mėnesį vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina Lietuvoje buvo 441,2 euro už toną – 3,3 proc. didesnė nei pernai gruodį ir 40,5 proc. didesnė nei pernai sausį. Vidutinė bazinių rodiklių pieno supirkimo kaina per mėnesį padidėjo 5,1 proc. iki 338,3 euro už toną, skelbia Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras.
Šaltinis: valstietis.lt, 2022-03-15
Lietuvos ūkininkai mato šansą: gali būti aukso laikai, bet ministerijos tyli
Lietuvos ūkininkai prakalbo, kad, iš tarptautinės grūdų rinkos „iškrentant“ Rusijai ir Ukrainai, bent laikinai reiktų atšaukti kai kuriuos gamybą mažinančius ribojimus. Kitas niuansas – šiemet trūks trąšų, todėl jų bus naudojama kur kas mažiau ir formaliai atitiksime ypatingai aukštai iškeltus žaliojo kurso reikalavimus.
Neoficialiai kalbama, kad grūdų kainoms „išskridus į kosmosą“, labai pelningai galima dirbti ir perkant keletą kartų pabrangusias trąšas bei degalus. Lietuva viena didžiausių Europos grūdų eksportuotojų. Mes išvežame iki 5 milijonų tonų javų per metus. Rusija virš 20 milijonų. Grūdų tona trečiadienį Lietuvoje jau viršijo 400 eurų už toną. Tau absoliutus rekordas. Grūdų augintojai prašo tik galimybių dirbti. Lietuvos paukštynai mažina gamybą ir sako, kad dėl aukštų kainų patiria nuostolių ir prašo paramos.
Žalio kurso pokyčių nebus
„Aplinkos ministerijos specialistai kol kas neturi tokių indikacijų, kad ūkininkai šiais metais naudos mažiau trąšų. Iki šiol parduodamų trąšų kiekis kasmet tik augo. Visas šio klausimo reglamentavimas yra Žemės ūkio ministerijoje, todėl kviečiame šiuo klausimu kreiptis į kolegas iš ŽŪM“, – rašoma Aplinkos ministerijos komentare. Žemės ūkio ministerijos 2021–2030 m. žemės ūkio, maisto, kaimo plėtros ir žuvininkystės plėtros programos projekte, siekiant taikyti aplinkos, klimato kaitos ir kitus valdymo įsipareigojimus bei inovatyvias, tausias technologijas žemės ūkio ir miškininkystės veikloje siūloma priemonė – Mineralinių trąšų naudojimo pokytis (sumažėjimas), palyginti su 2021 metais (proc.). – 15 proc.
„Reikėtų atsisakyti dalies ribojimų, kurie mažina mažina gamybą. Vien žole gyvi nebūsim. Pavyzdžiui, 4 proc. dirvų palikti pūdymo, padidinti apsauginiai atstumai nuo griovių. Baigti keistas reformas, keisti žemėtvarkos valdymą, didinti mokslo darbą. Išauginti kvalifikuotą biurokratą reikia daugelio metų. Iš valdžios pusės nematome jokios strategijos“, – sako Petras Puskunigis, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos direktorius ir sako, kad jei toliau tęsime tokia dvasia, tai gali būti, kad tiesiog pritruks maisto.
P. Puskunigis sako, kad dėl priešiškumo ūkininkams iš dalies kalti ir patys žemdirbiai – nereikėjo demonstruoti lengvai uždirbamų pinigų. „Antradienį trąšas pirkau rudeniniai sėjai. Pardavėjai buvo „pasislėpę“ kelias mašinas. Trąšų Lietuvoje nėra fiziškai. Reikės laukti, kol fosforas ir kalis atplauks iš Kanados. Jų kaina, lyginant su tuo, kas buvo prieš 2-3 metus didėjo iki trijų kartų. Tačiau tokiomis grūdų kainomis ūkininkai jas perka, nes galima uždirbti. Aš pats taip pat fiksuosiu kito derliaus pardavimą. Reikia apyvartinių lėšų“, – dėsto P. Puskunigis ir sako, kad jam keista, kaip perdirbėjai mėgina uždirbti ūkininkų sąskaita.
Asociacijos vadovas sako, kad dabar pieno kainos stambiems gamintojams ypatingai aukštos ir galima uždirbti. Tačiau masiškai traukiasi vidutiniai ūkiai po 50-70 karvių. Arba neapsimoka, arba jaunimas atsisako dirbti gyvulininkystėje. „Bendrauju su žemės ūkio technikos pardavėjais ir matau, kaip žmonės keičia profilį ir šluoja augalininkystei skirtą techniką. Tiems, kurie skundžiasi, kad trūksta žmonių, atsakymas paprastas – mokėkit padorias algas“, – aiškina P. Puskunigis.
Žmonės neįpirks maisto
„Šiandien (trečiadienį red. past.) biržose kviečiai kainavo 440 eurų. Ūkininkai Lietuvoje juos siūlo parduoti po 420. Dujų kainos šoko 12 kartų. Tokiom kainom vištienos kilogramas turėtų kainuoti 1,5 euro. Dabar gauname apie eurą. Kiek daugiau moka tik lenkai“, – aiškina Jonas Jagminas, „Agroaeves group“ vadovas. J. Jagminas įvardina ir kitas šio šuolio pasekmes – žmonės tiesiog neįpirks maisto ir siūlo Vyriausybei pagalvoti apie subsidijas šiam sektoriui. Paukščių augintojų asociacija išplatino pareiškimą, kad piktinasi žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko elgesiu: „2022 m. kovo 8 dieną, asocacijos nariai dalyvavo pasitarime ministerijoje norėdami sužinoti ministerijos požiūrį į maisto gamybos savikainos augimą, taip pat mažėjančias gamybos apimtis.
Asociacijos prezidentas Vytautas Tėvelis apibūdino padėtį, informavo ministrą, kad neišvengiamai mažės gamybos, o jas atstatyti bus sunku dėl tėvinio pulko sunaikinimo. Asociacijos tarybos narys Koperatyvo „Aograves“ vadovas Jonas Jagminas išvardijo šimtais procentų išaugusių žaliavų ir energetikos kaštų dedamąsias ir klausė kokia yra valstybės politika apie apsirūpinimą maistu, nes esant tokiai savikainai ūkius reikia uždaryti ir tai lems maisto trūkumą. Ministras Kęstutis Navickas jau pradžioje nebuvo draugiškai nusiteikęs, įėjęs su niekuo nepasisveikino ir nutraukęs J. Jagminą išvadino paukštininkus demagogais ir neatsisveikinęs išėjo. Asociacijos nariai ir ūkininkai liko šoke dėl elgesio, ypač nepriimtina, kad žmogus kuris turėtų išklausyti argumentų ir argumentuotai atsakyti tiesiog viešai pademonstravo tiek žemės ūkio neišmanymą, tiek nepagarbą asociacijos nariams. Po šio incidento LPA abejoja, kad LR Žemės ūkio ministerija tinkamai vykdo savo priskirtas funkcijas.“
Praeitą savaitę Žemės ūkio ministerija nuostolius patiriančiam kiaulininkystės sektoriui numatyta skirti 6,1 mln. eurų valstybės pagalbos. 2 mln. eurų turėtų atitekti ir paukštininkystės sektoriui. Tam šiandien pritarė Vyriausybė. Valstybės pagalbos schemas dėl abiejų sektorių dar turės patvirtinti Europos Komisija.
Auksiniai grūdai
Kas vyksta trąšų ir grūdų rinkoje trumpai Delfi temoje apibūdino Karolis Šimas, „Agrokoncerno grūdų“ generalinis direktorius: „Prieš karą „Matif“ biržoje kviečiai pardavinėti po 260 eurų, prasidėjus karui kaina šovė į viršų ir aukščiausias taškas buvo 370 eurų. Be to, javų trūksta ir ūkininkas Lietuvoje galėjo gauti 370 eurų. Pas mus yra žemdirbių, kurie mėgina „pagauti“ tokią kainą ir parduoti. Tai du kartus didesnė daugiau nei vidutiniškai mokėta prieš 2-3 metus, kai už kviečiu tona vertinta 150-160 eurų. Lietuviai į Rusiją grūdų neveža ir iš ten neperka.
Iš Ukrainos importuodavome kukurūzus, tačiau juos yra kuo pakeisti. Kas kita, nežinia kokį derlių mes patys nuimsime. Technikos, augalų apsaugos priemonių yra, tačiau dėl sutrūkinėjusių tiekimo grandinių Lietuvoje trūksta bent 20 proc. trąšų. Iš Rusijos trąšos, net užsakytos ir už kurias sumokėta, nebus vežamos. Klausimas, kiek „Achema“ pagamins azotinių trąšų ir kiek jų galės patiekti vietiniai rinkai. Stambūs ūkiai, kurie laikėsi technologijų, dar metus galės tręšti mažiau. Blogiau bus smulkiesiems. Be to, neaišku, kokia bus gamta. Ji gali tiek pagerinti, tiek sugadinti derlių, nors jau aišku, kad tokio milžiniško pertekliaus, kaip dabar, nebebus.“
Ministerija nieko keisti neplanuoja
Kristina Simonaitytė, žemės ūkio ministro patarėja klimatui ir aplinkosaugai: „Žaliojo kurso tikslas – nuosekliai pereiti prie tvarios žemdirbystės. Tai nėra trumpalaikis tikslas ar įsipareigojimas. Norint pasiekti ilgalaikių tikslų, svarbu keisti požiūrį, tikslingai pereiti prie žemdirbystės metodų, kurie leidžia efektyviau naudoti trąšas, augalų apsaugos produktus ir išskiria mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD). Tam taikomos įvairios gamtai palankios praktikos, jų kompleksas – sėjomaina, tarpiniai pasėliai, neariminė žemdirbystė, augalų juostos, integruota kenkėjų kontrolė ir t.t.
Dėl išaugusių kainų, tikėtina, mažėsiantis trąšų ir augalų apsaugos priemonių naudojimas nebūtinai yra tvarus ir išsilaikysiantis. Kita vertus, šios pasikeitusios ekonominės aplinkybės ir panašių kainų šuolių rizikos ateityje gali paskatinti ūkininkus būtent pereiti prie ekologinio ūkininkavimo ir kitų aplinkai palankių praktikų ir taip sumažinti priklausomybę nuo trąšų, augalų apsaugos produktų ir energinių resursų kainų svyravimo, taip didinant ir savo, ir visos mūsų žemės ūkio ekonominį atsparumą. Šiandieninė situacija gali paskatinti ilgalaikius pokyčius, perėjimą prie praktikų ir technologijų, kurios yra energetiškai efektyvesnės, mažina priklausomybę nuo iškastinio kuro, taip pat trąšų, augalų apsaugos priemonių naudojimą tuo pačiu didinant ir ūkių ekonominį atsparumą.
Be to, tvaresnis ūkininkavimas yra skatinamas teikiant prioritetinius balus projektams, kuriems prašoma Kaimo plėtros programos paramos investicijoms į tvaresnį, tikslesnį, energetiškai efektyvesnį ūkininkavimą. Taip pat nemažai lėšų skiriama remiant perėjimą prie ekologinio ūkininkavimo ir ekologiškai ūkininkaujantiems. Vis dėlto, jeigu pokyčiai (mažesnis trąšų ir augalų apsaugos priemonių naudojimas) bus tik trumpalaikiai, sąlygoti vien ekonominių aplinkybių, tai neturės įtakos Žaliojo kurso tikslų įgyvendinimui. Ilgalaikiam apsirūpinimo maistu saugumui užtikrinti, sumažinti rizikas ir didinti maisto sistemų atsparumą yra labai svarbu, kad natūralios sistemos, kurias naudojame maisto gamybai būtų geros būklės ir atsparios, o klimatas stabilesnis”.
Šaltinis: delfi.lt, Arūnas Milašius, 2022-03-10
Ankstesnės žemės ūkio naujienos
